Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Michailas GlinkaGimė 1804 m gegužės 20 d NovospaskojeMirė 1857 m vasario 15 d 52 metai BerlynasVeikla rusų kompozitorius

Michailas Glinka

  • Pagrindinis puslapis
  • Michailas Glinka
Michailas Glinka
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az
Michailas Glinka
Gimė 1804 m. gegužės 20 d.
Novospaskoje
Mirė 1857 m. vasario 15 d. (52 metai)
Berlynas
Veikla rusų kompozitorius, laikomas klasikinės rusų muzikos tėvu.
Vikiteka Michailas Glinka

Michailas Ivanovičius Glinka (Михаил Иванович Глинка, 1804 m. gegužės 20 d. pagal senąjį kalendorių – 1857 m. vasario 15 d. pagal naująjį kalendorių) – rusų kompozitorius, laikomas klasikinės rusų muzikos tėvu.

Biografija

Buvo turtingo prekybininko sūnus, todėl jaunystėje daug mokėsi įvairiose Europos šalyse. Jo teorinis muzikinis išsilavinimas buvo menkas, nes jis daugiau šliejosi prie poetų ir dailininkų nei prie kompozitorių.

Tuo metu rusų nacionalinė muzika buvo nesusiformavusi, aristokratija klausydavosi muzikos iš kitų šalių – Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, šiais vakarietiškais stiliais rašė rusų kompozitoriai. įkvėptas ir Donicečio, parašė pirmąją grynai rusišką operą „“ (1836 m.), dar žinomą kaip „Ivanas Susaninas“. Šios operos melodijos primena rusiškas liaudies dainas, yra dainų citatų. Antroji opera – „Ruslanas ir Liudmila“ – pastatyta 1842 m., bet nesusilaukė tokio pat populiarumo kaip pirmoji.

Ivanas Susaninas – realus žmogus, valstietis iš Domino kaimo netoli Kostromos, gyvenęs XVII amžiuje. Pagal legendą, buvo pasamdytas lenkų armijos padalinio 1612-13 metais kaip vedlys, turėjęs nuvesti lenkus į kaimą Domino, kur slapstėsi tuometinis rusų caras Michailas Fiodorovičius Romanovas. Susaninas nuvedė kariuomenę į aklavietę – pelkių apsuptą mišką. Čia jį nukankino už atsisakymą parodyti tikrąjį kelią. Lenkų kariai visi žuvo pelkėse, negalėdami iš ten ištrūkti, mirtinai sušalo. Šio įvykio realumą įrodo rastas caro įsakymas dovanoti Bogdanui Sabininui (Ivano Susanino žentui) pusę kaimo už uošvio žygdarbį.

Pasak M. Glinkos tai opera, atskleidžianti patriotinę herojinę tragediją. Čia pagrindinis veikėjas – tauta, valstiečiai, todėl opera įgauna epinį pobūdį. Operos muzika labai įvairi. Operoje dominuoja chorai, daug muzikos sukurtos rusų liaudies dainų motyvais, yra romansų. Antrajame akte dominuoja lenkų aukštuomenės muzika: valsas, , , krakoviakas. Operos finale skamba choro atliekamas „Šloviname“, kaip didingas himnas rusų tautai.

Kiti žymūs kūriniai: (fantazija) „Karaminskaja“ (1848 m.), () „Naktis Madride“ (1848, 1851), (uvertiūra) „Aragono Chota“ (1845). Jis taip pat parašė romansų, pjesių fortepijonui, kamerinės muzikos. M. Glinkos „Patriotinė daina“ buvo naudojama kaip Rusijos Federacijos himnas 1990–2000 m.

Šaltiniai

  1. Adeodatas Tauragis. Glinka Michailas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 756 psl.

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 15 Lie, 2025 / 13:55

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Michailas Glinka, Kas yra Michailas Glinka? Ką reiškia Michailas Glinka?

Michailas GlinkaGime 1804 m geguzes 20 d NovospaskojeMire 1857 m vasario 15 d 52 metai BerlynasVeikla rusu kompozitorius laikomas klasikines rusu muzikos tevu Vikiteka Michailas Glinka Michailas Ivanovicius Glinka Mihail Ivanovich Glinka 1804 m geguzes 20 d pagal senajį kalendoriu 1857 m vasario 15 d pagal naujajį kalendoriu rusu kompozitorius laikomas klasikines rusu muzikos tevu BiografijaPaminklas M Glinkai Sankt Peterburge Buvo turtingo prekybininko sunus todel jaunysteje daug mokesi įvairiose Europos salyse Jo teorinis muzikinis issilavinimas buvo menkas nes jis daugiau sliejosi prie poetu ir dailininku nei prie kompozitoriu Tuo metu rusu nacionaline muzika buvo nesusiformavusi aristokratija klausydavosi muzikos is kitu saliu Vokietijos Prancuzijos Italijos siais vakarietiskais stiliais rase rusu kompozitoriai įkveptas ir Donicecio parase pirmaja grynai rusiska opera 1836 m dar zinoma kaip Ivanas Susaninas Sios operos melodijos primena rusiskas liaudies dainas yra dainu citatu Antroji opera Ruslanas ir Liudmila pastatyta 1842 m bet nesusilauke tokio pat populiarumo kaip pirmoji Ivanas Susaninas realus zmogus valstietis is Domino kaimo netoli Kostromos gyvenes XVII amziuje Pagal legenda buvo pasamdytas lenku armijos padalinio 1612 13 metais kaip vedlys turejes nuvesti lenkus į kaima Domino kur slapstesi tuometinis rusu caras Michailas Fiodorovicius Romanovas Susaninas nuvede kariuomene į aklaviete pelkiu apsupta miska Cia jį nukankino uz atsisakyma parodyti tikrajį kelia Lenku kariai visi zuvo pelkese negaledami is ten istrukti mirtinai susalo Sio įvykio realuma įrodo rastas caro įsakymas dovanoti Bogdanui Sabininui Ivano Susanino zentui puse kaimo uz uosvio zygdarbį Pasak M Glinkos tai opera atskleidzianti patriotine herojine tragedija Cia pagrindinis veikejas tauta valstieciai todel opera įgauna epinį pobudį Operos muzika labai įvairi Operoje dominuoja chorai daug muzikos sukurtos rusu liaudies dainu motyvais yra romansu Antrajame akte dominuoja lenku aukstuomenes muzika valsas krakoviakas Operos finale skamba choro atliekamas Sloviname kaip didingas himnas rusu tautai Kiti zymus kuriniai fantazija Karaminskaja 1848 m Naktis Madride 1848 1851 uvertiura Aragono Chota 1845 Jis taip pat parase romansu pjesiu fortepijonui kamerines muzikos M Glinkos Patriotine daina buvo naudojama kaip Rusijos Federacijos himnas 1990 2000 m SaltiniaiAdeodatas Tauragis Glinka Michailas Visuotine lietuviu enciklopedija T VI Fau Goris Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2004 756 psl

Naujausi straipsniai
  • Liepa 15, 2025

    Juozas Kumpis

  • Liepa 15, 2025

    Juozas Kuolelis

  • Liepa 16, 2025

    Juozas Grikienis

  • Liepa 15, 2025

    Juozas Galkus

  • Liepa 16, 2025

    Juozas Buzelis

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje