Sankt Peterburgo universitetas

Sankt Peterburgo universitetas
lot. Universitas Publica Petropolitana
Šūkis	Hic tuta perennat
Įkurtas	1724 m.
Tipas	Valstybinis
Rektorius	Nikolajus Kropačevas
Studentų	30 000
Vieta	Sankt Peterburgas, Rusija
Svetainė	https://spbu.ru/

Sankt Peterburgo valstybinis universitetas (rus. Санкт-Петербургский государственный университет) – aukštoji mokykla ir tyrimų centras Sankt Peterburge.

Pavadinimų kaita

• Iki 1821 m. Peterburgo universitetas,
• 1821-1914 m. Sankt Peterburgo imperatoriškasis universitetas,
• 1914-1917 m. Petrogrado imperatoriškasis universitetas,
• 1917-1921 m. Petrogrado universitetas,
• 1921-1924 m. Petrogrado valstybinis universitetas,
• 1924-1933 m. Leningrado valstybinis universitetas,
• 1933-1937 m. Leningrado valstybinis A. Bubnovo vardo universitetas,
• 1937-1944 m. Leningrado valstybinis universitetas,
• 1948-1989 m. Leningrado Andrejaus Ždanovo universitetas,
• 1989-1991 m. Leningrado valstybinis universitetas,
• nuo 1991 m. Sankt Peterburgo valstybinis universitetas.
• Lietuvoje buvo vadinamas Petrapilio universitetu.

Istorija

Įsteigtas 1724 m. sausio 28 d. Rusijos caro Petro I įsaku kartu su Rusijos mokslų akademija ir Gimnazija. Iš 38 žinomų pirmosios laidos studentų 4 liko akademijoje, tarp jų Vasilijus Adodurovas, pirmojo rusų kalbos vadovėlio autorius, nuo 1755 m. Maskvos universiteto kuratorius, Antiochas Kantemiras, diplomatas ir poetas satyrikas.

Studentus universitetui rengė vienintelė Rusijoje gimnazija. 1726 m. į ją buvo priimti 112 moksleivių, iš jų 76 rusai, 1727 m. priimti tik 58, 1728 m. – 27 moksleiviai, iš jų 14 rusų. Nepavyko universiteto ir gimnazijos veiklos išjudinti nei universitete studijavusiam bei jo rektoriumi 1758–1765 m. dirbusiam Michailui Lomonosovui. Tik 1783 m. Akademijos direktore paskirta kunigaikštienė Jekaterina Daškova priartino mokyklą prie miestiečių, ji tapo populiaresnė. Miestiečiai netgi pradėjo skaityti universiteto bibliotekos knygas. 1805 m. iš Akademijos biudžeto kiekvieno studento išlaikymui imta skirti po 250 rublių. Tačiau šis universitetas taip ir nebuvo inauguruotas.

1819 m. vasario 8 d. caras Aleksandras I pasirašė įsaką, kuriuo buvo reorganizuotas Peterburgo pedagoginis institutas. Ši data laikytina faktine universiteto gimimo diena. 1824 m. universitetui pritaikytas Maskvos universiteto statutas. 1830 m. naujajam universitetui buvo perduoti ir Petro universiteto pastatai Vasilijaus saloje, kuriuos kūrė architektas D. Trezinis. Naujajame universitete buvo įkurti Istorijos-filologijos, Filosofijos-teisės ir Fizikos-matematikos fakultetai. 1854 m. įkurtas Rytų kalbų fakultetas.

1819 m. priimti pirmieji 27 studentai, iš kurių tik vienam gimnazijos pažymiai leido nelaikyti stojamųjų egzaminų. 1829 m. universitete jau buvo 132 studentai. 1861 m. prasidėjo studentų bruzdėjimas. Jiems pritarė ir liberalūs dėstytojai. Todėl po 1863 m. sukilimo Lietuvoje ir Lenkijoje priimtas naujas universiteto statutas, kuriuo mokyklai suteikiama dalinė autonomija.

1868 m. susiburia pirmoji mokslinė Gamtos tyrinėtojų draugija, 1869 m. – Rusijos chemijos draugija. Vėliau įsikuria Filologijos, Antropologijos, Istorijos draugijos, Botanikos sodas ir Astronomijos observatorija. 1901 m. įsteigiamas Fizikos institutas. 1878 m. universiteto profesoriai įsteigė aukštąją mokyklą moterims – Bestuževo kursus, taip pavadintus pagal jų pirmojo direktoriaus K. Bestuževo-Riumino pavardę.

1916 m. universitete jau dirbo 81 profesorius, 200 privatdocentų, 81 asistentas, jame mokėsi 5964 studentai, iš jų Teisės fakultete 3500, Fizikos - matematikos fakultete 2197, Istorijos - filologijos fakultete 605, Rytų fakultete 112 studentų.

1917 m. revoliucijos nesugriovė universiteto, nors dauguma studentų bei dėstytojų ir nepalaikė perturbacijų, ypač, Spalio perversmo. Tik nedaugelis jų emigravo. Tačiau 1927–1938 m. vykę „akademikų bylos“, liaudies priešų paieškos gerokai susilpnino akademinę visuomenę. Daugelis profesorių buvo represuota. Dar didesni buvo Antrojo pasaulinio karo nuostoliai – vien nuo bado mirė 30 profesorių ir 60 docentų. 1942 m. kovo mėn. universitetas perkeltas į Saratovą ir Leningrade vėl pradėjo veiklą tik 1944 m. spalio 2 d. Bet ir pokario metais represijos universitete nesiliovė. Kovos su buržuaziniu kosmopolitizmu viršūnė buvo vadinamoji . Todėl destalinizacija universitete buvo sutikta palankiai ir įkvėpė mokslininkus naujiems darbams.

1997 m. lapkričio 1 d. Rusijos Federacijos vyriausybė priėmė specialų nutarimą dėl Sankt Peterburgo universiteto, kuriuo numatyta perspektyva tapti vedančiuoju Rusijos klasikiniu universitetu.

Sankt Peterburgo universitetas yra vienintelė Rusijos aukštoji mokykla, kurioje yra dėstoma lietuvių kalba. Šio universiteto Filologijos fakulteto Baltistikos centre lietuvių kalbos specialybės studijos prasidėjo 2005 m. rugsėjo 1 d.

Fakultetai

• Aukštoji vadybos mokykla
• Biologijos
• Chemijos
• Ekonomikos
• Filologijos
• Fizikos
• Geografijos
• Geologijos
• Istorijos
• Laisvųjų menų ir mokslo
• Matematikos ir mechanikos
• Meno
• Medicinos
• Politikos mokslų
• Psichologijos
• Rytų
• Sociologijos
• Stomatologijos ir medicinos technologijų
• Taikomosios matematikos
• Teisės fakultetas
• Tarptautinių santykių fakultetas

Dėstytojai

Kazimieras Būga, Dmitrijus Mendelejevas, Pafnutijus Čebyšovas, Emilis Lenzas ir kt.

Auklėtiniai

Universitetą baigė rašytojai Ivanas Turgenevas, , Nikolajus Gogolis, , poetai Janis Rainis, , Aleksandras Blokas, , Levas Gumiliovas, mokslininkai Ivanas Pavlovas, Levas Landau, Dmitrijus Lichačiovas, Aleksandras Prochorovas, Aleksandras Popovas, kompozitoriai Michailas Glinka, Igoris Stravinskis, dailininkai Nikolajus Rerichas, Michailas Vrubelis, , teatralai Vasilijus Kačialovas, Sergejus Diagilevas, socialinis psichologas Borisas Paryginas, matematikas Grigorijus Perelmanas, politikai Piotras Stolypinas, Bruno Kalninis, Piotras Kropotkinas, Aleksandras Kerenskis, Liudvikas Varynskis, Dmitrijus Medvedevas, Vladimiras Putinas, ir daugelis kitų garsių Rusijos žmonių.

Lietuviai Peterburgo universitete

• Šachno Abramsonas
• Petras Aravičius
• Petras Avižonis
• Kazimieras Viktoras Banaitis
• Jonas Beržanskis
• Liudvikas Beržanskis
• Vaclovas Biržiška
• Viktoras Biržiška
• Jurgis Byla
• Jonas Bucevičius
• Vincas Čepinskis
• Jurgis Čiurlys
• Juozas Dalinkevičius
• Vytautas Didžiulis
• Dalia Grybauskaitė
• Anatolijus Herlitas
• Ignas Končius
• Kazys Kepalas
• Antanas Klupšas
• Aleksandras Lebedevas
• Gabrielius Liutkevičius
• Juozas Liūdžius
• Zigmas Lydeka
• Stasys Lukauskis
• Juozas Vaclovas Lukoševičius
• Juozas Orlauskis
• Motiejus Pečiulionis
• Česlovas Petraškevičius
• Vladas Petronaitis
• Leonas Prūseika
• Antanas Purėnas
• Jaroslavas Rimkus
• Zigmantas Sierakauskas (pašalintas)
• Antanas Smetona
• Jurgis Smolskis
• Jackus Sondeckis
• Balys Sruoga
• Konstantinas Šakenis
• Jokūbas Šernas
• Jonas Šliūpas
• Rokas Šliūpas
• Jonas Gudaitis-Vabalas
• Vaclovas Vaidotas
• Pranas Vaičaitis
• Jonas Valaitis
• Antanas Vileišis
• Jonas Vileišis
• Povilas Višinskis
• Augustinas Voldemaras
• Tadas Vrublevskis
• Vladimiras Zubovas

Nuorodos

• Oficiali svetainė^{[neveikianti nuoroda]}