Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Augustas II
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Augustas II | |
|---|---|
| Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis | |
| Lui de Silvestro portretas, prieš 1760 m. | |
| Gimė | 1670 m. gegužės 12 d. Dresdenas |
| Mirė | 1733 m. sausio 31 d. (62 metai) Varšuva |
| Palaidotas (-a) | Vavelio katedra |
| Tėvas | |
| Motina | Ona Sofija Oldenburgė |
| Vaikai | Augustas III |
| Pirmtakas | |
| Įpėdinis | Frydrichas Augustas II |
| Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis | |
| Pirmtakas | Jonas Sobieskis |
| Įpėdinis | Stanislovas Leščinskis |
| Žymūs apdovanojimai | |
|
| |
| Vikiteka | Augustas II |
| Parašas | |
Augustas II Striprusis (lenk. August II Mocny, 1670 m. gegužės 12 d. – 1733 m. sausio 31 d.) – Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis 1697–1704, antrą kartą nuo 1709 m. iki mirties, Frydrichas Augustas I (vok. Friedrich August I.) – nuo 1694 m.
Palaidotas Vavelio katedroje, širdis – Dresdeno Švč. Trejybės katedroje, vidaus organai – Varšuvos Kristaus Atsimainymo bažnyčioje.
Biografija
Augustas buvo antrasis Saksonijos kurfiursto ir Danijos bei Norvegijos princesės Anos Sofijos sūnus. Jis buvo garsiausias kunigaikščių giminės Albertinų linijos valdovas, pramintas Augustu Stipriuoju (vok. August der Starke) dėl nepaprastos fizinės jėgos (neva galėjęs rankomis lankstyti geležines pasagas). Nuo 1694 m. valdė kaip Frydrichas Augustas I, o nuo 1697 m. tapo Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Augustu II.
Apie Frydricho Augusto gyvenimo būdą sklido daugybė gandų ir pasakojimų, ypač apie jo paleistuvystę. Kai kurių šaltinių teigimu jis turėjęs 365 vaikus.
Veikla Saksonijoje
Saksonijos sostą užėmė 1694 m. mirus broliui, o Abiejų Tautų Respublikos – po karaliaus Jono Sobieskio mirties. Saksonijoje tuo metu jau buvo įsigalėjusi absoliutinė monarchija, valdė išsilavinusi biurokratija, luomų politinė įtaka buvo ženkliai apribota. Saksonija savo kultūra ir ekonomika varžėsi su iškylančia neturtingesne Prūsija. Frydrichas Augustas stiprino Saksonijos pramonę, sutvarkė valstybinį aparatą, laikė nedidelę, bet gerai ginkluotą ir apmokytą kariuomenę. Frydrichas Augustas taip pat pasižymėjo didelėmis dvaro išlaidomis, kurios labai neigiamai veikė Saksonijos ekonomiką. Ypač didelė Frydricho Augusto įtaka buvo Saksonijos kultūriniam vystymuisi.
Jam valdant, Saksonija, iš dalies Lenkijos ir Lietuvos pinigais, išaugo kultūriškai, pralenkė Hohencolernų valdomą Prūsiją ir Brandenburgą. Jo įsakymu 1710 m. Meisene įsteigta porceliano manufaktūra. 1722 m. pradėjo meno kūrinių kolekcijų kūrimą ir plėtimą, taip pat Saksonijos kelių topografinius matavimus. Tuo metu įsteigtos pirmosios pašto stotys.
1695–1696 m. dalyvavo imperatoriaus kampanijoje prieš Turkiją.
Abiejų Tautų Respublikos valdovas
Rinkimai
1696 m. mirus Jonui Sobieskiui prasidėjo ilgas ir audringas tarpuvaldis. Tai tebuvo senesnių kovų tęsinys. Dėl politinės įtakos Lenkijoje ir Lietuvoje varžėsi Burbonai (prancūzai) ir Habsburgai (austrai). Abi dinastijos norėjo į Abiejų Tautų Respublikos sostą pasodinti savo kandidatą, o Jono Sobieskio sūnų mažai kas palaikė. Burbonai protegavo savo giminės atstovą Pranciškų Liudviką de Konti (François-Louis de Conti). rusai buvo prieš šią kandidatūrą, nes prancūzai palaikė ryšius su rusų priešais turkais. Austrai palaikė netikėtai atsiradusią Frydricho Augusto kandidatūrą. Siekdamas sosto, protestantas Frydrychas Augustas priėmė katalikybę, tačiau tai padarė slapta, kad esant reikalui galėtų išsiginti. Į Lenkiją Augustas atvyko su didesniais pinigais nei Konti ir atsivedė savo kariuomenę. Elekciniame seime 1697 m. birželio 27 d. Augustas buvo išrinktas karaliumi. Liepos 27 d. prisiekė pacta conventa. Apsigaubęs karūnavimo mantija, rugsėjo 15 d. jis buvo karūnuotas. Tuo metu į Dancigą (Gdanską) su nedidele kariuomene atplaukęs Konti pavėlavo ir nieko nelaimėjo.
Absoliutizmo planai
Tapęs karaliumi Augustas II stengėsi Abiejų Tautų Respublikoje įvesti absoliutizmą kaip ir Saksonijoje, nelabai paisydamas pasirenkamų priemonių: naudojosi didikų vaidais ir karais, mėgino praplėsti savo valdas užkariavimais, net užleisdamas už paramą valdomųjų žemių dalį kaimyninėms valstybėms.
Valdymo pradžioje atrodė, kad Augustui II įgyvendinti absoliutizmą gali pavykti. Gana nesunkiai atsiėmęs kai kurias Lenkijos žemes iš turkų (pagal 1699 m. Lenkija susigrąžino Podolę ir Podolės Kameneco tvirtovę), Augustas II sustiprino savo pozicijas valstybėje. Jis ėmė planuoti užkariavimus Padunojėje (Moldavija ir Valakija), Konstantinopolio užėmimą. Praplėtęs valdas prie Dunojaus tikėjosi iš jų išplėsti prekybą Juodojoje jūroje, tačiau pietuose didelių laimėjimų pasiekti jam nepasisekė.
Didysis Šiaurės karas
Nepavykus įgyvendinti planų pietuose Augustas II ėmėsi antros didžiosios iniciatyvos – Saksonijos ir Rusijos pajėgomis jis tikėjosi iš Švedijos atimti Livoniją. Pasirėmęs Lietuvos didikais ir bajorais, kuriems įgriso nesiliaujančios vidaus kovos, siekė įvesti neribotą valdžią. Livonijos užėmimui įgyvendinti tikėjosi sulaukti Prūsijos ir Rusijos pagalbos, tuo tikslu pradėjo ilgai užsitęsusį Didįjį Šiaurės karą (1700–1721). Tapęs absoliučiu valdovu ruošėsi palikti sostą savo sūnui.
Norint nugalėti švedus ir iš jų atimti žemes prie Baltijos jūros, Augustui reikėjo susitarti su rusais, suinteresuotais priega prie Baltijos jūros, prūsais ir danais. Su danais Augustas atskirai susitarė 1698 m. kovo 24 d. 1698 m. rugpjūčio 9 d. Augustas II slapta susitiko su Petru I ir susitarė dėl būsimo karo su Švedija ir Livonijos ateities. Tais pačiais metais susitikęs su Brandenburgo kurfiurstu Frydrichu III, kad nesikištų į karą, pripažino Prūsijai karaliaus titulą (Frydrichas III vainikavosi karaliumi Frydrichu I) ir išsižadėjo savo kaip siuzereno teisių, taip pat leido jam už 150 tūkst. talerių užimti Elbingą Lenkijoje.
Tuo pačiu metu primas kardinolas Radziejovskis (Radziejowski) už didelį iš rusų gautą atlyginimą apsiėmė padėti sukelti karą, gauti Seimo leidimą atstatyti Šventosios uostą. Uostą atstatyti turėjo Saksonijos kariuomenė, kuri iš ten turėjo patraukti per Kuršą į Rygą. Primui tokio sutikimo gauti nepavyko, 1699 m. Seimas pareikalavo iš karaliaus išvesti savo kariuomenę.
Livonijos klausimas
Livonija (dešinioji Dauguvos pusė) ir Estija nuo 1629 m. priklausė Švedijai, kurios vyriausybė XVII a. pabaigoje pradėjo kovą su įsigalėjusiais bajorais-dvarininkais. Norėdama pataisyti iždo reikalus vyriausybė ėmė tikrinti, kas iš bajorų ir kokiu pagrindu valdo iždo dvarus, o neteisėtais valdomus atiminėjo. Šią vadinamąją „dvarų redukciją“ pradėjo Karolis XI (1655–1697 m.), o jam mirus bajorai tikėjosi, kad jo sūnus Karolis XII (1682–1718 m.) šią veiklą sustabdys. Tačiau redukcija buvo tęsiama, taip pat ir dvaruose Livonijoje, kurios vokiečių kilmės dvarininkai ėmė kurti planus, kaip atsikratyti švedų valdžios ir pasiduoti Abiejų Tautų Respublikai, kurioje valdė bajorai ir didikai, valdovas buvo vokietis. Livonijos vokiečiai tikėjosi, kad jų kraštas nebus įjungtas į Abiejų Tautų Respubliką, tačiau jie valdovu galės paskelbti Augustą II. Tokį planą Livonijos dvarininkų vadovas Johanas Reinholdas fon Patkulis (Johann Reinhold von Patkul) 1699 m. rugpjūčio 24 d. slaptose derybose tarėsi su Augustu II, jam siūlydamas pulti švedus ir užimti Livoniją bei Estiją.
Lietuvos didikų ir bajorų vidaus kovos
XVII a. Lietuvoje turtais ir politine įtaka iškilo Sapiegų giminė, su kurios įtaka visomis priemonėmis kovojo kiti didikai – Oginskiai, Radvilos ir kt. Augustas II buvo nusistatęs prieš Sapiegas, kaip kad jie buvo nusistatę prieš jo išrinkimą karaliumi. Augustas II siekė nugalėti Sapiegas: nesikišo į vidaus kovas, karo žygius ir dvarų plėšimus, tikėdamasis, kad bekovojančios pusės išvargs ir kreipsis į jį pagalbos bei atsiduos jo valdžiai. 1700 m. lapkričio 18 d. mūšyje prie Valkininkų Sapiegų kariuomenė buvo sumušta, Sapiegų dvarai plėšiami ir niokojami. Lietuvos bajorų tarpusavio kovos suteikė Augustui II pretekstą atsiųsti Saksonijos kariuomenę, kuri savo ruožtu niokojo kraštą. Dalis Valkininkų mūšį laimėjusių bajorų ir didikų kreipėsi į Augustą II, prašydami juos apginti nuo vidaus priešų. Už tai žadėjo Lietuvos vardu perleisti visas teises ir laisves, sutikti su paveldimąja monarchija, karalių rinkimų ir liberum veto panaikinimu, ragino atskirti Lietuvą nuo Lenkijos.
Karo eiga
Nepaisydamas bajorijos priešiško nusistatymo ir reikalavimų iš Lietuvos išvesti saksų kariuomenę, Augustas II 1700 m. pasiuntė Lietuvoje buvusią saksų kariuomenę į Kuršą, užėmė Diunamiundę (Daugagryvą) ir pradėjo Rygos apsiaustį.
Karolis XII greitai nugalėjo danus ir 1700 m. rugpjūčio 8 d. sudarė su jais taiką. 1700 m. lapkričio 20 d. Karolio XII kariuomenė ties Narva sumušė rusų kariuomenę.
Rygos apsiaustis buvo atremta. Karolis XII pamažu išstūmė Augusto II kariuomenę iš Livonijos, Kuršo, 1702 m. pradžioje įžengė į Lietuvą, su kuria oficialiai karas dar nevyko. Į lietuvių reiškiamus protestus Karolis XII atsakydavo, kad jis vejasi savo priešą Augustą II, kurio vietoje Lietuva ir Lenkija teišsirenkanti geresnį karalių. Dalis Lietuvos bajorų su Sapiegomis palaikė švedus. Lietuvos didysis etmonas Kazimieras Jonas Sapiega ir jo šalininkai pasidavė Karolio XII globai ir laukė Augusto II detronizacijos. Švedai judėjo į krašto gilumą, naikindami ir plėšdami, ypač nesigailėdami priešų dvarų. Vėl atsinaujino bajorų vidaus karas.
Užsiėmęs kovomis tolimojoje Livonijoje bei laikydamasis ankstesnių susitarimų Augustas II nereagavo, kai 1701 m. Brandenburgas-Prūsija pasiskelbė Prūsijos karalyste, kurio karaliumi tapo ligtolinis Brandenburgo elektorius Frydrichas III.
Po kruvinų mūšių virtinės švedai sumušė Abiejų Tautų Respublikos kariuomenę ir užėmė didelę valstybės dalį. 1702 m. liepos 19 d. švedai nugalėjo lenkus ir saksus , o 1703 m. gegužės 2 d. Pultusko mūšyje. Iki 1702 m. rugsėjo švedai užėmė visą Vidurio Lenkiją su Varšuva, Poznane ir Krokuva. 1703 m. Augustas II sušaukė seimą Liubline, kur susidūrė su stipria bajorijos opozicija.
Abdikacija
Nepatenkinti Augusto II veiksmais jo priešininkai sudarė ir 1704 m. pradžioje paskelbė apie Augusto II detronizaciją – pašalinimą iš sosto. Vietoje Augusto II švedų šalininkai siūlė patį Karolį XII, kuris turėjęs panaikinti baudžiavą bei įvykdyti reformų, bet Seimas jo kandidatūrą atmetė.
Pats Augustas II nesiruošė susitaikyti su detronizacija. 1704 m. gegužę jis sušaukė savo šalininkų , o Narvoje Abiejų Tautų Respublikos vardu sudarė su Rusija sąjungą prieš Švediją. Nuo to momento Abiejų Tautų Respublika formaliai įstojo į karą prieš Švediją.
1704 m. liepos 12 d. karaliumi išrinktas Karolio XII palaikomas Stanislovas Leščinskis, kuris 1705 m. buvo vainikuotas Varšuvoje. Šalyje kilo vidaus karas tarp Augusto II ir Stanislovo Leščinskio šalininkų. Augusto II šalininkams pavyko atkovoti Varšuvą, tačiau jau po kelių mėnesių Augustas II pasitraukė į Saksoniją.
Su Stanislovo Leščinskio Abiejų Tautų Respublika 1705 m. rugsėjo 28 d. Švedija sudarė sutartį, pagal kurią ji politiškai atiduodama Švedijos įtakai, prekyba iš Lietuvos turinti vykti per Rygos uostą, taip pat ir tranzitas į Rusiją. Visi kiti uostai turėjo būti užpilti, įskaitant ir vienintelį Lietuvos uostą – Šventąją. 1705 m. Augustas II bandė grįžti į Lenkiją, tačiau jo pajėgos 1706 m. buvo sumuštos.
Karoliui XII išžygiavus į Saksoniją, Lietuvoje ir Lenkijoje įsigalėjo rusai, kuriuos Karolis grįžęs vėl išvijo. Saksonijoje Karolis XII nugalėjo Augustą II ir su juo 1706 m. sudarė Altranšteto (Altranstädt) taiką, kuria Augustas II išsižadėjo Abiejų Tautų Respublikos sosto. , Augustas II dalyvavo Ispanijos įpėdinystės kare (1701–1715).
Susidorojęs su Saksonija, 1708 m. Karolis XII pasuko į Rusiją, kurią tikėjosi galutinai nugalėti. Sunkioje padėtyje atsidūręs Petras I ieškojo būdų susitaikyti su švedais, ieškojo tarpininkų, mėgino prie švedų prieiti per prancūzus, danus, prūsus ir net popiežių. Galų gale jam 1709 m. liepos 8 d. pavyko sumušti bado ir karo išvargintą švedų kariuomenę Poltavos mūšyje.
Grįžimas į sostą
Augustas II grįžo į sostą. Vėl ėmėsi pastangų įvesti absoliutizmą ir net vyti čia įsigalėjusius rusus. Turkų spaudžiami rusai, bijodami, kad Augustui pavyks juos išvyti iš šalies ėmė kurstyti prieš Augustą II bajorus, organizuoti konfederacijas. Kilo naujas vidaus karas su karaliumi. Pagaliau, tarpininkaujant rusams 1716 m. tarp Augusto II ir bajorų sudaryta taika. 1717 m. „Nebylusis“ seimas, nurodžius rusams, nusprendė sumažinti kariuomenę, nes bajorai norėjo sumažinti išlaidas ir neleisti karaliui įvesti absoliutizmo. Kartu valstybė pasidarė priklausoma nuo Rusijos.
Ilgai užsitęsęs karas labai suniokojo Lietuvą. Padėtį dar pasunkino nederliaus, sausrų metai, ypač dideli šalčiai žiemą (1707–1709 m.), maras (1708–1710 m.), badas (1706–1708, 1715 m.). Atsirado daug ištuštėjusių gyvenviečių ir sodybų. Karui pasibaigus ir dvarams bandant atstatyti padėtį, pasunkėjo lažas.
Kuršas
Įsigalėję Livonijoje ir Estijoje rusai tikėjosi užimti ir Kuršą, ten 1710 m. nutekėjo caro sesuo. Išmirus Kurše reikėjo rinkti kitą dinastiją. Augustas II norėjo naujuoju Kuršo valdovu paskirti savo pavainikį sūnų , kurį 1726 m. valdovu išrinko Kuršo bajorai. Kadangi Kuršas buvo Abiejų Tautų Respublikos lenas, 1728 m. Seimas nutarė, kad Kuršas turi tapti Abiejų Tautų Respublikos provincija, o ne likti lenu, taigi Kuršas turi būti padalintas į vaivadijas, jam turi būti karaliaus išdalintos tarnybos, o Moricas turi atsistatydinti. Tai atitiko ir rusų planus, kurie nenorėjo leisti sustiprėti Augustui II. 1727 m. Moricas iš Kuršo buvo išvytas.
Disidentai
Evangelikai liuteronai švedai, atėję į Lietuvą ėmėsi ginti Lietuvos evangelikų ir reformatų teises. Tuo tikslu jie 1704 m. lapkričio 18 d. išleido specialų universalą. Jiems pasitraukus Lietuvoje prasidėjo iki tol negirdėti disidentų (nekatalikų) persekiojimai: 1717 m. Seimas uždraudė statyti naujas bažnyčias, sugriauti naujai pastatytas, uždraudė disidentams užimti bet kokias vietas teismuose, administracijoje. 1724 m. Torunėje minia sugriovė jėzuitų mokyklą. Už tai lenkų teismas nusprendė nukirsdinti burmistrą ir 9 įvykio dalyvius, nors popiežiaus nuncijus tarpininkavo, siekdamas sušvelninti sprendimą. Tokia situacija vertė disidentus ieškoti paramos užsienyje. Stačiatikiais ėmėsi rūpintis Rusijos caras, kuris juos kurstė kelti maištus.
Rusijos įsigalėjimas valdant Augustui II
Augusto II valdymo laikotarpiu Abiejų Tautų Respublikoje įsigalėjo Rusija. Sutartis su rusais prieš švedus Augustas II sudarinėjo 1699 m., vėliau jas tvirtino 1701 m. ir darė naujas 1703 bei 1704 m., tačiau jau 1705 m. rusų kariuomenė įžengė į Lietuvą ir ėmėsi čia šeimininkauti kaip savo valdose. Kilus Turkijos–Rusijos karui rusų kariuomenė per Lietuvą ir Lenkiją žygiavo kaip per savo teritoriją, o po pralaimėjimo prie Pruto grįžo per ją atgal, tačiau nepaisant turkų reikalavimo iš Abiejų Tautų Respublikos nepasitraukė. 1710 m. rusai užėmė Rygą ir ją pasiliko sau.
Rusijos įtaka ir šeimininkavimas sukėlė neigiamą bajorijos reakciją: 1712 m. rusų atstovas prašė Seimo pagalbos kare su Turkija, tačiau jo prašymas buvo atmestas, dėl to rusai suorganizavo Seimo darbo nutraukimą. Augustas II tikėjosi, kad bajorijos nuotaikos pasikeitė ir sumanė susitaikyti su švedais prieš rusus, tačiau Lietuvos bajorai jo nepalaikė. Lietuvos bajorai, vieni papirkti, kiti bijodami represijų, ėmė iš caro „apsaugos“ raštus.
Augustas II bandė derėtis su turkais prieš rusus, tačiau tada rusų agentai suorganizavo konfederaciją (1715 m.). Saksų kariuomenė buvo priversta išvykti, o rusų kariuomenė pasiliko ir po 1717 m. seimo, kuris patvirtino susitarimą tarp bajorų ir karaliaus ir dėl rusų įtakos vadinamas „Nebyliuoju seimu“. Tame pačiame seime nuspręsta sumažinti kariuomenę: Lenkijai nustatyta 18 000, Lietuvai 6 000 karių kariuomenė. Atsikračius saksų 1718 m. vykusiame Gardino seime iškilo reikalavimas išvyti ir rusų kariuomenę, tačiau rusų atstovas pasistengė seimą išardyti. Kai Augustas II susitarė su austrais, rusų atstovas seime neleido sutarties ratifikuoti ir jį du kartus išardė (1720 m.).
Šaltiniai
- Lietuviškoji enciklopedija. II tomas. Kaunas: 1934. pp. 114–122.
Nuorodos
Augustas II Gimė: 1670 m. gegužės 12 d. Mirė: 1733 m. sausio 31 d. | ||
| Karališkieji titulai | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: | 1694–1733 m. | Po to: Frydrichas Augustas II |
| Prieš tai: Jonas Sobieskis | Lenkijos Karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis 1696–1706 m. | Po to: Stanislovas Leščinskis |
| Prieš tai: Stanislovas Leščinskis | Lenkijos Karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis 1709–1733 m. | Po to: Stanislovas Leščinskis |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Augustas II, Kas yra Augustas II? Ką reiškia Augustas II?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Augustas IILenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikstisLui de Silvestro portretas pries 1760 m Gime 1670 m geguzes 12 d DresdenasMire 1733 m sausio 31 d 62 metai VarsuvaPalaidotas a Vavelio katedraTevasMotina Ona Sofija OldenburgeVaikai Augustas IIIPirmtakasĮpedinis Frydrichas Augustas IILenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikstisPirmtakas Jonas SobieskisĮpedinis Stanislovas LescinskisZymus apdovanojimaiVikiteka Augustas IIParasas Augustas II Striprusis lenk August II Mocny 1670 m geguzes 12 d 1733 m sausio 31 d Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikstis 1697 1704 antra karta nuo 1709 m iki mirties Frydrichas Augustas I vok Friedrich August I nuo 1694 m Palaidotas Vavelio katedroje sirdis Dresdeno Svc Trejybes katedroje vidaus organai Varsuvos Kristaus Atsimainymo baznycioje BiografijaAugustas buvo antrasis Saksonijos kurfiursto ir Danijos bei Norvegijos princeses Anos Sofijos sunus Jis buvo garsiausias kunigaiksciu gimines Albertinu linijos valdovas pramintas Augustu Stipriuoju vok August der Starke del nepaprastos fizines jegos neva galejes rankomis lankstyti gelezines pasagas Nuo 1694 m valde kaip Frydrichas Augustas I o nuo 1697 m tapo Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didziuoju kunigaiksciu Augustu II Apie Frydricho Augusto gyvenimo buda sklido daugybe gandu ir pasakojimu ypac apie jo paleistuvyste Kai kuriu saltiniu teigimu jis turejes 365 vaikus Veikla SaksonijojeSaksonijos sosta uzeme 1694 m mirus broliui o Abieju Tautu Respublikos po karaliaus Jono Sobieskio mirties Saksonijoje tuo metu jau buvo įsigalejusi absoliutine monarchija valde issilavinusi biurokratija luomu politine įtaka buvo zenkliai apribota Saksonija savo kultura ir ekonomika varzesi su iskylancia neturtingesne Prusija Frydrichas Augustas stiprino Saksonijos pramone sutvarke valstybinį aparata laike nedidele bet gerai ginkluota ir apmokyta kariuomene Frydrichas Augustas taip pat pasizymejo didelemis dvaro islaidomis kurios labai neigiamai veike Saksonijos ekonomika Ypac didele Frydricho Augusto įtaka buvo Saksonijos kulturiniam vystymuisi Jam valdant Saksonija is dalies Lenkijos ir Lietuvos pinigais isaugo kulturiskai pralenke Hohencolernu valdoma Prusija ir Brandenburga Jo įsakymu 1710 m Meisene įsteigta porceliano manufaktura 1722 m pradejo meno kuriniu kolekciju kurima ir pletima taip pat Saksonijos keliu topografinius matavimus Tuo metu įsteigtos pirmosios pasto stotys 1695 1696 m dalyvavo imperatoriaus kampanijoje pries Turkija Abieju Tautu Respublikos valdovasRinkimai 1696 m mirus Jonui Sobieskiui prasidejo ilgas ir audringas tarpuvaldis Tai tebuvo senesniu kovu tesinys Del politines įtakos Lenkijoje ir Lietuvoje varzesi Burbonai prancuzai ir Habsburgai austrai Abi dinastijos norejo į Abieju Tautu Respublikos sosta pasodinti savo kandidata o Jono Sobieskio sunu mazai kas palaike Burbonai protegavo savo gimines atstova Prancisku Liudvika de Konti Francois Louis de Conti rusai buvo pries sia kandidatura nes prancuzai palaike rysius su rusu priesais turkais Austrai palaike netiketai atsiradusia Frydricho Augusto kandidatura Siekdamas sosto protestantas Frydrychas Augustas prieme katalikybe taciau tai padare slapta kad esant reikalui galetu issiginti Į Lenkija Augustas atvyko su didesniais pinigais nei Konti ir atsivede savo kariuomene Elekciniame seime 1697 m birzelio 27 d Augustas buvo isrinktas karaliumi Liepos 27 d prisieke pacta conventa Apsigaubes karunavimo mantija rugsejo 15 d jis buvo karunuotas Tuo metu į Danciga Gdanska su nedidele kariuomene atplaukes Konti pavelavo ir nieko nelaimejo Absoliutizmo planai Augusto II herbas su Saksonijos Lenkijos ir Lietuvos simboliais Tapes karaliumi Augustas II stengesi Abieju Tautu Respublikoje įvesti absoliutizma kaip ir Saksonijoje nelabai paisydamas pasirenkamu priemoniu naudojosi didiku vaidais ir karais megino praplesti savo valdas uzkariavimais net uzleisdamas uz parama valdomuju zemiu dalį kaimyninems valstybems Valdymo pradzioje atrode kad Augustui II įgyvendinti absoliutizma gali pavykti Gana nesunkiai atsiemes kai kurias Lenkijos zemes is turku pagal 1699 m Lenkija susigrazino Podole ir Podoles Kameneco tvirtove Augustas II sustiprino savo pozicijas valstybeje Jis eme planuoti uzkariavimus Padunojeje Moldavija ir Valakija Konstantinopolio uzemima Prapletes valdas prie Dunojaus tikejosi is ju isplesti prekyba Juodojoje juroje taciau pietuose dideliu laimejimu pasiekti jam nepasiseke Didysis Siaures karas Nepavykus įgyvendinti planu pietuose Augustas II emesi antros didziosios iniciatyvos Saksonijos ir Rusijos pajegomis jis tikejosi is Svedijos atimti Livonija Pasiremes Lietuvos didikais ir bajorais kuriems įgriso nesiliaujancios vidaus kovos sieke įvesti neribota valdzia Livonijos uzemimui įgyvendinti tikejosi sulaukti Prusijos ir Rusijos pagalbos tuo tikslu pradejo ilgai uzsitesusį Didįjį Siaures kara 1700 1721 Tapes absoliuciu valdovu ruosesi palikti sosta savo sunui Augustas II mozaikoje Kunigaiksciu zygis Dresdene Norint nugaleti svedus ir is ju atimti zemes prie Baltijos juros Augustui reikejo susitarti su rusais suinteresuotais priega prie Baltijos juros prusais ir danais Su danais Augustas atskirai susitare 1698 m kovo 24 d 1698 m rugpjucio 9 d Augustas II slapta susitiko su Petru I ir susitare del busimo karo su Svedija ir Livonijos ateities Tais paciais metais susitikes su Brandenburgo kurfiurstu Frydrichu III kad nesikistu į kara pripazino Prusijai karaliaus titula Frydrichas III vainikavosi karaliumi Frydrichu I ir issizadejo savo kaip siuzereno teisiu taip pat leido jam uz 150 tukst taleriu uzimti Elbinga Lenkijoje Tuo paciu metu primas kardinolas Radziejovskis Radziejowski uz didelį is rusu gauta atlyginima apsieme padeti sukelti kara gauti Seimo leidima atstatyti Sventosios uosta Uosta atstatyti turejo Saksonijos kariuomene kuri is ten turejo patraukti per Kursa į Ryga Primui tokio sutikimo gauti nepavyko 1699 m Seimas pareikalavo is karaliaus isvesti savo kariuomene Livonijos klausimas Abieju Tautu Respublika 1701 m Livonija desinioji Dauguvos puse ir Estija nuo 1629 m priklause Svedijai kurios vyriausybe XVII a pabaigoje pradejo kova su įsigalejusiais bajorais dvarininkais Noredama pataisyti izdo reikalus vyriausybe eme tikrinti kas is bajoru ir kokiu pagrindu valdo izdo dvarus o neteisetais valdomus atiminejo Sia vadinamaja dvaru redukcija pradejo Karolis XI 1655 1697 m o jam mirus bajorai tikejosi kad jo sunus Karolis XII 1682 1718 m sia veikla sustabdys Taciau redukcija buvo tesiama taip pat ir dvaruose Livonijoje kurios vokieciu kilmes dvarininkai eme kurti planus kaip atsikratyti svedu valdzios ir pasiduoti Abieju Tautu Respublikai kurioje valde bajorai ir didikai valdovas buvo vokietis Livonijos vokieciai tikejosi kad ju krastas nebus įjungtas į Abieju Tautu Respublika taciau jie valdovu gales paskelbti Augusta II Tokį plana Livonijos dvarininku vadovas Johanas Reinholdas fon Patkulis Johann Reinhold von Patkul 1699 m rugpjucio 24 d slaptose derybose taresi su Augustu II jam siulydamas pulti svedus ir uzimti Livonija bei Estija Lietuvos didiku ir bajoru vidaus kovos XVII a Lietuvoje turtais ir politine įtaka iskilo Sapiegu gimine su kurios įtaka visomis priemonemis kovojo kiti didikai Oginskiai Radvilos ir kt Augustas II buvo nusistates pries Sapiegas kaip kad jie buvo nusistate pries jo isrinkima karaliumi Augustas II sieke nugaleti Sapiegas nesikiso į vidaus kovas karo zygius ir dvaru plesimus tikedamasis kad bekovojancios puses isvargs ir kreipsis į jį pagalbos bei atsiduos jo valdziai 1700 m lapkricio 18 d musyje prie Valkininku Sapiegu kariuomene buvo sumusta Sapiegu dvarai plesiami ir niokojami Lietuvos bajoru tarpusavio kovos suteike Augustui II preteksta atsiusti Saksonijos kariuomene kuri savo ruoztu niokojo krasta Dalis Valkininku musį laimejusiu bajoru ir didiku kreipesi į Augusta II prasydami juos apginti nuo vidaus priesu Uz tai zadejo Lietuvos vardu perleisti visas teises ir laisves sutikti su paveldimaja monarchija karaliu rinkimu ir liberum veto panaikinimu ragino atskirti Lietuva nuo Lenkijos Karo eiga Auksinis raitelis paminklas Augustui II Dresdene Nepaisydamas bajorijos priesisko nusistatymo ir reikalavimu is Lietuvos isvesti saksu kariuomene Augustas II 1700 m pasiunte Lietuvoje buvusia saksu kariuomene į Kursa uzeme Diunamiunde Daugagryva ir pradejo Rygos apsiaustį Karolis XII greitai nugalejo danus ir 1700 m rugpjucio 8 d sudare su jais taika 1700 m lapkricio 20 d Karolio XII kariuomene ties Narva sumuse rusu kariuomene Rygos apsiaustis buvo atremta Karolis XII pamazu isstume Augusto II kariuomene is Livonijos Kurso 1702 m pradzioje įzenge į Lietuva su kuria oficialiai karas dar nevyko Į lietuviu reiskiamus protestus Karolis XII atsakydavo kad jis vejasi savo priesa Augusta II kurio vietoje Lietuva ir Lenkija teissirenkanti geresnį karaliu Dalis Lietuvos bajoru su Sapiegomis palaike svedus Lietuvos didysis etmonas Kazimieras Jonas Sapiega ir jo salininkai pasidave Karolio XII globai ir lauke Augusto II detronizacijos Svedai judejo į krasto giluma naikindami ir plesdami ypac nesigailedami priesu dvaru Vel atsinaujino bajoru vidaus karas Uzsiemes kovomis tolimojoje Livonijoje bei laikydamasis ankstesniu susitarimu Augustas II nereagavo kai 1701 m Brandenburgas Prusija pasiskelbe Prusijos karalyste kurio karaliumi tapo ligtolinis Brandenburgo elektorius Frydrichas III Po kruvinu musiu virtines svedai sumuse Abieju Tautu Respublikos kariuomene ir uzeme didele valstybes dalį 1702 m liepos 19 d svedai nugalejo lenkus ir saksus o 1703 m geguzes 2 d Pultusko musyje Iki 1702 m rugsejo svedai uzeme visa Vidurio Lenkija su Varsuva Poznane ir Krokuva 1703 m Augustas II susauke seima Liubline kur susidure su stipria bajorijos opozicija Abdikacija Nepatenkinti Augusto II veiksmais jo priesininkai sudare ir 1704 m pradzioje paskelbe apie Augusto II detronizacija pasalinima is sosto Vietoje Augusto II svedu salininkai siule patį Karolį XII kuris turejes panaikinti baudziava bei įvykdyti reformu bet Seimas jo kandidatura atmete Pats Augustas II nesiruose susitaikyti su detronizacija 1704 m geguze jis susauke savo salininku o Narvoje Abieju Tautu Respublikos vardu sudare su Rusija sajunga pries Svedija Nuo to momento Abieju Tautu Respublika formaliai įstojo į kara pries Svedija Augusto II monograma 1704 m liepos 12 d karaliumi isrinktas Karolio XII palaikomas Stanislovas Lescinskis kuris 1705 m buvo vainikuotas Varsuvoje Salyje kilo vidaus karas tarp Augusto II ir Stanislovo Lescinskio salininku Augusto II salininkams pavyko atkovoti Varsuva taciau jau po keliu menesiu Augustas II pasitrauke į Saksonija Su Stanislovo Lescinskio Abieju Tautu Respublika 1705 m rugsejo 28 d Svedija sudare sutartį pagal kuria ji politiskai atiduodama Svedijos įtakai prekyba is Lietuvos turinti vykti per Rygos uosta taip pat ir tranzitas į Rusija Visi kiti uostai turejo buti uzpilti įskaitant ir vienintelį Lietuvos uosta Sventaja 1705 m Augustas II bande grįzti į Lenkija taciau jo pajegos 1706 m buvo sumustos Karoliui XII iszygiavus į Saksonija Lietuvoje ir Lenkijoje įsigalejo rusai kuriuos Karolis grįzes vel isvijo Saksonijoje Karolis XII nugalejo Augusta II ir su juo 1706 m sudare Altransteto Altranstadt taika kuria Augustas II issizadejo Abieju Tautu Respublikos sosto Augustas II dalyvavo Ispanijos įpedinystes kare 1701 1715 Susidorojes su Saksonija 1708 m Karolis XII pasuko į Rusija kuria tikejosi galutinai nugaleti Sunkioje padetyje atsidures Petras I ieskojo budu susitaikyti su svedais ieskojo tarpininku megino prie svedu prieiti per prancuzus danus prusus ir net popieziu Galu gale jam 1709 m liepos 8 d pavyko sumusti bado ir karo isvarginta svedu kariuomene Poltavos musyje Grįzimas į sosta Augustas II 1723 m Lui de Silvestras Augustas II grįzo į sosta Vel emesi pastangu įvesti absoliutizma ir net vyti cia įsigalejusius rusus Turku spaudziami rusai bijodami kad Augustui pavyks juos isvyti is salies eme kurstyti pries Augusta II bajorus organizuoti konfederacijas Kilo naujas vidaus karas su karaliumi Pagaliau tarpininkaujant rusams 1716 m tarp Augusto II ir bajoru sudaryta taika 1717 m Nebylusis seimas nurodzius rusams nusprende sumazinti kariuomene nes bajorai norejo sumazinti islaidas ir neleisti karaliui įvesti absoliutizmo Kartu valstybe pasidare priklausoma nuo Rusijos Ilgai uzsiteses karas labai suniokojo Lietuva Padetį dar pasunkino nederliaus sausru metai ypac dideli salciai ziema 1707 1709 m maras 1708 1710 m badas 1706 1708 1715 m Atsirado daug istustejusiu gyvenvieciu ir sodybu Karui pasibaigus ir dvarams bandant atstatyti padetį pasunkejo lazas Kursas Įsigaleje Livonijoje ir Estijoje rusai tikejosi uzimti ir Kursa ten 1710 m nutekejo caro sesuo Ismirus Kurse reikejo rinkti kita dinastija Augustas II norejo naujuoju Kurso valdovu paskirti savo pavainikį sunu kurį 1726 m valdovu isrinko Kurso bajorai Kadangi Kursas buvo Abieju Tautu Respublikos lenas 1728 m Seimas nutare kad Kursas turi tapti Abieju Tautu Respublikos provincija o ne likti lenu taigi Kursas turi buti padalintas į vaivadijas jam turi buti karaliaus isdalintos tarnybos o Moricas turi atsistatydinti Tai atitiko ir rusu planus kurie nenorejo leisti sustipreti Augustui II 1727 m Moricas is Kurso buvo isvytas Disidentai Evangelikai liuteronai svedai ateje į Lietuva emesi ginti Lietuvos evangeliku ir reformatu teises Tuo tikslu jie 1704 m lapkricio 18 d isleido specialu universala Jiems pasitraukus Lietuvoje prasidejo iki tol negirdeti disidentu nekataliku persekiojimai 1717 m Seimas uzdraude statyti naujas baznycias sugriauti naujai pastatytas uzdraude disidentams uzimti bet kokias vietas teismuose administracijoje 1724 m Toruneje minia sugriove jezuitu mokykla Uz tai lenku teismas nusprende nukirsdinti burmistra ir 9 įvykio dalyvius nors popieziaus nuncijus tarpininkavo siekdamas susvelninti sprendima Tokia situacija verte disidentus ieskoti paramos uzsienyje Staciatikiais emesi rupintis Rusijos caras kuris juos kurste kelti maistus Rusijos įsigalejimas valdant Augustui IIAugusto II valdymo laikotarpiu Abieju Tautu Respublikoje įsigalejo Rusija Sutartis su rusais pries svedus Augustas II sudarinejo 1699 m veliau jas tvirtino 1701 m ir dare naujas 1703 bei 1704 m taciau jau 1705 m rusu kariuomene įzenge į Lietuva ir emesi cia seimininkauti kaip savo valdose Kilus Turkijos Rusijos karui rusu kariuomene per Lietuva ir Lenkija zygiavo kaip per savo teritorija o po pralaimejimo prie Pruto grįzo per ja atgal taciau nepaisant turku reikalavimo is Abieju Tautu Respublikos nepasitrauke 1710 m rusai uzeme Ryga ir ja pasiliko sau Rusijos įtaka ir seimininkavimas sukele neigiama bajorijos reakcija 1712 m rusu atstovas prase Seimo pagalbos kare su Turkija taciau jo prasymas buvo atmestas del to rusai suorganizavo Seimo darbo nutraukima Augustas II tikejosi kad bajorijos nuotaikos pasikeite ir sumane susitaikyti su svedais pries rusus taciau Lietuvos bajorai jo nepalaike Lietuvos bajorai vieni papirkti kiti bijodami represiju eme is caro apsaugos rastus Augustas II bande deretis su turkais pries rusus taciau tada rusu agentai suorganizavo konfederacija 1715 m Saksu kariuomene buvo priversta isvykti o rusu kariuomene pasiliko ir po 1717 m seimo kuris patvirtino susitarima tarp bajoru ir karaliaus ir del rusu įtakos vadinamas Nebyliuoju seimu Tame paciame seime nuspresta sumazinti kariuomene Lenkijai nustatyta 18 000 Lietuvai 6 000 kariu kariuomene Atsikracius saksu 1718 m vykusiame Gardino seime iskilo reikalavimas isvyti ir rusu kariuomene taciau rusu atstovas pasistenge seima isardyti Kai Augustas II susitare su austrais rusu atstovas seime neleido sutarties ratifikuoti ir jį du kartus isarde 1720 m SaltiniaiLietuviskoji enciklopedija II tomas Kaunas 1934 pp 114 122 NuorodosAugustas IIGime 1670 m geguzes 12 d Mire 1733 m sausio 31 d Karaliskieji titulaiPries tai 1694 1733 m Po to Frydrichas Augustas IIPries tai Jonas Sobieskis Lenkijos Karalius ir Lietuvos didysis kunigaikstis 1696 1706 m Po to Stanislovas LescinskisPries tai Stanislovas Lescinskis Lenkijos Karalius ir Lietuvos didysis kunigaikstis 1709 1733 m Po to Stanislovas Lescinskis