Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinka
Tadas Vrublevskis
| Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
| Tadas Vrublevskis | |
|---|---|
| Tadas Vrublevskis | |
| Gimė | 1858 m. lapkričio 8 d. Vilniuje |
| Mirė | 1925 m. liepos 3 d. (66 metai) Vilniuje |
| Tėvas | Eustachijus Vrublevskis |
| Motina | Emilija Beniovska |
| Veikla | teisininkas, advokatas, Lietuvos visuomenės ir politinis veikėjas. |
Tadas Vrublevskis (lenk. Tadeusz Wróblewski, 1858 m. lapkričio 8 d. Vilniuje – 1925 m. liepos 3 d. Vilniuje) – teisininkas, advokatas, Lietuvos visuomenės ir politinis veikėjas.
Biografija
Gimęs žinomo gydytojo homeopato šeimoje, medicinos mokslų baigti negalėjo, nes ir iš Petrapilio medicinos – chirurgijos akademijos, tiek iš Varšuvos universiteto buvo pašalintas už priklausymą slaptai Lenkijos ir Lietuvos revoliucionierių organizacijai. 1881 m. buvo dvejiems metams ištremtas į Tobolsko guberniją.1886 m. eksternu baigė Petrapilio universitetą ir tapo teisės magistru.
Dirbo advokato padėjėju Petrapilyje, o po tėvų mirties 1891 m. grįžo į Vilnių. Gyveno paveldėtame bute Universiteto g. 9, tėvai čia buvo sukaupę didelę biblioteką. Iš tėvų paveldėtas santaupas ir iš advokato praktikos gaunamas pajamas skyrė tos bibliotekos rinkiniams gausinti. T. Vrublevskiui pavyko sukaupti Lietuvos istorijai ir Vilniaus miesto praeičiai vertingas knygas, senuosius rankraščius, dokumentus, žemėlapius, planus, fotografijas, atvirukus, taip pat rinko raižinius, paveikslus ir kitus muziejinius eksponatus. 1907 m. jis įsigijo grafų Pliaterių biblioteką su meno rinkiniu.
Sukaupė didelę masonų ložės kolekciją – iš Henriko Taturos, gyvenusio Minske, palikimo, 1909 m. iš Rusijos mokslų akademijos akademiko, rusų teatro veikėjo, rašytojo Ivano Jelagino (1725–1794 m.) palikimo, o 1913 m. – iš Vitebsko kolekcionieriaus Vaclovo Fedorovičiaus našlės Emilijos Fedorovič, iš prelato Michalo Dulskio, Dominyko Moniuškos, Vilniaus universiteto profesoriaus Jono Volfgango Bartolomiejaus Bieniovskio rinkinių. Rinkiniuose buvo visas komplektas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės masonų ložių ženklų, tarp jų visų 7 laipsnių lietuviškų ložių ženklai, kitų vietovių masonų ložių ženklai, atspaudai, medaliai, „Narsus lietuvis“ ložės įstatų projekto rankraštis, apeigų taurė. 1899 m. pats įkūrė ir iki 1914 m. vadovavo promasoniškai Neošubravcų draugijai.
Visuomenėje didėjo nepasitenkinimas carine politika, teismuose daugėjo politinių bylų. T. Vrublevskiui daugelyje iš jų teko dalyvauti. Jis pagarsėjo kaip skriaudžiamųjų gynėjas. 1905–1907 m. revoliucijos metu gynė per 400 teisiamųjų, bet ypač pagarsėjo leitenanto byloje. Jo kolekcijoje buvo leitenanto Šmito portretas.
Nuosekliai pasisakė prieš vienos tautos išskirtinumą, reikalaudamas pavergtoms tautoms autonominių teisių. Palaikydamas federalinės valstybės idėją, kaip nuoseklus demokratas, Pirmojoje ir Trečiojoje Rusijos Valstybės Dūmose gynė Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos, Lenkijos teritorijų ir tautų valstybinį savarankiškumą. 1910 m. žurnalo „Visuomenė“ bendradarbis.
Kai Vilnius ir Vilniaus kraštas buvo prijungtas prie Lenkijos, išliko lietuvių gynėjas, palaikė juos daugelyje teisminių bylų.
1922 m. vienbalsiai buvo priimtas Lietuvių mokslo draugijos garbės nariu. Draugijoje, taip pat ir jos organizuotuose aukštuosiuose mokslo kursuose skaitydavo paskaitas iš Vilniaus ir Lietuvos istorijos.
Dar 1912 m., siekdamas Vilniuje įkurti viešąją biblioteką, buvo įsteigęs Eustachijaus ir Emilijos Vrublevskių bibliotekos draugiją, kuri po 10 metų buvo pertvarkyta į Vrublevskių mokslinės pagalbos draugiją. 1913 m. vasario 13 d. draugijai T. Vrublevskis perleido kolekciją, kurią sudarė apytikriai 65 000 tomų knygų, 3000 graviūrų, daugiau nei 100 žemėlapių ir planų, daug įvairaus pobūdžio dokumentų ir rankraščių, taip pat paveikslų, skulptūrų, numizmatikos rinkinių.1925 m. sutiko bibliotekos rinkinius perduoti Vilniaus miesto globai, tačiau iškėlė sąlygą, kad ši biblioteka jokiomis aplinkybėmis neturi būti išvežta ar išblaškyta. Baigiantis deryboms dėl bibliotekos, T. Vrubvlevskis mirė.
Išnašos
- TADAS VRUBLEVSKIS IR JO BIBLIOGRAFIJOS RODYKLĖ. Mokslo Lietuva. Nuoroda tikrinta 2021-07-16.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Tadas Vrublevskis, Kas yra Tadas Vrublevskis? Ką reiškia Tadas Vrublevskis?
Siam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai įrasydami tinkamas isnasas ar nuorodas į patikimus saltinius Tadas VrublevskisTadas VrublevskisGime 1858 m lapkricio 8 d VilniujeMire 1925 m liepos 3 d 66 metai VilniujeTevas Eustachijus VrublevskisMotina Emilija BeniovskaVeikla teisininkas advokatas Lietuvos visuomenes ir politinis veikejas Tadas Vrublevskis lenk Tadeusz Wroblewski 1858 m lapkricio 8 d Vilniuje 1925 m liepos 3 d Vilniuje teisininkas advokatas Lietuvos visuomenes ir politinis veikejas Mokslu akademijos biblioteka VilniujeBiografijaGimes zinomo gydytojo homeopato seimoje medicinos mokslu baigti negalejo nes ir is Petrapilio medicinos chirurgijos akademijos tiek is Varsuvos universiteto buvo pasalintas uz priklausyma slaptai Lenkijos ir Lietuvos revoliucionieriu organizacijai 1881 m buvo dvejiems metams istremtas į Tobolsko gubernija 1886 m eksternu baige Petrapilio universiteta ir tapo teises magistru Dirbo advokato padejeju Petrapilyje o po tevu mirties 1891 m grįzo į Vilniu Gyveno paveldetame bute Universiteto g 9 tevai cia buvo sukaupe didele biblioteka Is tevu paveldetas santaupas ir is advokato praktikos gaunamas pajamas skyre tos bibliotekos rinkiniams gausinti T Vrublevskiui pavyko sukaupti Lietuvos istorijai ir Vilniaus miesto praeiciai vertingas knygas senuosius rankrascius dokumentus zemelapius planus fotografijas atvirukus taip pat rinko raizinius paveikslus ir kitus muziejinius eksponatus 1907 m jis įsigijo grafu Pliateriu biblioteka su meno rinkiniu Sukaupe didele masonu lozes kolekcija is Henriko Taturos gyvenusio Minske palikimo 1909 m is Rusijos mokslu akademijos akademiko rusu teatro veikejo rasytojo Ivano Jelagino 1725 1794 m palikimo o 1913 m is Vitebsko kolekcionieriaus Vaclovo Fedoroviciaus nasles Emilijos Fedorovic is prelato Michalo Dulskio Dominyko Moniuskos Vilniaus universiteto profesoriaus Jono Volfgango Bartolomiejaus Bieniovskio rinkiniu Rinkiniuose buvo visas komplektas Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes masonu loziu zenklu tarp ju visu 7 laipsniu lietuvisku loziu zenklai kitu vietoviu masonu loziu zenklai atspaudai medaliai Narsus lietuvis lozes įstatu projekto rankrastis apeigu taure 1899 m pats įkure ir iki 1914 m vadovavo promasoniskai Neosubravcu draugijai Visuomeneje didejo nepasitenkinimas carine politika teismuose daugejo politiniu bylu T Vrublevskiui daugelyje is ju teko dalyvauti Jis pagarsejo kaip skriaudziamuju gynejas 1905 1907 m revoliucijos metu gyne per 400 teisiamuju bet ypac pagarsejo leitenanto byloje Jo kolekcijoje buvo leitenanto Smito portretas Nuosekliai pasisake pries vienos tautos isskirtinuma reikalaudamas pavergtoms tautoms autonominiu teisiu Palaikydamas federalines valstybes ideja kaip nuoseklus demokratas Pirmojoje ir Treciojoje Rusijos Valstybes Dumose gyne Lietuvos Baltarusijos Ukrainos Lenkijos teritoriju ir tautu valstybinį savarankiskuma 1910 m zurnalo Visuomene bendradarbis Kai Vilnius ir Vilniaus krastas buvo prijungtas prie Lenkijos isliko lietuviu gynejas palaike juos daugelyje teisminiu bylu 1922 m vienbalsiai buvo priimtas Lietuviu mokslo draugijos garbes nariu Draugijoje taip pat ir jos organizuotuose aukstuosiuose mokslo kursuose skaitydavo paskaitas is Vilniaus ir Lietuvos istorijos Dar 1912 m siekdamas Vilniuje įkurti viesaja biblioteka buvo įsteiges Eustachijaus ir Emilijos Vrublevskiu bibliotekos draugija kuri po 10 metu buvo pertvarkyta į Vrublevskiu mokslines pagalbos draugija 1913 m vasario 13 d draugijai T Vrublevskis perleido kolekcija kuria sudare apytikriai 65 000 tomu knygu 3000 graviuru daugiau nei 100 zemelapiu ir planu daug įvairaus pobudzio dokumentu ir rankrasciu taip pat paveikslu skulpturu numizmatikos rinkiniu 1925 m sutiko bibliotekos rinkinius perduoti Vilniaus miesto globai taciau iskele salyga kad si biblioteka jokiomis aplinkybemis neturi buti isvezta ar isblaskyta Baigiantis deryboms del bibliotekos T Vrubvlevskis mire IsnasosTADAS VRUBLEVSKIS IR JO BIBLIOGRAFIJOS RODYKLĖ Mokslo Lietuva Nuoroda tikrinta 2021 07 16