Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Petro I Didžioji pasiuntinybė rus Великое посольство Петра I angl Grand Embassy of Peter I carinės Rusijos diplomatinė m
Petro I Didžioji pasiuntinybė
Petro I Didžioji pasiuntinybė (rus. Великое посольство Петра I, angl. Grand Embassy of Peter I) – carinės Rusijos diplomatinė misija Vakarų Europoje 1697–1698 m., kuri aktyviai reiškėsi ir to meto Lietuvos politiniame gyvenime.
Pasiuntinybės sukūrimas
Kuriamai Didžiajai pasiuntinybei, atstovavusiai kultūriniu ir ekonominiu atžvilgiu atsilikusį kraštą, buvo keliami svarbūs uždaviniai:
- užsitikrinti Europos šalių paramą Rusijos kovoje su Osmanų imperija ir Krymo chanatu, gaunant priėjimą prie šiaurinės Juodosios jūros pakrantės;
- pakelti Rusijos prestižą pranešimais apie pergales Azovo tvirtovėje;
- pakviesti tarnauti Rusijoje užsienio specialistų, užsakyti bei užpirkti karinių medžiagų ir ginkluotės;
- caro pažintis su Europos šalių gyvenimo būdu ir tvarka.
Praktikoje Didžiosios pasiuntinybės veikla sudarė prielaidas sukurti šalių koalicijai prieš Švediją. Jos įgaliotaisiais pasiuntiniais paskirti aukšto rango valstybės ir kariniai veikėjai – Sibiro, Naugardo ir Beliovo valdytojai. Jiems talkino apie 20 kilmingų bajorų bei 35 savanoriai. Tarp jų buvo ir elitinio uriadnikas Petras Michailovas – pats 25 metų amžiaus caras Petras I. Formaliai Petras I vyko inkognito, bet jo išskirtinė išvaizda – 206 cm ūgis ir ypatingai liesas kūno sudėjimas – jį greitai išduodavo. Ir pats caras dažnai imdavosi vadovauti derybose su užsienio atstovais, per daug nepaisydamas diplomatinio etiketo.
Caro parėdymu pasiuntinybei buvo numatyta apsilankyti Austrijoje, Saksonijos bei Brandenburgo kunigaikštystėse, Jungtinėse Provincijose (Olandijoje), Anglijoje, Venecijoje ir pas Romos popiežių. Misijos kelias driekėsi pro Rygą ir Kenigsbergą į Olandiją ir Angliją, po to – atgal į Olandiją bei Vieną. Iki Venecijos pasiuntinybė nebenuvažiavo.
Didžiosios pasiuntinybės kelias
Misijos pradžia
1697 m. kovo 9 d. pasiuntiniai išvyko iš Maskvos į Livoniją. Švedijos valdomoje Rygoje jos gubernatorius generolas neleido Petrui I aplankyti ir apžiūrėti tenykštę tvirtovę. Supykęs Petras pavadino Rygą „prakeikta vieta“, nors kaiką spėjo pastebėti ir, prieš išvykdamas į Mintaują (dab. Jelgavą), parašyti pranešime į Maskvą apie matytus miesto įtvirtinimus, apsaugos pobūdį, įgulos skaičių.
Po to pasiuntiniai, sausumos keliu aplenkdami Lenkiją, per Kurliandiją patraukė Brandenburgo link. Tuo metu po Jono Sobieskio mirties Lenkijoje tvyrojo neapibrėžtas . Libavoje (dab. Liepojoje) Petras I atsiskyrė nuo savo pasiuntinių ir savarankiškai per 5 paras jūra atvyko gegužės 7 d. į Kenigsbergą. Čia jį širdingai sutiko kurfiurstas Fryrdrichas III (vėliau tapęs Prūsijos karaliumi Frydrichu I). Kadangi Petras I atvyko inkognito, tai buvo apgyvendintas ne Kenigsbergo pilyje, o viename iš privačių namų rajone.
Po kelerių metų nuo diplomatinės misijos pabaigos Kotlino saloje (Suomijos įlankoje) pagal paties Petro I patvirtintą projektą pradėta statyti tvirtovė, analogiška tai, kurioje lankėsi ir tyrinėjo caras, būdamas Kenigsberge.
Didžioji pasiuntinybė, vykusi sausumos keliais, smarkiai vėlavo, todėl Petras I, nenorėdamas švaistyti brangaus laiko, ėmėsi mokytis Piluvoje (dab. Baltijske) artilerijos meno. Įgytas žinias patvirtino prūsų karo mokytojo išduotas atestatas. Be mokslų Petras I rado laiko ir pasilinksminti, užmegzti naudingų pažinčių. jis bičiuliavosi su išsilavinusiomis damomis – Hanoverio ir Brandenburgo kurfiurstų žmonomis.
Be mokslo ir pramogų Petras I spėjo su Brandenburgo kurfiurstu, planavusiu tada tapti Rytų Prūsijos karaliumi, aptarti ir politinius dalykus. Nors kurfiurstas slaptame gegužės 9 d. susitikime ir tikėjosi derybose sudaryti su rusais karinę sąjungą, tačiau caras apsiribojo tik žodiniu pažadu dėl karinės paramos. Sudaryta tik prekybinė sutartis, pagal kurią Brandenburgo prekės galėjo keliauti į Persiją ir Kiniją per Rusijos teritoriją, o rusų prekės į Vakarus – per Brandenburgą.
Lenkijos klausimas
Brandenburge Petrą ypač domino Lenkijos klausimas, nes tuo metu joje buvo tarpuvaldis, ir į sostą pretendavo tiek lenkų didikai, tiek ir giminystės ryšiais susijusių Europos monarchų šeimų atstovai. Pagrindiniais pretendentais buvo laikomi Prancūzijos princas ir Saksonijos kurfiurstas Frydrichas Augustas II. Rusijos vaidmuo šiame politiniame žaidime buvo paprastas – ji siekė, kad karaliumi netaptų Kontis. Priešingu atveju Lenkija su prancūzu karaliumi galėjo pasiduoti Prancūzijos vykdomai užsienio politikai – ji palaikė draugiškus santykius su Osmanų imperija ir buvo priešiškai nusiteikusi Austrijos atžvilgiu. Prancūzų pasiuntinys Lenkijos ponams perdavė sultono patikinimą, kad, tapus karaliumi Končiui, jis sudarytų atskirą taikos sutartį su lenkais ir grąžintų Abiejų Tautų Respublikos strateginę tvirtovę Podolės Kamenece. Savo laiške Lenkijai iš Kenigsbergo Petras I išreiškė susirūpinimą dėl galimos prancūzo pergalės ir pagrasino, jog tai sugadins ATR ir Rusijos santykius. Saksonietis kandidatas tuo tarpu gavo Petro I palaikomąjį laišką, be to, rusų kariuomenė priartėjo prie Lietuvos sienų, o tai lėmė, kad Augustas tapo karaliumi, priėmė katalikybę. Jis iš karto pažadėjo carui karinę paramą konflikte su Osmanų imperija ir Krymu.
Jungtinės Nyderlandų Provincijos
1697 m. rugpjūčio mėn. Petras I Reinu ir kanalais pasiekė Olandiją, kuria caras jau seniai domėjosi. Be to, ir Rusija Europoje geriausiai buvo žinoma Olandijoje, nes jos pirklių daugiausiai ir pastoviai lankydavosi tuomet vieninteliame Rusijos jūrų uoste Archangelske. Dar iki Petro I Maskvoje buvo pilna olandų amatininkų, daug jų dirbo staliais rusų laivų statyklose. Paties Petro I jūreivystės profesijos mokytojai buvo taip pat iš olandų. Su Maskva ekonominius ryšius dar prie Petro I tėvo caro Aleksejaus Michailovičiaus buvo nutiesęs Amsterdamo burmistras: pats lankėsi Rusijoje (buvo nuvykęs iki Kaspijos jūros), caro vyriausybei padėjo užsakyti statyti laivus Olandijoje, rasti specialistų darbui Rusijoje.
Neužsibūdamas Amsterdame, Petras I patraukė į Zandamą, kur įsidarbino vietinėje laivų statykloje kaip Petras Michailovas. Po aštuonių dienų išsirūpino leidimą dirbti vienoje iš Rytų Indijos bendrovės statyklų ir persikėlė į Amsterdamą. Olandai, matydami rusų ryžtą mokytis laivų statybos amatų, specialiai pradėjo naujos fregatos „Petras ir Povilas“ statybą. Prie jo dirbo savanoriai ir pats Petras I. Į vandenį laivą nuleido lapkričio 16 d.
Tuo pačiu metu buvo ieškomi užsienio specialistai tarnybai Rusijos kariuomenėje ir laivyne. Iš viso buvo pasamdyta 700 žmonių, nupirkta ginklų, amunicijos. Petras I Olandijoje užsiiminėjo ne vien tik laivų statyba. Jis savo reikalus aptarė pas Nyderlandų vadovą Viljamą III Oranietį. Petrui I buvo aprodomi banginių medžioklės laivai, ligoninės, švietimo ir auklėjimo įstaigos, fabrikai, dirbtuvės. Petras I taip pat su dideliu susidomėjimu lankė garsaus anatomo profesoriaus paskaitas, pats dalyvavo lavonų skrodime, domėjosi balzamavimo technika, kuria garsėjo profesorius.
Aistra anatomijai vėliau Petrą I paskatino atidaryti pirmąjį Rusijoje muziejų – Kunstkamerą. Be kitų užsiėmimų Petras I išmoko graviravimo technikos – netgi pats pagamino graviūrą „Krikščionybės pergalė prieš islamą“.
Anglija
Olandijoje praleidęs puspenkto mėnesio, caras 1698 m. pradžioje išvyko apie trims mėnesiams į Angliją, kur jį pakvietė karalius Viljamas III (jis kartu valdė ir Nyderlandus). Pradžioje užsuko į Londoną, bet vėliau apsistojo (dab. Didžiojo Londono regione), kur karališkosiose laivų statyklose gilino savo šio amato žinias. Kaip ir Olandijoje, taip ir čia Petras I panašiai vykdė savo veiklą: važinėjo po įvairius miestus, apžiūrinėjo vietinius arsenalus, laivų dokus, dirbtuves, muziejus, karinį jūrų laivyną, lankėsi anglikonų bažnyčioje, parlamento posėdžiuose, , Oksfordo universitete, Karališkojoje draugijoje, pinigų kalykloje. Taip pat caras išstudijavo laikrodžių gamybos technologiją. Manoma, jog buvo susitikęs su Niutonu.
Petras I pirmiausia domėjosi techniniais Vakarų civilizacijos ištakų dalykais, jį mažai domino politinė-visuomeninė tenykštės santvarkos padėtis. Lankydamasis pas karalių, jis net neužsuko į puikiąją paveikslų galeriją, tačiau labai susidomėjęs studijavo vėjo krypties matavimo prietaisėlį, stovėjusį karaliaus kabinete.
Kelionės po Angliją metu garsus portretų meistras nutapė Petro I paveikslą, kurio tapybos stiliumi vėliau sekė kiti XVIII a. įžymybių portretų dailininkai.
Iš Anglijos Petras I grįžo į Olandiją, norėdamas pratęsti politines derybas, kad olandai stotų rusų pusėn kovoje su Osmanų imperija. Rusijai būtinai reikėjo laimėti karą prieš Turkiją, sudarant palankią taikos sutartį, tačiau anglai ir olandai norėjo taikos tarp Austrijos ir Turkijos, kad austrų imperatorius sėkmingai veiktų prieš bendrą priešą – prancūzus. Taigi derybos buvo nesėkmingos, ir caras išvyko į Vieną.
Viena
Petras į Vieną keliavo pro Leipcigą, Drezdeną ir Prahą. Dar kelyje jį pasiekė žinia apie Austrijos ir Venecijos ketinimus sudaryti taikos sutartį su Osmanų imperija. Ilgos derybos Vienoje rezultatų nedavė, kadangi Austrija spyriojosi įtraukti į sutarties tekstą Kerčės perdavimą Rusijai ir siūlė apsistoti ties jau užkariautų teritorijų ribomis. Tokia austrų pozicija nubraukė visas rusų pastangas gauti priėjimą prie Juodosios jūros.
Misijos pabaiga
1698 m. liepos 14 d. Petras I atsisveikino su Šventosios Romos Imperijos (tuo pačiu ir Austrijos) imperatoriumi Leopoldu I. Jau besiruošiant išvykti į Veneciją, iš Maskvos atėjo žinia apie (Стрелецкий бунт), todėl kelionė buvo nutraukta. Vienoje deryboms ir Rusijos interesų gynybai Petras I paliko savo įgaliotinį. Tačiau jam nelabai sekėsi – su Osmanų imperija pavyko pasiekti tik laikinas poros metų paliaubas.
Caras su Didžiąja pasiuntinybe į Maskvą sugrįžo 1698 m. rugpjūčio 25 d.
ATR ir Rusijos derybos
Pakeliui į Maskvą Petras I sužinojo, kad maištas numalšintas. Liepos 31 d. caras (dab. Lvovo sritis Ukrainoje) susitiko su Lenkijos karaliumi Augustu II, kuris ėjo su kariuomene prieš turkų sultoną. Draugiškai pabendravę 3 dienas, monarchai susitarė dėl bendrų veiksmų prieš Švediją. Galutinai slapta sutartis tarp šalių sudaryta 1699 m. lapkričio 1 d. Pagal ją Augustas II turėjo pradėti karą prieš Švediją įsiveržimu į Livoniją. Brendo Rusijos ir Švedijos konfliktas, virtęs Šiaurės karu 1700–1721 m.
- Petras I keliasi į laivą „Petras ir Povilas“
- Petras I Olandijoje
- Petras I Olandijoje
- Petro I namelis po gaubtu Zandame
- Paminklas Petrui I Zandame
Pasiuntinybės atminimo įamžinimas
- Mažas namelis Zandame, Olandijoje, kur Petras I pagyveno 8 dienas, jau nuo XVIII a. vidurio įgijo istorinio objekto statusą ir priklausė Nyderlandų karališkajai šeimai. Šiame pastate lankėsi carai ir jų šeimų nariai. Caro Nikolajaus II rūpesčiu virš namelio įrengtas apsauginis gaubtas iš mūro sienų su perdenginiu.
- Sukurta komiška opera „Caras ir dailidė“ (vok. Zar und Zimmermann, 1837 m., komp. )
Nuorodos
- Rygos gubernatoriaus Dalbergo raštas Karoliui XII apie Petro I lankymąsi 1697 m. Rygoje Archyvuota kopija 2012-01-05 iš Wayback Machine projekto.
- Rusai Olandijoje 1697–1698 m.
- Rusijos istorija nuo seniausių laikų, 14 t., 3 dalis Archyvuota kopija 2006-11-10 iš Wayback Machine projekto.
| Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Petro I Didžioji pasiuntinybė, Kas yra Petro I Didžioji pasiuntinybė? Ką reiškia Petro I Didžioji pasiuntinybė?
Petro I Didzioji pasiuntinybe rus Velikoe posolstvo Petra I angl Grand Embassy of Peter I carines Rusijos diplomatine misija Vakaru Europoje 1697 1698 m kuri aktyviai reiskesi ir to meto Lietuvos politiniame gyvenime Jureivis Petras I ir jo pasiuntiniai 1699 m graviuroje Pasiuntinybes sukurimasRusu pasiuntiniai Hagoje Kuriamai Didziajai pasiuntinybei atstovavusiai kulturiniu ir ekonominiu atzvilgiu atsilikusį krasta buvo keliami svarbus uzdaviniai uzsitikrinti Europos saliu parama Rusijos kovoje su Osmanu imperija ir Krymo chanatu gaunant priejima prie siaurines Juodosios juros pakrantes pakelti Rusijos prestiza pranesimais apie pergales Azovo tvirtoveje pakviesti tarnauti Rusijoje uzsienio specialistu uzsakyti bei uzpirkti kariniu medziagu ir ginkluotes caro pazintis su Europos saliu gyvenimo budu ir tvarka Praktikoje Didziosios pasiuntinybes veikla sudare prielaidas sukurti saliu koalicijai pries Svedija Jos įgaliotaisiais pasiuntiniais paskirti auksto rango valstybes ir kariniai veikejai Sibiro Naugardo ir Beliovo valdytojai Jiems talkino apie 20 kilmingu bajoru bei 35 savanoriai Tarp ju buvo ir elitinio uriadnikas Petras Michailovas pats 25 metu amziaus caras Petras I Formaliai Petras I vyko inkognito bet jo isskirtine isvaizda 206 cm ugis ir ypatingai liesas kuno sudejimas jį greitai isduodavo Ir pats caras daznai imdavosi vadovauti derybose su uzsienio atstovais per daug nepaisydamas diplomatinio etiketo Caro paredymu pasiuntinybei buvo numatyta apsilankyti Austrijoje Saksonijos bei Brandenburgo kunigaikstystese Jungtinese Provincijose Olandijoje Anglijoje Venecijoje ir pas Romos popieziu Misijos kelias driekesi pro Ryga ir Kenigsberga į Olandija ir Anglija po to atgal į Olandija bei Viena Iki Venecijos pasiuntinybe nebenuvaziavo Didziosios pasiuntinybes keliasMisijos pradzia Caro dailides paminklas Sankt Peterburge 1697 m kovo 9 d pasiuntiniai isvyko is Maskvos į Livonija Svedijos valdomoje Rygoje jos gubernatorius generolas neleido Petrui I aplankyti ir apziureti tenykste tvirtove Supykes Petras pavadino Ryga prakeikta vieta nors kaika spejo pastebeti ir pries isvykdamas į Mintauja dab Jelgava parasyti pranesime į Maskva apie matytus miesto įtvirtinimus apsaugos pobudį įgulos skaiciu Po to pasiuntiniai sausumos keliu aplenkdami Lenkija per Kurliandija patrauke Brandenburgo link Tuo metu po Jono Sobieskio mirties Lenkijoje tvyrojo neapibreztas Libavoje dab Liepojoje Petras I atsiskyre nuo savo pasiuntiniu ir savarankiskai per 5 paras jura atvyko geguzes 7 d į Kenigsberga Cia jį sirdingai sutiko kurfiurstas Fryrdrichas III veliau tapes Prusijos karaliumi Frydrichu I Kadangi Petras I atvyko inkognito tai buvo apgyvendintas ne Kenigsbergo pilyje o viename is privaciu namu rajone Po keleriu metu nuo diplomatines misijos pabaigos Kotlino saloje Suomijos įlankoje pagal paties Petro I patvirtinta projekta pradeta statyti tvirtove analogiska tai kurioje lankesi ir tyrinejo caras budamas Kenigsberge Didzioji pasiuntinybe vykusi sausumos keliais smarkiai velavo todel Petras I nenoredamas svaistyti brangaus laiko emesi mokytis Piluvoje dab Baltijske artilerijos meno Įgytas zinias patvirtino prusu karo mokytojo isduotas atestatas Be mokslu Petras I rado laiko ir pasilinksminti uzmegzti naudingu pazinciu jis biciuliavosi su issilavinusiomis damomis Hanoverio ir Brandenburgo kurfiurstu zmonomis Be mokslo ir pramogu Petras I spejo su Brandenburgo kurfiurstu planavusiu tada tapti Rytu Prusijos karaliumi aptarti ir politinius dalykus Nors kurfiurstas slaptame geguzes 9 d susitikime ir tikejosi derybose sudaryti su rusais karine sajunga taciau caras apsiribojo tik zodiniu pazadu del karines paramos Sudaryta tik prekybine sutartis pagal kuria Brandenburgo prekes galejo keliauti į Persija ir Kinija per Rusijos teritorija o rusu prekes į Vakarus per Brandenburga Lenkijos klausimas Brandenburge Petra ypac domino Lenkijos klausimas nes tuo metu joje buvo tarpuvaldis ir į sosta pretendavo tiek lenku didikai tiek ir giminystes rysiais susijusiu Europos monarchu seimu atstovai Pagrindiniais pretendentais buvo laikomi Prancuzijos princas ir Saksonijos kurfiurstas Frydrichas Augustas II Rusijos vaidmuo siame politiniame zaidime buvo paprastas ji sieke kad karaliumi netaptu Kontis Priesingu atveju Lenkija su prancuzu karaliumi galejo pasiduoti Prancuzijos vykdomai uzsienio politikai ji palaike draugiskus santykius su Osmanu imperija ir buvo priesiskai nusiteikusi Austrijos atzvilgiu Prancuzu pasiuntinys Lenkijos ponams perdave sultono patikinima kad tapus karaliumi Konciui jis sudarytu atskira taikos sutartį su lenkais ir grazintu Abieju Tautu Respublikos strategine tvirtove Podoles Kamenece Savo laiske Lenkijai is Kenigsbergo Petras I isreiske susirupinima del galimos prancuzo pergales ir pagrasino jog tai sugadins ATR ir Rusijos santykius Saksonietis kandidatas tuo tarpu gavo Petro I palaikomajį laiska be to rusu kariuomene priartejo prie Lietuvos sienu o tai leme kad Augustas tapo karaliumi prieme katalikybe Jis is karto pazadejo carui karine parama konflikte su Osmanu imperija ir Krymu Jungtines Nyderlandu Provincijos Petras I savo portreta aut 1698 m padovanojo Anglijos karaliui 1697 m rugpjucio men Petras I Reinu ir kanalais pasieke Olandija kuria caras jau seniai domejosi Be to ir Rusija Europoje geriausiai buvo zinoma Olandijoje nes jos pirkliu daugiausiai ir pastoviai lankydavosi tuomet vieninteliame Rusijos juru uoste Archangelske Dar iki Petro I Maskvoje buvo pilna olandu amatininku daug ju dirbo staliais rusu laivu statyklose Paties Petro I jureivystes profesijos mokytojai buvo taip pat is olandu Su Maskva ekonominius rysius dar prie Petro I tevo caro Aleksejaus Michailoviciaus buvo nutieses Amsterdamo burmistras pats lankesi Rusijoje buvo nuvykes iki Kaspijos juros caro vyriausybei padejo uzsakyti statyti laivus Olandijoje rasti specialistu darbui Rusijoje Neuzsibudamas Amsterdame Petras I patrauke į Zandama kur įsidarbino vietineje laivu statykloje kaip Petras Michailovas Po astuoniu dienu issirupino leidima dirbti vienoje is Rytu Indijos bendroves statyklu ir persikele į Amsterdama Olandai matydami rusu ryzta mokytis laivu statybos amatu specialiai pradejo naujos fregatos Petras ir Povilas statyba Prie jo dirbo savanoriai ir pats Petras I Į vandenį laiva nuleido lapkricio 16 d Tuo paciu metu buvo ieskomi uzsienio specialistai tarnybai Rusijos kariuomeneje ir laivyne Is viso buvo pasamdyta 700 zmoniu nupirkta ginklu amunicijos Petras I Olandijoje uzsiiminejo ne vien tik laivu statyba Jis savo reikalus aptare pas Nyderlandu vadova Viljama III Oranietį Petrui I buvo aprodomi banginiu medziokles laivai ligonines svietimo ir auklejimo įstaigos fabrikai dirbtuves Petras I taip pat su dideliu susidomejimu lanke garsaus anatomo profesoriaus paskaitas pats dalyvavo lavonu skrodime domejosi balzamavimo technika kuria garsejo profesorius Aistra anatomijai veliau Petra I paskatino atidaryti pirmajį Rusijoje muzieju Kunstkamera Be kitu uzsiemimu Petras I ismoko graviravimo technikos netgi pats pagamino graviura Krikscionybes pergale pries islama Anglija Olandijoje praleides puspenkto menesio caras 1698 m pradzioje isvyko apie trims menesiams į Anglija kur jį pakviete karalius Viljamas III jis kartu valde ir Nyderlandus Pradzioje uzsuko į Londona bet veliau apsistojo dab Didziojo Londono regione kur karaliskosiose laivu statyklose gilino savo sio amato zinias Kaip ir Olandijoje taip ir cia Petras I panasiai vykde savo veikla vazinejo po įvairius miestus apziurinejo vietinius arsenalus laivu dokus dirbtuves muziejus karinį juru laivyna lankesi anglikonu baznycioje parlamento posedziuose Oksfordo universitete Karaliskojoje draugijoje pinigu kalykloje Taip pat caras isstudijavo laikrodziu gamybos technologija Manoma jog buvo susitikes su Niutonu Petras I pirmiausia domejosi techniniais Vakaru civilizacijos istaku dalykais jį mazai domino politine visuomenine tenykstes santvarkos padetis Lankydamasis pas karaliu jis net neuzsuko į puikiaja paveikslu galerija taciau labai susidomejes studijavo vejo krypties matavimo prietaiselį stovejusį karaliaus kabinete Keliones po Anglija metu garsus portretu meistras nutape Petro I paveiksla kurio tapybos stiliumi veliau seke kiti XVIII a įzymybiu portretu dailininkai Is Anglijos Petras I grįzo į Olandija noredamas pratesti politines derybas kad olandai stotu rusu pusen kovoje su Osmanu imperija Rusijai butinai reikejo laimeti kara pries Turkija sudarant palankia taikos sutartį taciau anglai ir olandai norejo taikos tarp Austrijos ir Turkijos kad austru imperatorius sekmingai veiktu pries bendra priesa prancuzus Taigi derybos buvo nesekmingos ir caras isvyko į Viena Viena Petras į Viena keliavo pro Leipciga Drezdena ir Praha Dar kelyje jį pasieke zinia apie Austrijos ir Venecijos ketinimus sudaryti taikos sutartį su Osmanu imperija Ilgos derybos Vienoje rezultatu nedave kadangi Austrija spyriojosi įtraukti į sutarties teksta Kerces perdavima Rusijai ir siule apsistoti ties jau uzkariautu teritoriju ribomis Tokia austru pozicija nubrauke visas rusu pastangas gauti priejima prie Juodosios juros Misijos pabaiga 1698 m liepos 14 d Petras I atsisveikino su Sventosios Romos Imperijos tuo paciu ir Austrijos imperatoriumi Leopoldu I Jau besiruosiant isvykti į Venecija is Maskvos atejo zinia apie Streleckij bunt todel kelione buvo nutraukta Vienoje deryboms ir Rusijos interesu gynybai Petras I paliko savo įgaliotinį Taciau jam nelabai sekesi su Osmanu imperija pavyko pasiekti tik laikinas poros metu paliaubas Caras su Didziaja pasiuntinybe į Maskva sugrįzo 1698 m rugpjucio 25 d ATR ir Rusijos derybosPakeliui į Maskva Petras I suzinojo kad maistas numalsintas Liepos 31 d caras dab Lvovo sritis Ukrainoje susitiko su Lenkijos karaliumi Augustu II kuris ejo su kariuomene pries turku sultona Draugiskai pabendrave 3 dienas monarchai susitare del bendru veiksmu pries Svedija Galutinai slapta sutartis tarp saliu sudaryta 1699 m lapkricio 1 d Pagal ja Augustas II turejo pradeti kara pries Svedija įsiverzimu į Livonija Brendo Rusijos ir Svedijos konfliktas virtes Siaures karu 1700 1721 m Petras I keliasi į laiva Petras ir Povilas Petras I Olandijoje Petras I Olandijoje Petro I namelis po gaubtu Zandame Paminklas Petrui I ZandamePasiuntinybes atminimo įamzinimasMazas namelis Zandame Olandijoje kur Petras I pagyveno 8 dienas jau nuo XVIII a vidurio įgijo istorinio objekto statusa ir priklause Nyderlandu karaliskajai seimai Siame pastate lankesi carai ir ju seimu nariai Caro Nikolajaus II rupesciu virs namelio įrengtas apsauginis gaubtas is muro sienu su perdenginiu Sukurta komiska opera Caras ir dailide vok Zar und Zimmermann 1837 m komp NuorodosRygos gubernatoriaus Dalbergo rastas Karoliui XII apie Petro I lankymasi 1697 m Rygoje Archyvuota kopija 2012 01 05 is Wayback Machine projekto Rusai Olandijoje 1697 1698 m Rusijos istorija nuo seniausiu laiku 14 t 3 dalis Archyvuota kopija 2006 11 10 is Wayback Machine projekto Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu