Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Motiejus PečiulionisGimė 1888 m sausio 31 d Randiškė Šventežerio valsčiusMirė 1960 m sausio 26 d 71 metai Ilguva Šakių r

Motiejus Pečiulionis

  • Pagrindinis puslapis
  • Motiejus Pečiulionis
Motiejus Pečiulionis
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az
Motiejus Pečiulionis
Gimė 1888 m. sausio 31 d.
Randiškė, Šventežerio valsčius
Mirė 1960 m. sausio 26 d. (71 metai)
Ilguva, Šakių rajonas
Palaidotas (-a) Panemunės kapinės
Sutuoktinis (-ė) Konstancija Vaitiekūnaitė
Vaikai Tomas, Joana Eugenija
Veikla karinis ir politinis veikėjas
Alma mater Peterburgo universitetas

Motiejus Pečiulionis-Miškinis (1888 m. sausio 31 d. Randiškėje, Šventežerio valsčius – 1960 m. sausio 26 d. Ilguvoje, Šakių rajonas) – Lietuvos karinis ir politinis veikėjas, brigados generolas (1935 m.). Vienintelis Lietuvoje buvo apdovanotas trimis Vyčio kryžiaus ordinais.

Biografija

Tėvui išvykus uždarbiauti į JAV, su motina apsigyveno pas dėdę, Rudaminos vargonininką J. Zubrį, kuris pramokė rašto, vėliau mokėsi Suvalkų gimnazijoje. 1908–1914 m. studijavo matematiką Peterburgo universitete. Nepriklausė jokiai politinei partijai, bet pažiūromis buvo artimas socialdemokratams, dalyvavo Lietuvos socialdemokratų partijos veikloje.

Pirmas pasaulinis karas

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui savanoriu stojo į kariuomenę, tarnavo eiliniu. Dalyvavo kovose su vokiečiais ir austrais, kontūzytas. Už narsą ir sumanumą apdovanotas trimis ordinais ir Šv. Georgijaus medaliu. 1916 m. baigė artilerijos karo mokyklą.

Lietuvos nepriklausomybės kovos

1918 m. grįžo į Lietuvą, dirbo laikraščio „Darbo balsas“ redakcijoje Vilniuje. 1919 m. vasario 1 d. paskirtas Lietuvos kariuomenės 1-osios artilerijos baterijos vyr. karininku, 1919 m. birželio 2 d. Alytuje suformavo 4-ąją bateriją, kovojo bolševikų, lenkų, bermontininkų frontuose. 1919 m. suteiktas kapitono laipsnis.

Tarpukaris

1921 m. kovo 30 d. paskirtas 3-ojo artilerijos diviziono, o 1921 m. rugpjūčio 1 d. pulko vadu. 1922 m. pakeltas į majorus. 1922 m. vedė mokytoją Konstanciją Vaitiekūnaitę. Jiems gimė sūnus Tomas ir dukra Joana Eugenija.

1922–1924 m. mokėsi Fontenblo artilerijos mokykloje (École d’Artillerie de Fontainebleau). 1925 m. gegužės mėn. pulkininkas leitenantas. 1925 m. antrą kartą pasiųstas į Prancūziją tobulintis Paryžiaus aukštuosiuose artilerijos technikos kursuose. 1926 m. spalio 4 d. paskirtas Lietuvos kariuomenės Artilerijos tiekimo skyriaus viršininku. Iškart imasi iniciatyvos modernizuoti dar Nepriklausomybės kovų pradžioje Šančiuose įsteigtas Centrines kariuomenės dirbtuves, vėliau pavadintas Artilerijos dirbtuvėmis. 1929 m. lapkričio mėn. suteiktas artilerijos pulkininko laipsnis.

Nuo 1930 m. birželio 1 d. Generalinio štabo Ginklavimo valdybos viršininkas. Inicijavo modernios ginklų tyrimo laboratorijos Žaliakalnyje steigimą. 1935 m. gruodžio mėn. jo iniciatyva pradėta ginklų dirbtuvių statyba Linkaičiuose. Šios dirbtuvės buvo vienos moderniausių Europoje. 1940 m. jose dirbo 800 darbininkų, buvo gaminami šoviniai, pabūklų sviediniai, minos, granatos ir šaudmenų sprogstamoji medžiaga. Čia pagamintas sviedinys kainavo perpus pigiau, negu pirktas užsienyje.

1935 m. kovo 1 d. gavo brigados generolo laipsnį. Į atsargą išėjo 1936 m. sausio mėn., apsigyveno Kaune. Dirbo laikraščio „Lietuvos žinios“ redakcijoje, vėliau vadovavo Amerikos lietuvių prekybos bendrovės automobilių skyriui Kaune, 1938 m. stažavosi „Ford“ gamyklose Detroite.

1939 m. persikėlė į Vilnių, dirbo Valstybinio banko inspektoriumi.

Vokiečių okupacija

Vokiečių okupacijos metais buvo Vilniaus aliejaus gamyklos direktorius. Prasidėjus vokiečių represijoms prieš Lietuvos inteligentiją, uždarius universitetus ir pradėjus jų dėstytojus vežti į koncentracijos stovyklas, 1943 m. lapkričio 23 d. įkurtas Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas (VLIK), kuris organizavo pasipriešinimą okupantams. M. Pečiulionis paskirtas VLIK’o Vilniaus karinės apygardos vadu.

Sovietinė okupacija

1944 m. liepos 7 d. Šiauliuose išleido direktyvą – Lietuvos karinėms pajėgoms tvarkingai trauktis su frontu, o jeigu rusų armijos nepavyktų sustabdyti – slėpti ginklus ir, perėjus į pogrindį, likti Lietuvoje. Pats Žemaitijoje vadovavo lietuvių daliniams, kovojusiems prieš bolševikus. Buvo vienintelis generolas, pokario metais nepasitraukęs iš Lietuvos, o tęsęs ginkluotą kovą su okupantais. 1944 m. išleido šeimą į Vakarus.

1944 m. rugpjūčio mėn. sudarytas Lietuvos gynimo komitetas, tačiau greitai daugelis jo narių buvo suimti. Gyveno turėdamas Jono Kaminsko dokumentus Kalvių kaime prie Veliuonos, vėliau – Valmantiškiuose, Tirmėnų kaime. 1945 m. lapkričio 30 d. suimtas ir žiauriai tardomas. 1946 m. NKVD karo tribunolas nuteisė 10-čiai metų lagerių ir penkeriems metams tremties, konfiskuojant turtą.

Išsekintas ilgų tardymo mėnesių po teismo įmestas į Lukiškių kalėjimą, kur buvo kalinamas su kriminaliniais nusikaltėliais. Vėliau buvo gydomas Macikų lagerio ligoninėje prie Šilutės. Po poros metų pasveikęs iš mirties lagerio vėl grąžinamas į Lukiškes. Iš ten per Maskvos Lubianką išvežtas į Komijos ir Mordovijos lagerius.

Į laisvę išėjo 1955 m. rudenį, iškalėjęs visą skirtą laiką, tačiau grįžti į tėvynę jam neleista. Iš tremties paleistas 1956 m. rugpjūčio mėn. Valdžia leido apsigyventi Statkiškių (Švenčionėlių rajonas) kaime. Praradęs sveikatą negalėjo dirbti sunkaus darbo, įdarbintas sargu. Pensija kaip buvusiam Lietuvos kariuomenės karininkui nebuvo mokama. Mirė Ilguvos invalidų prieglaudoje, palaidotas Kauno Panemunės kapinėse.

Laisvai kalbėjo lietuvių, rusų, lenkų, prancūzų kalbomis, skaitė dar ir anglų, vokiečių, latvių kalbomis.

Atminimo įamžinimas

  • 1995 m. Aleksoto mikrorajone Kazliškiuose jo vardu pavadinta gatvė.
  • 2004 m. kovo 10 d. Linkaičiuose esantis Lietuvos kariuomenės arsenalas, atkurtas 1992 m., pervadintas .
  • 2008 m. gruodžio 19 d. minint 120-ąsias gimimo metines, Kauno centre prie namo (K. Donelaičio g. 75) atidengta memorialinė lenta (skulpt. Juozas Šlivinskas, archit. Kęstutis Linkus).
  • 2017 m. liepos 1 d. jo garbei įkurtas Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionas.

Apdovanojimai

  • Belgijos Leopoldo II laipsnio ordinas
  • Latvijos Nepriklausomybės medalis
  • Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino trečio laipsnio ordinas
  • Lietuvos nepriklausomybės medalis
  • 1936 m. Prancūzijos Garbės legiono ordinas
  • Rusijos Šv. Onos ordinas
  • Rusijos Šv. Georgijaus medalis
  • Rusijos Šv. Georgijaus ordinas
  • Rusijos Šv. Stanislovo ordinas
  • Šaulių žvaigždė
  • Vyčio Kryžiaus ketvirto laipsnio ordinas
  • 1998 m. lapkričio 18 d. Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro didysis kryžius (po mirties)
  • Vyčio Kryžiaus penkto laipsnio ordinas
  • Vytauto Didžiojo trečio laipsnio ordinas

Šaltiniai

  1. Kęstutis Kasparas. Motiejus Pečiulionis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVII (On-Peri). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010. 700 psl.
  2. http://www.lsds.lt/lt/pages,id.94 Archyvuota kopija 2011-11-17 iš Wayback Machine projekto.
  3. http://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php?asm=PE%C8IULIONIS%20MOTIEJUS Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.

Nuorodos

  • Lietuvos karininkas – ant laisvės aukuro // XXI amžius, Nr. 13 (1413), 2006-02-15 Archyvuota kopija 2007-07-05 iš Wayback Machine projekto.
  • Vienintelis trijų Vyčio kryžiaus ordinų kavalierius[neveikianti nuoroda]
  • Ištikimas priesaikai ir sąžinei // Lietuvos žinios, 2010-01-29 Archyvuota kopija 2011-08-20 iš Wayback Machine projekto.

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 16 Lie, 2025 / 05:11

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Motiejus Pečiulionis, Kas yra Motiejus Pečiulionis? Ką reiškia Motiejus Pečiulionis?

Motiejus PeciulionisGime 1888 m sausio 31 d Randiske Sventezerio valsciusMire 1960 m sausio 26 d 71 metai Ilguva Sakiu rajonasPalaidotas a Panemunes kapinesSutuoktinis e Konstancija VaitiekunaiteVaikai Tomas Joana EugenijaVeikla karinis ir politinis veikejasAlma mater Peterburgo universitetas Motiejus Peciulionis Miskinis 1888 m sausio 31 d Randiskeje Sventezerio valscius 1960 m sausio 26 d Ilguvoje Sakiu rajonas Lietuvos karinis ir politinis veikejas brigados generolas 1935 m Vienintelis Lietuvoje buvo apdovanotas trimis Vycio kryziaus ordinais BiografijaTevui isvykus uzdarbiauti į JAV su motina apsigyveno pas dede Rudaminos vargonininka J Zubrį kuris pramoke rasto veliau mokesi Suvalku gimnazijoje 1908 1914 m studijavo matematika Peterburgo universitete Nepriklause jokiai politinei partijai bet paziuromis buvo artimas socialdemokratams dalyvavo Lietuvos socialdemokratu partijos veikloje Pirmas pasaulinis karas Prasidejus Pirmajam pasauliniam karui savanoriu stojo į kariuomene tarnavo eiliniu Dalyvavo kovose su vokieciais ir austrais kontuzytas Uz narsa ir sumanuma apdovanotas trimis ordinais ir Sv Georgijaus medaliu 1916 m baige artilerijos karo mokykla Lietuvos nepriklausomybes kovos 1918 m grįzo į Lietuva dirbo laikrascio Darbo balsas redakcijoje Vilniuje 1919 m vasario 1 d paskirtas Lietuvos kariuomenes 1 osios artilerijos baterijos vyr karininku 1919 m birzelio 2 d Alytuje suformavo 4 aja baterija kovojo bolseviku lenku bermontininku frontuose 1919 m suteiktas kapitono laipsnis Tarpukaris 1921 m kovo 30 d paskirtas 3 ojo artilerijos diviziono o 1921 m rugpjucio 1 d pulko vadu 1922 m pakeltas į majorus 1922 m vede mokytoja Konstancija Vaitiekunaite Jiems gime sunus Tomas ir dukra Joana Eugenija 1922 1924 m mokesi Fontenblo artilerijos mokykloje Ecole d Artillerie de Fontainebleau 1925 m geguzes men pulkininkas leitenantas 1925 m antra karta pasiustas į Prancuzija tobulintis Paryziaus aukstuosiuose artilerijos technikos kursuose 1926 m spalio 4 d paskirtas Lietuvos kariuomenes Artilerijos tiekimo skyriaus virsininku Iskart imasi iniciatyvos modernizuoti dar Nepriklausomybes kovu pradzioje Sanciuose įsteigtas Centrines kariuomenes dirbtuves veliau pavadintas Artilerijos dirbtuvemis 1929 m lapkricio men suteiktas artilerijos pulkininko laipsnis Nuo 1930 m birzelio 1 d Generalinio stabo Ginklavimo valdybos virsininkas Inicijavo modernios ginklu tyrimo laboratorijos Zaliakalnyje steigima 1935 m gruodzio men jo iniciatyva pradeta ginklu dirbtuviu statyba Linkaiciuose Sios dirbtuves buvo vienos moderniausiu Europoje 1940 m jose dirbo 800 darbininku buvo gaminami soviniai pabuklu sviediniai minos granatos ir saudmenu sprogstamoji medziaga Cia pagamintas sviedinys kainavo perpus pigiau negu pirktas uzsienyje 1935 m kovo 1 d gavo brigados generolo laipsnį Į atsarga isejo 1936 m sausio men apsigyveno Kaune Dirbo laikrascio Lietuvos zinios redakcijoje veliau vadovavo Amerikos lietuviu prekybos bendroves automobiliu skyriui Kaune 1938 m stazavosi Ford gamyklose Detroite 1939 m persikele į Vilniu dirbo Valstybinio banko inspektoriumi Vokieciu okupacija Vokieciu okupacijos metais buvo Vilniaus aliejaus gamyklos direktorius Prasidejus vokieciu represijoms pries Lietuvos inteligentija uzdarius universitetus ir pradejus ju destytojus vezti į koncentracijos stovyklas 1943 m lapkricio 23 d įkurtas Vyriausiasis Lietuvos islaisvinimo komitetas VLIK kuris organizavo pasipriesinima okupantams M Peciulionis paskirtas VLIK o Vilniaus karines apygardos vadu Sovietine okupacija 1944 m liepos 7 d Siauliuose isleido direktyva Lietuvos karinems pajegoms tvarkingai trauktis su frontu o jeigu rusu armijos nepavyktu sustabdyti slepti ginklus ir perejus į pogrindį likti Lietuvoje Pats Zemaitijoje vadovavo lietuviu daliniams kovojusiems pries bolsevikus Buvo vienintelis generolas pokario metais nepasitraukes is Lietuvos o teses ginkluota kova su okupantais 1944 m isleido seima į Vakarus 1944 m rugpjucio men sudarytas Lietuvos gynimo komitetas taciau greitai daugelis jo nariu buvo suimti Gyveno turedamas Jono Kaminsko dokumentus Kalviu kaime prie Veliuonos veliau Valmantiskiuose Tirmenu kaime 1945 m lapkricio 30 d suimtas ir ziauriai tardomas 1946 m NKVD karo tribunolas nuteise 10 ciai metu lageriu ir penkeriems metams tremties konfiskuojant turta Issekintas ilgu tardymo menesiu po teismo įmestas į Lukiskiu kalejima kur buvo kalinamas su kriminaliniais nusikalteliais Veliau buvo gydomas Maciku lagerio ligonineje prie Silutes Po poros metu pasveikes is mirties lagerio vel grazinamas į Lukiskes Is ten per Maskvos Lubianka isveztas į Komijos ir Mordovijos lagerius Į laisve isejo 1955 m rudenį iskalejes visa skirta laika taciau grįzti į tevyne jam neleista Is tremties paleistas 1956 m rugpjucio men Valdzia leido apsigyventi Statkiskiu Svencioneliu rajonas kaime Prarades sveikata negalejo dirbti sunkaus darbo įdarbintas sargu Pensija kaip buvusiam Lietuvos kariuomenes karininkui nebuvo mokama Mire Ilguvos invalidu prieglaudoje palaidotas Kauno Panemunes kapinese Laisvai kalbejo lietuviu rusu lenku prancuzu kalbomis skaite dar ir anglu vokieciu latviu kalbomis Atminimo įamzinimas1995 m Aleksoto mikrorajone Kazliskiuose jo vardu pavadinta gatve 2004 m kovo 10 d Linkaiciuose esantis Lietuvos kariuomenes arsenalas atkurtas 1992 m pervadintas 2008 m gruodzio 19 d minint 120 asias gimimo metines Kauno centre prie namo K Donelaicio g 75 atidengta memorialine lenta skulpt Juozas Slivinskas archit Kestutis Linkus 2017 m liepos 1 d jo garbei įkurtas Brigados generolo Motiejaus Peciulionio artilerijos batalionas ApdovanojimaiBelgijos Leopoldo II laipsnio ordinas Latvijos Nepriklausomybes medalis Lietuvos didziojo kunigaikscio Gedimino trecio laipsnio ordinas Lietuvos nepriklausomybes medalis 1936 m Prancuzijos Garbes legiono ordinas Rusijos Sv Onos ordinas Rusijos Sv Georgijaus medalis Rusijos Sv Georgijaus ordinas Rusijos Sv Stanislovo ordinas Sauliu zvaigzde Vycio Kryziaus ketvirto laipsnio ordinas 1998 m lapkricio 18 d Vycio Kryziaus ordino Komandoro didysis kryzius po mirties Vycio Kryziaus penkto laipsnio ordinas Vytauto Didziojo trecio laipsnio ordinasSaltiniaiKestutis Kasparas Motiejus Peciulionis Visuotine lietuviu enciklopedija T XVII On Peri Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2010 700 psl http www lsds lt lt pages id 94 Archyvuota kopija 2011 11 17 is Wayback Machine projekto http atminimas kvb lt asmenvardis php asm PE C8IULIONIS 20MOTIEJUS Archyvuota kopija 2016 03 05 is Wayback Machine projekto NuorodosLietuvos karininkas ant laisves aukuro XXI amzius Nr 13 1413 2006 02 15 Archyvuota kopija 2007 07 05 is Wayback Machine projekto Vienintelis triju Vycio kryziaus ordinu kavalierius neveikianti nuoroda Istikimas priesaikai ir sazinei Lietuvos zinios 2010 01 29 Archyvuota kopija 2011 08 20 is Wayback Machine projekto

Naujausi straipsniai
  • Liepa 16, 2025

    Vaigeliškės

  • Liepa 17, 2025

    Vadul lui Vodė

  • Liepa 16, 2025

    Volsungos saga

  • Liepa 17, 2025

    Vokietijos krepšinio lyga

  • Liepa 17, 2025

    Vokietijos futbolo varžybos 2000–2001 m.

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje