Azərbaycan
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kitos reikšmės Palenkės vaivadija reikšmės Palenkės vaivadija lenk województwo podlaskie teritorinis vienetas Lenkijos š
Palenkės vaiv
- Kitos reikšmės – Palenkės vaivadija (reikšmės).
Palenkės vaivadija (lenk. województwo podlaskie) – teritorinis vienetas Lenkijos šiaurės rytuose. Administracinis centras – Balstogė.
| Palenkės vaivadija | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
| Valstybė | Lenkija | ||||||
| Administracinis centras | Balstogė | ||||||
| Apskritys | 14 | ||||||
| Vaivada | Jozef Bohdan Paszkowski | ||||||
| Gyventojų | 1 194 965 | ||||||
| Plotas | 20 187,02 km² | ||||||
| Tankumas | 59 žm./km² | ||||||
| Tinklalapis | Podlaskie | ||||||
| Vikiteka | Palenkės vaivadijaVikiteka | ||||||
Istorija
Palenkės vaivadija tik iš dalies yra istoriniame Palenkės regione. Dabartinė vaivadija susideda iš šių istorinių regionų:
- Palenkės – apie 36 % teritorijos;
- Suvalkijos (Jotvos) – 35 % (Augustavo apskritis, šiaurinė Grajevo apskrities dalis, dalis Sokulkų apskrities, Seinų ir Suvalkų apskritys);
- Mazovijos – apie 20 % (Lomžos žemės ir Viznos žemės);
- Polesės – apie 7 %: (Semiatičės apskrities dalis);
- Mozūrijos – apie 1 % (Grajevo apskrities dalis).
Nuo VIII a. pr. m. e. iki XIII a. didžiojoje dalyje šių žemių gyveno jotvingiai, kurių žemės buvo vadinamos Jotva. Šalia jotvingių taip pat gyveno ir vakarų slavų bei rytų slavų gentys. 1199–1392 m. pietinė vaivadijos dalis priklausė Kijevo Rusios, Haličo-Volynės kunigaikštystei. Vakarinė dalis 1138–1526 m. priklausė Mazovijos kunigaikštystei. Šiaurinė ir rytinė dalis nuo XIII a. priklausė Lietuvos Didžiajai kunigaikštystei. 1226 m. Mozūrijos kunigaikštis pakvietė į Mozūriją kryžiuočius kovoti prieš prūsus ir jotvingius. Per XIII–XIV a. kryžiuočiai nuolat puldinėdavo jotvingius, kuriuos galiausiai beveik visiškai išnaikino.
Nuo XIV–XV a. šias, po jotvingių išnaikinimo ištuštėjusias vietoves, pradėjo kolonizuoti mozūrai ir lenkai. Byrant Haličo-Volynės kunigaikštystei dalį jos žemių (Bresto kunigaikštystę) užėmė Gediminas. Dėl to kurį laiką tęsėsi konfliktai tarp Lietuvos ir Mazovijos. Siena su Mazovija galiausiai nusistovėjo XV a. LDK priklausiusi dabartinės vaivadijos dalis 1413 m. buvo įtraukta į Trakų vaivadijos sudėtį, o po šimto metų padalinus šią vaivadiją (1513 m.) – į Palenkės vaivadijos sudėtį.
1529 m. vakarinė dalis tapo Lenkijos karalystės, Didžiosios Lenkijos provincijos, Mazovijos vaivadijos dalimi. 1569 m. Liublino unijos metu prie Lenkijos buvo prijungta didžioji dalis LDK priklausiusių Palenkės žemių.1569–1795 m. vakarinė vaivadijos dalis priklausė Lenkijos karalystės Mažosios Lenkijos provincijai, o rytinė LDK Trakų, Bresto ir Naugarduko vaivadijoms. Po 1795 m. Abiejų Tautų Respublikos padalijimo vakarinė ir šiaurinė dalis iki 1807 m. priklausė Prūsijos karalystės Naujosios Rytų Prūsijos Balstogės departamentui, o rytinė 1795–1796 m. priklausė Rusijos imperijos Slanimo gubernijai, 1796–1801 m. Lietuvos gubernijai ir nuo 1801 m. iki 1914 m. priklausė Gardino gubernijai. Po 1807 m. Tilžės taikos dalis vakarinių ir šiaurinių žemių atiteko Rusijos imperijos, Balstogės sričiai, kuriai priklausė iki 1842 m., kai buvo prijungtos prie Gardino gubernijos. Kita vakarinių ir šiaurinių žemių dalis 1807–1815 m. priklausė Varšuvos kunigaikštystės Lomžos departamentui, 1816–1837 m. priklausė Rusijos imperijos Lenkijos Kongreso karalystės Augustavo vaivadijai, 1837–1866 m. Augustavo gubernijai, 1867–1914 m. Lomžos gubernijai ir Suvalkų gubernijai.
1914 m. visą regioną užėmė Vokietijos imperija ir rytines žemes įtraukė į Oberosto sudėtį, o vakarines į Varšuvos generalgubernijos sudėtį. 1919 m. susikūrus Antrajai Lenkijos Respublikai visa dabartinės vaivadijos teritorija pateko į Balstogės vaivadijos sudėtį. Po karo į šiaurės rytines vaivadijos ribas remdamasi 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartimi pretendavo ir Lietuva. Taip pat į šias žemes pretendavo ir Tarybų Rusija, kuri buvo jas užėmusi 1920 m. Lenkijos-sovietų karo metu. 1939 m. rugsėjo pradžioje visą vaivadiją užėmė Trečiasis Reichas, bet jau rugsėjo pabaigoje pagal Molotovo-Ribentropo paktą perdavė šias žemes, išskyrus Suvalkų trikampį Tarybų Sąjungai, kuri prijungė šias žemes prie Baltarusijos TSR ir įkūrė Balstogės sritį. 1941 m. birželio mėnesį visą vaivadiją užėmė Trečiasis Reichas ir sudarė naują Balstogės srities administracinį vienetą, kuris gyvavo iki 1945 metų. 1944 m. šios žemės buvo vėl trumpam prijungtos prie Baltarusijos TSR, bet vėliau atiduotos Lenkijos Liaudies Respublikai.
Nuo 1945 m. iki 1975 m. šios žemės priklausė Balstogės vaivadijai, o nuo 1975 m. iki 1999 m. mažesnėms Balstogės, Suvalkų ir Lomžos vaivadijoms. 1999 m. sausio 1 d. iš Balstogės, Lomžos ir trijų Suvalkų vaivadijos apskričių (Augustavo, Seinų ir Suvalkų su Suvalkų miestu) sudaryta nauja Palenkės vaivadija. 2001 m. vasario 19 d. pradėtas naudoti Palenkės vaivadijos herbas ir 2002 m. rugpjūčio 30 d. pradėta naudoti Palenkės vaivadijos vėliava.
Administracinis suskirstymas
Iš viso vaivadijoje yra 3 miestai-apskritys, 14 apskričių, 13 miesto valsčių, 25 kaimo-miesto valsčiai ir 80 kaimo valsčių. Vaivadijoje yra 3307 gyvenvietės.
| Lietuviškai | Lenkiškai | Plotas, km² | Adm. centras | Gyventojai (2006) | Kiti miestai | Valsčiai |
|---|---|---|---|---|---|---|
| Augustavo apskritis | powiat augustowski | 1658 | Augustavas | 58966 | Liepinė | 7 |
| Balstogės apskritis | powiat białostocki | 2985 | Balstogė | 139797 | Lapos, Balstogės Čarna, Vasilkuvas, Choroščius, Supraslis, Zabluduvas, Tykocinas, Suražas | 15 |
| Bielsko apskritis | powiat bielski | 1385 | Bielskas | 60047 | Branskas | 8 |
| Grajevo apskritis | powiat grajewski | 967 | Grajevas | 50120 | Ščučynas, Raigardas | 6 |
| Hainuvkos apskritis | powiat hajnowski | 1624 | Hainuvka | 48130 | Kleščeliai | 9 |
| Kolno apskritis | powiat kolneński | 940 | Kolnas | 39676 | Staviskos | 6 |
| Lomžos apskritis | powiat łomżyński | 1354 | Lomža | 50887 | Novogrudas, Jedvabnas | 9 |
| Mazovijos Vysokio apskritis | powiat wysokomazowiecki | 1288 | Mazovijos Vysokis | 59719 | Cechanovecas, Čyževas, Šepetovas | 10 |
| Monkų apskritis | powiat moniecki | 1382 | Monkos | 42960 | Knišinas, Goniondzas | 7 |
| Seinų apskritis | powiat sejneński | 856 | Seinai | 21331 | - | 5 |
| Semiatyčių apskritis | powiat siemiatycki | 1460 | Semiatyčės | 48603 | Drohičinas | 9 |
| Sokulkos apskritis | powiat sokólski | 2054 | Sokulka | 72424 | Dambrava, Suchovolia, Krynkos | 10 |
| Suvalkų apskritis | powiat suwalski | 1307 | Suvalkai | 65136 | - | 9 |
| Zambruvo apskritis | powiat zambrowski | 733 | Zambruvas | 44798 | - | 5 |
| Balstogė | Białystok | 102 | Balstogė | 295210 | - | 1 |
| Lomža | Łomża | 33 | Lomža | 63572 | - | 1 |
| Suvalkai | Suwałki | 65 | Suvalkai | 69234 | - | 1 |
Geografija
Pagal 2011 m. sausio 1 d. duomenis vaivadijos plotas buvo 20 187 km², tai yra 6,5 % šalies teritorijos. Šiaurės rytuose ribojasi su Lietuva (Alytaus ir Marijampolės apskritimis; 100,3 km), rytuose – su Baltarusija (236,3 km), šiaurės vakaruose – su Varmijos Mozūrų vaivadija, pietvakariuose – su Mazovijos vaivadija, pietuose su Liublino vaivadija (3,6 km).
Vaivadija išsidėsčiusi Šiaurinės Palenkės žemumoje, ir Sūduvos aukštumoje. Šiaurinė dalis kalvota, jai būdingi tarp kalvų išsidėstę ežerai – Rytų Sūduvos, Vakarų Sūduvos ežerynai, Elko ežerynas, Augustavo lygumos zandrų ežerai. Centrinėje ir pietinėje dalyje yra būdingi periglacialinių procesų suformuoti landšaftai: Balstogės aukštumos, Kolno aukštuma, Aukštutinės Mazovijos aukštuma, Drohičino aukštuma, Sokulkos aukštuma, Lomžos tarpupis, Bielsko lyguma.
Gamta
Urbanizacijos lygis siekia 57,8 %, tai viena iš mažiausiai urbanizuotų vaivadijų Lenkijoje. Vaivadijoje yra dideli žmogaus nepaliestų miškų masyvai, tai Belovežo giria, Augustavo giria, Knišino giria ir Kurpių giria, kuriose auga daugybė augalų rūšių ir gyvena daugybė gyvūnų rūšių. Belovežo ir Knišino giriose sutinkami briedžiai, vilkai, lūšys ir stumbrai.
Vaivadijoje yra daugybė ežerų iš kurių žymiausi yra, vienas iš didžiausių šalies ežerų – Vygriai ir giliausias šalies ežeras – Ančia. Taip pat gausu upių, iš kurių didžiausios yra Narevas, Vakarinis Bugas ir Bebras, kuris Augustavo kanalu sujungtas su Nemunu. Aukščiausias vaivadijos taškas yra Ravelių kalnas – 298 m aukštyje virš jūros lygio. Trečdalis vaivadijos yra saugomos teritorijos, tarp jų 4 nacionaliniai parkai, 3 kraštovaizdžio parkai, 85 draustiniai ir 2051 saugomi gamtos paminklai. Belovežo nacionalinis parkas 1977 m. buvo paskelbtas UNESCO biosferos rezervatu. 1979 m. parkas įtrauktas į pasaulio paveldo sąrašą. Bebro nacionalinis parkas yra didžiausias Lenkijoje.
- Nacionaliniai parkai:
- Bebro nacionalinis parkas;
- Belovežo nacionalinis parkas;
- Narevo nacionalinis parkas;
- Vygrių nacionalinis parkas.
- Kraštovaizdžio parkai:
- Suvalkų kraštovaizdžio parkas;
- Knišino girios kraštovaizdžio parkas;
- Lomžos Narevo upės slėnio kraštovaizdžio parkas.
- Upės:
- Bebras
- Supraslė
- Vakarinis Bugas
- Narevas
Klimatas kontinentinis, pasižymintis karštomis vasaromis ir šaltomis žiemomis.
Miestai
- Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Sąrašas:Palenkės vaivadijos miestai.
Vaivadijoje yra vienintelis didelis šiaurės rytų Lenkijos miestas – Balstogė. Kiti septyni pagal dydį vaivadijos miestai kartu sudėjus neturi tiek gyventojų kiek Balstogė. Iš viso Palenkės vaivadijoje yra 40 miestų. Didžiausi miestai 2009 m. birželio 30 d. duomenimis:
- Balstogė – 294 399 (102 km²)
- Suvalkai – 69 611 (65,50 km²)
- Lomža – 63 369 (32,71 km²)
- Augustavas – 30 431 (80,93 km²)
- Bielskas – 26 493 (26,88 km²)
- Zambruvas – 22 442 (19,02 km²)
- Grajevas – 22 269 (18,93 km²)
- Hainuvka – 21 654 (21,29 km²)
Gyventojai
Pagal 2015 m. birželio 30 d. duomenimis vaivadijoje gyveno 1 190 253 žmonės, kas sudaro 3,1 % šalies gyventojų skaičiaus.
Tautinė sudėtis
Pagal 2002 m. gyventojų surašymo duomenis iš viso vaivadijoje gyveno 1,208,606 gyventojai, iš kurių:
- lenkai – 93,9 % (1 135 347);
- gudai – 3,84 % (46 420);
- lietuviai – 0,42 % (5 156);
- ukrainiečiai – 0,11 % (1 441);
- rusai – 0,05 % (647);
- čigonai – 0,03 % (369);
- totoriai – 0,02 % (323);
- kiti – 1,56 % (18,903).
Religija
Didžioji dalis gyventojų yra katalikai ir taip pat manoma, kad yra apie 300 000 stačiatikių. Vaivadija patenka į keturias katalikų vyskupijas, tai Balstogės arkivyskupija, Lomžos vyskupija, Drohičino vyskupija ir Luko vyskupija. Taip pat patenka į dvi stačiatikių vyskupijas, tai Varšuvos-Bielsko stačiatikių vyskupija ir Balstogės-Gdansko stačiatikių vyskupija.
Ūkis
Bendrasis vidaus produktas 2009 m. siekė 30,9 mlrd. zlotų, kas sudarė 2,3 % bendrojo visos šalies vidaus produkto. Metinis BVP vienam žmogui sudarė 26 000 zlotų ir pagal šį rodiklį vaivadiją užėmė 14 vietą iš 16 vaivadijų. BVP 2010 m. siekė 16,7 mlrd. zlotų, kas sudarė 1,7 % bendrojo visos šalies vidaus produkto. Metinis BVP vienam žmogui sudarė 26 000 zlotų ir pagal šį rodiklį vaivadiją užėmė 14 vietą iš 16 vaivadijų.
2011 m. 3 ketvirtyje vidutinis mėnesinis darbo užmokestis vienam gyventojui sudarė 3220,88 zlotų ir pagal šį rodiklį vaivadiją užėmė 11 vietą iš 16 vaivadijų. 2012 m. kovo mėnesio pabaigoje vaivadijoje buvo 69 100 bedarbių, kurie sudarė 14,7 % visų darbingo amžiaus žmonių. Panašus bedarbių procentas (14,1 %) buvo ir 2003 m. 2011 m. apie 11 % gyventojų gyveno žemiau skurdo ribos, tai yra blogiausias rezultatas tarp visų vaivadijų.
Vaivadijos ekonomikos pagrindas – žemės ūkis. Čia yra apie 120 000 ūkių. Ūkiai daugiausia smulkūs ir vidutiniai, vidutinis ūkio dydis – 11,3 ha. Mažieji ūkiai specializuojasi, pvz., vaisių auginime, didieji ūkiai užsiima galvijininkyste, ypač pienininkyste, taip pat javų auginimu.
Su žemės ūkiu susijusi ir didžioji pramonės dalis – tai daugiausia žemės ūkio produktų perdirbimas. Be maisto gamybos vaivadijoje yra lengvoji, medienos apdirbimo, statybinių medžiagų gamybos, mašinų gamybos pramonė.
Pramonės gamyba pagal sektorius:
- maisto ir gėrimų gamyba 46.2%
- medienos ir medienos gaminių gamyba 14.6%
- elektros, dujų ir geriamojo vandens gamyba bei tiekimas 10.7%
- mašinų gamyba 4.8%
- tekstilė 4.4%
2002 m. vaivadijoje veikė 95 000 įmonių, iš kurių 97 % privačiame sektoriuje, užsiemė:
- Prekyba ir paslaugomis – 33,2 %;
- Nekilnojamo turto paslaugomis – 11,8 %;
- Statyba – 10,5 %;
- Pramonine gamyba – 9,7 %;
- Transportu – 8,3 %;
- Žemės ūkiu, medžiokle ir žvejyba – 4,5 %.
Susisiekimas
Automobilių transportas
- Automagistralės: Via Baltica ;
- : , , , ;
- : , , , , , , , , , ;
- : , , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,
, , , , , , , , , .
Geležinkeliai
- ;
- Balstogė-Glomnas geležinkelio linija;
- Balstogė-Zubki Bialostockiai geležinkelio linija;
- Bernadčizna-Oskierkai geležinkelio linija;
- Bialovieža Tovarova-Bialovieža Palacas geležinkelio linija;
- Bruzgių-Geniušės geležinkelio linija;
- Levkai–Bialovieža Tovarova geležinkelio linija;
- Miklaševas-Planta geležinkelio linija;
- Mockavos-Suvalkų geležinkelio linija;
- Novosadai-Chrizanuvas geležinkelio linija;
- Ostrolenka-Lapiai geležinkelio linija;
- Sedlcos-Siemianuvka geležinkelio linija;
- Sokulkos-Suvalkų geležinkelio linija;
- Valstybės siena-Chrizanuvas geležinkelio linija;
- Zablotčizna-Oskierkai geležinkelio linija;
- Zambruvas-Červoni Buras geležinkelio linija;
- Zelonkos-Kužnica Bialostockos geležinkelio linija;
- Zubki Bialostockiai-Valstybės siena geležinkelio linija;
- Čeremcha-Balstogė geležinkelio linija;
- Čeremcha–Brestas geležinkelio linija;
- Šniadovas-Lomža geležinkelio linija.
Šaltiniai
- http://stat.gov.pl/obszary-tematyczne/ludnosc/ludnosc/powierzchnia-i-ludnosc-w-przekroju-terytorialnym-w-2014-r-,7,11.html
- D. Baronas, A.Dubonis, R.Petrauskas Lietuvos istorija III t.. Vilnius, 2011. P.56.
- https://www.wrotapodlasia.pl/en/region/history/ Archyvuota kopija 2016-10-18 iš Wayback Machine projekto.
- http://mkp.emokykla.lt/gimtoji/images.php?IId=268 Archyvuota kopija 2023-03-24 iš Wayback Machine projekto.
- http://forum.istorija.net/photos/show-album.asp?albumid=35&photoid=360 Archyvuota kopija 2014-12-30 iš Wayback Machine projekto.
- http://stat.gov.pl/obszary-tematyczne/ludnosc/ludnosc/ludnosc-stan-i-struktura-ludnosci-oraz-ruch-naturalny-w-przekroju-terytorialnym-stan-w-dniu-30-vi-2015-r-,6,18.html
- http://www.stat.gov.pl/gus/5840_4520_PLK_HTML.htm Archyvuota kopija 2012-01-25 iš Wayback Machine projekto.
- http://www.agroakademija.lt/video/?id=116 Archyvuota kopija 2016-10-19 iš Wayback Machine projekto.
- https://consulate-sejny.mfa.lt/sejny/lt/konsuline-informacija/kita-informacija/informacija-apie-palenkes-vaivadija Archyvuota kopija 2016-10-18 iš Wayback Machine projekto.
- http://whyeasternpoland.eu/en/why-is-worth-/why-here-/locations/podlaskie-79 Archyvuota kopija 2016-04-11 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos
- Vaivadijos tinklalapis Archyvuota kopija 2012-06-29 iš Wayback Machine projekto.
- Vaivadijos statistika (Polskawliczbach.pl)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Palenkės vaiv, Kas yra Palenkės vaiv? Ką reiškia Palenkės vaiv?
Kitos reiksmes Palenkes vaivadija reiksmes Palenkes vaivadija lenk wojewodztwo podlaskie teritorinis vienetas Lenkijos siaures rytuose Administracinis centras Balstoge Palenkes vaivadija Issamiau Issamiau Valstybe LenkijaAdministracinis centras BalstogeApskritys 14Vaivada Jozef Bohdan PaszkowskiGyventoju 2014 1 194 965Plotas 20 187 02 km Tankumas 2014 59 zm km Tinklalapis PodlaskieVikiteka Palenkes vaivadijaVikitekaIstorijaPalenkes vaivadija tik is dalies yra istoriniame Palenkes regione Dabartine vaivadija susideda is siu istoriniu regionu Palenkes apie 36 teritorijos Suvalkijos Jotvos 35 Augustavo apskritis siaurine Grajevo apskrities dalis dalis Sokulku apskrities Seinu ir Suvalku apskritys Mazovijos apie 20 Lomzos zemes ir Viznos zemes Poleses apie 7 Semiatices apskrities dalis Mozurijos apie 1 Grajevo apskrities dalis Nuo VIII a pr m e iki XIII a didziojoje dalyje siu zemiu gyveno jotvingiai kuriu zemes buvo vadinamos Jotva Salia jotvingiu taip pat gyveno ir vakaru slavu bei rytu slavu gentys 1199 1392 m pietine vaivadijos dalis priklause Kijevo Rusios Halico Volynes kunigaikstystei Vakarine dalis 1138 1526 m priklause Mazovijos kunigaikstystei Siaurine ir rytine dalis nuo XIII a priklause Lietuvos Didziajai kunigaikstystei 1226 m Mozurijos kunigaikstis pakviete į Mozurija kryziuocius kovoti pries prusus ir jotvingius Per XIII XIV a kryziuociai nuolat puldinedavo jotvingius kuriuos galiausiai beveik visiskai isnaikino Nuo XIV XV a sias po jotvingiu isnaikinimo istustejusias vietoves pradejo kolonizuoti mozurai ir lenkai Byrant Halico Volynes kunigaikstystei dalį jos zemiu Bresto kunigaikstyste uzeme Gediminas Del to kurį laika tesesi konfliktai tarp Lietuvos ir Mazovijos Siena su Mazovija galiausiai nusistovejo XV a LDK priklausiusi dabartines vaivadijos dalis 1413 m buvo įtraukta į Traku vaivadijos sudetį o po simto metu padalinus sia vaivadija 1513 m į Palenkes vaivadijos sudetį 1529 m vakarine dalis tapo Lenkijos karalystes Didziosios Lenkijos provincijos Mazovijos vaivadijos dalimi 1569 m Liublino unijos metu prie Lenkijos buvo prijungta didzioji dalis LDK priklausiusiu Palenkes zemiu 1569 1795 m vakarine vaivadijos dalis priklause Lenkijos karalystes Mazosios Lenkijos provincijai o rytine LDK Traku Bresto ir Naugarduko vaivadijoms Po 1795 m Abieju Tautu Respublikos padalijimo vakarine ir siaurine dalis iki 1807 m priklause Prusijos karalystes Naujosios Rytu Prusijos Balstoges departamentui o rytine 1795 1796 m priklause Rusijos imperijos Slanimo gubernijai 1796 1801 m Lietuvos gubernijai ir nuo 1801 m iki 1914 m priklause Gardino gubernijai Po 1807 m Tilzes taikos dalis vakariniu ir siauriniu zemiu atiteko Rusijos imperijos Balstoges sriciai kuriai priklause iki 1842 m kai buvo prijungtos prie Gardino gubernijos Kita vakariniu ir siauriniu zemiu dalis 1807 1815 m priklause Varsuvos kunigaikstystes Lomzos departamentui 1816 1837 m priklause Rusijos imperijos Lenkijos Kongreso karalystes Augustavo vaivadijai 1837 1866 m Augustavo gubernijai 1867 1914 m Lomzos gubernijai ir Suvalku gubernijai 1914 m visa regiona uzeme Vokietijos imperija ir rytines zemes įtrauke į Oberosto sudetį o vakarines į Varsuvos generalgubernijos sudetį 1919 m susikurus Antrajai Lenkijos Respublikai visa dabartines vaivadijos teritorija pateko į Balstoges vaivadijos sudetį Po karo į siaures rytines vaivadijos ribas remdamasi 1920 m liepos 12 d Lietuvos ir Tarybu Rusijos taikos sutartimi pretendavo ir Lietuva Taip pat į sias zemes pretendavo ir Tarybu Rusija kuri buvo jas uzemusi 1920 m Lenkijos sovietu karo metu 1939 m rugsejo pradzioje visa vaivadija uzeme Treciasis Reichas bet jau rugsejo pabaigoje pagal Molotovo Ribentropo pakta perdave sias zemes isskyrus Suvalku trikampį Tarybu Sajungai kuri prijunge sias zemes prie Baltarusijos TSR ir įkure Balstoges sritį 1941 m birzelio menesį visa vaivadija uzeme Treciasis Reichas ir sudare nauja Balstoges srities administracinį vieneta kuris gyvavo iki 1945 metu 1944 m sios zemes buvo vel trumpam prijungtos prie Baltarusijos TSR bet veliau atiduotos Lenkijos Liaudies Respublikai Nuo 1945 m iki 1975 m sios zemes priklause Balstoges vaivadijai o nuo 1975 m iki 1999 m mazesnems Balstoges Suvalku ir Lomzos vaivadijoms 1999 m sausio 1 d is Balstoges Lomzos ir triju Suvalku vaivadijos apskriciu Augustavo Seinu ir Suvalku su Suvalku miestu sudaryta nauja Palenkes vaivadija 2001 m vasario 19 d pradetas naudoti Palenkes vaivadijos herbas ir 2002 m rugpjucio 30 d pradeta naudoti Palenkes vaivadijos veliava Administracinis suskirstymasAdministracinis suskirstymas apskritimis ir miestais Is viso vaivadijoje yra 3 miestai apskritys 14 apskriciu 13 miesto valsciu 25 kaimo miesto valsciai ir 80 kaimo valsciu Vaivadijoje yra 3307 gyvenvietes Lietuviskai Lenkiskai Plotas km Adm centras Gyventojai 2006 Kiti miestai ValsciaiAugustavo apskritis powiat augustowski 1658 Augustavas 58966 Liepine 7Balstoges apskritis powiat bialostocki 2985 Balstoge 139797 Lapos Balstoges Carna Vasilkuvas Choroscius Supraslis Zabluduvas Tykocinas Surazas 15Bielsko apskritis powiat bielski 1385 Bielskas 60047 Branskas 8Grajevo apskritis powiat grajewski 967 Grajevas 50120 Scucynas Raigardas 6Hainuvkos apskritis powiat hajnowski 1624 Hainuvka 48130 Klesceliai 9Kolno apskritis powiat kolnenski 940 Kolnas 39676 Staviskos 6Lomzos apskritis powiat lomzynski 1354 Lomza 50887 Novogrudas Jedvabnas 9Mazovijos Vysokio apskritis powiat wysokomazowiecki 1288 Mazovijos Vysokis 59719 Cechanovecas Cyzevas Sepetovas 10Monku apskritis powiat moniecki 1382 Monkos 42960 Knisinas Goniondzas 7Seinu apskritis powiat sejnenski 856 Seinai 21331 5Semiatyciu apskritis powiat siemiatycki 1460 Semiatyces 48603 Drohicinas 9Sokulkos apskritis powiat sokolski 2054 Sokulka 72424 Dambrava Suchovolia Krynkos 10Suvalku apskritis powiat suwalski 1307 Suvalkai 65136 9Zambruvo apskritis powiat zambrowski 733 Zambruvas 44798 5Balstoge Bialystok 102 Balstoge 295210 1Lomza Lomza 33 Lomza 63572 1Suvalkai Suwalki 65 Suvalkai 69234 1GeografijaPalenkes vaivadija Pagal 2011 m sausio 1 d duomenis vaivadijos plotas buvo 20 187 km tai yra 6 5 salies teritorijos Siaures rytuose ribojasi su Lietuva Alytaus ir Marijampoles apskritimis 100 3 km rytuose su Baltarusija 236 3 km siaures vakaruose su Varmijos Mozuru vaivadija pietvakariuose su Mazovijos vaivadija pietuose su Liublino vaivadija 3 6 km Vaivadija issidesciusi Siaurines Palenkes zemumoje ir Suduvos aukstumoje Siaurine dalis kalvota jai budingi tarp kalvu issideste ezerai Rytu Suduvos Vakaru Suduvos ezerynai Elko ezerynas Augustavo lygumos zandru ezerai Centrineje ir pietineje dalyje yra budingi periglacialiniu procesu suformuoti landsaftai Balstoges aukstumos Kolno aukstuma Aukstutines Mazovijos aukstuma Drohicino aukstuma Sokulkos aukstuma Lomzos tarpupis Bielsko lyguma Gamta Vygriu ezerasBelovezo giria Urbanizacijos lygis siekia 57 8 tai viena is maziausiai urbanizuotu vaivadiju Lenkijoje Vaivadijoje yra dideli zmogaus nepaliestu misku masyvai tai Belovezo giria Augustavo giria Knisino giria ir Kurpiu giria kuriose auga daugybe augalu rusiu ir gyvena daugybe gyvunu rusiu Belovezo ir Knisino giriose sutinkami briedziai vilkai lusys ir stumbrai Vaivadijoje yra daugybe ezeru is kuriu zymiausi yra vienas is didziausiu salies ezeru Vygriai ir giliausias salies ezeras Ancia Taip pat gausu upiu is kuriu didziausios yra Narevas Vakarinis Bugas ir Bebras kuris Augustavo kanalu sujungtas su Nemunu Auksciausias vaivadijos taskas yra Raveliu kalnas 298 m aukstyje virs juros lygio Trecdalis vaivadijos yra saugomos teritorijos tarp ju 4 nacionaliniai parkai 3 krastovaizdzio parkai 85 draustiniai ir 2051 saugomi gamtos paminklai Belovezo nacionalinis parkas 1977 m buvo paskelbtas UNESCO biosferos rezervatu 1979 m parkas įtrauktas į pasaulio paveldo sarasa Bebro nacionalinis parkas yra didziausias Lenkijoje Nacionaliniai parkai Bebro nacionalinis parkas Belovezo nacionalinis parkas Narevo nacionalinis parkas Vygriu nacionalinis parkas Krastovaizdzio parkai Suvalku krastovaizdzio parkas Knisino girios krastovaizdzio parkas Lomzos Narevo upes slenio krastovaizdzio parkas Upes Bebras Suprasle Vakarinis Bugas Narevas Klimatas kontinentinis pasizymintis karstomis vasaromis ir saltomis ziemomis MiestaiDaugiau informacijos galite rasti straipsnyje Sarasas Palenkes vaivadijos miestai BalstogeSuvalkai Vaivadijoje yra vienintelis didelis siaures rytu Lenkijos miestas Balstoge Kiti septyni pagal dydį vaivadijos miestai kartu sudejus neturi tiek gyventoju kiek Balstoge Is viso Palenkes vaivadijoje yra 40 miestu Didziausi miestai 2009 m birzelio 30 d duomenimis Balstoge 294 399 102 km Suvalkai 69 611 65 50 km Lomza 63 369 32 71 km Augustavas 30 431 80 93 km Bielskas 26 493 26 88 km Zambruvas 22 442 19 02 km Grajevas 22 269 18 93 km Hainuvka 21 654 21 29 km GyventojaiVaivadijos gyventoju piramide pagal 2007 m birzelio 30 d duomenis Pagal 2015 m birzelio 30 d duomenimis vaivadijoje gyveno 1 190 253 zmones kas sudaro 3 1 salies gyventoju skaiciaus Tautine sudetis Pagal 2002 m gyventoju surasymo duomenis is viso vaivadijoje gyveno 1 208 606 gyventojai is kuriu lenkai 93 9 1 135 347 gudai 3 84 46 420 lietuviai 0 42 5 156 ukrainieciai 0 11 1 441 rusai 0 05 647 cigonai 0 03 369 totoriai 0 02 323 kiti 1 56 18 903 Religija Tikocino Sv Trejybes baznycia Didzioji dalis gyventoju yra katalikai ir taip pat manoma kad yra apie 300 000 staciatikiu Vaivadija patenka į keturias kataliku vyskupijas tai Balstoges arkivyskupija Lomzos vyskupija Drohicino vyskupija ir Luko vyskupija Taip pat patenka į dvi staciatikiu vyskupijas tai Varsuvos Bielsko staciatikiu vyskupija ir Balstoges Gdansko staciatikiu vyskupija ukisBendrasis vidaus produktas 2009 m sieke 30 9 mlrd zlotu kas sudare 2 3 bendrojo visos salies vidaus produkto Metinis BVP vienam zmogui sudare 26 000 zlotu ir pagal sį rodiklį vaivadija uzeme 14 vieta is 16 vaivadiju BVP 2010 m sieke 16 7 mlrd zlotu kas sudare 1 7 bendrojo visos salies vidaus produkto Metinis BVP vienam zmogui sudare 26 000 zlotu ir pagal sį rodiklį vaivadija uzeme 14 vieta is 16 vaivadiju 2011 m 3 ketvirtyje vidutinis menesinis darbo uzmokestis vienam gyventojui sudare 3220 88 zlotu ir pagal sį rodiklį vaivadija uzeme 11 vieta is 16 vaivadiju 2012 m kovo menesio pabaigoje vaivadijoje buvo 69 100 bedarbiu kurie sudare 14 7 visu darbingo amziaus zmoniu Panasus bedarbiu procentas 14 1 buvo ir 2003 m 2011 m apie 11 gyventoju gyveno zemiau skurdo ribos tai yra blogiausias rezultatas tarp visu vaivadiju Vaivadijos ekonomikos pagrindas zemes ukis Cia yra apie 120 000 ukiu ukiai daugiausia smulkus ir vidutiniai vidutinis ukio dydis 11 3 ha Mazieji ukiai specializuojasi pvz vaisiu auginime didieji ukiai uzsiima galvijininkyste ypac pienininkyste taip pat javu auginimu Su zemes ukiu susijusi ir didzioji pramones dalis tai daugiausia zemes ukio produktu perdirbimas Be maisto gamybos vaivadijoje yra lengvoji medienos apdirbimo statybiniu medziagu gamybos masinu gamybos pramone Pramones gamyba pagal sektorius maisto ir gerimu gamyba 46 2 medienos ir medienos gaminiu gamyba 14 6 elektros duju ir geriamojo vandens gamyba bei tiekimas 10 7 masinu gamyba 4 8 tekstile 4 4 2002 m vaivadijoje veike 95 000 įmoniu is kuriu 97 privaciame sektoriuje uzsieme Prekyba ir paslaugomis 33 2 Nekilnojamo turto paslaugomis 11 8 Statyba 10 5 Pramonine gamyba 9 7 Transportu 8 3 Zemes ukiu medziokle ir zvejyba 4 5 SusisiekimasAutomobiliu transportas Pagrindinis straipsnis Vaivadiju keliai Palenkes vaivadijoje Automagistrales Via Baltica Gelezinkeliai Gelezinkeliu linijos Palenkes vaivadijoje Balstoge Glomnas gelezinkelio linija Balstoge Zubki Bialostockiai gelezinkelio linija Bernadcizna Oskierkai gelezinkelio linija Bialovieza Tovarova Bialovieza Palacas gelezinkelio linija Bruzgiu Geniuses gelezinkelio linija Levkai Bialovieza Tovarova gelezinkelio linija Miklasevas Planta gelezinkelio linija Mockavos Suvalku gelezinkelio linija Novosadai Chrizanuvas gelezinkelio linija Ostrolenka Lapiai gelezinkelio linija Sedlcos Siemianuvka gelezinkelio linija Sokulkos Suvalku gelezinkelio linija Valstybes siena Chrizanuvas gelezinkelio linija Zablotcizna Oskierkai gelezinkelio linija Zambruvas Cervoni Buras gelezinkelio linija Zelonkos Kuznica Bialostockos gelezinkelio linija Zubki Bialostockiai Valstybes siena gelezinkelio linija Ceremcha Balstoge gelezinkelio linija Ceremcha Brestas gelezinkelio linija Sniadovas Lomza gelezinkelio linija Saltiniaihttp stat gov pl obszary tematyczne ludnosc ludnosc powierzchnia i ludnosc w przekroju terytorialnym w 2014 r 7 11 html D Baronas A Dubonis R Petrauskas Lietuvos istorija III t Vilnius 2011 P 56 https www wrotapodlasia pl en region history Archyvuota kopija 2016 10 18 is Wayback Machine projekto http mkp emokykla lt gimtoji images php IId 268 Archyvuota kopija 2023 03 24 is Wayback Machine projekto http forum istorija net photos show album asp albumid 35 amp photoid 360 Archyvuota kopija 2014 12 30 is Wayback Machine projekto http stat gov pl obszary tematyczne ludnosc ludnosc ludnosc stan i struktura ludnosci oraz ruch naturalny w przekroju terytorialnym stan w dniu 30 vi 2015 r 6 18 html http www stat gov pl gus 5840 4520 PLK HTML htm Archyvuota kopija 2012 01 25 is Wayback Machine projekto http www agroakademija lt video id 116 Archyvuota kopija 2016 10 19 is Wayback Machine projekto https consulate sejny mfa lt sejny lt konsuline informacija kita informacija informacija apie palenkes vaivadija Archyvuota kopija 2016 10 18 is Wayback Machine projekto http whyeasternpoland eu en why is worth why here locations podlaskie 79 Archyvuota kopija 2016 04 11 is Wayback Machine projekto NuorodosVaivadijos tinklalapis Archyvuota kopija 2012 06 29 is Wayback Machine projekto Vaivadijos statistika Polskawliczbach pl