Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Chuzestanas
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
- Šis straipsnis – apie istorinį regioną. Apie administracinį vienetą žiūrėkite Chuzestano provincija
Chuzestanas (pers. خوزستان = Khuzestan) – regionas Artimuosiuose Rytuose, Irano teritorijoje, apgyvendintas įvairių etninių grupių, daugiausia arabų, persų, bachtiarų.
| Didžiojo Irano regionas Chuzestanas خوزستان | |
|---|---|
| Šalis | vakarų Iranas |
| Tautos | persai, arabai, bachtiarai |
| Valstybės | (1441 m.-XIX a.) |
| Miestai | Ahvazas, , |
| Ankstesnis pav. | Elamas |
| Didžiojo Irano regionai: Kurdistanas, Lorestanas, Chuzestanas, Irakas, Azerbaidžanas, Tabaristanas, Farsas, , , Chorasanas, Chorezmas, Sistanas, Beludžistanas, Puštūnistanas | |
Istorinis Chuzestanas apima dabartinės Chuzestano provincijos vakarinę, žemumų dalį.
Pavadinimas kilęs greičiausiai nuo senovės Elamo sostinės Sūzų (dab. Šušas).
Geografija
Chuzestanas – regionas, esantis geografiškai ir kultūriškai tarp dviejų Islamo civilizacijų – Arabų ir Didžiojo Irano. Tai – vienas iš nedaugelio lygumose esančių Didžiojo Irano regionų. Jis yra į vakarus nuo Zagroso kalnų ir užima dalį geografinės Mesopotamijos lygumos. Rytuose regionas atsiremia į Zagroso kalnus (istorinį Lorestaną). Vakaruose jį apriboja Šat el Arabas ir Tigras, kurie skiria nuo tikrosios Mesopotamijos.
Svarbiausia regiono upė yra Karūnas. Klimatas karštas, drėgnas. Žemės labai derlingos ir tinkamos žemdirbystei. Vasarą temperatūra viršija 40 °C. Žiemos vėsios ir sausos, kartais temperatūra nukrenta žemiau 0 °C, pasninga.
Istorija
Senovės Chuzestanas
Chuzestanas yra ilgiausią istoriją Irane turintis regionas. Tai nulėmė jo artumas senovės Mesopotamijai, iš kurios sklido civilizacija. Jau III tūkst. pr. m. e. čia susikūrė Elamo civilizacija, kurios kultūra ilgainiui paveikė visą vakaruose plytėjusį Irano kalnyną. Vietos gyventojai elamitai kalbėjo izoliuota elamitų kalba. Nuo I tūkst. pr. m. e. į regioną kėlėsi iranėnai, tačiau čia ilgai buvo išlaikyta elamitų populiacija.
I tūkst. pr. m. e. šį regioną iš pradžių valdė Asirų imperija, vėliau Achemenidų imperija (nuo maždaug 538 m. pr. m. e.). Pastarojoje Elamas buvo vienas svarbiausių regionų, čia stovėjo vien iš Imperijos sostinių, o elamitų kalba buvo laikoma valstybine. Nepaisant to, ji pamažu nyko iš kasdieninio vartojimo ir buvo asimiliuota persų kalbos. Dar vėliau regioną valdė Seleukidai, Aršakidai, Sasanidai. Valdant pastariesiems Chuzestanas vėl tapo svarbiu imperijos regionu, čia buvo pastatyta daug naujų miestų ir statinių. Tuo metu regionas buvo labai veikiamas Nestoriečių, kurie čia įsitvirtino ir plėtojo savo religiją. Greta to per Persijos įlanką regioną apgyvendino ir įvairios arabų gentys.
Viduramžiai
639 m. arabai įsiveržė į Chuzestaną, o vėliau ir visa Sasanidų imperija prijungta prie Kalifato. Vietos gyventojai buvo islamizuoti, ir labai didele dalimi arabizuoti, kaip ir visa Mesopotamija vakaruose. Tai buvo ryčiausias regionas, kur įsitvirtino arabų kalba. X a. regione įsitvirtino Bujidai, nuo XI a. valdė Seldžiukai, dar vėliau Chulaguidai, Timūridai. Šių dinastijų laikais arabų kultūros įtaka regione mažėjo, regionas pradėtas iš naujo persizuoti.
Arabistanas
XV a. silpstant Timūridų valdžiai, regione įsitvirtino šiitų sekta (arab. Musha‘sha’iyyah). 1441 m. jie paėmė miestą, kurį padarė savo sostine, ir įgijo valdžią visame Chuzestane. Šios sektos laikais regionas buvo vėl iš naujo arabizuojamas, čia kėlėsi įvairios arabų gentys iš kito Tigro kranto ir iš Persijos įlankos. Svarbiausia gentis buvo Bani Kaab. Dėl gausios arabų populiacijos, regionas buvo pavadintas Arabistanu. Mušašaja išlaikė įtaką ir autonomiją Chuzestane iki pat XIX a.
Tuo metu dėl nominalios regiono valdžios kovojo dvi imperijos – Osmanų imperija vakaruose ir Safavidai rytuose. 1510 m. čia pirmą kartą įsitvirtino Safavidai, o vėliau ne kartą ėjo iš rankų į rankas, kol galiausiai regionas ilgam liko Persijai. Čia suformuota autonomiška Arabistano provincija.
XIX–XXI a.
XIX a. dėl įtakos regione konkuravo Britų imperija ir Rusijos imperija. Pirmiesiems regionas buvo svarbus strategiškai, ir jie turėjo didesnę įtaką pietuose. 1936 m. regionas vėl pervardintas Chuzestano provincija. Iranui atkūrus savo suverenitetą, XX a. II pusėje regione prasidėjo nepersiškų tautų (arabų, bachtiarų) persekiojimai. Tai didino tautų pasipriešinimą ir separatistines nuotaikas.
1979 m. įvykus Irano revoliucijai, regione prasidėjo masiniai judėjimai. Jie buvo vienas iš 1980–1988 m. vykusio priežasčių. Karo metu regionas ypač nuniokotas, sugriauta infrastruktūra, tūkstantmetis kultūrinis paveldas. Po karo pamažu atkuriama regiono ekonomika.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Chuzestanas, Kas yra Chuzestanas? Ką reiškia Chuzestanas?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Sis straipsnis apie istorinį regiona Apie administracinį vieneta ziurekite Chuzestano provincija Chuzestanas pers خوزستان Khuzestan regionas Artimuosiuose Rytuose Irano teritorijoje apgyvendintas įvairiu etniniu grupiu daugiausia arabu persu bachtiaru Didziojo Irano regionas Chuzestanas خوزستانSalis vakaru IranasTautos persai arabai bachtiaraiValstybes 1441 m XIX a Miestai Ahvazas Ankstesnis pav ElamasDidziojo Irano regionai Kurdistanas Lorestanas Chuzestanas Irakas Azerbaidzanas Tabaristanas Farsas Chorasanas Chorezmas Sistanas Beludzistanas Pustunistanas Istorinis Chuzestanas apima dabartines Chuzestano provincijos vakarine zemumu dalį Pavadinimas kiles greiciausiai nuo senoves Elamo sostines Suzu dab Susas GeografijaChuzestanas regionas esantis geografiskai ir kulturiskai tarp dvieju Islamo civilizaciju Arabu ir Didziojo Irano Tai vienas is nedaugelio lygumose esanciu Didziojo Irano regionu Jis yra į vakarus nuo Zagroso kalnu ir uzima dalį geografines Mesopotamijos lygumos Rytuose regionas atsiremia į Zagroso kalnus istorinį Lorestana Vakaruose jį apriboja Sat el Arabas ir Tigras kurie skiria nuo tikrosios Mesopotamijos Svarbiausia regiono upe yra Karunas Klimatas karstas dregnas Zemes labai derlingos ir tinkamos zemdirbystei Vasara temperatura virsija 40 C Ziemos vesios ir sausos kartais temperatura nukrenta zemiau 0 C pasninga IstorijaSenoves Chuzestanas Pagrindinis straipsnis Elamas Chuzestanas yra ilgiausia istorija Irane turintis regionas Tai nuleme jo artumas senoves Mesopotamijai is kurios sklido civilizacija Jau III tukst pr m e cia susikure Elamo civilizacija kurios kultura ilgainiui paveike visa vakaruose plytejusį Irano kalnyna Vietos gyventojai elamitai kalbejo izoliuota elamitu kalba Nuo I tukst pr m e į regiona kelesi iranenai taciau cia ilgai buvo islaikyta elamitu populiacija I tukst pr m e sį regiona is pradziu valde Asiru imperija veliau Achemenidu imperija nuo mazdaug 538 m pr m e Pastarojoje Elamas buvo vienas svarbiausiu regionu cia stovejo vien is Imperijos sostiniu o elamitu kalba buvo laikoma valstybine Nepaisant to ji pamazu nyko is kasdieninio vartojimo ir buvo asimiliuota persu kalbos Dar veliau regiona valde Seleukidai Arsakidai Sasanidai Valdant pastariesiems Chuzestanas vel tapo svarbiu imperijos regionu cia buvo pastatyta daug nauju miestu ir statiniu Tuo metu regionas buvo labai veikiamas Nestorieciu kurie cia įsitvirtino ir pletojo savo religija Greta to per Persijos įlanka regiona apgyvendino ir įvairios arabu gentys Viduramziai 639 m arabai įsiverze į Chuzestana o veliau ir visa Sasanidu imperija prijungta prie Kalifato Vietos gyventojai buvo islamizuoti ir labai didele dalimi arabizuoti kaip ir visa Mesopotamija vakaruose Tai buvo ryciausias regionas kur įsitvirtino arabu kalba X a regione įsitvirtino Bujidai nuo XI a valde Seldziukai dar veliau Chulaguidai Timuridai Siu dinastiju laikais arabu kulturos įtaka regione mazejo regionas pradetas is naujo persizuoti Arabistanas Pagrindinis straipsnis XV a silpstant Timuridu valdziai regione įsitvirtino siitu sekta arab Musha sha iyyah 1441 m jie paeme miesta kurį padare savo sostine ir įgijo valdzia visame Chuzestane Sios sektos laikais regionas buvo vel is naujo arabizuojamas cia kelesi įvairios arabu gentys is kito Tigro kranto ir is Persijos įlankos Svarbiausia gentis buvo Bani Kaab Del gausios arabu populiacijos regionas buvo pavadintas Arabistanu Musasaja islaike įtaka ir autonomija Chuzestane iki pat XIX a Tuo metu del nominalios regiono valdzios kovojo dvi imperijos Osmanu imperija vakaruose ir Safavidai rytuose 1510 m cia pirma karta įsitvirtino Safavidai o veliau ne karta ejo is ranku į rankas kol galiausiai regionas ilgam liko Persijai Cia suformuota autonomiska Arabistano provincija XIX XXI a XIX a del įtakos regione konkuravo Britu imperija ir Rusijos imperija Pirmiesiems regionas buvo svarbus strategiskai ir jie turejo didesne įtaka pietuose 1936 m regionas vel pervardintas Chuzestano provincija Iranui atkurus savo suvereniteta XX a II puseje regione prasidejo nepersisku tautu arabu bachtiaru persekiojimai Tai didino tautu pasipriesinima ir separatistines nuotaikas 1979 m įvykus Irano revoliucijai regione prasidejo masiniai judejimai Jie buvo vienas is 1980 1988 m vykusio priezasciu Karo metu regionas ypac nuniokotas sugriauta infrastruktura tukstantmetis kulturinis paveldas Po karo pamazu atkuriama regiono ekonomika