48 51 36 š pl 2 19 35 r ilg 48 86000 š pl 2 32639 r ilg 48 86000 2 32639 Orsė muziejus Musée d OrsayĮkurtas 1986 m Vieta

48°51′36″ š. pl. 2°19′35″ r. ilg. / 48.86000°š. pl. 2.32639°r. ilg. / 48.86000; 2.32639

Orsė muziejus Musée d'Orsay


Įkurtas	1986 m.
Vieta	Paryžius, Prancūzija
Tematika	Meno muziejus, dizaino/tekstilės muziejus, istorinė vieta
Lankytojai	1 mln. (2021)
Vadovas (-ė)	Serge Lemoine
Interneto svetainė	www.musee-orsay.fr

Orsė muziejus (pranc. Musée d'Orsay) – vienas iš didžiausių ir įžymiausių pasaulio muziejų, įsikūręs Paryžiuje, Prancūzijoje. Stovi kairiajame Senos upės krante. Muziejus įkurtas buvusioje Orsė stotyje (Gare d’Orsay), statytoje tarp 1898 m. ir 1900 m. Muziejuje daugiausia saugomi įvairūs Prancūzijos meno kūriniai, datuojami nuo 1848 m. iki 1915 m., įskaitant paveikslus, skulptūras, baldus bei fotografijas. Jis turi didžiausią impresionizmo ir postimpresionizmo šedevrų kolekciją visame pasaulyje. Didžiuojasi itin garsiais tapytojais, įskaitant Édouard Manet, Edgar Degas, Pierre-Auguste Renoir, Paul Cézanne, Georges Seurat, Alfred Sisley, Paul Gauguin ir Vincent van Gogh. Daugelis šių darbų iki 1986 m. atsidarant Orsė muziejui buvo eksponuoti .

Istorija

Muziejaus pastato pirminė paskirtis buvo geležinkelio stotis Gare d’Orsay, pastatyta kelyje Paryžius–Orleanas ir baigta 1900 m., kaip tik Pasaulinės parodos (Exposition Universelle) atidarymo proga. Jos statyboje dalyvavo trys architektai: , ir . Stotis tarnavo, kaip terminalas pietvakarių Prancūzijos geležinkelyje iki 1939 m.

Iki 1939 m. stoties trumposios platformos tapo nepatogios ilgiems traukiniams, todėl šie perėjo prie tiesioginio aptarnavimo. Po 1939 m.stotis naudota priemiesčių aptarnavimui, o jos dalis per Antrąjį pasaulinį karą tapo pašto centru. Vėliau pastatas naudotas, kaip filmavimo aikštelė, pavyzdžiui, jame filmuotas Kafkos romano motyvais paremtas filmas „The Trial“, kurį adaptavo Orson Welles. Vėliau priklausė – teatro kompanijai, o dar vėliau buvo aukciono vieta, kol buvo perstatomas „Hôtel Drouot“.

1970 m. gautas leidimas stotį nugriauti, bet Prancūzijos Kultūros ministras Jacques Duhamel buvo priešiškas ketinimams stoties vietoje statyti naują viešbutį. Tad stotis papildomai įtraukta į Istorinių pastatų sąrašą, o galiausiai į jį įrašyta 1978 m. Pasiūlymas paversti stotį muziejumi kilo Prancūzijos muziejų direktoratui. Buvo sumanyta pastatyti muziejų, kuris būtų tarsi tiltas tarp Luvro ir Nacionalinio modernaus meno muziejaus (Žoržo Pompidu centro). Šį planą sugalvojo Georges Pompidou ir tam tikslui įvykdyti 1974 m. pavesta komisijai. 1978 m. organizuotos varžybos sukurti naują muziejų. „ACT Architektūra“, trijų jaunų architektų grupė (Pierre Colboc, Renaud Bardon and Jean-Paul Philippon) buvo apdovanota kontraktu, kuris apėmė 20 000 m², tuo pačiu įrengiant naujas grindis keturiems aukštams. Statybos darbai vykdyti kompanijos „“.1981 m. interjerui sukurti (įskaitant, vidaus įrengimus, puošybą, baldus ir muziejaus pritaikymą) pasirinktas italų architektas . Galiausiai 1986 m. liepos mėnesį muziejus buvo paruoštas priimti ekspozicijas. Eksponatų atgabenimas užtruko 6 mėnesius, per kuriuos sulaukta daugiau nei 2000 paveikslų, 600 skulptūrų ir kitų darbų. Muziejus oficialiai atidarytas 1986 m. gruodžio 9 d. šalies prezidento François Mitterrand. Jis užima 57 400 m² plotą, o 2007 m. jį aplankė 3,2 mln. lankytojų.

2018 m. balandžio 9 d., minint Baltijos šalių nepriklausomybės šimtmetį, Prancūzijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos prezidentai Emmanuelis Macronas, Kersti Kaljulaid, Raimondas Vėjuonis ir Dalia Grybauskaitė Orsė muziejuje atdarė parodą „Laukinės sielos. Baltijos šalių simbolizmas“ (pranc. Âmes sauvages. Le symbolisme dans les Pays baltes). Buvo pristatyti nuo XIX a. pabaigos iki 1918 m. veikusių menininkų Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Petro Kalpoko, Janio Rozentalio, , , ir kitų 133 kūriniai. Iki 2018 m. liepos 15 d. veikusią parodą lydėjo plati kultūrinė programa: tarptautinė mokslinė konferencija ir apskritojo stalo diskusijos; Orsė muziejaus Auditoriume skambėjo Baltijos šalių muzika.

Aikštelėje šalia muziejaus eksponuojamos šešios bronzinės alegorinės skulptūros, kurios buvo pagamintos specialiai 1878 m. Pasaulinei parodai:

Pietų Amerika (aut. )
Azija (aut. )
Okeanija (aut. )
Europa (aut. )
Šiaurės Amerika (aut. )
Afrika (aut. )

Kolekcija

Tapyba

Jean Auguste Dominique Ingres – 4 paveikslai (pagrindinė darbų kolekcija Luvre)
Eugène Delacroix – 5 paveikslai (pagrindinė darbų kolekcija Luvre)
– 86 paveikslai, įskaitant, Šeimos paveikslas, Sergantis vaikas, Intymu.
– 5 paveikslai (pagrindinė darbų kolekcija Luvre)
Gustave Courbet – 48 paveikslai, įskaitant, Dailininko studija, Ornano laidotuvės, Sėdintis jaunas vyras, Pasaulio kilmė.
Jean-François Millet – 27 paveikslai, įskaitant, Pavasaris, Rinkėjos
Jean-Baptiste-Camille Corot – 32 paveikslai (pagrindinė darbų kolekcija Luvre, įskaitant, Rytas. Nimfų šokis)
– 9 paveikslai
Alexandre Cabanel – Veneros gimimas, Frančeskos da Rimini ir Paolo Malatestos mirtis
Jean-Léon Gérôme – Baronienės Nathaniel de Rothschild portretas, Condé priėmimas Versalyje, Grafienė de Keller
Pierre Puvis de Chavannes – Merginos pajūryje, Jaunoji motina, taip pat žinoma kaip Labdara, Versalio rūmų ir Oranžerijos vaizdas
Gustave Moreau – 8 paveikslai
Honoré Daumier – 8 paveikslai
Eugène Boudin – 33 paveikslai, įskaitant, Truvilio paplūdimys
Camille Pissarro – 46 paveikslai, įskaitant, Baltoji šalna
Eduaras Manė – 34 paveikslai, įskaitant, Olimpija, Balkonas, Berta Morizo su našlaičių puokšte, Pusryčiai ant žolės
Berthe Morisot – 9 paveikslai
Edgar Degas – 43 paveikslai, įskaitant, Paradas, taip pat žinomas kaip Žirgų lenktynės priešais tribūnas, Bellelli šeima, Kubilas, Eduaro Manė portretas, Portretai akcijų biržoje, Absentas
Paul Cézanne – 56 paveikslai, įskaitant, Obuoliai ir apelsinai
Claude Monet – 86 paveikslai (didžioji kolekcijos dalis yra ), įskaitant Saint-Lazare stotis, Montorgueil gatvė Paryžiuje. 1878 m. birželio 30 d. šventė, Vėjo poveikis, iš serijos tuopos, Ruano katedra. Žydroji harmonija, Žydrosios vandens lelijos
Alfred Sisley – 46 paveikslai, įskaitant Potvynis Port-Marly
– 44 paveikslai
Frédéric Bazille – 6 paveikslai
Mary Cassatt – 1 paveikslas
Odilon Redon – 106 paveikslai, įskaitant Kalibanas
Pierre-Auguste Renoir – 81 paveikslas, įskaitant Šokiai Mulen de la Galet kavinėje
Ferdinand Hodler – Der Holzfäller (Medkirtys)
Gustave Caillebotte – 7 paveikslai, įskaitant Parketo skutėjai
– „Sapnas“
Vincent van Gogh – 24 paveikslai, įskaitant Autoportretas, portretas, Siesta, Overo bažnyčia, Italė moteris, Žvaigždėta naktis virš Ronos, Daktaro Gašė portretas, Miegamasis Arlyje
Paul Gauguin – 24 paveikslai, įskaitant Taitietės moterys paplūdimyje
Henri de Toulouse-Lautrec – 18 paveikslai
– Proletaro namai
– 10 paveikslų, įskaitant Kiparisai Pajūrio Kanė
Paul Signac – 16 paveikslų, įskaitant Moterys prie šulinio
– 6 paveikslai
Félix Vallotton – Misia prie savo tualetinio staliuko
Georges-Pierre Seurat – 19 paveikslų, įskaitant Cirkas
Édouard Vuillard – 70 paveikslų
Henri Rousseau – 3 paveikslai
Pierre Bonnard – 60 paveikslų, įskaitant Languota palaidinė
Paul Sérusier – Talismanas
Maurice Denis – Aštoniolikmečio menininko portretas, Princesės Maleinos minuetas ar Marta skambina pianinu, Žalieji medžiai arba bukmedžiai Kerduely, Spalio naktis (panelis papuošti mergaitės kambarį)
André Derain – Charing Cross tiltas, taip pat žinomas kaip Vesminsterio tiltas
Edvard Munch –1 paveikslas
Gustav Klimt – 1 paveikslas
Piet Mondrian – 2 paveikslai
James McNeill Whistler – 3 paveikslai, įskaitant Moteris, apsirengusi pilkai ir juodai: dailininko motina, taip pat žinoma kaip
William-Adolphe Bouguereau – Veneros gimimas
– Sita ir Sarita (Jeune Fille au Chat)

Skulptūros

Neoklasicizmas

(Montbard, 1822 m. – Roma, 1905 m.) :
- Pjovėjas, 1849 m., bronza
- Anakreontas, 1849/1851 m., marmuras
(Ženeva, 1792 m. – Bougival, 1852 m.)
- Sapfo, 1852 m., marmuras
, (Paryžius, 1823 m. – Coupvray, 1902 m.)
- La Dévideuse, 1863, bronza
(Paryžius, 1824–1905 m.)
- Virgile, 1861 m., marmuras

Romantizmas

(Anžeras, 1788 m.– Paryžius, 1856 m.)
- Getė, 1829–1831 m., gipsas
(Dižonas, 1784 m. – Paryžius, 1855 m.)
- Napoleonas, žengiantis link nemirtingumo, 1845 m., gipsas
(Paryžius, 1809–1879 m.)
- Ofelija, 1842 m., bronza

Antrosios Prancūzijos imperijos eklektizmas

Jean-Baptiste Carpeaux (Valansjenas, 1827-Kurbvua, 1875), 117 skulptūrų:
- Ugolinas ir jo vaikai, 1860, bronza
- Princesė Matilda, 1862, marmuras
- Sosto įpėdinis ir jo šuo Néro, 1865, marmuras
- Keturios pasaulios dalys, remiančios dangaus sritis, 1868-1872, gipsas, sakai, lakas
- Šokis, 1869, grupė, Ešelono akmuo, pastatytas ant fasado
(Kambrė, 1827-Alžyras, 1905)
- Sudano negras, 1857, oniksas, bronza ir porfyras
- Capresse des colonies, 1861, oniksas, bronza ir rausvasis marmuras
(Nožanas prie Senos, 1829-Paryžius, 1905)
- Florentietis dainininkas, 1865, bronza, sidabras
(Anisy-le-Château, 1824-, 1887)
- Mieganti Hebė, 1869, marmuro grupė,
(Bezansonas, 1814-Paryžius, 1883)
- Gyvatės įgelta moteris, 1847, marmuras
(Monay, 1819-Paryžius, 1876)
- Neviltis, 1869, marmuras
(Tulūza, 1831-Paryžius, 1900)
- Nugalėtojas gaidžių kare, 1864, bronza
- Tarcisius, 1868, marmuras
- Azija iš serijos šeši kontinentai, 1878, priešais muziejų
(Tulūza, 1845-Paryžius, 1916)
- Dovydas, 1871, bronza
(Paryžius, 1832-, 1884)
- Atradimas Pompėjoje, 1863, bronza
(La Crèche près de Breloux, 1828-1899)
- Jeune Gaulois ou Au Gui l’an neuf, 1870-1875, marmuras, bei grubiai išdirbta bronza
(Paryžius, 1820-1885)
- Jaunasis Taratinas, 1871, marmuras
- Europa iš serijos šeši kontinentai, 1878, priešais muziejų
(, 1839-Paryžius, 1891)
- Ieva prieš nuodėmę, 1869, marmuras
- Afrika iš serijos šeši kontinentai, 1878, priešais muziejų
(Paryžius, 1831-1893)
- Gulinti Bachantė, 1892, marmuras

Kiti darbai

Taip pat saugomos kolekcijos: architektūros ir dekoratyvinio meno, senosios fotografijos. Muziejuje saugomi tokių fotografų, kaip , , , , Félix Nadar, darbai.

Vadovai

Françoise Cachin: 1986–1994
Henri Loyrette: 1994–2001
Serge Lemoine: 2001–2008
Guy Cogeval: 2008 m. kovas–iki šiol

Išnašos

"The Art Newspaper". 2022 m. sausio 5 d.
„Bouygues website: Musée d'Orsay“. Bouygues.com. Suarchyvuotas originalas 2008-12-05. Nuoroda tikrinta 2012-06-20.
Paryžiaus Orsė muziejuje – Baltijos simbolistų paroda // www.lrt.lt
Paroda „Simbolizmas Baltijos šalyse“ Orsė muziejuje Paryžiuje // fr.mfa.lt^{[neveikianti nuoroda]}
D. Grybauskaitė garsiajame Orsė muziejuje atidarė Lietuvos simbolistų parodą // alkas.lt^{[neveikianti nuoroda]}

Nuorodos

Vikiteka: Orsė muziejus – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Oficiali svetainė (prancūzų k.)
Site officiel de la Société des Amis du Musée d’Orsay (prancūzų k.)
Musée d’Orsay (anglų k.)
Le musée d’Orsay – Histoire Archyvuota kopija 2011-05-17 iš Wayback Machine projekto. archyvai (prancūzų k.)
Site Légifrance (prancūzų k.)

[1] "The Art Newspaper". 2022 m. sausio 5 d.

[2] „Bouygues website: Musée d'Orsay“. Bouygues.com. Suarchyvuotas originalas 2008-12-05. Nuoroda tikrinta 2012-06-20.

[3] Paryžiaus Orsė muziejuje – Baltijos simbolistų paroda // www.lrt.lt

[4] Paroda „Simbolizmas Baltijos šalyse“ Orsė muziejuje Paryžiuje // fr.mfa.lt^{[neveikianti nuoroda]}

[5] D. Grybauskaitė garsiajame Orsė muziejuje atidarė Lietuvos simbolistų parodą // alkas.lt^{[neveikianti nuoroda]}