Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Bujidai pers آل بویه Al i Būya iš Tabaristano kilusi musulmonų valdovų dinastija dinastijos X XI a valdžiusi vakarinę Di
Bujidų dinastija
Bujidai (pers. آل بویه = Al - i Būya) – iš Tabaristano () kilusi musulmonų valdovų dinastija (dinastijos), X–XI a. valdžiusi vakarinę Didžiojo Irano dalį. Ši dinastija nesukūrė vieningos imperijos, skirtingai nei dauguma kitų Persijos dinastijų, bet suvienijo įvairias žemes į vieningą vienos giminės valdomą konfederaciją. Dėl savo kilmės jie dar vadinami dailamidais.
| Āl-i Būya آل بویه Bujidų valstybės | ||||
| ||||
| Bujidų valstybės | ||||
| Sostinė | Rajus, Širazas, Bagdadas | |||
| Valdymo forma | Monarchija | |||
| Era | Viduramžiai | |||
| - Įkurta | 934 m., 934 | |||
| - Nugalėjo Seldžiukai | 1062 m. | |||
Didžiausio išsiplėtimo laikais jie valdė Farso, Džibalo, Irako, , Chuzestano regionus.
Istorija
Dinastijos pradininkas buvo , kilęs iš Tabaristano (Dailamo). Jo protėviai buvo zoroastristai, kildinę save iš Sasanidų šacho . Jis pats kartu su jaunesniaisiais broliais atsivertė į islamo šiizmo atšaką. Ankstyvuoju gyvenimo laikotarpiu jie gyveno valstybėje ir turėjo valdą prie Karadžo. Tačiau kuomet jie pradėjo kelti grėsmę tuometiniam Zijaridų valdovui , šis planavo nužudyti Ali. Išgirdę apie tai, broliai kartu su 400 karių armija pabėgo į Farso regioną.
Broliai Bujidai įsitvirtino byrančio Abasidų Kalifato teritorijose ir pirmiausia nukariavo Farsą, įsitvirtindami regiono sostinėje Širaze. Tuo metu čia bandė įsitvirtinti ir Zijaridai, tačiau 935 m. nužudžius Mardavidžą, Zijaridų valstybėje prasidėjo anarchija, kuria pasinaudojo Bujidai. Broliai greitai nukariavo teritorijas nuo Persijos įlankos iki Kaspijos jūros, o 945 m. paėmė Bagdadą ir pavertė Abasidų kalifą savo vasalu. Nukariautas teritorijas jie padalino į tris dalis. Taip čia sukurta trijų valstybių konfederacija. Ali pasiliko valdyti Farsą ir titulavosi Imād al-Dawla ("Valstybės pagrindas"), Ahmadas gavo Chuzestaną ir Iraką ir titulavosi Mu'izz ad-Dawla ("Valstybės stiprintojas"), o Hasanas gavo Džibalio regioną ir titulavosi Rukn al-Dawla ("Valstybės stulpas").
Iki 983 m. Bujidai plėtė savo teritorijas, sukurdami didelę konfederaciją. Bujidai propagavo šiizmą ir buvo persų kultūros gaivintojai vakarų Persijoje. Jie naudojo seną Sasanidų valdovų titulą šachinšachas. Tačiau 983 m. mirus , dalyje valdų ėmė formuotis nepriklausomi emyratai su centrais Kermane, Hamadane, Isfahane, Basroje, Ahvaze, Amolyje.
Vėliau Bujidai skirtingose vietose buvo nuversti kitų dinastijų – Gaznevidų ir Seldžiukų. Paskutinis Bujidų valdovas buvo 1055 m. nuverstas Bagdade.
Atskiri Emyratai
Bujidų konfederaciją sudarė šios dinastijos atšakų valdytos valstybės. Jų valdovai titulavosi emyrais arba valiais.
- Farso dailamidai (934–1062) su sostine Širaze – vėliau užkariauti kurdų;
- dailamidai (934–1048) - vėliau užkariauti Seldžiukų Kermano sultonato;
- Džibalo dailamidai (935–1029) su sostine Rajuje – vėliau užkariauti Gaznevidų;
- Isfahano dailamidai (977–983) - iš čia kilo ;
- Chamadano dailamidai (997–1028) – vėliau užkariauti ;
- Amolio dailamidai (984–995)
- Irako dailamidai (945–1055) su sostine Bagdade – vėliau užkariauti Seldžiukų.
- Basros dailamidai (983–1025)
- Achvazo dailamidai (983–1025)
Valdovai
| Didžiojo Irano istorija | |
| Senovės Persijos istorija | |
| Rašidunai > Omejadai | |
| Abasidai | Tachiridai |
| Safaridai | |
| Bujidai | Samanidai |
| Gaznevidų dinastija | |
| Seldžiukai | |
| Chorezmidai | Guridai |
| Mongolų imperija | |
| Ilchanatas | |
| Timūridų dinastija | |
| Safavidų dinastija | |
| Afšaridai > | Duraniai |
| Kadžarai > | |
| Irano Islamo Respublika | Afganistanas, Turkestanas |
| Didžiojo Irano regionai: | |
| Kurdistanas, Lorestanas, Chuzestanas, Irakas, Azerbaidžanas, Tabaristanas, Farsas, , , Chorasanas, Chorezmas, Sistanas, Beludžistanas, Makranas | |
| Farso šaka | Valdymo metai | Rajaus šaka | Valdymo metai | Irako šaka | Valdymo metai |
| 934–949 | 935–976 | 945–967 | |||
| 949–983 | 976–980 | 966–978 | |||
| 983–989 | 980–983 | 978–983 | |||
| 989–998 | 984–997 | 983–987 | |||
| 998–1012 | 997–1029 | 987–989 | |||
| 1012–1024 | Hamadano šaka | Valdymo metai | 989–1012 | ||
| 1024–1048 | 976–983 | 1012–1021 | |||
| 1048–1051 | 997–1021 | 1021–1025 | |||
| 1051–1054 | 1021–1024 | 1025–1044 | |||
| 1051–1062 | 1044–1048 | ||||
| 1048–1055 |
Išnašos
- Kennedy, Hugh (2004). The Prophet and the Age of the Caliphates: The Islamic Near East from the 6th to the 11th Century (Second ed.). Harlow: Longman.
- Busse, Heribert (1975). "Iran Under the Buyids". In Frye, Richard N. (ed.). The Cambridge History of Iran, Volume 4: From the Arab Invasion to the Saljuqs. Cambridge: Cambridge University Press. pp. 250–305.
- Bernard Lewis, The Middle East: A Brief History of the Last 2,000 Years, (New York: Scribner, 1995) p. 89.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Bujidų dinastija, Kas yra Bujidų dinastija? Ką reiškia Bujidų dinastija?
Bujidai pers آل بویه Al i Buya is Tabaristano kilusi musulmonu valdovu dinastija dinastijos X XI a valdziusi vakarine Didziojo Irano dalį Si dinastija nesukure vieningos imperijos skirtingai nei dauguma kitu Persijos dinastiju bet suvienijo įvairias zemes į vieninga vienos gimines valdoma konfederacija Del savo kilmes jie dar vadinami dailamidais Al i Buyaآل بویهBujidu valstybes 934 1062 Location ofBujidu valstybesSostine Rajus Sirazas BagdadasValdymo forma MonarchijaEra Viduramziai Įkurta 934 m 934 Nugalejo Seldziukai 1062 m Didziausio issipletimo laikais jie valde Farso Dzibalo Irako Chuzestano regionus IstorijaDinastijos pradininkas buvo kiles is Tabaristano Dailamo Jo proteviai buvo zoroastristai kildine save is Sasanidu sacho Jis pats kartu su jaunesniaisiais broliais atsiverte į islamo siizmo atsaka Ankstyvuoju gyvenimo laikotarpiu jie gyveno valstybeje ir turejo valda prie Karadzo Taciau kuomet jie pradejo kelti gresme tuometiniam Zijaridu valdovui sis planavo nuzudyti Ali Isgirde apie tai broliai kartu su 400 kariu armija pabego į Farso regiona Broliai Bujidai įsitvirtino byrancio Abasidu Kalifato teritorijose ir pirmiausia nukariavo Farsa įsitvirtindami regiono sostineje Siraze Tuo metu cia bande įsitvirtinti ir Zijaridai taciau 935 m nuzudzius Mardavidza Zijaridu valstybeje prasidejo anarchija kuria pasinaudojo Bujidai Broliai greitai nukariavo teritorijas nuo Persijos įlankos iki Kaspijos juros o 945 m paeme Bagdada ir paverte Abasidu kalifa savo vasalu Nukariautas teritorijas jie padalino į tris dalis Taip cia sukurta triju valstybiu konfederacija Ali pasiliko valdyti Farsa ir titulavosi Imad al Dawla Valstybes pagrindas Ahmadas gavo Chuzestana ir Iraka ir titulavosi Mu izz ad Dawla Valstybes stiprintojas o Hasanas gavo Dzibalio regiona ir titulavosi Rukn al Dawla Valstybes stulpas Iki 983 m Bujidai plete savo teritorijas sukurdami didele konfederacija Bujidai propagavo siizma ir buvo persu kulturos gaivintojai vakaru Persijoje Jie naudojo sena Sasanidu valdovu titula sachinsachas Taciau 983 m mirus dalyje valdu eme formuotis nepriklausomi emyratai su centrais Kermane Hamadane Isfahane Basroje Ahvaze Amolyje Veliau Bujidai skirtingose vietose buvo nuversti kitu dinastiju Gaznevidu ir Seldziuku Paskutinis Bujidu valdovas buvo 1055 m nuverstas Bagdade Atskiri EmyrataiTrys pagrindiniai Bujidu emyratai 970 m Bujidu konfederacija sudare sios dinastijos atsaku valdytos valstybes Ju valdovai titulavosi emyrais arba valiais Farso dailamidai 934 1062 su sostine Siraze veliau uzkariauti kurdu dailamidai 934 1048 veliau uzkariauti Seldziuku Kermano sultonato Dzibalo dailamidai 935 1029 su sostine Rajuje veliau uzkariauti Gaznevidu Isfahano dailamidai 977 983 is cia kilo Chamadano dailamidai 997 1028 veliau uzkariauti Amolio dailamidai 984 995 Irako dailamidai 945 1055 su sostine Bagdade veliau uzkariauti Seldziuku Basros dailamidai 983 1025 Achvazo dailamidai 983 1025 ValdovaiDidziojo Irano istorijaSenoves Persijos istorijaRasidunai gt OmejadaiAbasidai TachiridaiSafaridaiBujidai SamanidaiGaznevidu dinastijaSeldziukaiChorezmidai GuridaiMongolu imperijaIlchanatasTimuridu dinastijaSafavidu dinastijaAfsaridai gt DuraniaiKadzarai gt Irano Islamo Respublika Afganistanas TurkestanasDidziojo Irano regionai Kurdistanas Lorestanas Chuzestanas Irakas Azerbaidzanas Tabaristanas Farsas Chorasanas Chorezmas Sistanas Beludzistanas MakranasFarso saka Valdymo metai Rajaus saka Valdymo metai Irako saka Valdymo metai934 949 935 976 945 967949 983 976 980 966 978983 989 980 983 978 983989 998 984 997 983 987998 1012 997 1029 987 9891012 1024 Hamadano saka Valdymo metai 989 10121024 1048 976 983 1012 10211048 1051 997 1021 1021 10251051 1054 1021 1024 1025 10441051 1062 1044 10481048 1055IsnasosKennedy Hugh 2004 The Prophet and the Age of the Caliphates The Islamic Near East from the 6th to the 11th Century Second ed Harlow Longman Busse Heribert 1975 Iran Under the Buyids In Frye Richard N ed The Cambridge History of Iran Volume 4 From the Arab Invasion to the Saljuqs Cambridge Cambridge University Press pp 250 305 Bernard Lewis The Middle East A Brief History of the Last 2 000 Years New York Scribner 1995 p 89