Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Sergejus Diagilevas
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Sergejus Diagilevas | |
|---|---|
| Sergejus Diagilevas | |
| Gimė | 1872 m. kovo 31 d. Seliščiai, Rusija |
| Mirė | 1929 m. rugpjūčio 19 d. (57 metai) Venecijoje, Italija |
| Veikla | rusų leidėjas, meno kritikas, artistų mecenatas. |
| Vikiteka | Sergejus Diagilevas |
Sergejus Pavlovičius Diagilevas (rus. Сергей Павлович Дягилев; 1872 m. kovo 31 d. Rusija – 1929 m. rugpjūčio 19 d. Venecijoje, Italija) – rusų leidėjas, meno kritikas, artistų mecenatas, baleto impresarijus, rusų baleto trupės įkūrėjas, atradęs daugybe talentų, XX a. pradžioje populiarinęs Rusų baletą Europoje ir Jungtinėse Amerikos valstijose; „Rusų sezonų" įkūrėjas.
Biografija
Sergejus Diagilevas gimė turtingoje šeimoje, . Artėjant Rusijos imperijos gyvavimo pabaigai, baigė Permės gimnaziją. 1890 metais išsiųstas į sostinę studijuoti teisę Sankt Peterburgo universitete. Galiausiai be teisės studijų ėmė lankyti paskaitas Sankt Peterburgo , kur studijavo dainavimą ir muziką. Manoma, kad polinkį muzikai jis perėmė iš savo pamotės. Baigęs studijas 1892 m., Diagilevas toliau nebesvajojo tapti kompozitoriumi (jo dėstytojas profesorius Nikolajus Rimskis – Korsakovas pasakė jam, kad jis neturįs jokio talento muzikai), nors Diagilevas jau buvo patekęs į įtakingų menininkų ratą. Diagilevas sulaukė pagalbos iš , plėtė savo žinias ir Vakarų meno srityse. Po 2 metų jis atsidavė savo naujai aistrai, netgi keliavo į užsienį studijuoti, galiausiai buvo gerbiamas ir pripažintas kaip vienas iš labiausiai išsilavinusių savo menininkų rate.
Karjera
S. Diagilevas sulaukė finansinės paramos iš privačios Rusijos operos kompanijos direktoriaus ir princesės Marijos Teniševos. Padedamas kartu su kitais įkūrė žurnalą „Meno pasaulis" (Mir Iskusstva). 1899 m. S. Diagilevas tapo princo Sergejaus Michailovičiaus Volkonskio, tapusio visų Rusijos imperatoriškųjų teatrų vadovu, tarnautoju specialiems pavedimams. Diagilevas tapo atsakingas uz kasmetinį imperatoriškųjų teatrų gastrolių paruošimą. 1900 m. Jis netrukus pasiūlė darbą savo draugui ; Aleksandrui Benua buvo suteikta galimybė ruošti operą „Kupidono kerštas".
1901 m. Volkonskis patikėjo Diagilevui statyti Leo Delibo baletą „Silvija" (mėgstamiausią Aleksandro Benua baletą). Šie du bendražygiai parengė iškilmingą pristatymą, nustebinusį netgi išlepintą imperatoriškojo teatro lankytojų skonį. Po keleto vis didėjančio nuomonių skirtumo Diagilevas savo demonstratyvia maniera atsisakė prisidėti prie kasmetinių gastrolių ruošimo ir buvo tais pačiais metais atleistas, sulaukė paniekos aukštuomenėje. Kai kurie Sergejaus Diagilevo tyrinėtojai kaip pagrindinę šio konflikto priežastį nurodė Diagilevo seksualinę orientaciją (Sergejus Diagilevas buvo homoseksualus). Tačiau vis dėlto jo homoseksualumas buvo žinomas dar anksčiau, todėl jis negalėjo būti laikomas atleidimo priežastimi.
Rusų sezonai
Diagilevo draugai liko jam ištikimi, sekė juo ir padėjo jam rengti parodas, parengtas Meno pasaulio idėja. 1905 metais jis parengė milžinišką parodą rusų dailininkų portretistų Sankt Peterburge. Diagilevas apkeliavo visą Rusiją, ieškodamas anksčiau nematytų Rusijos portretų meno šedevrų. Po 1 metų jis nugabeno didžiulę Rusijos meno parodą į Paryžių. Tai buvo ilgo bendradarbiavimo su Prancūzija pradžia. 1907 m. jis pristatė penkis rusiškos muzikos koncertus Paryžiuje, 1908 m. parengė operą „Borisas Godunovas" Paryžiaus operoje su solistu Fiodoru Šaliapinu. Sulaukę didžiulio pasisekimo, Sergejaus Diagilevo artistai buvo pakviesti kitais metais grįžti su baletu ir opera ir tai vedė prie „Rusų sezonų" rengimo. Diagilevo trupėje buvo geriausi Rusijos šokėjai, tarp kurių – , , Tamara Karsavina, ir jų pirmasis pasirodymas 1909 gegužės 19 d. tapo sensacija.
Rusų sezonai kaip reiškinys
„Rusų sezonai" buvo rusų menininkų gastrolės iš pradžių Paryžiuje, vėliau- kitose Europos šalyse, tokiose kaip Anglija , Italija , Vokietija , Austrija . „Rusų sezonai" prasidėjo 1906 m. ir tęsėsi iki 1914 m. Iš pradžių „Rusų sezonuose" buvo organizuojamos dailininkų parodos, koncertai, vėliau- operos, spektakliai, o nuo 1909 m. Aleksandro Benua iniciatyva buvo įtrauktas ir baletas. Diagilevas „Rusų sezonų" misija laikė supažindinti Europą su rusų menu. Ypač didelę įtaką šis reiškinys padarė europietiško klaisikinio baleto atgimimui, scenografijai, paskatino baleto mokyklų atidarymąir naujų trupių kūrimąsi. Nuo 1911 m. Diafilevas atidarė neoficialią baleto trupę „Diagilevo rusų baletas" . Vėliau su juo bendradarbiaus tokie baletmeisteriai kaip , , , . Nuo 1914 m. iki 1929 m. Diagilevas kuria naują meninį centrą, jis ima orientuotis į Europos kultūrą. Jis artimai bendradarbiauja su ,Pablu Pikaso, Sergejumi Prokofjevu, Fransua Pulenku, Anri Matisu . šiuo laikotarpiu Diagilevo trupėje vyrauja tradicionalistinės tendencijos, baleto repertuaras pasižymi eklektika.
Muzika Diagilevo pastatymuose
Diagilevas pradėjo statyti kompozicijas pagal vėlyvąją Nikolajaus Rimskio-Korsakovo kūrybą, tokias operas kaip „Gegužės naktis", „Auksinis gaidelis". Diagilevo baletinė versija orkestrinei siuitai „Šecherezada" sukėlė Nikolajaus Rimskio-Korsakovo našlės įniršį; ji vėliau atvirais laiškais, publikuojamais spaudoje, priekaištavo Diagilevui. Diagilevas savo pastatymams panaudojo muziką iš (Narcizas ir aidas 1911 m.), Klodo Debiusi, Moriso Ravelio () 1912 m., („Paradas" 1917 m.), („Trikampė skrybėlė" 1917 m.) ir kiti. Jo choreografas Michailas Fokinas dažnai pritaikydavo muziką baletui. Diagilevas taip pat dirbo su šokėju ir choreografu Leonidu Miasinu. „Rusų baleto" meniniu vadovu taip pat buvo Leonas Bakstas, kartu jie sukūrė techniškai sudėtingą baleto formą su šou elementais, kuria buvo siekiama apeliuoti į bendrąją publiką, ne tik išskirtinai į aristokratiją. Jo baletai turėjo įtakos „art decaux" stiliui.
Reikšmingiausias Diagilevo bendradarbis muzikos srityje buvo Igoris Stravinskis. Diagilevas išgirdęs ankstesnius Stravinskio darbus buvo sužavėtas ir papraše pritakyti porą Frederiko Šopeno kūrinių „Rusų baletui". Igoris Stravinskis sukūrė muziką reikšmingiausias Sergejaus Diagilevo baletams „Petruška" ir „Ugnies paukštė" (1911 m.), „Šventasis pavasaris" (1913 m.). „Šventasis pavasaris buvo vienas kontroversiškiausių Diagilevo baletų. Jo siužetas rėmėsi pasakojimu apie pirmykštės pagonių genties mergelės paaukojimo per pavasario ritualą siužetu. Neįprasti šokiai, vaizduojantys pirmykštės genties apeigas piktino ir žavėjo žiūrovus, todėl per spektaklius publika dažnai būdavo pasidalijusi į 2 stovyklas.
Sergejus Diagilevas mirė 1929 m. rugpjūčio mėn. 19 d. Venecijoje, Italijoje.
Literatūra
- Валентин Серов в воспоминаниях, дневниках и переписке современников, т. 1-2, Л., 1971;
- Grigoriev S., The Diaghilew ballet 1909–1929, Harmondsworth, 1960;
- Sergejus Volkonskis „Memuarai" (rus.).
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Sergejus Diagilevas, Kas yra Sergejus Diagilevas? Ką reiškia Sergejus Diagilevas?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Sergejus DiagilevasSergejus DiagilevasGime 1872 m kovo 31 d Selisciai RusijaMire 1929 m rugpjucio 19 d 57 metai Venecijoje ItalijaVeikla rusu leidejas meno kritikas artistu mecenatas Vikiteka Sergejus Diagilevas Sergejus Pavlovicius Diagilevas rus Sergej Pavlovich Dyagilev 1872 m kovo 31 d Rusija 1929 m rugpjucio 19 d Venecijoje Italija rusu leidejas meno kritikas artistu mecenatas baleto impresarijus rusu baleto trupes įkurejas atrades daugybe talentu XX a pradzioje populiarines Rusu baleta Europoje ir Jungtinese Amerikos valstijose Rusu sezonu įkurejas Sergejus Diagilevas 1909 m portretas Pasto zenklas Rusu sezonu garbeiPaminklinis akmuo 2005 m birzelis kapiniu sala San Michele Venecija Baleto bateliai laiskai akmenys ir geles BiografijaSergejus Diagilevas gime turtingoje seimoje Artejant Rusijos imperijos gyvavimo pabaigai baige Permes gimnazija 1890 metais issiustas į sostine studijuoti teise Sankt Peterburgo universitete Galiausiai be teises studiju eme lankyti paskaitas Sankt Peterburgo kur studijavo dainavima ir muzika Manoma kad polinkį muzikai jis pereme is savo pamotes Baiges studijas 1892 m Diagilevas toliau nebesvajojo tapti kompozitoriumi jo destytojas profesorius Nikolajus Rimskis Korsakovas pasake jam kad jis neturįs jokio talento muzikai nors Diagilevas jau buvo patekes į įtakingu menininku rata Diagilevas sulauke pagalbos is plete savo zinias ir Vakaru meno srityse Po 2 metu jis atsidave savo naujai aistrai netgi keliavo į uzsienį studijuoti galiausiai buvo gerbiamas ir pripazintas kaip vienas is labiausiai issilavinusiu savo menininku rate Karjera S Diagilevas sulauke finansines paramos is privacios Rusijos operos kompanijos direktoriaus ir princeses Marijos Tenisevos Padedamas kartu su kitais įkure zurnala Meno pasaulis Mir Iskusstva 1899 m S Diagilevas tapo princo Sergejaus Michailoviciaus Volkonskio tapusio visu Rusijos imperatoriskuju teatru vadovu tarnautoju specialiems pavedimams Diagilevas tapo atsakingas uz kasmetinį imperatoriskuju teatru gastroliu paruosima 1900 m Jis netrukus pasiule darba savo draugui Aleksandrui Benua buvo suteikta galimybe ruosti opera Kupidono kerstas 1901 m Volkonskis patikejo Diagilevui statyti Leo Delibo baleta Silvija megstamiausia Aleksandro Benua baleta Sie du bendrazygiai parenge iskilminga pristatyma nustebinusį netgi islepinta imperatoriskojo teatro lankytoju skonį Po keleto vis didejancio nuomoniu skirtumo Diagilevas savo demonstratyvia maniera atsisake prisideti prie kasmetiniu gastroliu ruosimo ir buvo tais paciais metais atleistas sulauke paniekos aukstuomeneje Kai kurie Sergejaus Diagilevo tyrinetojai kaip pagrindine sio konflikto priezastį nurode Diagilevo seksualine orientacija Sergejus Diagilevas buvo homoseksualus Taciau vis delto jo homoseksualumas buvo zinomas dar anksciau todel jis negalejo buti laikomas atleidimo priezastimi Rusu sezonai Diagilevo draugai liko jam istikimi seke juo ir padejo jam rengti parodas parengtas Meno pasaulio ideja 1905 metais jis parenge milziniska paroda rusu dailininku portretistu Sankt Peterburge Diagilevas apkeliavo visa Rusija ieskodamas anksciau nematytu Rusijos portretu meno sedevru Po 1 metu jis nugabeno didziule Rusijos meno paroda į Paryziu Tai buvo ilgo bendradarbiavimo su Prancuzija pradzia 1907 m jis pristate penkis rusiskos muzikos koncertus Paryziuje 1908 m parenge opera Borisas Godunovas Paryziaus operoje su solistu Fiodoru Saliapinu Sulauke didziulio pasisekimo Sergejaus Diagilevo artistai buvo pakviesti kitais metais grįzti su baletu ir opera ir tai vede prie Rusu sezonu rengimo Diagilevo trupeje buvo geriausi Rusijos sokejai tarp kuriu Tamara Karsavina ir ju pirmasis pasirodymas 1909 geguzes 19 d tapo sensacija Rusu sezonai kaip reiskinys Rusu sezonai buvo rusu menininku gastroles is pradziu Paryziuje veliau kitose Europos salyse tokiose kaip Anglija Italija Vokietija Austrija Rusu sezonai prasidejo 1906 m ir tesesi iki 1914 m Is pradziu Rusu sezonuose buvo organizuojamos dailininku parodos koncertai veliau operos spektakliai o nuo 1909 m Aleksandro Benua iniciatyva buvo įtrauktas ir baletas Diagilevas Rusu sezonu misija laike supazindinti Europa su rusu menu Ypac didele įtaka sis reiskinys padare europietisko klaisikinio baleto atgimimui scenografijai paskatino baleto mokyklu atidarymair nauju trupiu kurimasi Nuo 1911 m Diafilevas atidare neoficialia baleto trupe Diagilevo rusu baletas Veliau su juo bendradarbiaus tokie baletmeisteriai kaip Nuo 1914 m iki 1929 m Diagilevas kuria nauja meninį centra jis ima orientuotis į Europos kultura Jis artimai bendradarbiauja su Pablu Pikaso Sergejumi Prokofjevu Fransua Pulenku Anri Matisu siuo laikotarpiu Diagilevo trupeje vyrauja tradicionalistines tendencijos baleto repertuaras pasizymi eklektika Muzika Diagilevo pastatymuose Diagilevas pradejo statyti kompozicijas pagal velyvaja Nikolajaus Rimskio Korsakovo kuryba tokias operas kaip Geguzes naktis Auksinis gaidelis Diagilevo baletine versija orkestrinei siuitai Secherezada sukele Nikolajaus Rimskio Korsakovo nasles įnirsį ji veliau atvirais laiskais publikuojamais spaudoje priekaistavo Diagilevui Diagilevas savo pastatymams panaudojo muzika is Narcizas ir aidas 1911 m Klodo Debiusi Moriso Ravelio 1912 m Paradas 1917 m Trikampe skrybele 1917 m ir kiti Jo choreografas Michailas Fokinas daznai pritaikydavo muzika baletui Diagilevas taip pat dirbo su sokeju ir choreografu Leonidu Miasinu Rusu baleto meniniu vadovu taip pat buvo Leonas Bakstas kartu jie sukure techniskai sudetinga baleto forma su sou elementais kuria buvo siekiama apeliuoti į bendraja publika ne tik isskirtinai į aristokratija Jo baletai turejo įtakos art decaux stiliui Reiksmingiausias Diagilevo bendradarbis muzikos srityje buvo Igoris Stravinskis Diagilevas isgirdes ankstesnius Stravinskio darbus buvo suzavetas ir paprase pritakyti pora Frederiko Sopeno kuriniu Rusu baletui Igoris Stravinskis sukure muzika reiksmingiausias Sergejaus Diagilevo baletams Petruska ir Ugnies paukste 1911 m Sventasis pavasaris 1913 m Sventasis pavasaris buvo vienas kontroversiskiausiu Diagilevo baletu Jo siuzetas remesi pasakojimu apie pirmykstes pagoniu genties mergeles paaukojimo per pavasario rituala siuzetu Neįprasti sokiai vaizduojantys pirmykstes genties apeigas piktino ir zavejo ziurovus todel per spektaklius publika daznai budavo pasidalijusi į 2 stovyklas Sergejus Diagilevas mire 1929 m rugpjucio men 19 d Venecijoje Italijoje LiteraturaValentin Serov v vospominaniyah dnevnikah i perepiske sovremennikov t 1 2 L 1971 Grigoriev S The Diaghilew ballet 1909 1929 Harmondsworth 1960 Sergejus Volkonskis Memuarai rus