Rusijos TFSRРоссийская Советская Федеративная Социалистическая РеспубликаRusijos TFSR vėliavaGyvavimo laikotarpis 1917 m
Tarybų Rusija

Rusijos TFSR | ||
---|---|---|
Российская Советская Федеративная Социалистическая Республика | ||
Rusijos TFSR vėliava | ||
Gyvavimo laikotarpis | 1917 m. lapkričio 7 d. – 1991 m. gruodžio 12 d. | |
Valstybinė kalba | rusų | |
Plotas | 17 075 400 km² | |
Sostinė | ||
Gyventojų skaičius | apie 147 386 000 (1989 m.) | |
Gyventojų tankumas | 8,6/km² | |
Valiuta | Tarybų Sąjungos rublis | |
Laiko zona |
Rusijos TFSR (piln. Rusijos Tarybų Federacinė Socialistinė Respublika) – didžiausia Tarybų Sąjungos respublika, gyvavusi nuo 1917 iki 1991 m. Nuo 1991 m. gruodžio 12 d. gyvuoja nepriklausoma Rusijos Federacija.
Istorija
1917 m. lapkričio 7 d. Petrograde surengė Spalio revoliuciją. Rusijos laikinoji vyriausybė buvo areštuota. lapkričio 8 d. II Visos Rusijos Tarybų suvažiavimas sudarė pirmąją RTFSR liaudies komisarų tarybą (vyriausybę). 1917 m. lapkritį bolševikai teisiškai panaikino luomus. RTFSR, su Centrinių valstybių sąjunga 1918 m. kovo 3 d. sudariusi Bresto taiką, ėmė kurti socialistinės ekonomikos pagrindus. 1918 m. kovą sostinė buvo perkelta į Maskvą. 1918 m. pavasarį prasidėjo RTFSR tautų valstybingumo juridinis įforminimas; tai darė RTFSR specialusis organas − Tautybių liaudies komisariatas. Leninas parengė šalies socialistinio pertvarkymo būdus ir metodus. Balandžio 12 d. bolševikai išleido dekretą dėl Respublikos paminklų, pagal kurį buvo paniekinti ir demontuoti paminklai Rusijos monarchams ir nacionaliniams didvyriams. Vietoj jų buvo atidengti paminklai pasaulio revoliucionieriams, komunizmo teoretikams ir kai kuriems rašytojams (pvz. T. Ševčenkai). 1918 m. gegužės 29 d. buvo paskelbta visuotinė mobilizacija į Raudonąją armiją. 1918 m. liepos 10 d. Tarybų V suvažiavimas priėmė pirmąją RTFSR konstituciją. Ja buvo baigiamas tarybinės valstybinės ir visuomeninės santvarkos įtvirtinimo pirmasis laikotarpis. 1919 m. pirmasis bolševikų valdžią pripažino Afganistanas. 1920 m. Sovietų Rusija užmezgė diplomatinius santykius su Lietuva, Latvija ir Estija.
Po I Pasaulinio karo RTFSR liaudies ūkis buvo sugriautas. Daugelis įmonių neveikė dėl žaliavų ir kuro stokos. Geležinkelio transportas buvo dezorganizuotas ir iš dalies sugriautas. 1921 m. pramonės produkcijos pagaminta 4,6 karto mažiau negu 1913 m., žemės ūkio − apie 2 kartus. Dėl 1921 m. nederliaus šalyje kilo badas.
Iki TSRS susikūrimo RTFSR vyriausybė faktiškai buvo bendra visų tarybinių respublikų vyriausybė, atstovavo joms užsienyje. 1922 m. gruodžio 30 d. Rusijos TFSR, Ukrainos TSR, Baltarusijos TSR ir Užkaukazės TFSR atstovai Maskvos Didžiajame teatre pasirašė SSRS įkūrimo sutartį. 1925 m. į RTFSR sudėtį įėjo (be gubernijų) 9 autonominės respublikos ir 15 autonominių sričių. 1925 m. Rusijos Tarybų XII suvažiavime buvo priimta nauja RTFSR konstitucija, suderinta su 1924 m. TSRS konstitucija. RTFSR perdavė TSRS aukščiausiųjų organų kompetencijai užsienio reikalų, geležinkelio transporto ir ryšių, karo reikalų, užsienio prekybos tvarkymą, pinigų ir kredito sistemos funkcijas.
1925−1927 m. RTFSR liaudies ūkis pasiekė prieškarinį lygį. Per 1929−1932 metus pradėjo veikti apie 1100 didelių pramoninių įmonių. Iki 1930 m. pabaigos buvo likviduotas nedarbas. 1929 m. prasidėjo masinė kolektyvizacija. Per 1933−1937 metus buvo užbaigta visų liaudies ūkio šakų techninė rekonstrukcija, pradėjo veikti 2900 naujų didelių pramonės įmonių. Buvo plečiamas ir stiprinamas RTFSR nacionalinis valstybingumas. 1924−1929 m. vietoj gubernijų, sričių ir apskričių buvo sudaryta sritys, kraštai ir rajonai. 1931 m. pradžioje RTFSR buvo 14 kraštų ir sričių, 11 autonominių respublikų, 14 autonominių sričių, 2085 rajonai.
Pirmaisiais II Pasaulinio karo metais vokiečiai veržėsi į RTFSR gilumą; iki 1941 m. rudens jie pradėjo Leningrado blokadą, priartėjo prie Maskvos, Rostovo prie Dono. Okupuotoje teritorijoje prasidėjo masinis partizaninis judėjimas. Didžiausi mūšiai vyko RTFSR teritorijoje. Per karą RTFSR pramonė gamino 80 % visos TSRS pramonės produkcijos. Kareiviai ir karininkai iš RTFSR sudarė TSRS ginkluotųjų pajėgų didesniąją dalį. Pagal taikos sutartį su Suomija (1944 m.) prie RTFSR buvo prijungta Pečengos sritis, Krymo konferencijos nutarimu − Pietų Sachalinas ir Kurilų salos, Potsdamo konferencijos (1945 m.) nutarimu − Kaliningrado sritis.
Iki 1950 m. pabaigos buvo atkurta karo sugriauta RTFSR pramonė; jos lygis 75 % viršijo prieškarinį. Buvo pastatyta ir atstatyta 3700 didelių pramonės įmonių. Pirmiausia buvo atstatoma 15 seniausių rusų miestų. 1951−1955 m. pradėjo veikti apie 1900 naujų didelių pramonės įmonių. 1954 m., pažymint Ukrainos susijungimo su Rusija 300 metines, Rusijos TFSR Ukrainos TSR perdavė Krymą.
XX a. 7 dešimtmečio antroje pusėje – 8 dešimtmečio pirmoje pusėje prie Volgos, Kamos, Obės, Jenisejaus, Angaros, Irtyšiaus buvo pastatytos didžiausios hidroelektrinės. Tiumenės srityje pradėta gauti pramoninę naftą. Prie Volgos pastatyta didelė Toljačio automobilių gamykla, nutiesta Baikalo−Amūro geležinkelio magistralė. RTFSR gamino beveik visų rūšių TSRS pramonės produkciją. Juodosios metalurgijos svarbiausios įmonės buvo sutelktos Urale (Čeliabinske, Magnitogorske, Nižnij Tagile), Centriniame rajone (Lipecke, Tuloje), Vakarų Sibire (prie Novokuznecko). Mašinų gamybos ir metalo apdirbimo pramonėje dirbo daugiau darbininkų, negu kitose šakose. Sunkiosios mašinos buvo gaminamos Elektrostalėje, Irkutske, Orske, motorvežiai − Kolomnoje, elektrovežiai − Novočerkaske, vagonai − Brianske, Mytiščiuose. 1991 m. kovo 17 d. vyko referendumas dėl TSRS ateities. Šiame referendume dalyvavo 75,4 % nuo bendro Rusijos TFSR rinkėjų skaičiaus. Iš jų 71,3 % nuo dalyvavusių skaičiaus pritarė SSRS išsaugojimui. Tais pačiais metais įsteigta Rusijos TFSR Prezidento institucija.
Geografija
RTFSR buvo didžiausia pagal plotą ir gyventojų skaičių TSRS sąjunginė respublika. RTFSR priėjo prie Atlanto, Arkties ir Ramiojo vandenynų. Šiaurės vakaruose ji ribojosi su Norvegija ir Suomija, pietryčiuose − su Kinija, Mongolija ir Šiaurės Korėja, taip pat su sąjunginėmis respublikomis: vakaruose su Estijos TSR, Latvijos TSR, Baltarusijos TSR, pietvakariuose − su Ukrainos TSR, pietuose − su Gruzijos TSR, Azerbaidžano TSR, Kazachijos TSR; su kita RTFSR teritorija nesusisiekianti Kaliningrado sritis ribojosi su Lietuvos TSR ir Lenkija.
RTFSR buvo suskirstyta į 16 autonominių respublikų, 5 autonomines sritis, 6 kraštus, 49 sritis, 10 autonominių apygardų, 1813 rajonų; RTFSR buvo 1007 miestai ir 2066 miesto tipo gyvenvietės.
Lygumos užėmė apie 70 % RTFSR ploto. Didžiausios jų Rytų Europos lygumos dalis ir nuo jos Uralo kalnų atskirta žema pelkėta Vakarų Sibiro lyguma. Lenos vidurupio baseine − Jakutijos Vidurio lyguma, azijinės dalies šiaurėje − Šiaurės Sibiro, Janos−Indigirkos, Kolymos žemumos. Tarp Jenisejaus ir Lenos − Vidurio Sibiro plokščiakalnis, kurio dažniausias aukštis 200–700 m. Kalnų daugiausia RTFSR pietuose: europinės dalies − Didžiojo Kaukazo šiauriniai šlaitai (pasienyje Elbruso kalnas, 5642 m), azijinės dalies (iš vakarų į rytus) − Altajus (Beluchos kalnas, 4506 m), Vakarų ir Rytų Sajanai (iki 3491 m aukščio), Pabaikalės kalnai (iki 2840 m), Stano kalnynas (iki 3000 m). Šiaurės rytų Sibire yra Verchojansko kalnagūbris, Čerskio kalnagūbris (Pergalės kalnas, 3147 m), Kolymos kalnynas; Tolimuosiuose Rytuose − vidutinio aukščio Čiukčių ir Koriakų kalnynai, Džugdžūro, Burėjos, Sichote Alinio kalnai; išilgai Ramiojo vandenyno pakrantės − Kamčiatkos pusiasalio kalnai (Kliučių vulkanas, 4750 m).
Politinė sistema
Aukščiausias RTFSR valstybinės valdžios organas buvo RTFSR Aukščiausioji Taryba, 1 rūmų, susidėjusių iš 975 deputatų, rinktų 5 metams rinkimų apygardose su lygiu gyventojų skaičiumi. Tarp Aukščiausiosios Tarybos sesijų aukščiausią valdžią vykdė RTFSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas. Aukščiausioji Taryba leido įstatymus, sudarinėjo RTFSR vyriausybę − RTFSR Ministrų Tarybą. Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas šaukdavo Aukščiausiosios Tarybos sesijas, aiškindavo RTFSR įstatymus, ratifikuodavo ir denonsuodavo sutartis su kitomis valstybėmis, teikdavo malonę piliečiams, nuteistiems RTFSR teismo organų, rūpindavosi, kad RTFSR Ministrų Tarybos, autonominių respublikų ministrų tarybų sprendimai ir potvarkiai atitiktų įstatymus. RTFSR Ministrų Taryba buvo aukščiausias vykdomasis ir tvarkomasis RTFSR valstybinės valdžios organas, atsakingas ir atskaitingas RTFSR Aukščiausiajai Tarybai, sprendęs visus RTFSR kompetencijos valstybės valdymo klausimus. Vietos valdžios organai buvo kraštų, sričių, autonominių sričių, autonominių apygardų, rajonų, miestų, miesto tipo gyvenviečių, kaimų liaudies deputatų tarybos, rinktos atitinkamų administracinių teritorinių vienetų gyventojų 2,5 metų. Teismų sistemą sudarė RTFSR Aukščiausiasis Teismas, rintas RTFSR Aukščiausiosios Tarybos 5 metams (susidėjęs iš 2 teisminių kolegijų, plenumo ir prezidiumo), autonominių respublikų aukščiausieji teismai, kraštų, sričių, autonominių sričių, miestų teismai, autonominių apygardų teismai, rajonų ir miestų rajonų liaudies teismai. RTFSR, jos autonominių respublikų, kraštų, sričių, autonominių sričių prokurorus 5 metams skirdavo TSRS generalinis prokuroras.
Literatūra
- Lietuviškoji tarybinė enciklopedija (9 tomas, 539 psl.)
Nuorodos
- RTFSR valdžios aparatas 1917–1991 m. Archyvuota kopija 2007-09-28 iš Wayback Machine projekto. (rusų k.)
Užkaukazė | Trumpai gyvavusios tarybų respublikos | ||||
---|---|---|---|---|---|
|
|
|
|
|
- https://ru.wikisource.org/wiki/%D0%94%D0%B5%D0%BA%D1%80%D0%B5%D1%82_%D0%A1%D0%9D%D0%9A_%D0%A0%D0%A1%D0%A4%D0%A1%D0%A0_%D0%BE%D1%82_12.04.1918_%D0%9E_%D0%BF%D0%B0%D0%BC%D1%8F%D1%82%D0%BD%D0%B8%D0%BA%D0%B0%D1%85_%D0%A0%D0%B5%D1%81%D0%BF%D1%83%D0%B1%D0%BB%D0%B8%D0%BA%D0%B8
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Tarybų Rusija, Kas yra Tarybų Rusija? Ką reiškia Tarybų Rusija?
Rusijos TFSRRossijskaya Sovetskaya Federativnaya Socialisticheskaya RespublikaRusijos TFSR veliavaGyvavimo laikotarpis 1917 m lapkricio 7 d 1991 m gruodzio 12 d Valstybine kalba rusuPlotas 17 075 400 km SostineGyventoju skaicius apie 147 386 000 1989 m Gyventoju tankumas 8 6 km Valiuta Tarybu Sajungos rublisLaiko zona Rusijos TFSR piln Rusijos Tarybu Federacine Socialistine Respublika didziausia Tarybu Sajungos respublika gyvavusi nuo 1917 iki 1991 m Nuo 1991 m gruodzio 12 d gyvuoja nepriklausoma Rusijos Federacija IstorijaDemontuota paminklo carui Aleksandrui III dalis Maskvoje 1918 m 1917 m lapkricio 7 d Petrograde surenge Spalio revoliucija Rusijos laikinoji vyriausybe buvo arestuota lapkricio 8 d II Visos Rusijos Tarybu suvaziavimas sudare pirmaja RTFSR liaudies komisaru taryba vyriausybe 1917 m lapkritį bolsevikai teisiskai panaikino luomus RTFSR su Centriniu valstybiu sajunga 1918 m kovo 3 d sudariusi Bresto taika eme kurti socialistines ekonomikos pagrindus 1918 m kova sostine buvo perkelta į Maskva 1918 m pavasarį prasidejo RTFSR tautu valstybingumo juridinis įforminimas tai dare RTFSR specialusis organas Tautybiu liaudies komisariatas Leninas parenge salies socialistinio pertvarkymo budus ir metodus Balandzio 12 d bolsevikai isleido dekreta del Respublikos paminklu pagal kurį buvo paniekinti ir demontuoti paminklai Rusijos monarchams ir nacionaliniams didvyriams Vietoj ju buvo atidengti paminklai pasaulio revoliucionieriams komunizmo teoretikams ir kai kuriems rasytojams pvz T Sevcenkai 1918 m geguzes 29 d buvo paskelbta visuotine mobilizacija į Raudonaja armija 1918 m liepos 10 d Tarybu V suvaziavimas prieme pirmaja RTFSR konstitucija Ja buvo baigiamas tarybines valstybines ir visuomenines santvarkos įtvirtinimo pirmasis laikotarpis 1919 m pirmasis bolseviku valdzia pripazino Afganistanas 1920 m Sovietu Rusija uzmezge diplomatinius santykius su Lietuva Latvija ir Estija Po I Pasaulinio karo RTFSR liaudies ukis buvo sugriautas Daugelis įmoniu neveike del zaliavu ir kuro stokos Gelezinkelio transportas buvo dezorganizuotas ir is dalies sugriautas 1921 m pramones produkcijos pagaminta 4 6 karto maziau negu 1913 m zemes ukio apie 2 kartus Del 1921 m nederliaus salyje kilo badas Rusijos TFSR teritorija 1922 1924 m Iki TSRS susikurimo RTFSR vyriausybe faktiskai buvo bendra visu tarybiniu respubliku vyriausybe atstovavo joms uzsienyje 1922 m gruodzio 30 d Rusijos TFSR Ukrainos TSR Baltarusijos TSR ir Uzkaukazes TFSR atstovai Maskvos Didziajame teatre pasirase SSRS įkurimo sutartį 1925 m į RTFSR sudetį įejo be guberniju 9 autonomines respublikos ir 15 autonominiu sriciu 1925 m Rusijos Tarybu XII suvaziavime buvo priimta nauja RTFSR konstitucija suderinta su 1924 m TSRS konstitucija RTFSR perdave TSRS auksciausiuju organu kompetencijai uzsienio reikalu gelezinkelio transporto ir rysiu karo reikalu uzsienio prekybos tvarkyma pinigu ir kredito sistemos funkcijas 1925 1927 m RTFSR liaudies ukis pasieke prieskarinį lygį Per 1929 1932 metus pradejo veikti apie 1100 dideliu pramoniniu įmoniu Iki 1930 m pabaigos buvo likviduotas nedarbas 1929 m prasidejo masine kolektyvizacija Per 1933 1937 metus buvo uzbaigta visu liaudies ukio saku technine rekonstrukcija pradejo veikti 2900 nauju dideliu pramones įmoniu Buvo pleciamas ir stiprinamas RTFSR nacionalinis valstybingumas 1924 1929 m vietoj guberniju sriciu ir apskriciu buvo sudaryta sritys krastai ir rajonai 1931 m pradzioje RTFSR buvo 14 krastu ir sriciu 11 autonominiu respubliku 14 autonominiu sriciu 2085 rajonai Raudonoji aikste 1958 m Pirmaisiais II Pasaulinio karo metais vokieciai verzesi į RTFSR giluma iki 1941 m rudens jie pradejo Leningrado blokada priartejo prie Maskvos Rostovo prie Dono Okupuotoje teritorijoje prasidejo masinis partizaninis judejimas Didziausi musiai vyko RTFSR teritorijoje Per kara RTFSR pramone gamino 80 visos TSRS pramones produkcijos Kareiviai ir karininkai is RTFSR sudare TSRS ginkluotuju pajegu didesniaja dalį Pagal taikos sutartį su Suomija 1944 m prie RTFSR buvo prijungta Pecengos sritis Krymo konferencijos nutarimu Pietu Sachalinas ir Kurilu salos Potsdamo konferencijos 1945 m nutarimu Kaliningrado sritis Bratsko hidroelektrine Iki 1950 m pabaigos buvo atkurta karo sugriauta RTFSR pramone jos lygis 75 virsijo prieskarinį Buvo pastatyta ir atstatyta 3700 dideliu pramones įmoniu Pirmiausia buvo atstatoma 15 seniausiu rusu miestu 1951 1955 m pradejo veikti apie 1900 nauju dideliu pramones įmoniu 1954 m pazymint Ukrainos susijungimo su Rusija 300 metines Rusijos TFSR Ukrainos TSR perdave Kryma XX a 7 desimtmecio antroje puseje 8 desimtmecio pirmoje puseje prie Volgos Kamos Obes Jenisejaus Angaros Irtysiaus buvo pastatytos didziausios hidroelektrines Tiumenes srityje pradeta gauti pramonine nafta Prie Volgos pastatyta didele Toljacio automobiliu gamykla nutiesta Baikalo Amuro gelezinkelio magistrale RTFSR gamino beveik visu rusiu TSRS pramones produkcija Juodosios metalurgijos svarbiausios įmones buvo sutelktos Urale Celiabinske Magnitogorske Niznij Tagile Centriniame rajone Lipecke Tuloje Vakaru Sibire prie Novokuznecko Masinu gamybos ir metalo apdirbimo pramoneje dirbo daugiau darbininku negu kitose sakose Sunkiosios masinos buvo gaminamos Elektrostaleje Irkutske Orske motorveziai Kolomnoje elektroveziai Novocerkaske vagonai Brianske Mytisciuose 1991 m kovo 17 d vyko referendumas del TSRS ateities Siame referendume dalyvavo 75 4 nuo bendro Rusijos TFSR rinkeju skaiciaus Is ju 71 3 nuo dalyvavusiu skaiciaus pritare SSRS issaugojimui Tais paciais metais įsteigta Rusijos TFSR Prezidento institucija GeografijaVerchojansko kalnagubris RTFSR buvo didziausia pagal plota ir gyventoju skaiciu TSRS sajungine respublika RTFSR priejo prie Atlanto Arkties ir Ramiojo vandenynu Siaures vakaruose ji ribojosi su Norvegija ir Suomija pietryciuose su Kinija Mongolija ir Siaures Koreja taip pat su sajunginemis respublikomis vakaruose su Estijos TSR Latvijos TSR Baltarusijos TSR pietvakariuose su Ukrainos TSR pietuose su Gruzijos TSR Azerbaidzano TSR Kazachijos TSR su kita RTFSR teritorija nesusisiekianti Kaliningrado sritis ribojosi su Lietuvos TSR ir Lenkija RTFSR buvo suskirstyta į 16 autonominiu respubliku 5 autonomines sritis 6 krastus 49 sritis 10 autonominiu apygardu 1813 rajonu RTFSR buvo 1007 miestai ir 2066 miesto tipo gyvenvietes Lygumos uzeme apie 70 RTFSR ploto Didziausios ju Rytu Europos lygumos dalis ir nuo jos Uralo kalnu atskirta zema pelketa Vakaru Sibiro lyguma Lenos vidurupio baseine Jakutijos Vidurio lyguma azijines dalies siaureje Siaures Sibiro Janos Indigirkos Kolymos zemumos Tarp Jenisejaus ir Lenos Vidurio Sibiro ploksciakalnis kurio dazniausias aukstis 200 700 m Kalnu daugiausia RTFSR pietuose europines dalies Didziojo Kaukazo siauriniai slaitai pasienyje Elbruso kalnas 5642 m azijines dalies is vakaru į rytus Altajus Beluchos kalnas 4506 m Vakaru ir Rytu Sajanai iki 3491 m aukscio Pabaikales kalnai iki 2840 m Stano kalnynas iki 3000 m Siaures rytu Sibire yra Verchojansko kalnagubris Cerskio kalnagubris Pergales kalnas 3147 m Kolymos kalnynas Tolimuosiuose Rytuose vidutinio aukscio Ciukciu ir Koriaku kalnynai Dzugdzuro Burejos Sichote Alinio kalnai isilgai Ramiojo vandenyno pakrantes Kamciatkos pusiasalio kalnai Kliuciu vulkanas 4750 m Politine sistema1991 m SSRS pasto zenklas su RTFSR tarybu rumais Rugpjucio puco metu Auksciausias RTFSR valstybines valdzios organas buvo RTFSR Auksciausioji Taryba 1 rumu susidejusiu is 975 deputatu rinktu 5 metams rinkimu apygardose su lygiu gyventoju skaiciumi Tarp Auksciausiosios Tarybos sesiju auksciausia valdzia vykde RTFSR Auksciausiosios Tarybos Prezidiumas Auksciausioji Taryba leido įstatymus sudarinejo RTFSR vyriausybe RTFSR Ministru Taryba Auksciausiosios Tarybos Prezidiumas saukdavo Auksciausiosios Tarybos sesijas aiskindavo RTFSR įstatymus ratifikuodavo ir denonsuodavo sutartis su kitomis valstybemis teikdavo malone pilieciams nuteistiems RTFSR teismo organu rupindavosi kad RTFSR Ministru Tarybos autonominiu respubliku ministru tarybu sprendimai ir potvarkiai atitiktu įstatymus RTFSR Ministru Taryba buvo auksciausias vykdomasis ir tvarkomasis RTFSR valstybines valdzios organas atsakingas ir atskaitingas RTFSR Auksciausiajai Tarybai sprendes visus RTFSR kompetencijos valstybes valdymo klausimus Vietos valdzios organai buvo krastu sriciu autonominiu sriciu autonominiu apygardu rajonu miestu miesto tipo gyvenvieciu kaimu liaudies deputatu tarybos rinktos atitinkamu administraciniu teritoriniu vienetu gyventoju 2 5 metu Teismu sistema sudare RTFSR Auksciausiasis Teismas rintas RTFSR Auksciausiosios Tarybos 5 metams susidejes is 2 teisminiu kolegiju plenumo ir prezidiumo autonominiu respubliku auksciausieji teismai krastu sriciu autonominiu sriciu miestu teismai autonominiu apygardu teismai rajonu ir miestu rajonu liaudies teismai RTFSR jos autonominiu respubliku krastu sriciu autonominiu sriciu prokurorus 5 metams skirdavo TSRS generalinis prokuroras LiteraturaLietuviskoji tarybine enciklopedija 9 tomas 539 psl NuorodosRTFSR valdzios aparatas 1917 1991 m Archyvuota kopija 2007 09 28 is Wayback Machine projekto rusu k Tarybu Sajungos Respublikos Tarybu Sajunga Rytu Europa Vidurine Azija Uzkaukaze Baltijos salys Trumpai gyvavusios tarybu respublikosInfolentele ziureti aptarti redaguoti Baltarusijos TSR Moldavijos TSR Rusijos TFSR Ukrainos TSR Kazachijos TSR Kirgizijos TSR Tadzikijos TSR Turkmenijos TSR Uzbekijos TSR Armenijos TSR Azerbaidzano TSR Gruzijos TSR Estijos TSR Latvijos TSR Lietuvos TSR Abchazijos TSR1921 1931 dd Uzkaukazes TFSR1922 1936 dd Karelijos Suomijos TSR1940 1956 dd https ru wikisource org wiki D0 94 D0 B5 D0 BA D1 80 D0 B5 D1 82 D0 A1 D0 9D D0 9A D0 A0 D0 A1 D0 A4 D0 A1 D0 A0 D0 BE D1 82 12 04 1918 D0 9E D0 BF D0 B0 D0 BC D1 8F D1 82 D0 BD D0 B8 D0 BA D0 B0 D1 85 D0 A0 D0 B5 D1 81 D0 BF D1 83 D0 B1 D0 BB D0 B8 D0 BA D0 B8