Aleksandras Kerenskis (rus. Алекса́ндр Фёдорович Ке́ренский, 1881 m. gegužės 2 d. Simbirske – 1970 m. liepos 11 d. Niujorke) – Rusijos valstybės veikėjas, Rusijos Laikinosios vyriausybės ministras pirmininkas.
| Aleksandras Kerenskis (Алекса́ндр Фёдорович Ке́ренский) | |
|---|---|
| Gimė | 1881 m. gegužės 2 d. Simbirskas, Rusijos imperija |
| Mirė | 1970 m. liepos 11 d. (89 metai) Niujorkas, JAV |
| Pilietybė | rusas |
| Tėvai | Fiodoras Kerenskis ir Nadežda Adler |
| Sutuoktinis (-ė) | Olga Baranovskaja |
| Vaikai | Olegas ir Glebas |
| Religija | stačiatikis |
| Rusijos ministras pirmininkas | |
| Valdė | 1917 m. liepos 21 d. - 1917 m. lapkričio 7 d. (3 mėn.) |
| Pirmtakas | Georgijus Lvovas |
| Įpėdinis | Vladimiras Leninas |
| Pareigos | politikas, revoliucionierius, teisininkas |
| Partija | Socialistai revoliucionieriai |
| Išsilavinimas | Sankt Peterburgo universitetas, 1904 |
| Vikiteka | Aleksandras Kerenskis |
| Parašas | |
Biografija
Gimė gausioje rusų kalbos pedagogo šeimoje. Žymiausiu tėvo, Fiodoro Kerenskio, mokiniu buvo Vladimiras Leninas. 1889 m. Kerenskių šeima persikraustė į Taškentą, kuriame aukso medaliu baigė gimnaziją ir 1899 m. įstojo į Sankt Peterburgo universitetą, kurį 1904 m. baigė. Dirbo advokatu. Tuo pat metu įsijungė į kairiosios politinės partijos – socialistų revoliucionierių veiklą. 1905 m. pabaigoje sulaikytas, kalintas iki 1906 m. balandžio, tačiau nesurinkus įkalčių buvo išsiųstas į Taškentą. 1906 m. spalį grįžo į Sankt Peterburgą. Kaip gynėjas dalyvavo daugelyje politinių teismų procesų. 1912 m. išrinktas į ketvirtąją Rusijos Valstybės Dūmą. Joje buvo laikomas vienu geriausių kairiųjų pažiūrų oratoriumi. 1917 m. Rusijoje įvykus Vasario Revoliucijai, nuo kovo mėnesio tapo Laikinosios vyriausybės teisingumo, o nuo gegužės mėnesio – karo ir karo laivyno ministru. Nuo 1917 m. liepos 21 d. – Laikinosios vyriausybės ministras pirmininkas. 1917 m. rugpjūtį numalšino Rusijos generalinio štabo vado L. Kornilovo maištą. 1917 m. rugsėjo 12 d. tapo ir Rusijos kariuomenės vadu, o rugsėjo 14 d. paskelbė Rusiją respublika. Nesipriešino, kai lapkričio 7 d. bolševikai įvykdė Spalio perversmą, po kurio, nesėkmingai su generolo P. Krasnovo vadovaujamomis pajėgomis, bandė užimti bolševikų valdomą Petrogradą. 1918 m. sausio pradžioje nesėkmingai bandė pasisakyti Rusijos Steigiamajame susirinkime. Netrukus išvyko į Suomiją, tų pačių metų liepą apsigyveno Paryžiuje. Dirbo rusų emigrantų laikraščio redaktoriumi, dalyvavo politinėje veikloje. 1940 m. Vokietijai užėmus Prancūziją, emigravo į JAV. Dėstė Stanfordo universitete. Parašė atsiminimus, parengė daug dokumentų publikacijų. Palaidotas Londono kapinėse.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Aleksandras Kerenskis, Kas yra Aleksandras Kerenskis? Ką reiškia Aleksandras Kerenskis?