Kitos reikšmės Liublino vaivadija reikšmės Liublino vaivadija lenk województwo lubelskie teritorinis vienetas Lenkijos p
Liublino vaivadija

- Kitos reikšmės – Liublino vaivadija (reikšmės).
Liublino vaivadija (lenk. województwo lubelskie) – – teritorinis vienetas Lenkijos pietryčiuose. Vaivadijos sostinė – Liublinas. Šiaurėje ir vakaruose ribojasi su Mazovijos vaivadija, pietvakariuose – Švento Kryžiaus vaivadija, pietuose – Pakarpatės vaivadija, pietryčiuose su Ukraina ir šiaurės rytuose su Baltarusija. Vaivadija sudaro 8 % šalies ploto.
Liublino vaivadija Województwo lubelskie | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
Valstybė | Lenkija | ||||||
Administracinis centras | Liublinas | ||||||
Apskritys | 20 | ||||||
Gyventojų | 2 156 150 | ||||||
Plotas | 25 122,46 km² | ||||||
Tankumas | 86 žm./km² | ||||||
Tinklalapis | Lubelskie | ||||||
Vikiteka | Liublino vaivadijaVikiteka |
Istorija
Nuo V a. pr. m. e. iki VIII a. šiaurinėje dabartinės vaivadijos teritorijoje gyveno baltų gentis – jotvingiai, o pietinėje slavų gentys volynėnai, lendai, dulebai ir .X a. pabaigoje didžiąją dalį rytinių žemių užėmė Kijevo Rusia, o vakarines Lenkijos karalystės . Žlugus Kijevo Rusios valstybei rytinėje šių žemių dalyje XII a. susikūrė Haličo-Volynės kunigaikštystė, kuriai žlungant dėl šių žemių kovojo Lietuvos Didžioji kunigaikštystė, Lenkijos karalystė ir kryžiuočiai. XIV a. pabaigoje LDK prisijungė šiaurės rytines dabartinės vaivadijos žemes, kurios buvo prijungtos prie Trakų vaivadijos, kur 1566 m. buvo įkurta Bresto vaivadija, egzistavusi iki 1795 metų. Lenkijai atitekusios žemės buvo prijungtos prie ir Rusios vaivadijos . 1474 m. iš rytinių Sandomiero vaivadijos žemių buvo sukurta nauja Liublino vaivadija, kuri iki 1795 m. Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo priklausė Lenkijos karalystės Mažosios Lenkijos provincijai. Rusios vaivadija 1772 m. po Pirmojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo atiteko Habsburgų monarchijai.
Nuo 1795 m. iki 1809 m. visa dabartinės vaivadijos teritorija priklausė Austrijos karalystės Vakarų Galicijai. 1809–1816 m. šiaurinė dalis priklausė Varšuvos kunigaikštystės Sedlcų departamentui, o pietinė Liublino departamentui.
1816–1837 m. priklausė Rusijos imperijos Lenkijos Kongreso karalystės Palenkės vaivadijai ir . 1837–1844 m. šiaurinės žemės priklausė Palenkės gubernijai, kuri 1844 m. prijungta prie Liublino gubernijos. 1867 m. šiaurinės žemės buvo prijungtos prie naujai sukurtos Sedlcų gubernijos, kurios jai priklausė iki 1912 metų. Pietinės žemės iki 1912 m. priklausė Liublino gubernijai. 1912–1915 m. visos dabartinės vaivadijos žemės priklausė Chelmo gubernijai.
1915–1918 m. pietinė dalis priklausė Vokietijos imperijos, , , o šiaurės rytinė dalis Oberostui. 1917–1920 m. pietrytinės žemės priklausė Ukrainos Liaudies Respublikai. 1920–1939 m. visos dabartinės vaivadijos žemės priklausė II Lenkijos Respublikos Liublino vaivadijai. 1939–1945 m. visos dabartinės vaivadijos žemės priklausė Trečiojo Reicho Generalgubernijai.
1945–1975 m. priklausė Lenkijos Liaudies Respublikos Liublino vaivadijai, kurios ribos buvo beveik tokios pačios kaip ir dabartinės vaivadijos. 1975–1998 m. priklausė , , Chelmo, Palenkės Bialos, ir vaivadijoms.
Dabartinė vaivadija įkurta 1999 m. sausio 1 d. sujungiant Liublino, Zamostės, Chelmo vaivadijas ir dalį Palenkės Bialos, Sedlcų ir Tarnobžego vaivadijų žemių, remiantis 1998 m. vietinės valdžios reorganizacijos aktu.
Dalis dabartinių Palenkės Radzino, Vlodavos, Parčevo ir Palenkės Bialos apskričių žemių nuo XIII–XIV a. iki 1795 m. priklausė Lietuvos Didžiajai kunigaikštystei.
Administracinis suskirstymas
Vaivadija sudaryta iš 20 apskričių ir 4 miestų-apskričių. Vaivadijoje yra 213 valsčių, iš kurių 20 miesto tipo, 22 kaimo-miesto ir 171 kaimo tipo.
Lietuviškai | Lenkiškai | Plotas, km² | Adm. centras |
---|---|---|---|
Bialos apskritis | powiat bialski | 2754 | Palenkės Biala |
Bilgorajaus apskritis | powiat biłgorajski | 1678 | Bilgorajus |
Chelmo apskritis | powiat chełmski | 1780 | Chelmas |
Hrubešuvo apskritis | powiat hrubieszowski | 1269 | Hrubešuvas |
Januvo apskritis | powiat janowski | 875 | Liublino Januvas |
Krasniko apskritis | powiat kraśnicki | 1005 | Krasnikas |
Krasnystavo apskritis | powiat krasnostawski | 1067 | Krasnystavas |
Lenčnos apskritis | powiat łęczyński | 634 | Lenčna |
Liubartuvo apskritis | powiat lubartowski | 1290 | Liubartuvas |
Liublino apskritis | powiat lubelski | 1679 | Liublinas |
Lukuvo apskritis | powiat łukowski | 1394 | Lukuvas |
Opolės apskritis | powiat opolski | 804 | |
Parčevo apskritis | powiat parczewski | 953 | Parčevas |
Pulavų apskritis | powiat puławski | 933 | Pulavai |
Radzynio apskritis | powiat radzyński | 965 | Palenkės Radzynis |
Rykų apskritis | powiat rycki | 616 | |
Svidniko apskritis | powiat świdnicki | 469 | Svidnikas |
Tomašuvo apskritis | powiat tomaszowski | 1487 | Liublino Tomašuvas |
Vlodavos apskritis | powiat włodawski | 1256 | Vlodava |
Zamostės apskritis | powiat zamojski | 1872 | Zamostė |
Chelmas | Chełm | 35 | Chelmas |
Liublinas | Lublin | 147 | Liublinas |
Palenkės Biala | Biała Podlaska | 49 | Palenkės Biala |
Zamostė | Zamość | 30 | Zamostė |
Geografija
Vaivadijos vakarinės žemės priklauo istoriniam Mažosios Lenkijos regionui, rytinės istoriniams Polesės ir Voluinės regionams, o šiaurinės XIX a. nuo Palenkės istorinio regiono atskirtam Pietinės Palenkės istoriniam regionui. Vaivadija išsidėsčiusi Pietinė Palenkės žemumoje, , , Voluinės aukštumoje ir . Didžiausios upės tekančios vaivadijos teritorijoje yra: Vysla, Vakarinis Bugas, Vepšas ir Kžna.
Miestai ir miesteliai
Vaivadijoje yra 42 miesto statusą turinčios gyvenvietės, 4 iš jų sudaro atskirus miestus-apskritis ir 20 miesto tipo valsčius.
Nr. | Herbas | Miastas | Gyventojai | Plotas (km²) | Gyventojų tankis (gyv./km²) |
---|---|---|---|---|---|
1. | Liublinas | 350 462 | 147 | 2377 | |
2. | Chelmas | 67 693 | 35,28 | 1918,7 | |
3. | Zamostė | 66 519 | 30,34 | 2193 | |
4. | Palenkės Biala | 57 790 | 49,40 | 1168,4 | |
5. | Pulavai | 49 066 | 50,61 | 969,5 | |
6. | Svidnikas | 40 050 | 20,35 | 1968 | |
7. | Krasnikas | 35 642 | 25,52 | 1397 | |
8. | Lukuvas | 31 120 | 35,75 | 852,2 | |
9. | Bilgorajus | 27 341 | 21,10 | 1295 | |
10. | Liubartuvas | 22 793 | 13,92 | 1648 | |
11. | Lenčna | 21 084 | 19 | 1110 | |
12. | Liublino Tomašuvas | 19 991 | 13,29 | 1506 | |
13. | Krasnystavas | 19 808 | 42,13 | 470,6 | |
14. | Hrubešuvas | 18 350 | 33,03 | 578,6 | |
15. | 17 665 | 38,33 | 461 | ||
16. | Palenkės Mendzyžecas | 17 088 | 20,03 | 853,1 | |
17. | Palenkės Radzynis | 16 047 | 19,31 | 831 | |
18. | Vlodava | 13 918 | 17,97 | 756 | |
19. | Liublino Januvas | 11 963 | 14,84 | 808 | |
20. | Parčevas | 10 228 | 8,05 | 1277 | |
21. | 9 644 | 15,26 | 632 | ||
22. | 9 636 | 27,22 | 354 | ||
23. | 8 739 | 15,12 | 578 | ||
24. | 6 958 | 23,46 | 297 | ||
25. | Terespolis | 6 001 | 10,11 | 594 | |
26. | 5 297 | 6,69 | 791,8 | ||
27. | 5 255 | 29,12 | 180 | ||
28. | 4 474 | 14,28 | 313 | ||
29. | Nalenčuvas | 4 200 | 13,82 | 303,9 | |
30. | 3 485 | 30,44 | 114,49 | ||
31. | 3 484 | 16,78 | 208 | ||
32. | Tarnogrudas | 3 396 | 10,69 | 318 | |
33. | 3 297 | 4,82 | 684 | ||
34. | 3 075 | 6,99 | 430 | ||
35. | 2 718 | 9,15 | 297 | ||
36. | 2 654 | 7,73 | 343 | ||
37. | 2 634 | 8,43 | 312 | ||
38. | 2 418 | 5 | 484 | ||
39. | 2 341 | 5,01 | 467 | ||
40. | 2 206 | 29,77 | 75 | ||
41. | 2 144 | 18,52 | 116 | ||
42. | 1 408 | 4,67 | 301 |
Galerija
- Liublinas
- Chelmas
-
- Zamostė
Šaltiniai
- Główny Urząd Statystyczny, dane za rok 2014, stan na 01.01.2014. [1]
- http://lt.wikipedia.org/wiki/Vaizdas:Slav-7-8-obrez.png
- http://mkp.emokykla.lt/gimtoji/images.php?IId=268 Archyvuota kopija 2023-03-24 iš Wayback Machine projekto.
- http://forum.istorija.net/photos/show-album.asp?albumid=35&photoid=360 Archyvuota kopija 2014-12-30 iš Wayback Machine projekto.
- Vaivadijos statistika (Polskawliczbach.pl)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Liublino vaivadija, Kas yra Liublino vaivadija? Ką reiškia Liublino vaivadija?
Kitos reiksmes Liublino vaivadija reiksmes Liublino vaivadija lenk wojewodztwo lubelskie teritorinis vienetas Lenkijos pietryciuose Vaivadijos sostine Liublinas Siaureje ir vakaruose ribojasi su Mazovijos vaivadija pietvakariuose Svento Kryziaus vaivadija pietuose Pakarpates vaivadija pietryciuose su Ukraina ir siaures rytuose su Baltarusija Vaivadija sudaro 8 salies ploto Liublino vaivadija Wojewodztwo lubelskieValstybe LenkijaAdministracinis centras LiublinasApskritys 20Gyventoju 2014 2 156 150Plotas 25 122 46 km Tankumas 2014 86 zm km Tinklalapis LubelskieVikiteka Liublino vaivadijaVikitekaIstorijaNuo V a pr m e iki VIII a siaurineje dabartines vaivadijos teritorijoje gyveno baltu gentis jotvingiai o pietineje slavu gentys volynenai lendai dulebai ir X a pabaigoje didziaja dalį rytiniu zemiu uzeme Kijevo Rusia o vakarines Lenkijos karalystes Zlugus Kijevo Rusios valstybei rytineje siu zemiu dalyje XII a susikure Halico Volynes kunigaikstyste kuriai zlungant del siu zemiu kovojo Lietuvos Didzioji kunigaikstyste Lenkijos karalyste ir kryziuociai XIV a pabaigoje LDK prisijunge siaures rytines dabartines vaivadijos zemes kurios buvo prijungtos prie Traku vaivadijos kur 1566 m buvo įkurta Bresto vaivadija egzistavusi iki 1795 metu Lenkijai atitekusios zemes buvo prijungtos prie ir Rusios vaivadijos 1474 m is rytiniu Sandomiero vaivadijos zemiu buvo sukurta nauja Liublino vaivadija kuri iki 1795 m Treciojo Abieju Tautu Respublikos padalijimo priklause Lenkijos karalystes Mazosios Lenkijos provincijai Rusios vaivadija 1772 m po Pirmojo Abieju Tautu Respublikos padalijimo atiteko Habsburgu monarchijai Nuo 1795 m iki 1809 m visa dabartines vaivadijos teritorija priklause Austrijos karalystes Vakaru Galicijai 1809 1816 m siaurine dalis priklause Varsuvos kunigaikstystes Sedlcu departamentui o pietine Liublino departamentui 1816 1837 m priklause Rusijos imperijos Lenkijos Kongreso karalystes Palenkes vaivadijai ir 1837 1844 m siaurines zemes priklause Palenkes gubernijai kuri 1844 m prijungta prie Liublino gubernijos 1867 m siaurines zemes buvo prijungtos prie naujai sukurtos Sedlcu gubernijos kurios jai priklause iki 1912 metu Pietines zemes iki 1912 m priklause Liublino gubernijai 1912 1915 m visos dabartines vaivadijos zemes priklause Chelmo gubernijai 1915 1918 m pietine dalis priklause Vokietijos imperijos o siaures rytine dalis Oberostui 1917 1920 m pietrytines zemes priklause Ukrainos Liaudies Respublikai 1920 1939 m visos dabartines vaivadijos zemes priklause II Lenkijos Respublikos Liublino vaivadijai 1939 1945 m visos dabartines vaivadijos zemes priklause Treciojo Reicho Generalgubernijai 1945 1975 m priklause Lenkijos Liaudies Respublikos Liublino vaivadijai kurios ribos buvo beveik tokios pacios kaip ir dabartines vaivadijos 1975 1998 m priklause Chelmo Palenkes Bialos ir vaivadijoms Dabartine vaivadija įkurta 1999 m sausio 1 d sujungiant Liublino Zamostes Chelmo vaivadijas ir dalį Palenkes Bialos Sedlcu ir Tarnobzego vaivadiju zemiu remiantis 1998 m vietines valdzios reorganizacijos aktu Dalis dabartiniu Palenkes Radzino Vlodavos Parcevo ir Palenkes Bialos apskriciu zemiu nuo XIII XIV a iki 1795 m priklause Lietuvos Didziajai kunigaikstystei Administracinis suskirstymasVaivadijos administracinis suskirstymas Vaivadija sudaryta is 20 apskriciu ir 4 miestu apskriciu Vaivadijoje yra 213 valsciu is kuriu 20 miesto tipo 22 kaimo miesto ir 171 kaimo tipo Lietuviskai Lenkiskai Plotas km Adm centrasBialos apskritis powiat bialski 2754 Palenkes BialaBilgorajaus apskritis powiat bilgorajski 1678 BilgorajusChelmo apskritis powiat chelmski 1780 ChelmasHrubesuvo apskritis powiat hrubieszowski 1269 HrubesuvasJanuvo apskritis powiat janowski 875 Liublino JanuvasKrasniko apskritis powiat krasnicki 1005 KrasnikasKrasnystavo apskritis powiat krasnostawski 1067 KrasnystavasLencnos apskritis powiat leczynski 634 LencnaLiubartuvo apskritis powiat lubartowski 1290 LiubartuvasLiublino apskritis powiat lubelski 1679 LiublinasLukuvo apskritis powiat lukowski 1394 LukuvasOpoles apskritis powiat opolski 804Parcevo apskritis powiat parczewski 953 ParcevasPulavu apskritis powiat pulawski 933 PulavaiRadzynio apskritis powiat radzynski 965 Palenkes RadzynisRyku apskritis powiat rycki 616Svidniko apskritis powiat swidnicki 469 SvidnikasTomasuvo apskritis powiat tomaszowski 1487 Liublino TomasuvasVlodavos apskritis powiat wlodawski 1256 VlodavaZamostes apskritis powiat zamojski 1872 ZamosteChelmas Chelm 35 ChelmasLiublinas Lublin 147 LiublinasPalenkes Biala Biala Podlaska 49 Palenkes BialaZamoste Zamosc 30 ZamosteGeografijaGamtinis vaivadijos zemelapisVaivadijos keliu zemelapis Vaivadijos vakarines zemes priklauo istoriniam Mazosios Lenkijos regionui rytines istoriniams Poleses ir Voluines regionams o siaurines XIX a nuo Palenkes istorinio regiono atskirtam Pietines Palenkes istoriniam regionui Vaivadija issidesciusi Pietine Palenkes zemumoje Voluines aukstumoje ir Didziausios upes tekancios vaivadijos teritorijoje yra Vysla Vakarinis Bugas Vepsas ir Kzna Miestai ir miesteliaiVaivadijoje yra 42 miesto statusa turincios gyvenvietes 4 is ju sudaro atskirus miestus apskritis ir 20 miesto tipo valscius Nr Herbas Miastas Gyventojai Plotas km Gyventoju tankis gyv km 1 Liublinas 350 462 147 23772 Chelmas 67 693 35 28 1918 73 Zamoste 66 519 30 34 21934 Palenkes Biala 57 790 49 40 1168 45 Pulavai 49 066 50 61 969 56 Svidnikas 40 050 20 35 19687 Krasnikas 35 642 25 52 13978 Lukuvas 31 120 35 75 852 29 Bilgorajus 27 341 21 10 129510 Liubartuvas 22 793 13 92 164811 Lencna 21 084 19 111012 Liublino Tomasuvas 19 991 13 29 150613 Krasnystavas 19 808 42 13 470 614 Hrubesuvas 18 350 33 03 578 615 17 665 38 33 46116 Palenkes Mendzyzecas 17 088 20 03 853 117 Palenkes Radzynis 16 047 19 31 83118 Vlodava 13 918 17 97 75619 Liublino Januvas 11 963 14 84 80820 Parcevas 10 228 8 05 127721 9 644 15 26 63222 9 636 27 22 35423 8 739 15 12 57824 6 958 23 46 29725 Terespolis 6 001 10 11 59426 5 297 6 69 791 827 5 255 29 12 18028 4 474 14 28 31329 Nalencuvas 4 200 13 82 303 930 3 485 30 44 114 4931 3 484 16 78 20832 Tarnogrudas 3 396 10 69 31833 3 297 4 82 68434 3 075 6 99 43035 2 718 9 15 29736 2 654 7 73 34337 2 634 8 43 31238 2 418 5 48439 2 341 5 01 46740 2 206 29 77 7541 2 144 18 52 11642 1 408 4 67 301GalerijaLiublinas Chelmas Palenkes Biala ZamosteSaltiniaiGlowny Urzad Statystyczny dane za rok 2014 stan na 01 01 2014 1 http lt wikipedia org wiki Vaizdas Slav 7 8 obrez png http mkp emokykla lt gimtoji images php IId 268 Archyvuota kopija 2023 03 24 is Wayback Machine projekto http forum istorija net photos show album asp albumid 35 amp photoid 360 Archyvuota kopija 2014 12 30 is Wayback Machine projekto Vaivadijos statistika Polskawliczbach pl