Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Chorezmo imperija kultūriškai persiška musulmoniška sunitinė imperija įkurta tiurkų mameliukų Chorezmo imperijai egzista
Chorezmo imperija
Chorezmo imperija - kultūriškai persiška musulmoniška sunitinė imperija, įkurta tiurkų mameliukų. Chorezmo imperijai, egzistavusiai maždaug 1077–1231 m., priklausė didelė dabartinės Vidurinės Azijos, Afganistano ir Irano dalis. Imperija pirmąjį savo egzistavimo šimtmetį buvo Seldžiukų imperijos ir Karakitajų (Vakarų Liao dinastijos)vasalai, o maždaug 1190 m. - kaip nepriklausomi valdovai, kol 1219-1221 m. jų neužkariavo mongolai.
| pers. خوارزمشاهیان Khwārazmshāhiyān Chorezmo imperija | |||||||||||||||||||||||
| imperija | |||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||
| Chorezmo imperijos žemės maždaug 1215 m., prieš pat ją užkariaujant mongolams | |||||||||||||||||||||||
| Sostinė | Gurgandžis (1077–1212) Samarkandas (1212–1220) Gaznis (1220–1221) Tabrizas (1225–1231) | ||||||||||||||||||||||
| Religija | sunizmas | ||||||||||||||||||||||
| Valdymo forma | absoliutinė monarchija | ||||||||||||||||||||||
| Chorezmšachas | |||||||||||||||||||||||
| Era | Viduramžiai | ||||||||||||||||||||||
| - Mongolų invazija į Chorezmą | 1219–1221 | ||||||||||||||||||||||
| - | 1230 | ||||||||||||||||||||||
| Plotas | |||||||||||||||||||||||
| - apie 1210 m. arba | 2 300 000 km² | ||||||||||||||||||||||
| - 1218 m. skaičiavimais | 3 600 000 km² | ||||||||||||||||||||||
| Gyventojai | |||||||||||||||||||||||
| - 1220 | 5 000 000 | ||||||||||||||||||||||
| Valiuta | dirhamas | ||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||
Chorezmo imperija nugalėjo Seldžiukų imperiją ir Guridų imperiją ir ilgainiui tapo galingiausia ir agresyviausia ekspansine imperija persų žemėse, kėlusi grėsmę Abasidų kalifatui. Manoma, kad XIII a. pr. imperija tapo didžiausia galybe . Apskaičiuota, kad imperijos plotas buvo nuo 2,3 mln. iki 3,6 mln. kvadratinių kilometrų, tai buvo viena didžiausių sausumos imperijų žmonijos istorijoje. Imperiją, kuri buvo sukurta pagal ankstesnės Seldžiukų imperijos pavyzdį, gynė didžiulė kavalerijos armija, kurią daugiausia sudarė turkai kipčiakai.
Chorezmo imperija buvo paskutinė turkų ir persų imperija prieš mongolų invaziją į Vidurinę Aziją. 1219 m. mongolai, vadovaujami Čingischano, įsiveržė į Chorezmo imperiją ir sėkmingai ją visą užkariavo vos per dvejus metus. Mongolai išnaudojo imperijos silpnąsias vietas ir konfliktus, apgulė ir apiplėšė turtingiausius miestus, apginklavo daugybę savo piliečių viename kruviniausių karų žmonijos istorijoje.
Chorezmo valstybės įkūrimo data tebėra ginčytina. Imperiją valdžiusią dinastiją įkūrė (iš čia ir ją valdžiusios dinastijos pavadinimas - anušteginidai), buvęs valdovų tiurkų vergas, vėliau seldžiukams tarnavęs mameliukas. Chorezmo nepriklausomybę nuo kaimynų įtvirtino (valdęs 1127–1156 m.), Anušo Tegino palikuonis ir trečiasis chorezmšachas.
Ištakos
Chorezmšachų titulas įvestas dar 305 m. Afrigidų dinastijos pradininko ir naudotas iki 995 m. Dar kartą atkurtas, spėjama, XI a. Per 1017 m. sukilimą Chorezme sukilėliai nužudė tuometinį Chorezmo valdovą Abul Abasą Mamuną ir jo žmoną Churradži, sultono Mahmudo Gazneviečio seserį. Į tai atsakydamas Mahmudas įsiveržė į regioną, kad numalšintų sukilimą. Paskyręs naują valdovą aneksavo dalį Chorezmo. Taip Chorezmas tapo Gaznevidų imperijos provincija ir ja išliko iki 1034 m.
1077 m. regiono kontrolė, prieš tai 1042-1043 m. priklausiusi seldžiukams, perėjo į , tiurkų kilmės mameliukų seldžiukų vado, rankas. 1097 m. tiurkų kilmės Chorezmo valdytojas paskelbė nepriklausomybę nuo seldžiukų ir pasiskelbė Chorezmo šachu. Tačiau neilgai trukus jį nužudė keli sukilę seldžiukų amirai. Vėliau jį pakeitė Anuštegino Gharačajaus sūnus , kurį iškėlė vėl regioną užkariavę seldžiukai. Taip Kutbas al Dinas tapo pirmuoju chorezmšachu, po kurio šis titulas tapo paveldimas.
Šaltiniai
- Turchin, Peter; Adams, Jonathan M.; Hall, Thomas D. (2006 m. gruodžio mėn.). „East-West Orientation of Historical Empires“. Journal of World-Systems Research. 12 (2): 222. ISSN 1076-156X. Nuoroda tikrinta 2016-09-12.
- Rein Taagepera (1997 m. rugsėjo mėn.). „Expansion and Contraction Patterns of Large Polities: Context for Russia“. International Studies Quarterly. 41 (3): 497. doi:10.1111/0020-8833.00053. JSTOR 2600793.
- Bosworth, C.E. History of Civilizations of Central Asia. UNESCO. ISBN 978-92-3-103467-1.
- C. E. Bosworth: Khwarazmshahs i. Descendants of the line of Anuštigin.
- Rene Grousset, The Empire of the Steppes:A History of Central Asia, Transl.
- Biran, Michel, The Empire of the Qara Khitai in Eurasian history, (Cambridge University Press, 2005), 44.
- Bosworth, C.E. (1998). History of Civilizations of Central Asia. UNESCO. ISBN 978-92-3-103467-1.
- Turchin, Peter; Adams, Jonathan M.; Hall, Thomas D (December 2006). „East-West Orientation of Historical Empires“. Journal of World-Systems Research. 12 (2): 222. ISSN 1076-156X. Nuoroda tikrinta 12 September 2016.
- (September 1997). „Expansion and Contraction Patterns of Large Polities: Context for Russia“. . 41 (3): 497. doi:10.1111/0020-8833.00053. JSTOR 2600793.
- David Abulafia. The New Cambridge Medieval History: Volume 5, c. 1198–c. 1300.
- C.E. Bosworth, The Ghaznavids: 994-1040, Edinburgh University Press, 1963, page 237
- Buniyatov, Z. The State of Khwarazmshah-Anushteginids. 1097—1231 М., 1986. pages 41-75.
- Biran, Michel, The Empire of the Qara Khitai in Eurasian History, Cambridge University Press, 2005, 44.
- Encyclopædia Britannica, "Khwarezm-Shah-Dynasty", (LINK)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Chorezmo imperija, Kas yra Chorezmo imperija? Ką reiškia Chorezmo imperija?
Chorezmo imperija kulturiskai persiska musulmoniska sunitine imperija įkurta tiurku mameliuku Chorezmo imperijai egzistavusiai mazdaug 1077 1231 m priklause didele dabartines Vidurines Azijos Afganistano ir Irano dalis Imperija pirmajį savo egzistavimo simtmetį buvo Seldziuku imperijos ir Karakitaju Vakaru Liao dinastijos vasalai o mazdaug 1190 m kaip nepriklausomi valdovai kol 1219 1221 m ju neuzkariavo mongolai pers خوارزمشاهیان Khwarazmshahiyan Chorezmo imperijaimperija apie 1077 m 1231 Location of paprastas pav Chorezmo imperijos zemes mazdaug 1215 m pries pat ja uzkariaujant mongolamsSostine Gurgandzis 1077 1212 Samarkandas 1212 1220 Gaznis 1220 1221 Tabrizas 1225 1231 Religija sunizmasValdymo forma absoliutine monarchijaChorezmsachasEra Viduramziai Mongolu invazija į Chorezma 1219 1221 1230Plotas apie 1210 m arba 2 300 000 km 1218 m skaiciavimais 3 600 000 km Gyventojai 1220 5 000 000 Valiuta dirhamasPries PoSeldziuku imperijaGuridu dinastijaKarakitaju chanatasKarachanidu chanatasEldegizidaiGaznevidai Mongolu imperija Chorezmo imperija nugalejo Seldziuku imperija ir Guridu imperija ir ilgainiui tapo galingiausia ir agresyviausia ekspansine imperija persu zemese kelusi gresme Abasidu kalifatui Manoma kad XIII a pr imperija tapo didziausia galybe Apskaiciuota kad imperijos plotas buvo nuo 2 3 mln iki 3 6 mln kvadratiniu kilometru tai buvo viena didziausiu sausumos imperiju zmonijos istorijoje Imperija kuri buvo sukurta pagal ankstesnes Seldziuku imperijos pavyzdį gyne didziule kavalerijos armija kuria daugiausia sudare turkai kipciakai Chorezmo imperija buvo paskutine turku ir persu imperija pries mongolu invazija į Vidurine Azija 1219 m mongolai vadovaujami Cingischano įsiverze į Chorezmo imperija ir sekmingai ja visa uzkariavo vos per dvejus metus Mongolai isnaudojo imperijos silpnasias vietas ir konfliktus apgule ir apiplese turtingiausius miestus apginklavo daugybe savo pilieciu viename kruviniausiu karu zmonijos istorijoje Chorezmo valstybes įkurimo data tebera gincytina Imperija valdziusia dinastija įkure is cia ir ja valdziusios dinastijos pavadinimas anusteginidai buves valdovu tiurku vergas veliau seldziukams tarnaves mameliukas Chorezmo nepriklausomybe nuo kaimynu įtvirtino valdes 1127 1156 m Anuso Tegino palikuonis ir treciasis chorezmsachas IstakosChorezmsacho karunavimas Dzami al Tavaricho knygos isleistos 1300 m iliustracija Chorezmsachu titulas įvestas dar 305 m Afrigidu dinastijos pradininko ir naudotas iki 995 m Dar karta atkurtas spejama XI a Per 1017 m sukilima Chorezme sukileliai nuzude tuometinį Chorezmo valdova Abul Abasa Mamuna ir jo zmona Churradzi sultono Mahmudo Gazneviecio seserį Į tai atsakydamas Mahmudas įsiverze į regiona kad numalsintu sukilima Paskyres nauja valdova aneksavo dalį Chorezmo Taip Chorezmas tapo Gaznevidu imperijos provincija ir ja isliko iki 1034 m 1077 m regiono kontrole pries tai 1042 1043 m priklausiusi seldziukams perejo į tiurku kilmes mameliuku seldziuku vado rankas 1097 m tiurku kilmes Chorezmo valdytojas paskelbe nepriklausomybe nuo seldziuku ir pasiskelbe Chorezmo sachu Taciau neilgai trukus jį nuzude keli sukile seldziuku amirai Veliau jį pakeite Anustegino Gharacajaus sunus kurį iskele vel regiona uzkariave seldziukai Taip Kutbas al Dinas tapo pirmuoju chorezmsachu po kurio sis titulas tapo paveldimas SaltiniaiTurchin Peter Adams Jonathan M Hall Thomas D 2006 m gruodzio men East West Orientation of Historical Empires Journal of World Systems Research 12 2 222 ISSN 1076 156X Nuoroda tikrinta 2016 09 12 Rein Taagepera 1997 m rugsejo men Expansion and Contraction Patterns of Large Polities Context for Russia International Studies Quarterly 41 3 497 doi 10 1111 0020 8833 00053 JSTOR 2600793 Bosworth C E History of Civilizations of Central Asia UNESCO ISBN 978 92 3 103467 1 C E Bosworth Khwarazmshahs i Descendants of the line of Anustigin Rene Grousset The Empire of the Steppes A History of Central Asia Transl Biran Michel The Empire of the Qara Khitai in Eurasian history Cambridge University Press 2005 44 Bosworth C E 1998 History of Civilizations of Central Asia UNESCO ISBN 978 92 3 103467 1 Turchin Peter Adams Jonathan M Hall Thomas D December 2006 East West Orientation of Historical Empires Journal of World Systems Research 12 2 222 ISSN 1076 156X Nuoroda tikrinta 12 September 2016 September 1997 Expansion and Contraction Patterns of Large Polities Context for Russia 41 3 497 doi 10 1111 0020 8833 00053 JSTOR 2600793 David Abulafia The New Cambridge Medieval History Volume 5 c 1198 c 1300 C E Bosworth The Ghaznavids 994 1040 Edinburgh University Press 1963 page 237 Buniyatov Z The State of Khwarazmshah Anushteginids 1097 1231 M 1986 pages 41 75 Biran Michel The Empire of the Qara Khitai in Eurasian History Cambridge University Press 2005 44 Encyclopaedia Britannica Khwarezm Shah Dynasty LINK