Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Bruno Kalninis
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Brunas Kalninis latv. Bruno Kalniņš | |
|---|---|
| Gimė | 1899 m. gegužės 7 d. Tukumas, Latvija |
| Mirė | 1990 m. kovo 26 d. (90 metų) Stokholmas, Švedija |
| Tėvas | Pauls Kalniņš |
| Veikla | darbininkų judėjimo veikėjas |
| Partija | 1918 m. Latvijos socialdemokratų darbininkų partija |
Brunas Kalninis (latv. Bruno Kalniņš ; 1899 m. gegužės 7 d. Tukume – 1990 m. kovo 26 d. Stokholme) – Latvijos ir tarptautinio darbininkų judėjimo veikėjas.
Biografija
Mokslai
Vaikystėje gyveno Žagarėje, pradžios mokslus ėjo Ciūriche, nuo 1906 m. Berlyne. Nuo 1909 m. mokėsi Dubultų gimnazijoje, 1916 m. baigė Helsingforso Aleksandro gimnaziją, 1916–1917 m. studijavo teisę Peterburgo universitete, 1937 m. baigė Latvijos universitetą, nuo 1956 m. filosofijos daktaras.
Politinė veikla
Nuo 1913 m. Latvijos socialdemokratų partijos jaunimo organizacijos narys. 1917 m. įkūrė Latvijos socialdemokratų jaunimo sąjungą ir 1917–1922 m. buvo jos pirmininkas. 1918–1930 m. Latvijos socialdemokratų darbininkų partijos CK narys, 1918–1925 m. partijos sekretorius.
1918 m. išrinktas Rygos darbininkų deputatų tarybos ir jos Vykdomojo komiteto nariu, dirbo tarybos leidinio „Zinotājs“ redaktoriumi, taip pat laikraščio „Brīvais Strēlnieks“ (Laisvasis šaulys) redakcijoje. 1918 m. išrinktas Tautos tarybos nariu.
Po 1919 m. balandžio 16 d. pučo suformavo Liepojos apsaugos (šaulių) kuopą, kuri įsiliejo į Balodžio pulką, vėliau organizavo dvi Rygos kuopas. Rygoje organizavo Tautos tarybos darbo atgaivinimą. 1919 m. spalio 7 d. – lapkričio 11 d., vadovaudamas armijos štabo operatyviniam skyriui, dalyvavo kovose prieš bermontininkus. Visų keturių Latvijos Saeimų narys. 1929–1930 m. tarnavo kariuomenėje rezervo leitenantu.
Spaudos ir sporto darbuotojas
1920–1922 m. redagavo „Darba jaunatne“, 1921–1922 m. Latvijos socialdemokratų darbininkų partijos CK „Žinias“, 1924–1925 m. – žurnalą „Strādnieku sports“ (Darbininkų sportas), 1925–1926 m. – „Latvijas strādnieku sports“, 1926–1927 m. „Strādnieku sports un sargs“. 1921 m. įkūrė darbininkų sporto draugiją, vėliau pavadintą „Strādnieku sports un Sargs“, 1925–1934 m. šios draugijos pirmininkas. 1925–1940 m. buvo Socialistinio darbininkų sporto Internacionalo biuro narys.
Opozicijoje
Po valstybės perversmo 1934 m. gegužės 16 d. suimtas, suimamas šovė iš revolverio ir tai buvo vienintelis šūvis perversmo metu. 1935 m. vasario 18 d. karo teismo nuteistas 4 metams pataisos darbų, bausmė sumažinta iki 3 m., bet, 1936 m. lapkričio 2 d. reikalaujant Skandinavijos šalių vyriausybėms, paleistas.
Išėjęs į laisvę įsteigė Latvijos socialdemokratinę darbininkų ir valstiečių partiją. 1937 m. baigė Latvijos universitetą ir emigravo į Suomiją, kur iki 1939 m. dirbo Ispanijos Respublikos diplomatinėje tarnyboje spaudos atašė. Už tai 1939 m. lapkričio 2 d. Latvijos ministrų kabineto sprendimu jam buvo atimta Latvijos pilietybė.
Po bolševikų okupacijos 1940 m. liepos 3 d. grįžo į Latviją, jam buvo siūloma vadovauti Latvijos komunistų partijai, bet jis atsisakė. Latvijos liaudies armija jam suteikė generolo laipsnį, jis paskirtas armijos Kultūros ir propagandos valdybos viršininku, bet, 1940 m. spalio 1 d. Latvijos armiją įjungus į Raudonosios armijos sudėtį, iš pareigų atleistas, kurį laiką dirbo Karo ministerijos sekretoriate. 1940 m. gruodžio – 1941 m. birželio mėn. Latvijos universiteto tarptautinės teisės docentas.
Latviją užėmus hitlerininkams, 1941 m. liepos 12 d. aizsargų areštuotas. 1942 m., išėjęs į laisvę, atnaujino LSDDP veiklą. Nuo 1943 m. rugpjūčio 13 d. atstovavo LSDDP Latvijos Centrinėje taryboje, vadovavusioje Latvijos pasipriešinimui, buvo išrinktas jos pirmininko pavaduotoju. 1943–1944 m. dirbo pogrindyje, 1944 m. liepos 12 d. suimtas ir kartu su LCT pirmininku uždarytas į Salaspilio koncentracijos stovyklą, vėliau – Štuthofo koncentracijos lagerio kalinys.
Emigracijoje
Išlaisvintas išvyko į Švediją. 1945 m. rugpjūčio 14 d., kartu su kitais socialdemokratais, Švedijoje įkūrė socialdemokratų klubą, redagavo LSDSP žurnalą „Brīvība“ (Laisvė), išrinktas LSDDP Užsienio komiteto pirmininku. 1946 m. išrinktas LCT Švedijos grupės pirmininku, juo buvo iki grupės panaikinimo 1951 m.
1945–1970 m. dirbo . 1954 m. įgijo Švedijos pilietybę. 1945–1955 m. daugelyje tarptautinių renginių perskaitė apie 150 paskaitų apie Pabaltijo valstybes.
1960–1970 m. dirbo Švedijos aukštojoje karališkojoje mokykloje ir Užsienio politikos institute. 1964–1966 m. gavęs Fordo stipendiją, dirbo Harvardo universiteto Rusijos institute. 1970–1976 m. Stokholmo Baltijos instituto valdybos pirmininkas. 1976 m. gavo Švedijos rašytojų sąjungos stipendiją parašyti savo memuarus, 1983 m. išleista jų pirmoji dalis „Vēl cīņa nav galā (1899–1920)“. Daugelio politinių ir mokslinių darbų autorius.
1947–1986 m. atstovavo Latvijai Londone įsikūrusioje Rytų ir Vidurio Europos socialistų unijoje, 1961–1986 m. buvo jos pirmininkas ir atstovavo uniją Socialistų Internacionale. Nuo 1983 m. SI Garbės pirmininkas.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Bruno Kalninis, Kas yra Bruno Kalninis? Ką reiškia Bruno Kalninis?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Brunas Kalninis latv Bruno KalninsGime 1899 m geguzes 7 d Tukumas LatvijaMire 1990 m kovo 26 d 90 metu Stokholmas SvedijaTevas Pauls KalninsVeikla darbininku judejimo veikejasPartija 1918 m Latvijos socialdemokratu darbininku partija Brunas Kalninis latv Bruno Kalnins 1899 m geguzes 7 d Tukume 1990 m kovo 26 d Stokholme Latvijos ir tarptautinio darbininku judejimo veikejas BiografijaMokslai Vaikysteje gyveno Zagareje pradzios mokslus ejo Ciuriche nuo 1906 m Berlyne Nuo 1909 m mokesi Dubultu gimnazijoje 1916 m baige Helsingforso Aleksandro gimnazija 1916 1917 m studijavo teise Peterburgo universitete 1937 m baige Latvijos universiteta nuo 1956 m filosofijos daktaras Politine veikla Nuo 1913 m Latvijos socialdemokratu partijos jaunimo organizacijos narys 1917 m įkure Latvijos socialdemokratu jaunimo sajunga ir 1917 1922 m buvo jos pirmininkas 1918 1930 m Latvijos socialdemokratu darbininku partijos CK narys 1918 1925 m partijos sekretorius 1918 m isrinktas Rygos darbininku deputatu tarybos ir jos Vykdomojo komiteto nariu dirbo tarybos leidinio Zinotajs redaktoriumi taip pat laikrascio Brivais Strelnieks Laisvasis saulys redakcijoje 1918 m isrinktas Tautos tarybos nariu Po 1919 m balandzio 16 d puco suformavo Liepojos apsaugos sauliu kuopa kuri įsiliejo į Balodzio pulka veliau organizavo dvi Rygos kuopas Rygoje organizavo Tautos tarybos darbo atgaivinima 1919 m spalio 7 d lapkricio 11 d vadovaudamas armijos stabo operatyviniam skyriui dalyvavo kovose pries bermontininkus Visu keturiu Latvijos Saeimu narys 1929 1930 m tarnavo kariuomeneje rezervo leitenantu Spaudos ir sporto darbuotojas 1920 1922 m redagavo Darba jaunatne 1921 1922 m Latvijos socialdemokratu darbininku partijos CK Zinias 1924 1925 m zurnala Stradnieku sports Darbininku sportas 1925 1926 m Latvijas stradnieku sports 1926 1927 m Stradnieku sports un sargs 1921 m įkure darbininku sporto draugija veliau pavadinta Stradnieku sports un Sargs 1925 1934 m sios draugijos pirmininkas 1925 1940 m buvo Socialistinio darbininku sporto Internacionalo biuro narys Opozicijoje Po valstybes perversmo 1934 m geguzes 16 d suimtas suimamas sove is revolverio ir tai buvo vienintelis suvis perversmo metu 1935 m vasario 18 d karo teismo nuteistas 4 metams pataisos darbu bausme sumazinta iki 3 m bet 1936 m lapkricio 2 d reikalaujant Skandinavijos saliu vyriausybems paleistas Isejes į laisve įsteige Latvijos socialdemokratine darbininku ir valstieciu partija 1937 m baige Latvijos universiteta ir emigravo į Suomija kur iki 1939 m dirbo Ispanijos Respublikos diplomatineje tarnyboje spaudos atase Uz tai 1939 m lapkricio 2 d Latvijos ministru kabineto sprendimu jam buvo atimta Latvijos pilietybe Po bolseviku okupacijos 1940 m liepos 3 d grįzo į Latvija jam buvo siuloma vadovauti Latvijos komunistu partijai bet jis atsisake Latvijos liaudies armija jam suteike generolo laipsnį jis paskirtas armijos Kulturos ir propagandos valdybos virsininku bet 1940 m spalio 1 d Latvijos armija įjungus į Raudonosios armijos sudetį is pareigu atleistas kurį laika dirbo Karo ministerijos sekretoriate 1940 m gruodzio 1941 m birzelio men Latvijos universiteto tarptautines teises docentas Latvija uzemus hitlerininkams 1941 m liepos 12 d aizsargu arestuotas 1942 m isejes į laisve atnaujino LSDDP veikla Nuo 1943 m rugpjucio 13 d atstovavo LSDDP Latvijos Centrineje taryboje vadovavusioje Latvijos pasipriesinimui buvo isrinktas jos pirmininko pavaduotoju 1943 1944 m dirbo pogrindyje 1944 m liepos 12 d suimtas ir kartu su LCT pirmininku uzdarytas į Salaspilio koncentracijos stovykla veliau Stuthofo koncentracijos lagerio kalinys Emigracijoje Islaisvintas isvyko į Svedija 1945 m rugpjucio 14 d kartu su kitais socialdemokratais Svedijoje įkure socialdemokratu kluba redagavo LSDSP zurnala Briviba Laisve isrinktas LSDDP Uzsienio komiteto pirmininku 1946 m isrinktas LCT Svedijos grupes pirmininku juo buvo iki grupes panaikinimo 1951 m 1945 1970 m dirbo 1954 m įgijo Svedijos pilietybe 1945 1955 m daugelyje tarptautiniu renginiu perskaite apie 150 paskaitu apie Pabaltijo valstybes 1960 1970 m dirbo Svedijos aukstojoje karaliskojoje mokykloje ir Uzsienio politikos institute 1964 1966 m gaves Fordo stipendija dirbo Harvardo universiteto Rusijos institute 1970 1976 m Stokholmo Baltijos instituto valdybos pirmininkas 1976 m gavo Svedijos rasytoju sajungos stipendija parasyti savo memuarus 1983 m isleista ju pirmoji dalis Vel cina nav gala 1899 1920 Daugelio politiniu ir moksliniu darbu autorius 1947 1986 m atstovavo Latvijai Londone įsikurusioje Rytu ir Vidurio Europos socialistu unijoje 1961 1986 m buvo jos pirmininkas ir atstovavo unija Socialistu Internacionale Nuo 1983 m SI Garbes pirmininkas