Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Japonijos ekonomika
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Japonijos ekonomika | |
| Valiuta | jena (JPY¥) |
|---|---|
| Fiskaliniai metai | balandžio 1 d. – kovo 31 d. |
| Prekybos partneriai | APEC, WTO, OECD |
| Statistiniai duomenys | |
| BVP | 5,388 trln. $ (2009 m.) |
| BVP augimas | 0 % (2009 m.) |
| BVP gyventojui | 42,310 tūkst. $ (2009 m.) |
| BVP pagal ūkio sektorius | žemės ūkis: 1,6 % pramonė: 25,3 % paslaugos: 73,1 % (2006 m.) |
| Infliacija | 1,2 % (2009 m.) |
| Darbo jėga | 66,44 mln. (2006 m.) |
| Darbo jėgos pasiskirstymas pagal ūkio sektorius | žemės ūkis: 4,6 % pramonė: 27,8 % paslaugos: 67,7 % (2004 m.) |
| Bedarbystė | 4,1 % (2006 m.) |
| Pagrindiniai pramonės sektoriai | mašinų gamyba, pramonės ir transporto įranga, elektronikos prietaisai, chemijos pramonė, metalo apdirbimas, mechaniniai įrankiai, organinių medžiagų perdirbimas, spalvotieji metalai |
| Užsienio prekyba | |
| Eksporto pajamos | 678,1 mlrd. $ (2007 m.) |
| Pagrindiniai eksporto partneriai | JAV: 20,4 %, Kinija: 15,3 %, Pietų Korėja: 7,6 %, Taivanas: 6,3 %, Honkongas: 5,4 % (2007 m.) |
| Importo pajamos | 573,3 mlrd. $ (2007 m.) |
| Pagrindiniai importo partneriai | Kinija: 20,5 %, JAV: 11,6 %, Saudo Arabija: 5,7 %, JAE: 5,2 %, Australija: 5 %, Pietų Korėja: 4,4 %, Indonezija: 4,2 % (2007 m.) |
| Bendroji skola užsieniui | 1,547 trln. $ (2006 m. liepa) |
| Valstybės išlaidos | |
| Valstybės įsiskolinimas | 176,2 % BVP dalies (kartu su vietinėmis išlaidomis, 2006 m.) |
| Tiesioginės įplaukos | 1,411 trln. $ (2006 m.) |
| Tiesioginės išlaidos | 1,639 trln. $ (2006 m.) |
| Ekonominės pagalbos fondas | 9,7 mlrd. $ (2007 m. vasaris) |
Japonija yra pramoninė laisvos rinkos ekonomikos šalis. Atskirais aspektais Japonijoje tebėra pastebimi ankstesnės valstybės reguliuojamos ekonomikos požymiai, tačiau pastaraisiais metais Japonijos ekonomika vis labiau dereguliuojama ir privatizuojama, paskutinis svarbus žingsnis šia linkme buvo Japonijos pašto privatizavimas.
Japonijos ekonomikai būdingas aukštas efektyvumas, ji ypatingai stipri tarptautinėje prekyboje ir intensyvių tyrimų reikalaujančiose aukštosiose technologijose. 2003 m. Japonijos eksportas siekė 363 milijardus eurų. Šiuo požiūriu Japonija yra trečioje vietoje tarp stambiausių eksporto valstybių po Vokietijos ir JAV. Tokiose srityse kaip žemės ūkis ir paslaugos jos produktyvumas yra žemesnis. Žemės ūkio sektorius yra stipriai subsidijuojamas.
Mažėjančios akcijų ir nekilnojamojo turto kainos devintojo dešimtmečio pabaigoje sukėlė ekonomikos stagnaciją. BVP augimas sumažėjo iki vidutiniškai 1.5 % 1991-1999 m. Tai buvo lėtesnis augimas, nei tai buvo būdinga kitoms didžiosioms pramoninėms valstybėms tuo pačiu laikotarpiu, tačiau jis atitiko Prancūzijos ir Vokietijos augimą. Amžių sandūroje Japonija patyrė recesiją, kurią skatino ir recesiją JAV, tačiau nuo 2003 m. vėl prasidėjo stabilus ūkio augimas BVP didėjant po 2.0 % 2003-2004 m., tokio paties augimo tikimasi ir 2005 m. 2005 m. pirmoje pusėje Japonija pasiekė 5 % augimą.
Dėl didelių atlyginimų jau aštuntajame dešimtmetyje japonų įmonės pradėjo perkėlinėti gamybą į užsienį, pirmiausia į Pietryčių Azijos šalis – Singapūrą ir Malaiziją.
Gamtiniai ištekliai ir geografinės sąlygos
Japonija yra išsidėsčiusi salyne, sudarytame iš daugybės salų, iš kurių keturios didžiausios yra Hokaido sala, Honšiū, Šikoku ir Kiūšiū, tarpusavyje sujungtos tiltais ir tuneliais. 80 % teritorijos yra kalnuota, o lygumos sudaro tik nedidelę dalį. Didžiausia lyguma yra , kurioje yra Tokijas.
Kalnuotame salyne nėra arba yra labai nedaug gamtinių išteklių reikalingų augančiai ekonomikai ir dideliam gyventojų skaičiui. Nors šalyje ir išgaunami įvairūs gamtiniai ištekliai, tačiau didžioji dalis mineralinių žaliavų pokaryje yra importuojama. Vietinius metalų rūdos telkinius sudėtinga eksplotuoti, nes juose esanti rūda yra žemos kokybės. Japonijos pramonės poreikius tenkina tik turimos aukso, magnio ir sidabro rūdos atsargos. Šalyje yra dideli miškai, kurie XX a. devintajame dešimtmetyje dengė 70 proc. teritorijos, ūkiniams tikslams išnaudojami menkai. Dėl sudėtingo landšafto, neišvystyto kelių tinklo ir didelės jaunų medžių dalies iš vietinių išteklių tenkinama tik tarp 25 ir 30 procentų šalies poreikių. Dėl to šalyje išvystyta gamybos ir perdirbiamoji pramonė remiasi daugiausia importinių žaliavų perdirbimu.
Dėl didelės priklausomybės nuo importuojamų energijos šaltinių Japonija siekia diversifikuoti savo žaliavų šaltinius. Nuo naftos šoko aštuntajame dešimtmetyje laikų Japonija sumažino savo priklausomybę nuo naftos kaip energijos šaltinio nuo 75 proc. 1973 m. iki 57 proc. šiuo metu. Kitais svarbiais energijos šaltiniais yra akmens anglis, suskystintos dujos, branduolinė energija ir hidroenergija. Naftos produktų paklausa taip pat mažinama specialiai vyriausybės nustatytais mokesčiais varikliams didesniems nei 2000 cc, taip pat mokesčiais pačiam benzinui, kurie šiuo metu sudaro 54 jenas už kiekvieną vartotojui parduotą litrą benzino. Namų apšildymui portatyviniais šildytuvais, plačiai naudojamos žibalinės krosnelės, ypač šiaurinėje šalies dalyje. Daugelis taksi kompanijų savo mašinoms naudoja suskystintas dujas, kurių bakai montuojami į bagažines. Prie kuro taupymo sėkmingai prisideda į masinę gamybą patekę hibridiniai varikliai.
Žemės ūkis
Tik 15 % Japonijos teritorijos yra tinkama žemės ūkiui. Žemės ūkis yra stipriai subsidijuojamas ir apsaugotas nuo užsienio importo. Japonija tenkina apie 50 % savo žemės ūkio produktų poreikių iš vietinių šaltinių, likusi dalis importuojama. Paprastai Japonijoje išauginamas nedidelis ryžių perteklius, tačiau importuojami dideli kiekiai kviečių, sorgų ir , daugiausia iš JAV. Tuo pačiu Japonija yra didžiausia JAV žemės ūkio eksporto rinka. Hokaide, taip pat Nagasakyje auginamos bulvės.
Produkcija
| Tūkstančiai tonų (2010 m. duomenys) | ||
|---|---|---|
| 1 | Ryžiai | 10600 |
| 2 | 7720 | |
| 3 | Cukriniai runkeliai | 3090 |
| 4 | Kitos daržovės | 2619 |
| 5 | 2515 | |
| 6 | Kopūstai | 2247 |
| 7 | Bulvės | 2069 |
| 8 | Cukranendrės | 1468 |
| 9 | Vištiena | 1399 |
| 10 | Kiauliena | 1290 |
Pramonė
Pramonė yra susitelkusi keliuose regionuose, kurie išvardinti pagal svarbumą: Kanto regionas aplink Tokijų, ypač Čibos, Kanagavos. Saitamos prefektūros ir Tokijas; Nagojos metropolinė sritis, įskaitant Aiči, Gifu, Mie ir Šizuokos prefektūras; ; pietvakarinė Honšiū dalis ir šiaurinė Šikoku dalis aplink Vidinę jūrą; šiaurinė Kiūšiū dalis (Kitakiūšiū). Be to siaura pramoninių centrų juosta tęsiasi tarp Tokijo ir Hirošimos. Tarp jų yra ir netoli Nagojos, šio automobilių gamintojo centras.
Sritys, kuriose Japonija santykinai yra stipriai technologiškai pažengusi, yra puslaidininkų gamyba, šviesolaidžiai, , ir kopijavimo aparatai. , fermentacijos procesai. Japonija šiek tiek atsilieka tokiose srityse kaip palydovai, raketos ir dideli lėktuvai.
Darbo rinka
Japonijos darbo rinką sudaro apie 64 mln. darbuotojų, iš kurių 40 % yra moterys. Profesinėms sąjungoms priklauso apie 12 mln. Bedarbystės lygis yra 4.9 % – didžiausias viso pokario laikotarpiu.
Viena iš Japonijos darbo rinkos problemų ilgalaikėje perspektyvoje yra mažas gimstamumas. Pirmojoje 2005 pusėje mirtingumas Japonijoje buvo didesnis už gimstamumą, t. y. prasidėjo gyventojų skaičiaus mažėjimas, kuris buvo numatomas tik nuo 2007 m. Didėjanti pagyvenusių žmonių dalis Japonijos visuomenėje neigiamai veikia pensijų sistemą. Nors viena iš priemonių prieš neigiamą gimstamumo mažėjimo poveikį būtų kliūčių imigracijai panaikinimas, tačiau iki šiol Japonijos vyriausybė nebuvo linkusi to daryti.
Pokarinė ekonomikos raida
Po Antrojo pasaulinio karo visi Japonijos didmiesčiai (išskyrus Kiotą) su visa savo pramone buvo sugriauti, BVP sudarė tik pusę prieškarinės vertės. Bedarbystė sudarė virš trisdešimt procentų ir ją švelnino tik tai, kad daug darbininkų grįžo į kaimus.
Be to Aukščiausioje sąjungininkų vadovybė (Supreme Command of the Allied Powers SCAP) nurodė visą karinę pramonę perorientuoti civilinėms reikmėms arba likviduoti. Taip Japonijos automobilių pramonę ėmė kurti buvę lėktuvų gamybos inžinieriai. 1947 m. buvo paleisti zaibatsu, XX a. pradžioje Japonijos pramonėje dominavę įmonių konglomeratai, nes jie laikyti japonų nacionalizmo skatintojais. Vėliau šie konglomeratai atgimė, tačiau kiek kitokia forma.
Pokarinės Japonijos ekonominei politikai buvo daroma įtaka marksistinių idėjų. Pirmajame Japonijos penkmečio plane Japonijos vyriausybė visas jėgas numatė skirti sunkiosios pramonės atkūrimui ir jau šeštojo dešimtmečio pradžioje pasiekė prieškarinį lygį. 1950 m. prasidėjusiame Korėjos kare Japonija sąjungininkams tapo atsparos tašku, o tai skatino ekonomikos augimą ir padėjo 1953 m. atgauti suverenitetą.
Pirmines marksistines tendencijas šeštojo dešimtmečio viduryje išstūmė stiprėjančios liberalizmo ir demokratijos idėjos, kurios sustiprėjo 1950 susikūrus Liberaldemokratų partijai.
Nuo septintojo dešimtmečio pradžios iki pirmosios naftos krizės Japonija išgyveno intensyvaus ekonominio augimo fazę. Unikalus Japonijos bruožas buvo tai, kad ji tris dešimtmečius sugebėjo išlaikyti nepaliaujamą ekonominį augimą: vidutiniškai 10 % septintajame dešimtmetyje, vidutiniškai 5 % aštuntajame dešimtmetyje ir 4 % devintajame dešimtmetyje. Tuo tarpu infliacija septintajame dešimtmetyje buvo vidutiniškai 10 %, aštuntajame dešimtmetyje 5 % ir 4 % devintajame dešimtmetyje. Dešimtajame XX a. dešimtmetyje Japonijos ekonomika dramatiškai sulėtėjo, kai sprogo jos „ekonominis burbulas“.
| | | | | | | | | | | Indonezija | | | Izraelis | Japonija | | | | | | | Kinija | | | | Libanas | | | | Mianmaras | | | Omanas | | Pietų Korėja | | | | | | Šiaurės Korėja | | Tadžikija | | | | Turkmėnija | |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Japonijos ekonomika, Kas yra Japonijos ekonomika? Ką reiškia Japonijos ekonomika?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Japonijos ekonomikaValiutajena JPY Fiskaliniai metaibalandzio 1 d kovo 31 d Prekybos partneriaiAPEC WTO OECDStatistiniai duomenysBVP5 388 trln 2009 m BVP augimas0 2009 m BVP gyventojui42 310 tukst 2009 m BVP pagal ukio sektoriuszemes ukis 1 6 pramone 25 3 paslaugos 73 1 2006 m Infliacija1 2 2009 m Darbo jega66 44 mln 2006 m Darbo jegos pasiskirstymas pagal ukio sektoriuszemes ukis 4 6 pramone 27 8 paslaugos 67 7 2004 m Bedarbyste4 1 2006 m Pagrindiniai pramones sektoriaimasinu gamyba pramones ir transporto įranga elektronikos prietaisai chemijos pramone metalo apdirbimas mechaniniai įrankiai organiniu medziagu perdirbimas spalvotieji metalaiUzsienio prekybaEksporto pajamos678 1 mlrd 2007 m Pagrindiniai eksporto partneriaiJAV 20 4 Kinija 15 3 Pietu Koreja 7 6 Taivanas 6 3 Honkongas 5 4 2007 m Importo pajamos573 3 mlrd 2007 m Pagrindiniai importo partneriaiKinija 20 5 JAV 11 6 Saudo Arabija 5 7 JAE 5 2 Australija 5 Pietu Koreja 4 4 Indonezija 4 2 2007 m Bendroji skola uzsieniui1 547 trln 2006 m liepa Valstybes islaidosValstybes įsiskolinimas176 2 BVP dalies kartu su vietinemis islaidomis 2006 m Tiesiogines įplaukos1 411 trln 2006 m Tiesiogines islaidos1 639 trln 2006 m Ekonomines pagalbos fondas9 7 mlrd 2007 m vasaris Infolentele ziureti redaguoti Japonija yra pramonine laisvos rinkos ekonomikos salis Atskirais aspektais Japonijoje tebera pastebimi ankstesnes valstybes reguliuojamos ekonomikos pozymiai taciau pastaraisiais metais Japonijos ekonomika vis labiau dereguliuojama ir privatizuojama paskutinis svarbus zingsnis sia linkme buvo Japonijos pasto privatizavimas Japonijos ekonomikai budingas aukstas efektyvumas ji ypatingai stipri tarptautineje prekyboje ir intensyviu tyrimu reikalaujanciose aukstosiose technologijose 2003 m Japonijos eksportas sieke 363 milijardus euru Siuo poziuriu Japonija yra trecioje vietoje tarp stambiausiu eksporto valstybiu po Vokietijos ir JAV Tokiose srityse kaip zemes ukis ir paslaugos jos produktyvumas yra zemesnis Zemes ukio sektorius yra stipriai subsidijuojamas Mazejancios akciju ir nekilnojamojo turto kainos devintojo desimtmecio pabaigoje sukele ekonomikos stagnacija BVP augimas sumazejo iki vidutiniskai 1 5 1991 1999 m Tai buvo letesnis augimas nei tai buvo budinga kitoms didziosioms pramoninems valstybems tuo paciu laikotarpiu taciau jis atitiko Prancuzijos ir Vokietijos augima Amziu sanduroje Japonija patyre recesija kuria skatino ir recesija JAV taciau nuo 2003 m vel prasidejo stabilus ukio augimas BVP didejant po 2 0 2003 2004 m tokio paties augimo tikimasi ir 2005 m 2005 m pirmoje puseje Japonija pasieke 5 augima Del dideliu atlyginimu jau astuntajame desimtmetyje japonu įmones pradejo perkelineti gamyba į uzsienį pirmiausia į Pietryciu Azijos salis Singapura ir Malaizija Gamtiniai istekliai ir geografines salygosJaponija yra issidesciusi salyne sudarytame is daugybes salu is kuriu keturios didziausios yra Hokaido sala Honsiu Sikoku ir Kiusiu tarpusavyje sujungtos tiltais ir tuneliais 80 teritorijos yra kalnuota o lygumos sudaro tik nedidele dalį Didziausia lyguma yra kurioje yra Tokijas Kalnuotame salyne nera arba yra labai nedaug gamtiniu istekliu reikalingu auganciai ekonomikai ir dideliam gyventoju skaiciui Nors salyje ir isgaunami įvairus gamtiniai istekliai taciau didzioji dalis mineraliniu zaliavu pokaryje yra importuojama Vietinius metalu rudos telkinius sudetinga eksplotuoti nes juose esanti ruda yra zemos kokybes Japonijos pramones poreikius tenkina tik turimos aukso magnio ir sidabro rudos atsargos Salyje yra dideli miskai kurie XX a devintajame desimtmetyje denge 70 proc teritorijos ukiniams tikslams isnaudojami menkai Del sudetingo landsafto neisvystyto keliu tinklo ir dideles jaunu medziu dalies is vietiniu istekliu tenkinama tik tarp 25 ir 30 procentu salies poreikiu Del to salyje isvystyta gamybos ir perdirbiamoji pramone remiasi daugiausia importiniu zaliavu perdirbimu Del dideles priklausomybes nuo importuojamu energijos saltiniu Japonija siekia diversifikuoti savo zaliavu saltinius Nuo naftos soko astuntajame desimtmetyje laiku Japonija sumazino savo priklausomybe nuo naftos kaip energijos saltinio nuo 75 proc 1973 m iki 57 proc siuo metu Kitais svarbiais energijos saltiniais yra akmens anglis suskystintos dujos branduoline energija ir hidroenergija Naftos produktu paklausa taip pat mazinama specialiai vyriausybes nustatytais mokesciais varikliams didesniems nei 2000 cc taip pat mokesciais paciam benzinui kurie siuo metu sudaro 54 jenas uz kiekviena vartotojui parduota litra benzino Namu apsildymui portatyviniais sildytuvais placiai naudojamos zibalines krosneles ypac siaurineje salies dalyje Daugelis taksi kompaniju savo masinoms naudoja suskystintas dujas kuriu bakai montuojami į bagazines Prie kuro taupymo sekmingai prisideda į masine gamyba pateke hibridiniai varikliai Zemes ukisTik 15 Japonijos teritorijos yra tinkama zemes ukiui Zemes ukis yra stipriai subsidijuojamas ir apsaugotas nuo uzsienio importo Japonija tenkina apie 50 savo zemes ukio produktu poreikiu is vietiniu saltiniu likusi dalis importuojama Paprastai Japonijoje isauginamas nedidelis ryziu perteklius taciau importuojami dideli kiekiai kvieciu sorgu ir daugiausia is JAV Tuo paciu Japonija yra didziausia JAV zemes ukio eksporto rinka Hokaide taip pat Nagasakyje auginamos bulves Produkcija Tukstanciai tonu 2010 m duomenys 1 Ryziai 106002 77203 Cukriniai runkeliai 30904 Kitos darzoves 26195 25156 Kopustai 22477 Bulves 20698 Cukranendres 14689 Vistiena 139910 Kiauliena 1290PramonePramone yra susitelkusi keliuose regionuose kurie isvardinti pagal svarbuma Kanto regionas aplink Tokiju ypac Cibos Kanagavos Saitamos prefekturos ir Tokijas Nagojos metropoline sritis įskaitant Aici Gifu Mie ir Sizuokos prefekturas pietvakarine Honsiu dalis ir siaurine Sikoku dalis aplink Vidine jura siaurine Kiusiu dalis Kitakiusiu Be to siaura pramoniniu centru juosta tesiasi tarp Tokijo ir Hirosimos Tarp ju yra ir netoli Nagojos sio automobiliu gamintojo centras Sritys kuriose Japonija santykinai yra stipriai technologiskai pazengusi yra puslaidininku gamyba sviesolaidziai ir kopijavimo aparatai fermentacijos procesai Japonija siek tiek atsilieka tokiose srityse kaip palydovai raketos ir dideli lektuvai Darbo rinkaJaponijos darbo rinka sudaro apie 64 mln darbuotoju is kuriu 40 yra moterys Profesinems sajungoms priklauso apie 12 mln Bedarbystes lygis yra 4 9 didziausias viso pokario laikotarpiu Viena is Japonijos darbo rinkos problemu ilgalaikeje perspektyvoje yra mazas gimstamumas Pirmojoje 2005 puseje mirtingumas Japonijoje buvo didesnis uz gimstamuma t y prasidejo gyventoju skaiciaus mazejimas kuris buvo numatomas tik nuo 2007 m Didejanti pagyvenusiu zmoniu dalis Japonijos visuomeneje neigiamai veikia pensiju sistema Nors viena is priemoniu pries neigiama gimstamumo mazejimo poveikį butu kliuciu imigracijai panaikinimas taciau iki siol Japonijos vyriausybe nebuvo linkusi to daryti Pokarine ekonomikos raidaPo Antrojo pasaulinio karo visi Japonijos didmiesciai isskyrus Kiota su visa savo pramone buvo sugriauti BVP sudare tik puse prieskarines vertes Bedarbyste sudare virs trisdesimt procentu ir ja svelnino tik tai kad daug darbininku grįzo į kaimus Be to Auksciausioje sajungininku vadovybe Supreme Command of the Allied Powers SCAP nurode visa karine pramone perorientuoti civilinems reikmems arba likviduoti Taip Japonijos automobiliu pramone eme kurti buve lektuvu gamybos inzinieriai 1947 m buvo paleisti zaibatsu XX a pradzioje Japonijos pramoneje dominave įmoniu konglomeratai nes jie laikyti japonu nacionalizmo skatintojais Veliau sie konglomeratai atgime taciau kiek kitokia forma Pokarines Japonijos ekonominei politikai buvo daroma įtaka marksistiniu ideju Pirmajame Japonijos penkmecio plane Japonijos vyriausybe visas jegas numate skirti sunkiosios pramones atkurimui ir jau sestojo desimtmecio pradzioje pasieke prieskarinį lygį 1950 m prasidejusiame Korejos kare Japonija sajungininkams tapo atsparos tasku o tai skatino ekonomikos augima ir padejo 1953 m atgauti suvereniteta Pirmines marksistines tendencijas sestojo desimtmecio viduryje isstume stiprejancios liberalizmo ir demokratijos idejos kurios sustiprejo 1950 susikurus Liberaldemokratu partijai Nuo septintojo desimtmecio pradzios iki pirmosios naftos krizes Japonija isgyveno intensyvaus ekonominio augimo faze Unikalus Japonijos bruozas buvo tai kad ji tris desimtmecius sugebejo islaikyti nepaliaujama ekonominį augima vidutiniskai 10 septintajame desimtmetyje vidutiniskai 5 astuntajame desimtmetyje ir 4 devintajame desimtmetyje Tuo tarpu infliacija septintajame desimtmetyje buvo vidutiniskai 10 astuntajame desimtmetyje 5 ir 4 devintajame desimtmetyje Desimtajame XX a desimtmetyje Japonijos ekonomika dramatiskai suletejo kai sprogo jos ekonominis burbulas v r Indonezija Izraelis Japonija Kinija Libanas Mianmaras Omanas Pietu Koreja Siaures Koreja Tadzikija Turkmenija