Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Lvovo sritis arba Lvivo sritis ukr Львівська область arba Львівщина vakaruose esanti Ukrainos sritis Šiaurėje ribojasi s
Lvovo sritis
Lvovo sritis arba Lvivo sritis (ukr. Львівська область arba Львівщина) – vakaruose esanti Ukrainos sritis. Šiaurėje ribojasi su Voluinės, šiaurės rytuose – su Rivnės, rytuose – su Ternopilio, pietuose – su Ivano Frankivsko, pietvakariuose – su Užkarpatės sritimis, vakaruose – su Lenkija. Administracinis centras – Lvovas/Lvivas.
| Lvovo (Lvivo) sritis Львівська область | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| | |||||||
| Valstybė | Ukraina | ||||||
| Administracinis centras | Lvovas | ||||||
| Rajonų | 20 | ||||||
| Srities pavaldumo miestai | 9 | ||||||
| Rajono pavaldumo miestai | 35 | ||||||
| Įkūrimo data | 1939 m. gruodžio 4 d. | ||||||
| Gubernatorius | Maksymas Kozyckis Максим Козицький | ||||||
| Gyventojų | 2 555 834 | ||||||
| Plotas | 21 833 km² | ||||||
| Tankumas | 117 žm./km² | ||||||
| Tel. kodas | 32 | ||||||
| Tinklalapis | [1] | ||||||
| Vikiteka | Lvovo (Lvivo) sritisVikiteka | ||||||
Geografija
Plotas
Srities plotas 21865 km², kas sudaro 3,61 % Ukrainos teritorijos.
Vandens telkiniai
Per sritį tekančios upės priklauso Baltijos ir Juodosios jūrų baseinams. Didžiausios upės – Vakarinis Bugas, Dniestras.
Klimatas
Klimatas vidutinių platumų; kontinentinis. Žiemos švelnios, vasaros šiltos. Vidutinė sausio temperatūra lygumuose −4,1 °C, kalnuose – −6,1 °C, birželio – 18,3 °C bei 12,8 . Per metus iškrenta 750–100 mm kritulių.
Istorija
Lvovo srities administracinis centras Lvovas yra istorinio Ukrainos regiono Galicijos sostinė. Lvovo sritį XIV amžiuje užkariavo Ldk Algirdas. Tačiau 1569 metais LDK ir Lenkijai pasirašius Liublino uniją Lvovo sritis su Voluine ir kitomis derlingomis dabartinės Ukrainos žemėmis atiteko Lenkijai. Po I Abiejų Tautų Respublikos padalijimo Lvovas atiteko Austrijai. Priešingai negu Voluinėje, Lvovo srityje buvo gerbiama ir tausojama ukrainiečių kalba. Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui dabartinėse Lvovo ir aplinkinių sričių teritorijose buvo suformuota Vakarų Ukrainos Liaudies Respublika su sostine Lvove. Po Lenkijos–Ukrainos karo Lvovas atiteko Lenkijai. 1921 m. buvo įkurta Lvovo vaivadija. Po Molotovo-Ribentropo pakto Lvovo vaivadiją užgrobė Tarybų Sąjunga ir įkūrė Lvovo sritį Ukrainos TSR sudėtyje. 1941–1944 m. buvo vokiečių okupuota.
Gyventojai
2008-aisias m. srityje gyveno 2 559 800 gyventojų ir tai sudarė beveik 2,49 % visų Ukrainos gyventojų. Tarp jų:
- miesto gyventojų – 59,3 %
- kaimo gyventojų − 40,7 %
Pagal tautybę gyventojai pasiskirsto:
- ukrainiečiai – 94,8 %
- rusai – 3,6 %
- lenkai – 0,7 %
- kiti (baltarusiai, žydai) – 0,3 %
Srities vidutinis gyventojų tankumas – 119.54 žm./km².
Administracinis suskirstymas
Sritis padalintą į:
- 20 rajonų;
- 9 srities pavaldumo miestus;
- 35 rajono pavaldumo miestus.
| Lietuviškai | Ukrainietiškai | Gyventojų skaičius | |
|---|---|---|---|
| Lvovas | Львів | 735,5 | |
| Drohobyčas | Дрогобич | 78,7 | |
| Červonohradas | Червоноград | 68,7 | |
| Stryjus | Стрий | 60,7 | |
| Boryslavas | Борислав | 36,1 | |
| Sambiras | Самбір | 34,9 | |
| Truskavecė | Трускавець | 30,0 | |
| Новий Розділ | 27,8 | ||
| Моршин | 6,1 |
Ekonomika
Lvovo srities ekonominėje zonoje išskiriami trys rajonai:
- Prieškarpatės – mašinų gamyba, medžio apdirbimas, lengvoji bei maisto pramonė; naftos gavyba, sieros gamyba.
- Šiaurinį – akmens anglies kasimas (Voluinės-Lvovo anglių baseinas), cheminė bei lengvoji pramonė, energetika(Dobrotviro šiluminė elektrinė).
- Lvovo – mašinų gamyba, maisto bei lengvoji pramonė.
Lvovo mieste yra stambi viešojo transporto gamykla – LAZ. Srityje auginami javai (miežiai, kviečiai), cukriniai runkeliai, linai, bulvės, galvijai, kiaulės, avys, arkliai. 2008 m. Lvovo srityje buvo pagaminta 5 % Ukrainos žemės ūkio produkcijos/.
Lvovo srityje 2003 metais pagaminta: 97,7 % elektros lempučių, 88,3 % – autokrovėjų, 55,5 % – sieros, 34,4 % – popieriaus, 16,6 % – autobusų, 22,6 % – kartono, 13,2 % – margarino, 12,7 % – dažų, 9,5 % – avalynės, 9,3 % – baldų, 9,3 % cemento nuo visų šalyje gaminamų produktų..
Ekonomikos rodikliai
| N | rodiklis | vienetai | 2006 |
|---|---|---|---|
| 1 | Prekių eksportas | mln. JAV dolerių | 804,1 |
| 2 | Tarp visų Ukrainos sričių | % | 2,1 |
| 3 | Prekių importas | mln. JAV dolerių | 1120,2 |
| 4 | Tarp visų Ukrainos sričių | % | 2,5 |
| 5 | Eksporto-importo saldo | mln. JAV dolerių | −316,1 |
| 6 | Kapitalinės investicijos | mln. grivinų | 6835,3 |
| 7 | Vidutinis atlyginimas | Grivinų (2007-01-01) | 953 |
| 8 | Vidutinis atlyginimas | JAV dolerių (2007-01-01) | 188,7 |
Pagal Ukrainos statistikos komiteto duomenis.
Susisiekimas
Lvove ir Stryjuje yra svarbūs geležinkelių mazgai. Lvove taip pat yra stambus tarptautinis oro uostas
Kelių rodyklė
- Bendras automobilių kelių ilgis – 8000 km
- Iš jų su tvirta danga – 7400 km
- Bendras geleležinkelių ilgis – 1309 km
Švietimas ir kultūra
Lvovo srities Pagrindinio statistikos valdymo duomenimis 2008 m. pagal teatrų skaičių sritis užėmė trečią vietą tarp Ukrainos regionų (po Kijevo miesto ir Dniepropetrovsko srities); ketvirtą vietą pagal aukštųjų mokyklų skaičių (po Kijevo miesto, Donecko ir Charkovo sričių) bei ketvirtąją vieta pagal studentų skaičių 10-čiai tūkstančių gyventojų (po Kijevo miesto, Charkovo srities bei Sevastopolio miesto).
Iš kultūros įstaigų 2008-ųjų duomenimis srityje buvo:
- 17 muziejų
- 11 teatrų
- 1374 bibliotekų
- 1397 klubo tipo įstaigų
- 13 koncertinių organizacijų.
Iš švietimo įstaigų 2008-ųjų duomenimis srityje veikė:
- 53 aukštosios mokyklos;
- 1469 bendrojo lavinimo švietimo įstaigos;
- 62 profesinės mokyklos;
- 487 ikimokyklinės įstaigos.
Turizmas
Srityje yra 3934 istorijos, archeologijos, architektūros paminklai.
Svarbiausi jų:
- Lvovo senamiestis, įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldą;
- valstybinis istorijos-kultūros draustinis „Turstanė“ (IX–XIV a. tvirtovės griuvėsiai; Skolės rajone);
- valstybinis istorijos-kultūros draustinis „Nahujevyčiai“ (Ivano Franko gimtinė; Drohobyčiaus rajone);
- Žovkvos senamiestis;
- vienuolynas Krechive (Žovkvos rajone);
- senosios slavų gyvenvietės (X–XIII a.; Pustomytų rajone);
- Ukrainos auksinė pasaga: Olesko (XIII–XVII a.) Zoločivo, Pidhircių, Svirzkio pilys.
Išnašos
- Питома вага Львівської області в Україні Archyvuota kopija 2009-03-02 iš Wayback Machine projekto.
- skp – sienos kirtimo punktas
- Nurodyta greitkelio M06 ukrainietiškas vidaus pavadinimas (Kijevas-Čopas). Greitkelis sutampa su europiniais maršrutais E40(Kalė-Rideris) bei (Brestas-Machačkala)
- Регіон у фокусі Archyvuota kopija 2008-10-16 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos
- Oficiali Lvovo miesto svetainė (ukrainiečių ir anglų kalbomis) Archyvuota kopija 2016-05-13 iš Wayback Machine projekto.
- Lvovo srities draustiniai (rusų kalba) Archyvuota kopija 2008-04-11 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lvovo sritis, Kas yra Lvovo sritis? Ką reiškia Lvovo sritis?
Lvovo sritis arba Lvivo sritis ukr Lvivska oblast arba Lvivshina vakaruose esanti Ukrainos sritis Siaureje ribojasi su Voluines siaures rytuose su Rivnes rytuose su Ternopilio pietuose su Ivano Frankivsko pietvakariuose su Uzkarpates sritimis vakaruose su Lenkija Administracinis centras Lvovas Lvivas Lvovo Lvivo sritis Lvivska oblastValstybe UkrainaAdministracinis centras LvovasRajonu 20Srities pavaldumo miestai 9Rajono pavaldumo miestai 35Įkurimo data 1939 m gruodzio 4 d Gubernatorius Maksymas Kozyckis Maksim KozickijGyventoju 2005 2 555 834Plotas 21 833 km Tankumas 2005 117 zm km Tel kodas 32Tinklalapis 1 Vikiteka Lvovo Lvivo sritisVikitekaGeografijaSrities upesOpires upePlotas Srities plotas 21865 km kas sudaro 3 61 Ukrainos teritorijos Vandens telkiniai Per sritį tekancios upes priklauso Baltijos ir Juodosios juru baseinams Didziausios upes Vakarinis Bugas Dniestras Klimatas Klimatas vidutiniu platumu kontinentinis Ziemos svelnios vasaros siltos Vidutine sausio temperatura lygumuose 4 1 C kalnuose 6 1 C birzelio 18 3 C bei 12 8 Per metus iskrenta 750 100 mm krituliu IstorijaLvovo srities administracinis centras Lvovas yra istorinio Ukrainos regiono Galicijos sostine Lvovo sritį XIV amziuje uzkariavo Ldk Algirdas Taciau 1569 metais LDK ir Lenkijai pasirasius Liublino unija Lvovo sritis su Voluine ir kitomis derlingomis dabartines Ukrainos zememis atiteko Lenkijai Po I Abieju Tautu Respublikos padalijimo Lvovas atiteko Austrijai Priesingai negu Voluineje Lvovo srityje buvo gerbiama ir tausojama ukrainieciu kalba Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui dabartinese Lvovo ir aplinkiniu sriciu teritorijose buvo suformuota Vakaru Ukrainos Liaudies Respublika su sostine Lvove Po Lenkijos Ukrainos karo Lvovas atiteko Lenkijai 1921 m buvo įkurta Lvovo vaivadija Po Molotovo Ribentropo pakto Lvovo vaivadija uzgrobe Tarybu Sajunga ir įkure Lvovo sritį Ukrainos TSR sudetyje 1941 1944 m buvo vokieciu okupuota GyventojaiDrohobycas 2008 aisias m srityje gyveno 2 559 800 gyventoju ir tai sudare beveik 2 49 visu Ukrainos gyventoju Tarp ju miesto gyventoju 59 3 kaimo gyventoju 40 7 Pagal tautybe gyventojai pasiskirsto ukrainieciai 94 8 rusai 3 6 lenkai 0 7 kiti baltarusiai zydai 0 3 Srities vidutinis gyventoju tankumas 119 54 zm km Administracinis suskirstymasSritis padalinta į 20 rajonu 9 srities pavaldumo miestus 35 rajono pavaldumo miestus Srities pavaldumo miestai Lietuviskai Ukrainietiskai Gyventoju skaiciusLvovas Lviv 735 5Drohobycas Drogobich 78 7Cervonohradas Chervonograd 68 7Stryjus Strij 60 7Boryslavas Borislav 36 1Sambiras Sambir 34 9Truskavece Truskavec 30 0Novij Rozdil 27 8Morshin 6 1EkonomikaLvovo srities ekonomineje zonoje isskiriami trys rajonai Prieskarpates masinu gamyba medzio apdirbimas lengvoji bei maisto pramone naftos gavyba sieros gamyba Siaurinį akmens anglies kasimas Voluines Lvovo angliu baseinas chemine bei lengvoji pramone energetika Dobrotviro silumine elektrine Lvovo masinu gamyba maisto bei lengvoji pramone Lvovo mieste yra stambi viesojo transporto gamykla LAZ Srityje auginami javai mieziai kvieciai cukriniai runkeliai linai bulves galvijai kiaules avys arkliai 2008 m Lvovo srityje buvo pagaminta 5 Ukrainos zemes ukio produkcijos Lvovo srityje 2003 metais pagaminta 97 7 elektros lempuciu 88 3 autokroveju 55 5 sieros 34 4 popieriaus 16 6 autobusu 22 6 kartono 13 2 margarino 12 7 dazu 9 5 avalynes 9 3 baldu 9 3 cemento nuo visu salyje gaminamu produktu Ekonomikos rodikliai N rodiklis vienetai 20061 Prekiu eksportas mln JAV doleriu 804 12 Tarp visu Ukrainos sriciu 2 13 Prekiu importas mln JAV doleriu 1120 24 Tarp visu Ukrainos sriciu 2 55 Eksporto importo saldo mln JAV doleriu 316 16 Kapitalines investicijos mln grivinu 6835 37 Vidutinis atlyginimas Grivinu 2007 01 01 9538 Vidutinis atlyginimas JAV doleriu 2007 01 01 188 7 Pagal Ukrainos statistikos komiteto duomenis SusisiekimasLvove ir Stryjuje yra svarbus gelezinkeliu mazgai Lvove taip pat yra stambus tarptautinis oro uostas Automobiliu keliai srityje Marsrutas Didesni miestai srityje Ukrainietiska numeracija Tarptautine numeracija StatusasLvovas Varsuva Zovkva M09 TarptautinisKale Rideris Lvovas M10 E40 TarptautinisLvovas skp Seginai Horodokas Mostyska TarptautinisStryjus Znamenka M12 TarptautinisKijevas Copas Brodai Radyvylivas M06 E40 TarptautinisLvovas Ternopilis Zolocivas H02 NacionalinisMukaceve Lvovas H09 NacionalinisLvovas Luckas Horochivas H17 NacionalinisKeliu rodykle Bendras automobiliu keliu ilgis 8000 km Is ju su tvirta danga 7400 km Bendras gelelezinkeliu ilgis 1309 kmSvietimas ir kulturaLvovo nacionalinis Ivano Franko universitetas Lvovo srities Pagrindinio statistikos valdymo duomenimis 2008 m pagal teatru skaiciu sritis uzeme trecia vieta tarp Ukrainos regionu po Kijevo miesto ir Dniepropetrovsko srities ketvirta vieta pagal aukstuju mokyklu skaiciu po Kijevo miesto Donecko ir Charkovo sriciu bei ketvirtaja vieta pagal studentu skaiciu 10 ciai tukstanciu gyventoju po Kijevo miesto Charkovo srities bei Sevastopolio miesto Is kulturos įstaigu 2008 uju duomenimis srityje buvo 17 muzieju 11 teatru 1374 biblioteku 1397 klubo tipo įstaigu 13 koncertiniu organizaciju Is svietimo įstaigu 2008 uju duomenimis srityje veike 53 aukstosios mokyklos 1469 bendrojo lavinimo svietimo įstaigos 62 profesines mokyklos 487 ikimokyklines įstaigos TurizmasOlesko pilisPidhirciu pilis Srityje yra 3934 istorijos archeologijos architekturos paminklai Svarbiausi ju Lvovo senamiestis įtrauktas į UNESCO pasaulio pavelda valstybinis istorijos kulturos draustinis Turstane IX XIV a tvirtoves griuvesiai Skoles rajone valstybinis istorijos kulturos draustinis Nahujevyciai Ivano Franko gimtine Drohobyciaus rajone Zovkvos senamiestis vienuolynas Krechive Zovkvos rajone senosios slavu gyvenvietes X XIII a Pustomytu rajone Ukrainos auksine pasaga Olesko XIII XVII a Zolocivo Pidhirciu Svirzkio pilys IsnasosPitoma vaga Lvivskoyi oblasti v Ukrayini Archyvuota kopija 2009 03 02 is Wayback Machine projekto skp sienos kirtimo punktas Nurodyta greitkelio M06 ukrainietiskas vidaus pavadinimas Kijevas Copas Greitkelis sutampa su europiniais marsrutais E40 Kale Rideris bei Brestas Machackala Region u fokusi Archyvuota kopija 2008 10 16 is Wayback Machine projekto NuorodosOficiali Lvovo miesto svetaine ukrainieciu ir anglu kalbomis Archyvuota kopija 2016 05 13 is Wayback Machine projekto Lvovo srities draustiniai rusu kalba Archyvuota kopija 2008 04 11 is Wayback Machine projekto