Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Jonas III Sobieskis lenk Jan Sobieski 1629 m rugpjūčio 17 d 1696 m birželio 17 d Lenkijos didikas ir karvedys Lenkijos k
Jonas Sobieskis
Jonas III Sobieskis (lenk. Jan Sobieski, 1629 m. rugpjūčio 17 d. – 1696 m. birželio 17 d.) – Lenkijos didikas ir karvedys, Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1674–1696 m.). Jo valdymo metu, kuriam būdingos nuolatinės kovos su Osmanų imperija, Abiejų Tautų Respublika paskutinį kartą iškilo kaip viena iš Europos didžiųjų valstybių.
| Jonas Sobieskis | |
|---|---|
| Lietuvos didysis kunigaikštis, Lenkijos karalius | |
| Janina | |
| Gimė | 1629 m. rugpjūčio 17 d. Olesko pilis, Lenkija |
| Mirė | 1696 m. birželio 17 d. (66 metai) Vilanove, prie Varšuvos |
| Palaidotas (-a) | Vavelio katedra |
| Tėvas | Jokūbas Sobieskis |
| Motina | Sofija Teofilė Danilovičiuvna |
| Sutuoktinis (-ė) | (1641–1716) |
| Vaikai | (1667–1737) Teresė Teofilija (1670–1670) Barbelunė (1672–1677) La Manonė (1674–1675) Teresė Kunegunda (1676–1730) Aleksandras Benediktas (1677–1714) Konstantas Vladislovas (1680–1726 Jonas (1683–1685) bevardžiai (dvyniai 1669), (1686–1687), (1689), (1691–1693), (1694). |
| Lietuvos didysis kunigaikštis, Lenkijos karalius | |
| Valdė | 1674 m.–1696 m. (~22 metai) |
| Žymūs apdovanojimai | |
| Vikiteka | Jonas Sobieskis |
| Parašas | |
Jono Sobieskio jaunystės metai
Jono Sobieskis buvo kilęs iš smulkiųjų dvarininkų giminės. Jo tėvas Jokūbas praturtėjo ir iškilo dėl vedybų su Sofija Teofile Danilovičiuvna, kuri buvo žymaus karvedžio etmono Stanislavo Žolkievskio anūkė. Jokūbas Sobieskis tapo Rusios vaivada ir Krokuvos kaštelionu. Būsimojo karaliaus sesuo Kotryna buvo dukart ištekėjusi turtingiausių valstybės žmonių – Vladislovo Zaslavskio ir Mykolo Kazimiero Radvilos.
Išsilavinimą Jonas Sobieskis gavo Novodvoreko kolegijoje ir Krokuvos akademijoje. Paskui kartu su broliu Mareku dvejus metus praleido Vakarų Europoje. Laisvai kalbėjo lotynų, prancūzų, vokiečių, italų kalbomis. Į ATR broliai grįžo 1648 m. Bogdano Chmelnickio sukilimo metu ir iškarto įstojo į kariuomenę. Po metų brolis dingo totorių nelaisvėje. Jonas Sobieskis buvo paskirtas pasiuntiniu Turkijoje, kurioje pradėjo studijuoti Osmanų imperijos santvarką, išmoko totorių kalbą. Grįžęs dalyvavo karuose su kazokais, Maskva, totoriais. 1655 m. „švedų tvano“ metu iš pradžių palaikė prošvedišką Lietuvos didžiojo etmono Jonušo Radvilos partiją ir kariavo Karolio Gustavo pusėje, vėliau teisėto karaliaus Jono Kazimiero Vazos pusėje kovojo su interventais.
Kariniai laimėjimai ir elekcija
1665 m. 36 metų Jonas Sobieskis vedė turtingą našlę Mariją Kazimierą Zamoiską, prancūzę, kuri į Lenkiją pateko su karalienės Marijos Luizos Gonzagos palyda. Su karalienės protekcija 1668 m. tapo Lenkijos didžiuoju etmonu. 1667 m. spalį laimėjo prieš totorius ir kazokus mūšį prie Podgaicų. Ambicingoji Jono Sobieskio žmona tikėjosi, kad šios sėkmės užteks tam, kad Sobieskis būtų išrinktas karaliumi, tačiau Šventosios Romos imperijos imperatoriaus spaudžiama lenkų šlėkta pasirinko kunigaikštį Višnioveckį. Siekdama užtikrinti vyro sėkmę kituose rinkimuose Marija išvyko į Prancūzijos karaliaus Liudviko XIV, kuris tuo metu buvo galingiausias Europos valdovas, dvarą. Už paramą rinkimuose (įskatant rinkėjams papirkti reikalingus finansus) ji garantavo Prancūzijos–Lenkijos–Švedijos sąjungą, nukreiptą prieš Habsburgus. Tais metais Jonas Sobieskis, užimtas nesibaigiančiomis karinėmis kampanijomis, mažai matėsi su žmona. Jo laiškai žmonai yra svarbus to meto istorijos šaltinis.
Per 1672–1676 m. Abiejų Tautų Respublikos ir Turkijos karą Jono Sobieskio vadovaujama kariuomenė 1673 m. lapkričio 11 d. laimėjo Chotyno mūšį. Tą pačią dieną mirė karalius Mykolas Kazimieras Višnioveckis. Nors Jono Sobieskio pergalė ir neišgelbėjo Lenkijos nuo teritorijų praradimo pagal Bučačo taikos sutartį, Jonas Sobieskis tapo pagrindiniu kandidatu naujuose rinkimuose, kartu su Habsburgų palaikomu Karoliu Lotaringu.
Jono Sobieskio išrinkimui karaliumi Lenkijoje priešinosi Višnioveckio šalininkai, Lietuvoje – Pacai. Kaip ir ankstyvesnioje elekcijoje, taip ir šį kartą buvo du stipriausi kandidatai į sostą – Prancūzijos Kondė princas Henrikas ir Austrijos remiamas Lotaringijos kunigaikštis Karolis. Pacai su Lietuva palaikė lotaringietį, kuris būtų vedęs Mykolo Kaributo Višnioveckio našlę Eleonorą Mariją Habsburgaitę. Didieji Lenkijos ponai su pačiu etmonu Jonu Sobieskiu palaikė prancūzų kandidatą. Kai pasirodė jog nebus galima išrinkti Prancūzijos princo, tada prancūziškoji partija iškėlė kandidatu savo vadą etmoną Joną Sobieskį. Išgarsėjęs, kaip Lenkijos gynėjas nuo turkų, atvykęs į elekcinį seimą tiesiai iš karo lauko, buvo labai palankiai lenkų bajorijos sutiktas. 1674 m. gegužės 19 d. lenkams išrinkus Joną Sobieskį karaliumi, lietuviai pareiškė protestą ir, sustoję kitoje Vyslos pusėje, į elekcijos seimą nėjo. Tačiau tarp lietuvių buvo ir Jono Sobieskio šalininkų. Jį palaikė jo sesers vyras, Lietuvos lauko etmonas ir vicekancleris Mykolas Kazimieras Radvila, Sapiegos ir kiti Pacų priešininkai. Jie atsiskyrė nuo lietuvių daugumos ir prisidėjo prie lenkų. Po kiek laiko nusileido ir Pacai, ir Jonas Sobieskis buvo visų pripažintas. Karūnavimas įvyko 1676 m. vasario 2 d. Krokuvoje.
Jono Sobieskio politiniai planai ir jo valdymas
Sąjunga su Prancūzija
Jonui Sobieskiui tapus karaliumi susitarimai su Prancūzijos karaliumi buvo įforminti slapta sutartimi. Kaip įgudęs karys ir atsidavęs katalikas, karalius pirmiausia svajojo nugalėti turkus, kurie įsitvirtino turtingoje Podolėje, kur žemių turėjo ir Lenkijos šlėktos. Čia jam reikėjo dėtis su Austrijos Habsburgais. Iš kitos pusės, Prancūzija, kuri visą laiką rūpinosi prieš turkus palikti vieną Austriją, spaudė kuo greičiau nutraukti kovas su Osmanais.
Prancūzijai tarpininkaujant, su turkais 1676 m. spalį buvo sudaryta taika, kurios Seimas nepatvirtino. Proprancūziška politika šalyje nebuvo palaikoma. Šlėkta bijojo, kad po karo su turkais pabaigos J.Sobieskis paskelbs karą imperatoriui arba Liudviko XIV pavyzdžiu įves Lenkijoje absoliutizmą. Jono Sobieskio viltys Podolės praradimą kompensuoti su prancūzų ir švedų pagalba gaunant žemių šiaurėje ir vakaruose nepasiteisino. J. Sobieskis 1677 m. pasirašė sutartį su Prancūzija ir Švedija prieš Brandenburgo elektorių ir imperatorių ir pradėjo ruoštis karui prieš elektorių. Karo išlaidas buvo pasižadėjęs padengti Liudvikas XIV, nukariauta Prūsija J. Sobieskiui turėjo likti, kaip jo šeimos kunigaikštija ir atitekti jo sūnui. Seimas karaliaus neparėmė. Prūsijoje kariavo tik vieni švedai ir už Prancūzijos pinigus pasamdyta kariuomenė, nuo kurių Fridrichas lengvai apsigynė. J. Sobieskio priešininkas etmonas M. K. Pacas 1678 m. neleido laisvai švedų kariuomenei pereiti per Žemaitiją. Jis lydėjo, žiūrėdamas, kad jie eitų siauru ruožu, neišsuktų iš kelio ir neplėštų. Taip pat Lietuvos kariuomenė juos lydėjo, kai jie grįžo karą pralaimėję 1679 m.
Santykių su Versaliu nutraukimą paspartino trumparegiška Liudviko politika - Lenkiją jis laikė tik pėstininku amžius trunkančioje Prancūzijos karalių kovoje su Habsburgais. Jis nesutiko pripažinti paveldėjimo teisės karaliaus vyriausiajam sūnui. Labiausiai Lenkijos karalienę erzino tai, kad jos Prancūzijos giminės nepaisant vilčių nebuvo tinkamai pripažinti Versalio dvare ir negavo užsienio princų statuso.
Suartėjimas su Austrija
Po nepavykusio bandymo Prūsijoje, J. Sobieskis vėl atsigręžė į turkus ir 1683 m. balandžio 1 d. pasirašė sutartį su imperatoriumi Leopoldu prieš turkus, juo labiau, kad imperatorius Leopoldas I žadėjo padėti jo sūnui nukariauti Moldaviją, pažadėjo išleisti už Jokūbo savo dukterį ir, tėvui mirus, paremti jo kandidatūrą į sostą. Padarius sąjungą su Austrija, turkai užpuolė šią ir tų pačių metų rudenį pasiekė net Vieną. Jungtinės Lenkijos ir Austrijos pajėgos, vadovaujamos Jono Sobieskio, 1683 m. rugsėjo 12 d. prie Vienos sutriuškino turkus (). Turkų puolimas Europoje buvo galutinai sustabdytas ir turkai buvo išvaryti net iš dalies Vengrijos. Bet galų gale J. Sobieskis nusivylė ir čia. Mat, austrų imperatorius rūpinosi tik savo reikalais, Moldaviją jis nukariavo pats, Jokūbui žadėtą dukterį Mariją Antoniją išleido už Bavarijos elektoriaus Maksimiliano II. Vėliau jis už Jokūbo išleido savo žmonos seserį, Noiburgo princesę Jadvygą, bet ir po to imperatorius tinkamai neparėmė savo svainio. Tėvui mirus, jis sosto negavo.
Jono Sobieskio valdymo pabaiga
Ruošdamasis karui prieš turkus, 1684 m. sukūrė koaliciją, kurią sudarė: Abiejų Tautų Respublika, Austrija, popiežius, Rusija ir Venecija. J. Sobieskis 1686 m. pasirašė amžinąją taiką su Maskva. Po šios taikos Respublikos ir Rusijos sienos nesikeitė iki Respublikos I padalijimo 1772 m. Buvo patvirtinta su didelėmis nuolaidomis Maskvai (atiduotas Kijevas), tačiau caras prie karo su turkais neprisidėjo. Karas su Turkija užtruko ir baigėsi jau po Jono Sobieskio mirties Karlovicų sutartimi. Daug dirbęs, daug kariavęs, Jonas Sobieskis mirė 1696 m., nieko nepasiekęs. Visas kraštas buvo nepatenkintas jo pastangomis tvirtai valdyti, niekada nenorėjo duoti pinigų jo planams vykdyti, o savivaliauti įpratę didikai visur jam priešinosi. Todėl jis pasistengė nustumti visus tuos, kurie buvo jam priešingai nusistatę, ir padėjo iškilti buvusiems savo draugams, bet iškilę, ir tie pasirodė esą jo priešai. Jis rūpinosi kaip įmanydamas perduoti sostą vyriausiajam savo sūnui Jokūbui, tačiau tam griežčiausiai priešinosi didikai, kurie jautėsi patys turį ne mažiau teisių sostui.
Lietuva Jono Sobieskio laikais
J. Sobieskio valdymas buvo atkaklių politinių kovų metas. Ta kova vyko seimeliuose, renkant atstovus į seimus, Respublikos seimuose ir bajorų rankomis juos žlugdant. Iš 11 seimų, sušauktų J. Sobieskiui valdant, iširo 6. J. Sobieskis visą savo karaliavimo laiką buvo susirūpinęs Lenkijos reikalais. Jo valdymo pradžioje Lietuvoje vadovavo dideli jo priešai – Pacai, lojalūs išliko įtaką praradę Radvilos. Jie visi nuolat priešinosi karaliui. Seime lenkai su karaliumi priversdavo ir Lietuvos kariuomenę ateiti į pagalbą prieš turkus, tačiau etmonas Pacas jeigu ir nuvykdavo, tai visada veikdavo savarankiškai, neklausydamas karaliaus, ir dažniausiai išvengdavo didesnių mūšių. Ne kartą Lietuvos didysis etmonas Mykolas Kazimieras Pacas visiškai atsisakė vykti prieš turkus, paprastai remdamasis tuo, kad pagal įstatymus Lietuvos kariuomenė gali išeiti už savo valstybės sienų, tik seimui įsakius. Todėl J. Sobieskis rūpinosi kaip įmanydamas iškelti Lietuvoje kitas didikų šeimas. Tuo būdu, jam padedant, čia pagaliau iškilo Sapiegos.
Jono Sobieskio šeima
1665 m. liepos 5 d. vedė Jono Zamoiskio (1627 m. – 1665 m.) (lenk.: Jan Sobiepan Zamoyski) našlę, (1641 m. birželio 28 d. – 1716 m. sausio 1 d.), iš Nevero, Burgundija, Prancūzija. Jų vaikai:
- sūnūs:
- (Jakub Ludwik Sobieski) (1667–1737 m.), vędė Niunburgo (vok.: Palatinate-Neuburg) princesę Jadvygą (Hedwig Elisabeth Amelia of Neuburg) ir po tėvo mirties pretendavo į sostą.
- Aleksandras Benediktas (Aleksander Benedykt Sobieski) (1677–1714 m.).
- Konstantas Vladislovas (Konstanty Władysław Sobieski) (1680–1726 m.), vędė Marją Vesel (Marią Józefą Wessel).
- Jonas (1683–1685 m.).
- Dukros:
- NN dvynės (1669–1669 m.).
- Teresė Teofilija (Teresa Teofila) (1670–1670 m.).
- Barbelunė (Barbelune) (1672–1677 m.).
- La Manonė (La Mannone) (1674–1675 m.).
- Teresė Kunegunda (Teresa Kunegunda Sobieska) (1676–1730 m.), ištekėjo už Bavarijos elektoriaus Maksimiliano II (Maksymilian II Emanuel).
- NN (1686–1687 m.), NN (1689–1689 m.), NN (1691–1692 m.), NN (1694–1694 m.).
Į gyvenimo pabaigą J. Sobieskis sulaukė nesantaikos net savo šeimoje. Jo žmona Marija Kazimiera be galo nekentė sūnaus Jokūbo žmonos Jadvygos. Jokūbas, karštai gindamas savo žmoną, dėl jos susipykęs su motina, ketino net išvažiuoti iš savo krašto. Tėvo nusivylimas buvo neapsakomas. Visa jo viltis dar buvo karaliaujant sukrauti turtai ir giminystė su imperatoriumi Leopoldu I. Tačiau, jam mirus, visa tai pasirodė be vertės, imperatorius Leopoldas I Jokūbo neparėmė į sostą, nes dėl jų ėmė varžytis sūnūs ir gobši motina. Motina buvo didžiausia sūnaus kandidatūros į sostą priešininkė ir agitavo už Prancūzijos Kontė princą Henriką. Tačiau karaliumi buvo išrinktas Saksonijos elektorius Fridrikas Augustas.
Mūšiai, kuriems vadovavo J. Sobieskis
- 1667 m. Podgaico mūšis (Ternopolio sritis),
- 1671 m. Bratslavo mūšis (Vinicos sritis),
- 1671 m. Mogiliovo – Podolsko mūšis (Vinicos sritis),
- 1671 m. Kalinovko mūšis (Vinicos sritis),
- 1672 m. Krasnobrodo mūšis (Liublino vaivadija),
- 1672 m. Nemirovo mūšis (Vinicos sritis),
- 1672 m. Komarno mūšis (Lvovo sritis),
- 1672 m. Kaluzo mūšis (Lvovo sritis),
- 1673 m. Chotyno mūšis (Černovcų sritis),
- 1674 m. Baro mūšis. (Vinicos sritis),
- 1675 m. Lvovo mūšis (Lvovo sritis),
- 1675 m. Terebovlės mūšis (Ternopolio sritis),
- 1675 m. Voinilovo mūšis (Ivano Frankovsko sritis),
- 1676 m. Žuravno mūšis (Lvovo sritis),
- 1683 m. Kalenbergo mūšis (prie Vienos),
- 1683 m. Šturovo (veng. Párkány) mūšis (Slovakija, Nitros kraštas),
- 1684 m. Jazloveco mūšis (Ternopolio sritis),
- 1684 m. Žvaneco mūšis (Chmelnickio sritis),
- 1686 m. Jaso mūšis (Rumunija),
- 1691 m. Sučavo mūšis (Rumunija).
Šaltiniai
- Žvaneco pilies istorija http://www.tovtry.km.ua/ru/ist_arh/kp001.html Archyvuota kopija 2007-05-29 iš Wayback Machine projekto.
A. Šapoka. Lietuvos istorija; Švietimo ministerijos knygų leidimo komisijos leidinys. – Kaunas, 1936. – ISBN 5-420-00631-6
Nuorodos
Jonas Sobieskis Gimė: 1629 m. rugpjūčio 17 d. Mirė: 1696 m. liepos 17 d. | ||
| Karališkieji titulai | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Mykolas Kaributas Višnioveckis | Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis 1674–1696 | Po to: Augustas II „Stiprusis“ |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Jonas Sobieskis, Kas yra Jonas Sobieskis? Ką reiškia Jonas Sobieskis?
Jonas III Sobieskis lenk Jan Sobieski 1629 m rugpjucio 17 d 1696 m birzelio 17 d Lenkijos didikas ir karvedys Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikstis 1674 1696 m Jo valdymo metu kuriam budingos nuolatines kovos su Osmanu imperija Abieju Tautu Respublika paskutinį karta iskilo kaip viena is Europos didziuju valstybiu Jonas SobieskisLietuvos didysis kunigaikstis Lenkijos karaliusJaninaGime 1629 m rugpjucio 17 d Olesko pilis LenkijaMire 1696 m birzelio 17 d 66 metai Vilanove prie VarsuvosPalaidotas a Vavelio katedraTevas Jokubas SobieskisMotina Sofija Teofile DaniloviciuvnaSutuoktinis e 1641 1716 Vaikai 1667 1737 Terese Teofilija 1670 1670 Barbelune 1672 1677 La Manone 1674 1675 Terese Kunegunda 1676 1730 Aleksandras Benediktas 1677 1714 Konstantas Vladislovas 1680 1726 Jonas 1683 1685 bevardziai dvyniai 1669 1686 1687 1689 1691 1693 1694 Lietuvos didysis kunigaikstis Lenkijos karaliusValde 1674 m 1696 m 22 metai Zymus apdovanojimaiVikiteka Jonas SobieskisParasasJono Sobieskio jaunystes metaiJono Sobieskis buvo kiles is smulkiuju dvarininku gimines Jo tevas Jokubas praturtejo ir iskilo del vedybu su Sofija Teofile Daniloviciuvna kuri buvo zymaus karvedzio etmono Stanislavo Zolkievskio anuke Jokubas Sobieskis tapo Rusios vaivada ir Krokuvos kastelionu Busimojo karaliaus sesuo Kotryna buvo dukart istekejusi turtingiausiu valstybes zmoniu Vladislovo Zaslavskio ir Mykolo Kazimiero Radvilos Issilavinima Jonas Sobieskis gavo Novodvoreko kolegijoje ir Krokuvos akademijoje Paskui kartu su broliu Mareku dvejus metus praleido Vakaru Europoje Laisvai kalbejo lotynu prancuzu vokieciu italu kalbomis Į ATR broliai grįzo 1648 m Bogdano Chmelnickio sukilimo metu ir iskarto įstojo į kariuomene Po metu brolis dingo totoriu nelaisveje Jonas Sobieskis buvo paskirtas pasiuntiniu Turkijoje kurioje pradejo studijuoti Osmanu imperijos santvarka ismoko totoriu kalba Grįzes dalyvavo karuose su kazokais Maskva totoriais 1655 m svedu tvano metu is pradziu palaike prosvediska Lietuvos didziojo etmono Jonuso Radvilos partija ir kariavo Karolio Gustavo puseje veliau teiseto karaliaus Jono Kazimiero Vazos puseje kovojo su interventais Kariniai laimejimai ir elekcija1665 m 36 metu Jonas Sobieskis vede turtinga nasle Marija Kazimiera Zamoiska prancuze kuri į Lenkija pateko su karalienes Marijos Luizos Gonzagos palyda Su karalienes protekcija 1668 m tapo Lenkijos didziuoju etmonu 1667 m spalį laimejo pries totorius ir kazokus musį prie Podgaicu Ambicingoji Jono Sobieskio zmona tikejosi kad sios sekmes uzteks tam kad Sobieskis butu isrinktas karaliumi taciau Sventosios Romos imperijos imperatoriaus spaudziama lenku slekta pasirinko kunigaikstį Visnioveckį Siekdama uztikrinti vyro sekme kituose rinkimuose Marija isvyko į Prancuzijos karaliaus Liudviko XIV kuris tuo metu buvo galingiausias Europos valdovas dvara Uz parama rinkimuose įskatant rinkejams papirkti reikalingus finansus ji garantavo Prancuzijos Lenkijos Svedijos sajunga nukreipta pries Habsburgus Tais metais Jonas Sobieskis uzimtas nesibaigianciomis karinemis kampanijomis mazai matesi su zmona Jo laiskai zmonai yra svarbus to meto istorijos saltinis Jono III Sobieskio herbas Per 1672 1676 m Abieju Tautu Respublikos ir Turkijos kara Jono Sobieskio vadovaujama kariuomene 1673 m lapkricio 11 d laimejo Chotyno musį Ta pacia diena mire karalius Mykolas Kazimieras Visnioveckis Nors Jono Sobieskio pergale ir neisgelbejo Lenkijos nuo teritoriju praradimo pagal Bucaco taikos sutartį Jonas Sobieskis tapo pagrindiniu kandidatu naujuose rinkimuose kartu su Habsburgu palaikomu Karoliu Lotaringu Jono Sobieskio isrinkimui karaliumi Lenkijoje priesinosi Visnioveckio salininkai Lietuvoje Pacai Kaip ir ankstyvesnioje elekcijoje taip ir sį karta buvo du stipriausi kandidatai į sosta Prancuzijos Konde princas Henrikas ir Austrijos remiamas Lotaringijos kunigaikstis Karolis Pacai su Lietuva palaike lotaringietį kuris butu vedes Mykolo Kaributo Visnioveckio nasle Eleonora Marija Habsburgaite Didieji Lenkijos ponai su paciu etmonu Jonu Sobieskiu palaike prancuzu kandidata Kai pasirode jog nebus galima isrinkti Prancuzijos princo tada prancuziskoji partija iskele kandidatu savo vada etmona Jona Sobieskį Isgarsejes kaip Lenkijos gynejas nuo turku atvykes į elekcinį seima tiesiai is karo lauko buvo labai palankiai lenku bajorijos sutiktas 1674 m geguzes 19 d lenkams isrinkus Jona Sobieskį karaliumi lietuviai pareiske protesta ir sustoje kitoje Vyslos puseje į elekcijos seima nejo Taciau tarp lietuviu buvo ir Jono Sobieskio salininku Jį palaike jo sesers vyras Lietuvos lauko etmonas ir vicekancleris Mykolas Kazimieras Radvila Sapiegos ir kiti Pacu priesininkai Jie atsiskyre nuo lietuviu daugumos ir prisidejo prie lenku Po kiek laiko nusileido ir Pacai ir Jonas Sobieskis buvo visu pripazintas Karunavimas įvyko 1676 m vasario 2 d Krokuvoje Jono Sobieskio politiniai planai ir jo valdymasSajunga su Prancuzija Jonui Sobieskiui tapus karaliumi susitarimai su Prancuzijos karaliumi buvo įforminti slapta sutartimi Kaip įgudes karys ir atsidaves katalikas karalius pirmiausia svajojo nugaleti turkus kurie įsitvirtino turtingoje Podoleje kur zemiu turejo ir Lenkijos slektos Cia jam reikejo detis su Austrijos Habsburgais Is kitos puses Prancuzija kuri visa laika rupinosi pries turkus palikti viena Austrija spaude kuo greiciau nutraukti kovas su Osmanais Prancuzijai tarpininkaujant su turkais 1676 m spalį buvo sudaryta taika kurios Seimas nepatvirtino Proprancuziska politika salyje nebuvo palaikoma Slekta bijojo kad po karo su turkais pabaigos J Sobieskis paskelbs kara imperatoriui arba Liudviko XIV pavyzdziu įves Lenkijoje absoliutizma Jono Sobieskio viltys Podoles praradima kompensuoti su prancuzu ir svedu pagalba gaunant zemiu siaureje ir vakaruose nepasiteisino J Sobieskis 1677 m pasirase sutartį su Prancuzija ir Svedija pries Brandenburgo elektoriu ir imperatoriu ir pradejo ruostis karui pries elektoriu Karo islaidas buvo pasizadejes padengti Liudvikas XIV nukariauta Prusija J Sobieskiui turejo likti kaip jo seimos kunigaikstija ir atitekti jo sunui Seimas karaliaus nepareme Prusijoje kariavo tik vieni svedai ir uz Prancuzijos pinigus pasamdyta kariuomene nuo kuriu Fridrichas lengvai apsigyne J Sobieskio priesininkas etmonas M K Pacas 1678 m neleido laisvai svedu kariuomenei pereiti per Zemaitija Jis lydejo ziuredamas kad jie eitu siauru ruozu neissuktu is kelio ir neplestu Taip pat Lietuvos kariuomene juos lydejo kai jie grįzo kara pralaimeje 1679 m Santykiu su Versaliu nutraukima paspartino trumparegiska Liudviko politika Lenkija jis laike tik pestininku amzius trunkancioje Prancuzijos karaliu kovoje su Habsburgais Jis nesutiko pripazinti paveldejimo teises karaliaus vyriausiajam sunui Labiausiai Lenkijos karaliene erzino tai kad jos Prancuzijos gimines nepaisant vilciu nebuvo tinkamai pripazinti Versalio dvare ir negavo uzsienio princu statuso Goreljefas Sobieskio karuna su Lietuvos Lenkijos herbu ant karaliskosios koplycios GdanskeSuartejimas su Austrija Po nepavykusio bandymo Prusijoje J Sobieskis vel atsigreze į turkus ir 1683 m balandzio 1 d pasirase sutartį su imperatoriumi Leopoldu pries turkus juo labiau kad imperatorius Leopoldas I zadejo padeti jo sunui nukariauti Moldavija pazadejo isleisti uz Jokubo savo dukterį ir tevui mirus paremti jo kandidatura į sosta Padarius sajunga su Austrija turkai uzpuole sia ir tu paciu metu rudenį pasieke net Viena Jungtines Lenkijos ir Austrijos pajegos vadovaujamos Jono Sobieskio 1683 m rugsejo 12 d prie Vienos sutriuskino turkus Turku puolimas Europoje buvo galutinai sustabdytas ir turkai buvo isvaryti net is dalies Vengrijos Bet galu gale J Sobieskis nusivyle ir cia Mat austru imperatorius rupinosi tik savo reikalais Moldavija jis nukariavo pats Jokubui zadeta dukterį Marija Antonija isleido uz Bavarijos elektoriaus Maksimiliano II Veliau jis uz Jokubo isleido savo zmonos seserį Noiburgo princese Jadvyga bet ir po to imperatorius tinkamai nepareme savo svainio Tevui mirus jis sosto negavo Jono Sobieskio valdymo pabaiga Ruosdamasis karui pries turkus 1684 m sukure koalicija kuria sudare Abieju Tautu Respublika Austrija popiezius Rusija ir Venecija J Sobieskis 1686 m pasirase amzinaja taika su Maskva Po sios taikos Respublikos ir Rusijos sienos nesikeite iki Respublikos I padalijimo 1772 m Buvo patvirtinta su didelemis nuolaidomis Maskvai atiduotas Kijevas taciau caras prie karo su turkais neprisidejo Karas su Turkija uztruko ir baigesi jau po Jono Sobieskio mirties Karlovicu sutartimi Daug dirbes daug kariaves Jonas Sobieskis mire 1696 m nieko nepasiekes Visas krastas buvo nepatenkintas jo pastangomis tvirtai valdyti niekada nenorejo duoti pinigu jo planams vykdyti o savivaliauti įprate didikai visur jam priesinosi Todel jis pasistenge nustumti visus tuos kurie buvo jam priesingai nusistate ir padejo iskilti buvusiems savo draugams bet iskile ir tie pasirode esa jo priesai Jis rupinosi kaip įmanydamas perduoti sosta vyriausiajam savo sunui Jokubui taciau tam griezciausiai priesinosi didikai kurie jautesi patys turį ne maziau teisiu sostui Abieju Tautu Respublika 1686 m Lietuva Jono Sobieskio laikaisJ Sobieskio valdymas buvo atkakliu politiniu kovu metas Ta kova vyko seimeliuose renkant atstovus į seimus Respublikos seimuose ir bajoru rankomis juos zlugdant Is 11 seimu susauktu J Sobieskiui valdant isiro 6 J Sobieskis visa savo karaliavimo laika buvo susirupines Lenkijos reikalais Jo valdymo pradzioje Lietuvoje vadovavo dideli jo priesai Pacai lojalus isliko įtaka prarade Radvilos Jie visi nuolat priesinosi karaliui Seime lenkai su karaliumi priversdavo ir Lietuvos kariuomene ateiti į pagalba pries turkus taciau etmonas Pacas jeigu ir nuvykdavo tai visada veikdavo savarankiskai neklausydamas karaliaus ir dazniausiai isvengdavo didesniu musiu Ne karta Lietuvos didysis etmonas Mykolas Kazimieras Pacas visiskai atsisake vykti pries turkus paprastai remdamasis tuo kad pagal įstatymus Lietuvos kariuomene gali iseiti uz savo valstybes sienu tik seimui įsakius Todel J Sobieskis rupinosi kaip įmanydamas iskelti Lietuvoje kitas didiku seimas Tuo budu jam padedant cia pagaliau iskilo Sapiegos Jono Sobieskio seimaMarija Kazimiera SobieskaLietuvos Vytis ir Lenkijos erelis ant paminklo Jonui Sobieskiui GdanskeJonas Sobieskis su seima 1665 m liepos 5 d vede Jono Zamoiskio 1627 m 1665 m lenk Jan Sobiepan Zamoyski nasle 1641 m birzelio 28 d 1716 m sausio 1 d is Nevero Burgundija Prancuzija Ju vaikai sunus Jakub Ludwik Sobieski 1667 1737 m vede Niunburgo vok Palatinate Neuburg princese Jadvyga Hedwig Elisabeth Amelia of Neuburg ir po tevo mirties pretendavo į sosta Aleksandras Benediktas Aleksander Benedykt Sobieski 1677 1714 m Konstantas Vladislovas Konstanty Wladyslaw Sobieski 1680 1726 m vede Marja Vesel Maria Jozefa Wessel Jonas 1683 1685 m Dukros NN dvynes 1669 1669 m Terese Teofilija Teresa Teofila 1670 1670 m Barbelune Barbelune 1672 1677 m La Manone La Mannone 1674 1675 m Terese Kunegunda Teresa Kunegunda Sobieska 1676 1730 m istekejo uz Bavarijos elektoriaus Maksimiliano II Maksymilian II Emanuel NN 1686 1687 m NN 1689 1689 m NN 1691 1692 m NN 1694 1694 m Į gyvenimo pabaiga J Sobieskis sulauke nesantaikos net savo seimoje Jo zmona Marija Kazimiera be galo nekente sunaus Jokubo zmonos Jadvygos Jokubas karstai gindamas savo zmona del jos susipykes su motina ketino net isvaziuoti is savo krasto Tevo nusivylimas buvo neapsakomas Visa jo viltis dar buvo karaliaujant sukrauti turtai ir giminyste su imperatoriumi Leopoldu I Taciau jam mirus visa tai pasirode be vertes imperatorius Leopoldas I Jokubo nepareme į sosta nes del ju eme varzytis sunus ir gobsi motina Motina buvo didziausia sunaus kandidaturos į sosta priesininke ir agitavo uz Prancuzijos Konte princa Henrika Taciau karaliumi buvo isrinktas Saksonijos elektorius Fridrikas Augustas Musiai kuriems vadovavo J SobieskisPaminklas karaliui Jonui Sobieskiui GdanskeJ Sobieskis prie Vienos Juliusz Kossak paveikslas1667 m Podgaico musis Ternopolio sritis 1671 m Bratslavo musis Vinicos sritis 1671 m Mogiliovo Podolsko musis Vinicos sritis 1671 m Kalinovko musis Vinicos sritis 1672 m Krasnobrodo musis Liublino vaivadija 1672 m Nemirovo musis Vinicos sritis 1672 m Komarno musis Lvovo sritis 1672 m Kaluzo musis Lvovo sritis 1673 m Chotyno musis Cernovcu sritis 1674 m Baro musis Vinicos sritis 1675 m Lvovo musis Lvovo sritis 1675 m Terebovles musis Ternopolio sritis 1675 m Voinilovo musis Ivano Frankovsko sritis 1676 m Zuravno musis Lvovo sritis 1683 m Kalenbergo musis prie Vienos 1683 m Sturovo veng Parkany musis Slovakija Nitros krastas 1684 m Jazloveco musis Ternopolio sritis 1684 m Zvaneco musis Chmelnickio sritis 1686 m Jaso musis Rumunija 1691 m Sucavo musis Rumunija SaltiniaiZvaneco pilies istorija http www tovtry km ua ru ist arh kp001 html Archyvuota kopija 2007 05 29 is Wayback Machine projekto A Sapoka Lietuvos istorija Svietimo ministerijos knygu leidimo komisijos leidinys Kaunas 1936 ISBN 5 420 00631 6NuorodosJonas SobieskisGime 1629 m rugpjucio 17 d Mire 1696 m liepos 17 d Karaliskieji titulaiPries tai Mykolas Kaributas Visnioveckis Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikstis 1674 1696 Po to Augustas II Stiprusis