Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Prancūzijos ekonomikaValiutaEuras EUR Fiskaliniai metaiKalendoriniai metaiPrekybos partneriaiES PPO EBPOStatistiniai duo
Prancūzijos ekonomika
| Prancūzijos ekonomika | |
| Valiuta | Euras (EUR, €) |
|---|---|
| Fiskaliniai metai | Kalendoriniai metai |
| Prekybos partneriai | ES, PPO, EBPO |
| Statistiniai duomenys | |
| BVP | 3,1 trln. $ (nominalus; 2021 m.) (7-a) 3,23 trln. $ (PPP; 2021 m.) (9-a) |
| BVP augimas | 6,0 % (2021 m.) |
| BVP gyventojui | 44 995 $ (nominalus; 2021 m.) (22-a) 49 492 $ (PPP; 2021 m.) (22-a) |
| BVP pagal ūkio sektorius | žemės ūkis: 1,7 % pramonė: 19,5 % paslaugos: 78,8 % (2017 m.) |
| Infliacija | 0,5 % (2020 m.) |
| ŽSRI | 0,901 (2019 m.) |
| Darbo jėga | 30 394 934 (2020 m.) |
| Darbo jėgos pasiskirstymas pagal ūkio sektorius | žemės ūkis: 2,8 % pramonė: 20 % paslaugos: 77,2 % (2016 m.) |
| Bedarbystė | 8,1 % (2021 m.) |
| Pagrindiniai pramonės sektoriai | Mašinos, chemikalai, automobiliai, metalurgija, orlaiviai, elektronika, tekstilė, maisto perdirbimas, turizmas |
| Užsienio prekyba | |
| Eksporto pajamos | 969,0 mlrd. $ (2019 m.) |
| Eksporto prekės | Mašinos ir įranga, orlaiviai, plastikai, chemikalai, farmacijos produktai, geležis ir plienas, gėrimai |
| Pagrindiniai eksporto partneriai | Vokietija 14,8 % Ispanija 7,7 % Italija 7,5 % JAV 7,2 % Belgija 7 % JK 6,7 % (2017 m.) |
| Importo pajamos | 1 021,6 mlrd. $ (2019 m.) |
| Importo prekės | Mašinos ir įranga, transporto priemonės, žalia nafta, orlaiviai, plastikai, chemikalai |
| Pagrindiniai importo partneriai | Vokietija 18,5 % Belgija 10,2 % Nyderlandai 8,3 % Italija 7,9 % Ispanija 7,1 % JK 5,3 % JAV 5,2 % Kinija 5,1 % (2017 m.) |
| Tiesioginės užsienio investicijos | 1,429 trln. $ (2017 m.) |
| Bendroji skola užsieniui | 5,250 trln. $ (2017 m.) |
| Valstybės išlaidos | |
| Valstybės įsiskolinimas | 98,1 % nuo BVP (2019 m.) 2,380 trln. € (2019 m.) |
| Tiesioginės įplaukos | 52,6 % nuo BVP (2019 m.) |
| Tiesioginės išlaidos | 55,6 % nuo BVP (2019 m.) |
| Ekonominės pagalbos fondas | 9,50 mlrd. $ (2016 m.) |
| Bankų reitingavimas | Standard & Poor's: AA Požiūris: stabilus Moody's: Aa2 Požiūris: stabilus Fitch: AA Požiūris: stabilus |
| Rezervo fondas | 237,83 mlrd. $ (2020 m.) |
Prancūzijos ekonomika yra labai išsivysčiusi ir orientuota į rinką. Ji yra 6-a didžiausia pasaulio ekonomika pagal nominalųjį BVP ir 9-a didžiausia ekonomika pagal PPP. 2020 m. rugsėjo 30 d. ji buvo 3-ia didžiausia Europos ekonomika po Vokietijos ir Jungtinės Karalystės.
Prancūzija priklauso pirmaujantiems pramoniniams kraštams. Turėdama 1744,4 mlrd. dolerių BVP (2003) Prancūzija yra šešta pagal dydį pasaulio ekonomika, po JAV, Japonijos, Vokietijos, Kinijos ir Jungtinės Karalystės. Pasaulio prekybos organizacijos duomenimis, Prancūzija pagal eksporto apimtis 2003 m. užėmė penktą vietą. Bendrasis vidaus produktas augo nuo 1995 iki 2005 m. kasmet vidutiniškai 2,1 %, o 2005 m. pasiekė 1689,4 mlrd. Palyginant su Europos Sąjungos BVP, pagal perkamosios galios paritetą, Prancūzija pasiekė 111,4 indeksą (ES-25: 100) (2003 m.). 90 % jos ploto dirbama, todėl ji pirmaujanti šalis žemės ūkio produkcijos srityje. Prancūzija taip pat yra stambi pramoninė valstybė, turinti aukštos kvalifikacijos darbo jėgą. Valstybinis minimalus darbo užmokestis užtikrina darbuotojams 8,71 € valandinį užmokestį. Vienas iš penkių prancūzų dirba ir gyvena kaime. Pagrindinių pramonės šakų, ypač energetikos pramonė, iki šiol yra kontroliuojama valstybės. Prancūzija yra svarbi branduolinės energijos gamintoja. Šalyje apie 80 % elektros energijos yra pagaminama atominėse elektrinėse. Taip Prancūzija, šalia Lietuvos, 2005 m. pradžioje pagamino didžiausią procentą branduolinės energijos pasaulyje. Vyno gamyba yra viena iš svarbiausių Prancūzijos pramonės šakų. Taip pat joje yra išplėtota sunkioji, chemijos pramonė, gaminami automobiliai, lėktuvai, tanklaiviai. Garsėja vaistų, parfumerijos, kosmetikos, tekstilės, galanterijos prekėmis.
Pramonės šakos
Pramonė
Apdirbimo pramonės produkcijos gamyba ir eksportas (antra vieta Europoje, ketvirta pasaulyje), pardavimas (trečia Europoje, penkta pasaulyje), krovininių automobilių (pirmauja Europoje), automobilių padangų (antra vieta Europoje). Svarbiausia Prancūzijos pramonės šaka – mašinų pramonė. Prancūzijoje įkurta automobilių gamybos bendrovė „Renault“, taip pat garsi automobilių gamybos bendrovė „Peugeot – Citroen“, bei padangų gamybos firma „Michelin“. Lėktuvų, raketų ir astronautikos priemonių gamyba (I Europoje, III pasaulyje), eksportas (II Europoje, III pasaulyje). Telekomunikacijos priemonių ir kompiuterių gamyba (II Europoje, IV pasaulyje). Dideli prancūzų laimėjimai modernizuojant palydovinį ryšį. Organinės ir neorganinės chemijos pramonės produkcijos gamyba ir eksportas (II Europoje, IV pasaulyje). Prancūzijoje yra stipri chemijos pramonė, nes būtent čia buvo pradėta gaminti polietileno plėvelė, antibiotikai, sintetinis pluoštas. Medikamentų gamyba (IV Europoje, V pasaulyje). Kosmetikos ir parfumerijos gamyba ir eksportas (I pasaulyje). Šalyje pagaminama trečdalis pasaulio parfumerijos gaminių.
Pagal eksportą ir importą Prancūzija yra ketvirta pasaulyje, po JAV, Vokietijos ir Japonijos. Galima suskaičiuoti apie 25000 Prancūzijos eksporto įmonių. Pagrindinės yra šios: 1) Renault, 2) Peugeot, 3) Citroen, 4) Airbus industrie, 5) IBM France, 6) Rohone-Poulenc, 7) Snecma, 8) Atochem, 9) EDF, 10) Michelin.
Šalyje vertinami lengvosios pramonės, ypač tekstilės gaminiai. Paryžius vadinamas „Madų miestu“. Upių tinklas tankus, upės vandeningos, tinkamos laivybai. Svarbiausios upės yra Luara, Rona, Sena ir Garona. Dėl upių šalyje veikia daug vandens jėgainių. Prancūzai pirmieji pradėjo naudoti jūrų potvynių ir atoslūgių energiją. Pati galingiausia pasaulyje potvynių elektrinė.
Turizmas
Turizmas yra taip pat labai svarbi pramonės šaka. Šalį 2007 m. aplankė 81,9 milijonų užsienio turistų Prancūzija, yra labiausiai turistų lankoma pasaulio šalis, po jos eina Ispanija (58,5 milijonų 2006 m.) ir Jungtinės Amerikos Valstijos (51,1 milijonų 2006 m.). Turistus šalis traukia savo miestais (ypač turistų lankomas yra Paryžius), paplūdimiais, pajūrio kurortais, slidinėjimo kurortais ir kaimo regionais, kuriuose žmonės grožisi jų grožiu ir ramybe. Į Aukštutinių Pirėnų departamento miestą Lurdą taip pat atvyksta religiniai piligrimai, kurių čia per metus apsilanko apie kelis milijonus. Labiausiai turistų lankomos vietos (pagal 2003 reitingą lankytojų per metus) yra: Eifelio bokštas (6,2 mln), Luvras (5,7 mln), Versalio rūmai (2,8 mln), Orsė muziejus (2,1 mln), Paryžiaus Triumfo arka (1,2 mln), Žoržo Pompidu centras (1,2 mln), Sen Mišelio kalnas (1 mln), Šamboro pilis (711,000).
Žemės ūkis
Produkcijos ir maisto produktų eksportą (II vieta pasaulyje). Grūdai (I Europoje, V pasaulyje): kviečiai (I Europoje, V pasaulyje), miežiai (I Europoje, IV pasaulyje). Be to, Prancūzijoje daugiausia išauginama cukrinių runkelių. Prancūzijos pietryčiuose, kur vyrauja subtropikų klimatas, auginami persikai, abrikosai, alyvuogės ir kiti šilumamėgiai vaisiai.
Svarbi žemės ūkio šaka – gyvulininkystė. Maisto gamintojai didžiuojasi savo darbu ir pagamina puikių mėsos gaminių. Mėsos gamyba (II Europoje, VI pasaulyje). Taip pat jie didžiuojasi pagamintais konditerijos gaminiais, įvairia rūšių duona tarp jų ir garsiaisiais bagetais.
Pienas
Prancūzija kartais juokais vadinama „Pieno ferma“. Pieno primelžta (I vieta Europoje, IV pasaulyje): sūris (toks kaip kamamberas žinomas visame pasaulyje), kurio šalyje išnokinama per 300 rūšių, ir varškė (II pasaulyje), kiekvienai metų dienai tenka vis kitokia sūrio rūšis; sviestas (II Europoje, IV pasaulyje), eksportas (sviestas II Europoje, III pasaulyje; pieno milteliai II Europoje ir pasaulyje).
Vynas
Prancūzija kartu su Italija pagamina daugiausia vynuogių vyno pasaulyje, 1977 m. – 7 400 000 000 butelių. Daug žymių prancūziškų vynų pavadinti pagal šalies vietoves: Šampanę ir Bordo. Didelę dalį vyno gamina ūkininkų kooperatyvai, be to nedidelis kiekis vyno padaromas mažuose ūkiuose išlikusiuose prie senų dvarų. Vynuogės skinamos ankstyvą rudenį, tada iš jų spaudžiamos sultys ir paliekamos fermentuotis dideliuose kubiluose, kad pasigamintų alkoholis ir vynas įgautų puikų skonį. Baigęs rūgti vynas išpilstomas į butelius. Prancūzijoje daroma beveik penktadalis viso vyno pasaulyje. Antra vieta pasaulyje po Italijos pagal vynuogių derlių. Pagal vyno suvartojimą pirmiausia pasaulyje.
Produkcija
| Tūkstančiai tonų (2008 m. duomenys) | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| 1 | Kviečiai | 39001 | 11 | Kvietrugiai | 1820 |
| 2 | Cukriniai runkeliai | 30306 | 12 | Galvijų mėsa | 1752 |
| 3 | 24516 | 13 | Saulėgrąžos | 1607 | |
| 4 | Kukurūzai | 15818 | 14 | Vištiena | 1015 |
| 5 | Miežiai | 12171 | 15 | 946 | |
| 6 | Bulvės | 6808 | 16 | Pomidorai | 714 |
| 7 | Prancūzija | 5664 | 17 | Ožkos pienas | 584 |
| 8 | Rapsai | 4719 | |||
| 9 | Kiauliena | 2230 | |||
| 10 | Obuoliai | 1940 | |||
Naudingosios iškasenos
Pagal sidabro gavybą užima pirmą vietą pasaulyje. Kitos naudingosios iškasenos (vieta Europoje pagal gavybą): uranas (1), žėrutis (1), fluoritas (1), geležies rūda (2), arsenas (2), gipsas (2), talkas (2), auksas (3). Šalyje nėra didelių naftos ir gamtinių dujų telkinių. Todėl šioje šalyje nėra daug kitoms šalims įprastų šiluminių elektrinių, kurui naudojančių gamtines dujas, akmens anglis arba mazutą. Šalis garsi urano rūdos atsargomis, todėl Prancūzijoje išplėtota atominė energetika. Geležies rūdos dabar šalyje išgaunama 20 kartų mažiau negu prieš 30 metų. Prancūzai pirmieji pasaulyje pradėjo kasti boksitą – svarbiausią aliuminio rūdą. Boksitų pavadinimas kilo nuo BO gyvenvietės, kurioje buvo aptiktas didelis šios rūdos telkinys.
Energetinė politika
Nepaprastai daug, beveik 4,5 karto, didės dujų sunaudojimas elektros energijos gamybai. Dar daugiau turėtų būti panaudojama vėjo energijos – net apie 8 kartus, nors absoliučiai tai sudarys tik apie 0,9 proc. nuo viso pagaminamo elektros energijos kiekio Europos OECD šalyse.
Didžiausias Vakarų Europoje elektros energijos gamintojas ir eksportuotojas – Prancūzijos valstybinė EDF (Electricite de France) kompanija turi 15 proc. laisvų galingumų ir manoma, kad visoje ES jų yra dar daugiau.
Prancūzijoje branduolinė energija sudaro per 75 proc. bendro pagaminto elektros energijos kiekio (panašiai kaip ir Lietuvoje, kol veikė abu atominės elektrinės blokai). Valstybinė EDF kompanija dabar veikia 31 šalyje (iš jų 9 Europoje) ir dar žada pirkti dalį Vokietijos EnBW (Energie Baden-Württemberg) – įžengti ir į didžiausią Europos rinką. Praėjusiais metais EDF sėkmingai perėmė Anglijos London Electricity ir dalį South Electricity kompanijos ir tokiu būdu 4,5 mln. britų aprūpina savo elektra. Viskas būtų gražu, jei Prancūzija pariteto pagrindais atidarytų savo rinką. Nors Europos Komisija to reikalauja, tačiau Prancūzijoje tai vilkinama.
Atitinkamam įstatymo projektui šiuo klausimu Prancūzijos senate pateikta per 400 pataisų ir jis turėtų būti svarstomas 2000 m. pavasarį. Baiminamasi, kad įgyvendinus rinkos liberalizavimą per ateinančius 6 metus EDF eksportas gali sumažėti 40 proc., taip pat ši kompanija gali netekti 8 proc. vietinių didžiųjų elektros energijos vartotojų. Tai, savaime suprantama, EDF nedžiugina.
Teigiama, kad Prancūzijos energetikos politikai daro įtaką atomokratai. Tai galima paaiškinti ir tuo, kad per pokario metus Prancūzijoje branduolinei energetikai išleista beveik 1000 mlrd. frankų. Tačiau EDF dirba apie 114 tūkst. darbuotojų ir dar apie 1996 m. buvo susitarta, kad vienas procentas nuo apyvartos pajamų skiriama profsąjungų valdomų įmonių vidaus Socialiniam fondui, kur didžiausią įtaką turi kairiosios sąjungos. Esant EDF apyvartai 185 mlrd. frankų per metus, šis procentas sudaro solidžią 2 mlrd. frankų sumą. Todėl nenuostabu, kad Prancūzijoje yra daug prieštaraujančių dėl privatizavimo ir rinkų atidarymo ir nedaug kovojančių už branduolinių jėgainių uždarymą.
Prancūzija neturi didelio vargo dėl elektros energijos pertekliaus, nes daug energijos eksportuojama. Daug jos tiekiama Liuksemburgo hidroakumuliacinei elektrinei. Be to, jau dabar trečdalis gyventojų Prancūzijos namų ūkyje naudoja elektrinį šildymą ir žadama, kad vėliau naudos dar daugiau.
Išnašos
- „World Economic Outlook Database, October 2020“. IMF.org. International Monetary Fund. Nuoroda tikrinta 22 October 2020.
- „The World Factbook“. CIA.gov. Central Intelligence Agency. Nuoroda tikrinta 1 February 2021.
- „Human Development Index (HDI)“. hdr.undp.org. Human Development Report-HDRO (Human Development Report Office) United Nations Development Programme. Nuoroda tikrinta 11 December 2019.
- „Labor force, total – France“. data.worldbank.org. World Bank & ILO. Nuoroda tikrinta 28 September 2020.
- „In Q1 2021, the unemployment rate was virtually stable at 8.1 %“. insee.fr. Institut national de la statistique et des études économiques. Nuoroda tikrinta 6 July 2021.
- „The World Factbook“. CIA.gov. Central Intelligence Agency. Nuoroda tikrinta 12 September 2021.
- „The World Factbook“. CIA.gov. Central Intelligence Agency. Nuoroda tikrinta 12 September 2021.
- „The World Factbook“. CIA.gov. Central Intelligence Agency. Nuoroda tikrinta 12 September 2021.
- „The World Factbook“. CIA.gov. Central Intelligence Agency. Nuoroda tikrinta 12 September 2021.
- „The World Factbook“. CIA.gov. Central Intelligence Agency. Nuoroda tikrinta 12 September 2021.
- „Banque de France“. Suarchyvuotas originalas 2018-11-17. Nuoroda tikrinta 9 July 2017.
- „Euro area and EU27 government deficit both at 0.6% of GDP“ (PDF). ec.europa.eu/eurostat. Eurostat. Nuoroda tikrinta 28 April 2020.
- „Development aid rises again in 2016 but flows to poorest countries dip“. OECD. 1 April 2017. Nuoroda tikrinta 25 September 2017.
- „Sovereign Ratings List“. Standard & Poor's. 6 January 2017. Suarchyvuotas originalas 2017-07-31. Nuoroda tikrinta 6 June 2015. Note: this source is continually updated.
- „Moody's downgrades France's government bond ratings to Aa2 from Aa1; outlook changed to stable from negative“. Moody's Investors Service. 1 September 2015. Suarchyvuotas originalas 21 September 2015. Nuoroda tikrinta 23 September 2017.
- „France's credit downgraded to AA at Fitch Ratings – MarketWatch“. Nuoroda tikrinta 12 December 2014.
- „GDP European countries“. Statista (anglų). Nuoroda tikrinta 2020-11-28.
Airija | | | | Austrija | | Baltarusija | | | | | | Estija | | | Islandija | Ispanija | Italija | | | | | Kroatija | Latvija | Lenkija | | Lietuva | Liuksemburgas | | | | | | | Portugalija | Prancūzija | Rumunija | | | Serbija | | | Suomija | | Šveicarija | | Ukraina | Vatikanas | | Vokietija
Europos Sąjungos ekonomika
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Prancūzijos ekonomika, Kas yra Prancūzijos ekonomika? Ką reiškia Prancūzijos ekonomika?
Prancuzijos ekonomikaValiutaEuras EUR Fiskaliniai metaiKalendoriniai metaiPrekybos partneriaiES PPO EBPOStatistiniai duomenysBVP3 1 trln nominalus 2021 m 7 a 3 23 trln PPP 2021 m 9 a BVP augimas6 0 2021 m BVP gyventojui44 995 nominalus 2021 m 22 a 49 492 PPP 2021 m 22 a BVP pagal ukio sektoriuszemes ukis 1 7 pramone 19 5 paslaugos 78 8 2017 m Infliacija0 5 2020 m ZSRI0 901 2019 m Darbo jega30 394 934 2020 m Darbo jegos pasiskirstymas pagal ukio sektoriuszemes ukis 2 8 pramone 20 paslaugos 77 2 2016 m Bedarbyste8 1 2021 m Pagrindiniai pramones sektoriaiMasinos chemikalai automobiliai metalurgija orlaiviai elektronika tekstile maisto perdirbimas turizmasUzsienio prekybaEksporto pajamos969 0 mlrd 2019 m Eksporto prekesMasinos ir įranga orlaiviai plastikai chemikalai farmacijos produktai gelezis ir plienas gerimaiPagrindiniai eksporto partneriai Vokietija 14 8 Ispanija 7 7 Italija 7 5 JAV 7 2 Belgija 7 JK 6 7 2017 m Importo pajamos1 021 6 mlrd 2019 m Importo prekesMasinos ir įranga transporto priemones zalia nafta orlaiviai plastikai chemikalaiPagrindiniai importo partneriai Vokietija 18 5 Belgija 10 2 Nyderlandai 8 3 Italija 7 9 Ispanija 7 1 JK 5 3 JAV 5 2 Kinija 5 1 2017 m Tiesiogines uzsienio investicijos1 429 trln 2017 m Bendroji skola uzsieniui5 250 trln 2017 m Valstybes islaidosValstybes įsiskolinimas98 1 nuo BVP 2019 m 2 380 trln 2019 m Tiesiogines įplaukos52 6 nuo BVP 2019 m Tiesiogines islaidos55 6 nuo BVP 2019 m Ekonomines pagalbos fondas9 50 mlrd 2016 m Banku reitingavimasStandard amp Poor s AA Poziuris stabilus Moody s Aa2 Poziuris stabilus Fitch AA Poziuris stabilusRezervo fondas237 83 mlrd 2020 m Infolentele ziureti redaguoti Prancuzijos ekonomika yra labai issivysciusi ir orientuota į rinka Ji yra 6 a didziausia pasaulio ekonomika pagal nominalujį BVP ir 9 a didziausia ekonomika pagal PPP 2020 m rugsejo 30 d ji buvo 3 ia didziausia Europos ekonomika po Vokietijos ir Jungtines Karalystes Prancuzija priklauso pirmaujantiems pramoniniams krastams Turedama 1744 4 mlrd doleriu BVP 2003 Prancuzija yra sesta pagal dydį pasaulio ekonomika po JAV Japonijos Vokietijos Kinijos ir Jungtines Karalystes Pasaulio prekybos organizacijos duomenimis Prancuzija pagal eksporto apimtis 2003 m uzeme penkta vieta Bendrasis vidaus produktas augo nuo 1995 iki 2005 m kasmet vidutiniskai 2 1 o 2005 m pasieke 1689 4 mlrd Palyginant su Europos Sajungos BVP pagal perkamosios galios pariteta Prancuzija pasieke 111 4 indeksa ES 25 100 2003 m 90 jos ploto dirbama todel ji pirmaujanti salis zemes ukio produkcijos srityje Prancuzija taip pat yra stambi pramonine valstybe turinti aukstos kvalifikacijos darbo jega Valstybinis minimalus darbo uzmokestis uztikrina darbuotojams 8 71 valandinį uzmokestį Vienas is penkiu prancuzu dirba ir gyvena kaime Pagrindiniu pramones saku ypac energetikos pramone iki siol yra kontroliuojama valstybes Prancuzija yra svarbi branduolines energijos gamintoja Salyje apie 80 elektros energijos yra pagaminama atominese elektrinese Taip Prancuzija salia Lietuvos 2005 m pradzioje pagamino didziausia procenta branduolines energijos pasaulyje Vyno gamyba yra viena is svarbiausiu Prancuzijos pramones saku Taip pat joje yra ispletota sunkioji chemijos pramone gaminami automobiliai lektuvai tanklaiviai Garseja vaistu parfumerijos kosmetikos tekstiles galanterijos prekemis Pramones sakosPramone Apdirbimo pramones produkcijos gamyba ir eksportas antra vieta Europoje ketvirta pasaulyje pardavimas trecia Europoje penkta pasaulyje krovininiu automobiliu pirmauja Europoje automobiliu padangu antra vieta Europoje Svarbiausia Prancuzijos pramones saka masinu pramone Prancuzijoje įkurta automobiliu gamybos bendrove Renault taip pat garsi automobiliu gamybos bendrove Peugeot Citroen bei padangu gamybos firma Michelin Lektuvu raketu ir astronautikos priemoniu gamyba I Europoje III pasaulyje eksportas II Europoje III pasaulyje Telekomunikacijos priemoniu ir kompiuteriu gamyba II Europoje IV pasaulyje Dideli prancuzu laimejimai modernizuojant palydovinį rysį Organines ir neorganines chemijos pramones produkcijos gamyba ir eksportas II Europoje IV pasaulyje Prancuzijoje yra stipri chemijos pramone nes butent cia buvo pradeta gaminti polietileno plevele antibiotikai sintetinis pluostas Medikamentu gamyba IV Europoje V pasaulyje Kosmetikos ir parfumerijos gamyba ir eksportas I pasaulyje Salyje pagaminama trecdalis pasaulio parfumerijos gaminiu Pagal eksporta ir importa Prancuzija yra ketvirta pasaulyje po JAV Vokietijos ir Japonijos Galima suskaiciuoti apie 25000 Prancuzijos eksporto įmoniu Pagrindines yra sios 1 Renault 2 Peugeot 3 Citroen 4 Airbus industrie 5 IBM France 6 Rohone Poulenc 7 Snecma 8 Atochem 9 EDF 10 Michelin Salyje vertinami lengvosios pramones ypac tekstiles gaminiai Paryzius vadinamas Madu miestu Upiu tinklas tankus upes vandeningos tinkamos laivybai Svarbiausios upes yra Luara Rona Sena ir Garona Del upiu salyje veikia daug vandens jegainiu Prancuzai pirmieji pradejo naudoti juru potvyniu ir atoslugiu energija Pati galingiausia pasaulyje potvyniu elektrine Turizmas Turizmas yra taip pat labai svarbi pramones saka Salį 2007 m aplanke 81 9 milijonu uzsienio turistu Prancuzija yra labiausiai turistu lankoma pasaulio salis po jos eina Ispanija 58 5 milijonu 2006 m ir Jungtines Amerikos Valstijos 51 1 milijonu 2006 m Turistus salis traukia savo miestais ypac turistu lankomas yra Paryzius papludimiais pajurio kurortais slidinejimo kurortais ir kaimo regionais kuriuose zmones grozisi ju groziu ir ramybe Į Aukstutiniu Pirenu departamento miesta Lurda taip pat atvyksta religiniai piligrimai kuriu cia per metus apsilanko apie kelis milijonus Labiausiai turistu lankomos vietos pagal 2003 reitinga lankytoju per metus yra Eifelio bokstas 6 2 mln Luvras 5 7 mln Versalio rumai 2 8 mln Orse muziejus 2 1 mln Paryziaus Triumfo arka 1 2 mln Zorzo Pompidu centras 1 2 mln Sen Miselio kalnas 1 mln Samboro pilis 711 000 Zemes ukis Produkcijos ir maisto produktu eksporta II vieta pasaulyje Grudai I Europoje V pasaulyje kvieciai I Europoje V pasaulyje mieziai I Europoje IV pasaulyje Be to Prancuzijoje daugiausia isauginama cukriniu runkeliu Prancuzijos pietryciuose kur vyrauja subtropiku klimatas auginami persikai abrikosai alyvuoges ir kiti silumamegiai vaisiai Svarbi zemes ukio saka gyvulininkyste Maisto gamintojai didziuojasi savo darbu ir pagamina puikiu mesos gaminiu Mesos gamyba II Europoje VI pasaulyje Taip pat jie didziuojasi pagamintais konditerijos gaminiais įvairia rusiu duona tarp ju ir garsiaisiais bagetais Pienas Prancuzija kartais juokais vadinama Pieno ferma Pieno primelzta I vieta Europoje IV pasaulyje suris toks kaip kamamberas zinomas visame pasaulyje kurio salyje isnokinama per 300 rusiu ir varske II pasaulyje kiekvienai metu dienai tenka vis kitokia surio rusis sviestas II Europoje IV pasaulyje eksportas sviestas II Europoje III pasaulyje pieno milteliai II Europoje ir pasaulyje Vynas Prancuzija kartu su Italija pagamina daugiausia vynuogiu vyno pasaulyje 1977 m 7 400 000 000 buteliu Daug zymiu prancuzisku vynu pavadinti pagal salies vietoves Sampane ir Bordo Didele dalį vyno gamina ukininku kooperatyvai be to nedidelis kiekis vyno padaromas mazuose ukiuose islikusiuose prie senu dvaru Vynuoges skinamos ankstyva rudenį tada is ju spaudziamos sultys ir paliekamos fermentuotis dideliuose kubiluose kad pasigamintu alkoholis ir vynas įgautu puiku skonį Baiges rugti vynas ispilstomas į butelius Prancuzijoje daroma beveik penktadalis viso vyno pasaulyje Antra vieta pasaulyje po Italijos pagal vynuogiu derliu Pagal vyno suvartojima pirmiausia pasaulyje Produkcija Tukstanciai tonu 2008 m duomenys 1 Kvieciai 39001 11 Kvietrugiai 18202 Cukriniai runkeliai 30306 12 Galviju mesa 17523 24516 13 Saulegrazos 16074 Kukuruzai 15818 14 Vistiena 10155 Mieziai 12171 15 9466 Bulves 6808 16 Pomidorai 7147 Prancuzija 5664 17 Ozkos pienas 5848 Rapsai 47199 Kiauliena 223010 Obuoliai 1940Naudingosios iskasenosPagal sidabro gavyba uzima pirma vieta pasaulyje Kitos naudingosios iskasenos vieta Europoje pagal gavyba uranas 1 zerutis 1 fluoritas 1 gelezies ruda 2 arsenas 2 gipsas 2 talkas 2 auksas 3 Salyje nera dideliu naftos ir gamtiniu duju telkiniu Todel sioje salyje nera daug kitoms salims įprastu siluminiu elektriniu kurui naudojanciu gamtines dujas akmens anglis arba mazuta Salis garsi urano rudos atsargomis todel Prancuzijoje ispletota atomine energetika Gelezies rudos dabar salyje isgaunama 20 kartu maziau negu pries 30 metu Prancuzai pirmieji pasaulyje pradejo kasti boksita svarbiausia aliuminio ruda Boksitu pavadinimas kilo nuo BO gyvenvietes kurioje buvo aptiktas didelis sios rudos telkinys Energetine politikaNepaprastai daug beveik 4 5 karto dides duju sunaudojimas elektros energijos gamybai Dar daugiau turetu buti panaudojama vejo energijos net apie 8 kartus nors absoliuciai tai sudarys tik apie 0 9 proc nuo viso pagaminamo elektros energijos kiekio Europos OECD salyse Didziausias Vakaru Europoje elektros energijos gamintojas ir eksportuotojas Prancuzijos valstybine EDF Electricite de France kompanija turi 15 proc laisvu galingumu ir manoma kad visoje ES ju yra dar daugiau Prancuzijoje branduoline energija sudaro per 75 proc bendro pagaminto elektros energijos kiekio panasiai kaip ir Lietuvoje kol veike abu atomines elektrines blokai Valstybine EDF kompanija dabar veikia 31 salyje is ju 9 Europoje ir dar zada pirkti dalį Vokietijos EnBW Energie Baden Wurttemberg įzengti ir į didziausia Europos rinka Praejusiais metais EDF sekmingai pereme Anglijos London Electricity ir dalį South Electricity kompanijos ir tokiu budu 4 5 mln britu aprupina savo elektra Viskas butu grazu jei Prancuzija pariteto pagrindais atidarytu savo rinka Nors Europos Komisija to reikalauja taciau Prancuzijoje tai vilkinama Atitinkamam įstatymo projektui siuo klausimu Prancuzijos senate pateikta per 400 pataisu ir jis turetu buti svarstomas 2000 m pavasarį Baiminamasi kad įgyvendinus rinkos liberalizavima per ateinancius 6 metus EDF eksportas gali sumazeti 40 proc taip pat si kompanija gali netekti 8 proc vietiniu didziuju elektros energijos vartotoju Tai savaime suprantama EDF nedziugina Teigiama kad Prancuzijos energetikos politikai daro įtaka atomokratai Tai galima paaiskinti ir tuo kad per pokario metus Prancuzijoje branduolinei energetikai isleista beveik 1000 mlrd franku Taciau EDF dirba apie 114 tukst darbuotoju ir dar apie 1996 m buvo susitarta kad vienas procentas nuo apyvartos pajamu skiriama profsajungu valdomu įmoniu vidaus Socialiniam fondui kur didziausia įtaka turi kairiosios sajungos Esant EDF apyvartai 185 mlrd franku per metus sis procentas sudaro solidzia 2 mlrd franku suma Todel nenuostabu kad Prancuzijoje yra daug priestaraujanciu del privatizavimo ir rinku atidarymo ir nedaug kovojanciu uz branduoliniu jegainiu uzdaryma Prancuzija neturi didelio vargo del elektros energijos pertekliaus nes daug energijos eksportuojama Daug jos tiekiama Liuksemburgo hidroakumuliacinei elektrinei Be to jau dabar trecdalis gyventoju Prancuzijos namu ukyje naudoja elektrinį sildyma ir zadama kad veliau naudos dar daugiau Isnasos World Economic Outlook Database October 2020 IMF org International Monetary Fund Nuoroda tikrinta 22 October 2020 The World Factbook CIA gov Central Intelligence Agency Nuoroda tikrinta 1 February 2021 Human Development Index HDI hdr undp org Human Development Report HDRO Human Development Report Office United Nations Development Programme Nuoroda tikrinta 11 December 2019 Labor force total France data worldbank org World Bank amp ILO Nuoroda tikrinta 28 September 2020 In Q1 2021 the unemployment rate was virtually stable at 8 1 insee fr Institut national de la statistique et des etudes economiques Nuoroda tikrinta 6 July 2021 The World Factbook CIA gov Central Intelligence Agency Nuoroda tikrinta 12 September 2021 The World Factbook CIA gov Central Intelligence Agency Nuoroda tikrinta 12 September 2021 The World Factbook CIA gov Central Intelligence Agency Nuoroda tikrinta 12 September 2021 The World Factbook CIA gov Central Intelligence Agency Nuoroda tikrinta 12 September 2021 The World Factbook CIA gov Central Intelligence Agency Nuoroda tikrinta 12 September 2021 Banque de France Suarchyvuotas originalas 2018 11 17 Nuoroda tikrinta 9 July 2017 Euro area and EU27 government deficit both at 0 6 of GDP PDF ec europa eu eurostat Eurostat Nuoroda tikrinta 28 April 2020 Development aid rises again in 2016 but flows to poorest countries dip OECD 1 April 2017 Nuoroda tikrinta 25 September 2017 Sovereign Ratings List Standard amp Poor s 6 January 2017 Suarchyvuotas originalas 2017 07 31 Nuoroda tikrinta 6 June 2015 Note this source is continually updated Moody s downgrades France s government bond ratings to Aa2 from Aa1 outlook changed to stable from negative Moody s Investors Service 1 September 2015 Suarchyvuotas originalas 21 September 2015 Nuoroda tikrinta 23 September 2017 France s credit downgraded to AA at Fitch Ratings MarketWatch Nuoroda tikrinta 12 December 2014 GDP European countries Statista anglu Nuoroda tikrinta 2020 11 28 v rEuropos saliu ekonomikos Airija Austrija Baltarusija Estija Islandija Ispanija Italija Kroatija Latvija Lenkija Lietuva Liuksemburgas Portugalija Prancuzija Rumunija Serbija Suomija Sveicarija Ukraina Vatikanas Vokietija Europos Sajungos ekonomika