Draustinis

Draustinis – teritorija, kur gamtos turtų apsaugos ir didinimo, mokslo ir mokymo tikslais ribojama žmogaus veikla. Draustinis gali būti nacionalinio, dalis ar funkcionuoti kaip atskira saugoma teritorija.

Draustiniai yra daugelyje valstybių. Švedijoje, Didžiojoje Britanijoje jie vadinami specializuotaisiais rezervatais, Bulgarijoje, Vokietijoje – saugomaisiais kraštovaizdžiais, Šveicarijoje – apsauginėmis zonomis.

Draustinių tipai

Pagal saugomų objektų ypatumus skiriami:

• gamtiniai draustiniai
• kultūriniai draustiniai
• kompleksiniai draustiniai

Pagal paskirtį būna:

• geologiniai draustiniai – žemės gelmių atodangoms, uolienoms, fosilijų kompleksams saugoti
• geomorfologiniai draustiniai – tipiškiems bei unikaliems reljefo formų kompleksams saugoti
• telmologiniai draustiniai – tipiškiems ir unikaliems pelkių kompleksams saugoti
• hidrografiniai draustiniai – upių, ežerų, tvenkinių elementams ar jų pavyzdžiams išlaikyti
• pedologiniai draustiniai – natūralios dirvožemio dangos pavyzdžiams saugoti
• botaniniai draustiniai – retoms augalų ir grybų rūšims, jų bendrijoms ir biotopams saugoti
• zoologiniai draustiniai – naudingoms ar retoms faunos rūšims saugoti ir gausinti
• botaniniai zoologiniai draustiniai – augalų ir gyvūnų rūšims bei jų bendrijoms saugoti
• talasologiniai draustiniai – vertingiems jūrinės aplinkos kompleksams ir ekosistemoms saugoti
• kraštovaizdžio draustiniai – charakteringiems ir originaliems kraštovaizdžiams saugoti
• architektūriniai draustiniai – istoriniams miestų, miestelių, kaimų architektūros ypatumams saugoti

Yra ir siauros specializacijos draustiniai, kuriuose saugoma tik viena kuri augalų ar gyvūnų rūšis, grupė (vėžiai, uogos).

Visų draustinių teritorijoje draudžiama bet kokia veikla, pažeidžianti saugomų gamtos objektų apsaugą. Kai kuriuose draustiniuose draudžiama medžioti, žvejoti, ardyti lizdus ir urvus, .

Kiti straipsniai

• Sąrašas:Lietuvos draustiniai
• Nacionalinis parkas
• Rezervatas
• Sąrašas:Lietuvos gamtos paminklai

Šaltiniai