Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Pranas VaičaitisGimė 1876 m vasario 10 d Santakuose dab Šakių rajMirė 1901 m rugsėjo 21 d 25 metai Santakuose dab Šakių
Pranas Vaičaitis
| Pranas Vaičaitis | |
|---|---|
| Gimė | 1876 m. vasario 10 d. Santakuose, dab. Šakių raj |
| Mirė | 1901 m. rugsėjo 21 d. (25 metai) Santakuose, dab. Šakių raj |
| Palaidotas (-a) | Sintautų kapinėse |
| Veikla | lietuvių poetas, vertėjas |
| Alma mater | Peterburgo universitetas |
| Vikiteka | Pranas Vaičaitis |
Pranas Vaičaitis (1876 m. vasario 10 d. Santakuose, dab. Šakių raj. – 1901 m. rugsėjo 21 d. ten pat) – lietuvių poetas, vertėjas.
Biografija
P. Vaičaitis gimė Santakų kaime, netoli Sintautų. Nors tėvai Juozas ir Marijona valdė nemažą žemės sklypą, bet lepinti pirmagimio neturėjo iš ko: išmokėjus tėvo seserims dalis, namai gerokai ištuštėjo. O čia vienas po kito gimė dar du vaikai – Jonas ir Juozas.
Prano vaikystė niekuo nesiskyrė nuo kitų kaimo vaikų. Skyrėsi tik jis pats: buvo silpnokos sveikatos ir uždaro būdo. Žaisdavo atokiai, laikėsi tyliai, jo dažnai tekdavo ieškoti. Svajingą vaiko natūrą veikė folkloro pasaulis, juo labiau, kad motina apylinkėje garsėjo skambiu dainininkės balsu.
Pranas ėmė lankyti Sintautų pradžios mokyklą, bet mokytis nemėgo ir mokyklos nebaigė. Tėvai savo planų neatsisakė ir 1887 m. silpnai pasiruošusį sūnų per vargą įtaisė į Marijampolės gimnaziją. Čia P. Vaičaitis drauge su kitais moksleiviais skaitė draudžiamą lietuvišką spaudą, vengdavo pamaldų cerkvėje. Dvasią ugdė skaitoma klasikinė rusų literatūra, lietuviškieji Antano Baranausko, Simono Daukanto tekstai. Gimnazijoje ėmė ryškėti literatūriniai jo polinkiai. Trylikos metų gimnazistas pats ėmė eiliuoti.
Tolesnis Vaičaičio gyvenimo posūkis būdingas XIX a. pabaigai: tėvų noras matyti sūnų kunigą susikerta su jaunuolio siekiais. Švelnindamas situaciją, sūnus neišdrįsta atvirai pareikšti savo apsisprendimo, o nuvykęs į Seinus rektoriui pasisako nejaučiąs pašaukimo ir į seminariją nepriimamas. Tėvas išplūdo sūnų, jo išsižadėjo ir vienas grįžo iš Seinų namo. Nuo to laiko santykiai su namais atvėso ir nepasitaisė iki mirties. Motiną Pranas ir toliau mylėjo, jos paveikslas iškildavo jo dainose, bet su tėvu dvasinis ryšys nutrūko. Kartu nutrūko ir materialinė parama.
Jautrus, melancholiškas, prisirišęs prie artimųjų jaunuolis išgyveno kilusį su namiškiais konfliktą, tačiau valingai veržėsi į mokslus – 1895 m. rugpjūčio 16 d. įstojo į Sankt Peterburgo universiteto Teisės fakultetą. Nepaisydamas sunkių materialinių sąlygų, Peterburge P. Vaičaitis aktyviai dalyvavo lietuvių draugijų veikloje, intensyviai lavinosi, rašė ir vertė, sekė draudžiamą lietuvių spaudą ir pats joje bendradarbiavo, domėjosi Lietuvos praeitimi ir kalba. Teisės disciplinos jam sekėsi gerai – baigdamas gavo pirmojo laipsnio diplomą.
1897 m. rudenį prasidėjo poeto politinis persekiojimas. Varšuvos prokuroras jam uždėjo mėnesį policinio arešto, Teisingumo ministras sustiprino bausmę iki mėnesio kalėjimo. P. Vaičaitis, prasikankinęs pusantrų metų ypatingoje policijos priežiūroje be stipendijos ir privačių pamokų, 1899 m. vasario 3 d. kartu su savo tėvu ir kitais sietyniečiais buvo nubaustas administracine tvarka. Atlikti bausmės iš Peterburgo jis turėjo vykti į Kalvariją. Po to negalėjo gauti liudijimo apie nepriekaištingą elgesį, ir baigiamuosius egzaminus teko atidėti kitiems metams. Visa tai P. Vaičaitį be galo išvargino, išvedė iš pusiausvyros.
Besimokydamas Peterburge P. Vaičaitis pamilo ten besimokančią Juliją Pranaitytę, giliai religingą merginą, kurios vienas brolis dėstė Dvasinėje akademijoje, o antras vargoninkavo ir vadovavo Peterburgo lietuvių chorams.
Teisininko karjera P. Vaičaičio neviliojo. Jis planavo baigęs mokslus vykti į Belgiją studijuoti komercijos, bet pradžiai nebuvo lėšų. 1900 m. gavęs diplomą ir vasarą namie pailsėjęs pradėjo dirbti Peterburgo Mokslų akademijos bibliotekoje, bet greit susirgo džiova ir grįžo tėviškėn. Sirgdamas nemažai rašė, svajojo išvykti gydytis į džiovininkų sanatoriją, bet pinigų neturėjo, o tėvas sūnumi susirūpino tik paskutinėm dienom, kai jau buvo pavėluota.
P. Vaičaitis mirė 1901 m. rugsėjo 21 d. Apylinkės žmonės pasakojo apie graudžias iškilmingas laidotuves, į kurias atvyko iš Peterburgo poeto draugai ir nešė karstą iš pat namų į Sintautų kapines.
Kūryba
P. Vaičaitis parašė eilėraščių, elegijų, sonetų, baladžių, eiliuotų satyrų, epigramų, iš viso 98 originalius eilėraščius (iš jų – 10 trumpų epigramų), 21 vertimą bei sekimą (jų tarpe – dviejų Aleksandro Puškino mažųjų dramų vertimus).
Eilėraščiai buvo spausdinami „Varpe“, „Vienybėje lietuvninkų“, „Ūkininke“. Pirmas rinkinys išleistas 1903 m. Amerikoje (parengė J. Mačys-Kėkštas ir J. Pranaitytė). Pasirašinėjo slapyvardžiu Pranciškus Sekupasaka. Pačiam poetui šlovė, regis, mažai rūpėjo. Jis siuntė eilėraščius ten, kur jie buvo spausdinami, kaip ir tautosakos kūrėjai, mažai galvodamas apie save.
Poezijai būdingi jaunystės svajonių, meilės, tėvynės ilgesio motyvai. Joje poetizuojama gimtojo krašto gamta, aukštinama Lietuvos praeitis, žadinami tautinio orumo jausmai. Kai kurie eilėraščiai virto liaudies dainomis.
Atminimo įamžinimas
- Sintautuose, Ežero g.1, įrengtas Prano Vaičaičio sodyba-muziejus; kieme 1996 m. pastatytas paminklas (skulp. Kęstutis Krasauskas).
- Sintautų centre 2013 m. atidengtas paminklas (skulp. Juozas Šlivinskas).
Šaltiniai
- Pranas Vaičaitis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015
Nuorodos
- Vida Girininkienė. „Pranas Vaičaitis – žinomas ir nežinomas“. „Lietuvos žinios“, 2016-04-08 Archyvuota kopija 2017-09-10 iš Wayback Machine projekto.
- Vida Girininkienė. „Pranas Vaičaitis ir Sintautai arba Sintautai ir Pranas Vaičaitis“. „Literatūra ir menas“, 2013-10-04 Archyvuota kopija 2016-08-14 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Pranas Vaičaitis, Kas yra Pranas Vaičaitis? Ką reiškia Pranas Vaičaitis?
Pranas VaicaitisGime 1876 m vasario 10 d Santakuose dab Sakiu rajMire 1901 m rugsejo 21 d 25 metai Santakuose dab Sakiu rajPalaidotas a Sintautu kapineseVeikla lietuviu poetas vertejasAlma mater Peterburgo universitetasVikiteka Pranas Vaicaitis Pranas Vaicaitis 1876 m vasario 10 d Santakuose dab Sakiu raj 1901 m rugsejo 21 d ten pat lietuviu poetas vertejas BiografijaP Vaicaitis gime Santaku kaime netoli Sintautu Nors tevai Juozas ir Marijona valde nemaza zemes sklypa bet lepinti pirmagimio neturejo is ko ismokejus tevo seserims dalis namai gerokai istustejo O cia vienas po kito gime dar du vaikai Jonas ir Juozas Prano vaikyste niekuo nesiskyre nuo kitu kaimo vaiku Skyresi tik jis pats buvo silpnokos sveikatos ir uzdaro budo Zaisdavo atokiai laikesi tyliai jo daznai tekdavo ieskoti Svajinga vaiko natura veike folkloro pasaulis juo labiau kad motina apylinkeje garsejo skambiu dainininkes balsu Pranas eme lankyti Sintautu pradzios mokykla bet mokytis nemego ir mokyklos nebaige Tevai savo planu neatsisake ir 1887 m silpnai pasiruosusį sunu per varga įtaise į Marijampoles gimnazija Cia P Vaicaitis drauge su kitais moksleiviais skaite draudziama lietuviska spauda vengdavo pamaldu cerkveje Dvasia ugde skaitoma klasikine rusu literatura lietuviskieji Antano Baranausko Simono Daukanto tekstai Gimnazijoje eme rysketi literaturiniai jo polinkiai Trylikos metu gimnazistas pats eme eiliuoti Tolesnis Vaicaicio gyvenimo posukis budingas XIX a pabaigai tevu noras matyti sunu kuniga susikerta su jaunuolio siekiais Svelnindamas situacija sunus neisdrįsta atvirai pareiksti savo apsisprendimo o nuvykes į Seinus rektoriui pasisako nejaucias pasaukimo ir į seminarija nepriimamas Tevas ispludo sunu jo issizadejo ir vienas grįzo is Seinu namo Nuo to laiko santykiai su namais atveso ir nepasitaise iki mirties Motina Pranas ir toliau mylejo jos paveikslas iskildavo jo dainose bet su tevu dvasinis rysys nutruko Kartu nutruko ir materialine parama Jautrus melancholiskas prisirises prie artimuju jaunuolis isgyveno kilusį su namiskiais konflikta taciau valingai verzesi į mokslus 1895 m rugpjucio 16 d įstojo į Sankt Peterburgo universiteto Teises fakulteta Nepaisydamas sunkiu materialiniu salygu Peterburge P Vaicaitis aktyviai dalyvavo lietuviu draugiju veikloje intensyviai lavinosi rase ir verte seke draudziama lietuviu spauda ir pats joje bendradarbiavo domejosi Lietuvos praeitimi ir kalba Teises disciplinos jam sekesi gerai baigdamas gavo pirmojo laipsnio diploma P Vaicaicio kapas Sintautu kapinese 1897 m rudenį prasidejo poeto politinis persekiojimas Varsuvos prokuroras jam uzdejo menesį policinio aresto Teisingumo ministras sustiprino bausme iki menesio kalejimo P Vaicaitis prasikankines pusantru metu ypatingoje policijos prieziuroje be stipendijos ir privaciu pamoku 1899 m vasario 3 d kartu su savo tevu ir kitais sietynieciais buvo nubaustas administracine tvarka Atlikti bausmes is Peterburgo jis turejo vykti į Kalvarija Po to negalejo gauti liudijimo apie nepriekaistinga elgesį ir baigiamuosius egzaminus teko atideti kitiems metams Visa tai P Vaicaitį be galo isvargino isvede is pusiausvyros Besimokydamas Peterburge P Vaicaitis pamilo ten besimokancia Julija Pranaityte giliai religinga mergina kurios vienas brolis deste Dvasineje akademijoje o antras vargoninkavo ir vadovavo Peterburgo lietuviu chorams Teisininko karjera P Vaicaicio neviliojo Jis planavo baiges mokslus vykti į Belgija studijuoti komercijos bet pradziai nebuvo lesu 1900 m gaves diploma ir vasara namie pailsejes pradejo dirbti Peterburgo Mokslu akademijos bibliotekoje bet greit susirgo dziova ir grįzo tevisken Sirgdamas nemazai rase svajojo isvykti gydytis į dziovininku sanatorija bet pinigu neturejo o tevas sunumi susirupino tik paskutinem dienom kai jau buvo paveluota P Vaicaitis mire 1901 m rugsejo 21 d Apylinkes zmones pasakojo apie graudzias iskilmingas laidotuves į kurias atvyko is Peterburgo poeto draugai ir nese karsta is pat namu į Sintautu kapines KurybaP Vaicaitis parase eilerasciu elegiju sonetu baladziu eiliuotu satyru epigramu is viso 98 originalius eilerascius is ju 10 trumpu epigramu 21 vertima bei sekima ju tarpe dvieju Aleksandro Puskino mazuju dramu vertimus Eilerasciai buvo spausdinami Varpe Vienybeje lietuvninku ukininke Pirmas rinkinys isleistas 1903 m Amerikoje parenge J Macys Kekstas ir J Pranaityte Pasirasinejo slapyvardziu Pranciskus Sekupasaka Paciam poetui slove regis mazai rupejo Jis siunte eilerascius ten kur jie buvo spausdinami kaip ir tautosakos kurejai mazai galvodamas apie save Poezijai budingi jaunystes svajoniu meiles tevynes ilgesio motyvai Joje poetizuojama gimtojo krasto gamta aukstinama Lietuvos praeitis zadinami tautinio orumo jausmai Kai kurie eilerasciai virto liaudies dainomis Atminimo įamzinimasSintautuose Ezero g 1 įrengtas Prano Vaicaicio sodyba muziejus kieme 1996 m pastatytas paminklas skulp Kestutis Krasauskas Sintautu centre 2013 m atidengtas paminklas skulp Juozas Slivinskas SaltiniaiPranas Vaicaitis Visuotine lietuviu enciklopedija T XXIV Tolj Veni Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2015NuorodosVida Girininkiene Pranas Vaicaitis zinomas ir nezinomas Lietuvos zinios 2016 04 08 Archyvuota kopija 2017 09 10 is Wayback Machine projekto Vida Girininkiene Pranas Vaicaitis ir Sintautai arba Sintautai ir Pranas Vaicaitis Literatura ir menas 2013 10 04 Archyvuota kopija 2016 08 14 is Wayback Machine projekto