Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Lenkijos Liaudies Respublika lenk Polska Rzeczpospolita Ludowa oficialus Lenkijos pavadinimas 1952 1989 m Iki tol 1944 1
Lenkijos Liaudies Respublika
Lenkijos Liaudies Respublika (lenk. Polska Rzeczpospolita Ludowa) – oficialus Lenkijos pavadinimas 1952–1989 m. Iki tol 1944-1952 m. tas pats valstybinis darinys kaip tarptautinės teisės subjektas egzistavo pavadinimu Lenkijos Respublika. Beveik oficialiu pavadinimu, palaikomu valstybinės propagandos 1944-1989 m. laikotarpiu buvo Liaudies Lenkija (lenk. Polska Ludowa).
| Polska Rzeczpospolita Ludowa Lenkijos Liaudies Respublika | |||||
| |||||
| |||||
| Himnas Lenkijos himnas | |||||
| Lenkijos liaudies respublika šaltojo karo metais | |||||
| Sostinė | Varšuva | ||||
| Kalbos | lenkų | ||||
| Valdymo forma | Respublika | ||||
| Tarybos Pirmininkas | |||||
| 1952–1964 (pirmas) | Aleksandras Zavadskis | ||||
| 1985–1989 (paskutinis) | Voicechas Jaruzelskis | ||||
| Era | Naujausi laikai | ||||
| - Įkūrimas | 1944 m., 1944 | ||||
| - Pavadinimo pakeitimas | 1989 m. | ||||
| Plotas | |||||
| - 1990 | 312 685 km² | ||||
| Gyventojai | |||||
| - 1946 | 23 930 000 | ||||
| - 1990 | 37 970 155 | ||||
| Valiuta | Zlotas | ||||
Valstybinė santvarka
Lenkijos Liaudies Respublika buvo socialistinė valstybė. LLR konstitucija buvo priimta 1952 m. liepos 22 d. (laikinoji konstitucija - 1947 m.), esminės pataisos į konstituciją įneštos 1976 m. Įstatymų leidimo valdžia - Seimas, renkamas piliečių 4 metams. Kolektyviniu valstybės vadovu iki 1989 m. buvo , renkama Seimo 4 metams (nuo 1989 m. - prezidentas). Įstatymų vykdomoji valdžia - Ministrų Taryba, skirta Seimo.
Konstitucijoje buvo įtvirtintas vadovaujantis komunistinės – (LKDP) – vaidmuo. Šalyje veikė marionetinės – Jungtinė valstiečių bei Demokratinė – partijos, kurios kartu su LJDP sudarė koaliciją (nuo 1952 m. – Liaudies frontas, nuo 1956 m. – Nacionalinės vienybės frontas, nuo 1983 m. – Nacionalinio atgimimo patriotinis judėjimas). 1965–1980 m. šalyje veikė parlamentinė opozicija – asociacija ZNAK.
LLR buvo pirmoji socialistinė šalis, kurioje buvo įsteigtas (1986 m.) ir ombudsmeno institucija (1988 m.).
Administracinis suskirstymas
Lenkijos teritorija buvo padalinta į vaivadijas (województwo), vaivadijos į apskritis (pavietus, powiat, iki 1976) ir miestų apskritis (powiat grodzki). Apskritys buvo dalinamos į miestus (miasto) ir valsčius (gmina); miestų apskritys dalintos į dzielnicas (dzielnica).
Istorija
Karo pabaigoje sąjungininkams tapo aišku, kad nepavyks į valdžią Lenkijoje grąžinti emigracinės vyriausybės. Jaltos konferencijoje Stalinas, Čerčilis ir Ruzveltas susitarė, kad Lenkijoje iš emigracinės vyriausybės ir protarybinio „Liublino komiteto“ bus suformuota „Laikinoji nacionalinės vienybės vyriausybė“, kuri turės organizuoti šalyje laisvus rinkimus.
Viiškai išvaduota Lenkija buvo gegužės 2 d. Visa jos pramonė ir infrastruktūra buvo sugriauta. Naujoji pramonė pradėta kurti sovietiniais principais, tačiau pradiniame etape Stalinas nesiryžo veikti beatodairiškai. 1945 m. birželio 28 d. į Lenkiją grįžo St.Mikolaičikas ir sutiko vadovauti vadinamajai Nacionalinės vienybės vyriausybei. Ši vyriausybė faktiškai buvo kontroliuojama TSRS.
Potsdamo konferencijoje 1945 m. rugpjūčio mėn. nuspręsta pietinę Rytprūsių dalį ir Vokietijos žemes į rytus nuo Oderio ir Neisės (Pomeranija, ir dalis Brandenburgo) perduoti Lenkijai. Pagal sutartį su TSRS Lenkijai atiteko Baltstogės sritis.
1946 m. išleisti nacionalizacijos ir žemės reformos įsakai. Maždaug milijonas valstiečių gavo žemės vakarinėse teritorijose.
1947 m. sausio mėn. vykę „rinkimai“ įtvirtino komunistinį režimą. Premjeru tapo komunistas J.Cierankievičius, siekęs vienpartinės valstybės. St.Mikolaičikas pabėgo į užsienį. Emigracinė vyriausybė Londone veikė iki pat 1990 m.
Karo metu nacių vykdytas holokaustas, pokario antisemitinė LLR vyriausybės politika ir dėl to vykusi žydų emigracija, vokiečių priverstinis iškeldinimas iš prijungtų buvusių Vokietijos žemių pavertė LLR praktiškai monoetnine valstybe. LLR gyventojų skaičius padidėjo nuo 27 mln (1954) m. iki 37,97 mln (1990 m.)
LLR gyvavimo metu periodiškai kildavo ekonominės-politinės krizės (, , m., 1981 m.).
Vadovaujant V.Gomulkai kurtas „lenkiškasis kelias į socializmą“: kiek liberalizuota ekonomika, likviduota dauguma kolūkių, normalizuoti santykiai su katalikų bažnyčia, sušvelnėjo cenzūra, vystyta „darbininkų savivalda". E.Gereko laikais ekonomiką bandyta kelti užsienio kreditų pagalba. Užsienio skolai pasiekus 20 milijardų JAV dolerių, 1980 m. kilo didžiulė ekonominė-socialinė krizė, ekonomika nustojo funkcionuoti, šalis buvo prie bado ribos. Generolas Voicechas Jaruzelskis savo rankose sutelkęs visą valdžią, 1981 m. gruodžio mėn. Lenkijoje įvedė karinę padėtį, išsilaikiusią iki 1983 m.
Katalikų bažnyčia LLR buvo pasipriešinimo valdžiai centras. Jos įtaka ypač sustiprėjo 1978 m., kai popiežiumi tapo Krokuvos kardinolas Karolis Voityla. Nepriklausoma profsąjunga „Solidarumas“, 1981 m. inicijavusi streikus, davė pradžią visuomeniniams ir politiniams pokyčiams ir politinės santvarkos pasikeitimui.
1989 m. gruodžio 29 d. Konstitucijoje įteisintas istorinis šalies pavadinimas „Lenkijos Respublika“ (Rzeczpospolita Polska).
Vadovai
pirmininkai:
- 1952–1964 m. – Aleksandras Zavadskis
- 1964–1968 m. – Edvardas Ochabas
- 1968–1970 m. – Marianas Spychalskis
- 1970–1972 m. – Juzefas Cirankevičius
- 1972–1985 m. – Henrikas Jablonskis
- 1985–1989 m. – Voicechas Jaruzelskis.
LLR Ministrų tarybos pirmininkai:
- 1944–1947 m. –
- 1947–1952 m. – Juzefas Cirankevičius
- 1952–1954 m. – Boleslavas Bierutas
- 1954–1970 m. – Juzefas Cirankevičius
- 1970–1980 m. – Piotras Jaroševičius
- 1980 m. vasario-rugpjūčio mėn. –
- 1980–1981 m. –
- 1981–1985 m. – Voicechas Jaruzelskis
- 1985–1988 m. – Zbignevas Mesneris
- 1988–1989 m. – Mečislavas Rakovskis
- 1989 m. rugpjūčio mėn. – Česlavas Kiščiakas.
Šaltiniai
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lenkijos Liaudies Respublika, Kas yra Lenkijos Liaudies Respublika? Ką reiškia Lenkijos Liaudies Respublika?
Lenkijos Liaudies Respublika lenk Polska Rzeczpospolita Ludowa oficialus Lenkijos pavadinimas 1952 1989 m Iki tol 1944 1952 m tas pats valstybinis darinys kaip tarptautines teises subjektas egzistavo pavadinimu Lenkijos Respublika Beveik oficialiu pavadinimu palaikomu valstybines propagandos 1944 1989 m laikotarpiu buvo Liaudies Lenkija lenk Polska Ludowa Polska Rzeczpospolita Ludowa Lenkijos Liaudies Respublika 1944 1989 Veliava HerbasHimnas Lenkijos himnasLocation ofLenkijos liaudies respublika saltojo karo metaisSostine VarsuvaKalbos lenkuValdymo forma RespublikaTarybos Pirmininkas 1952 1964 pirmas Aleksandras Zavadskis 1985 1989 paskutinis Voicechas JaruzelskisEra Naujausi laikai Įkurimas 1944 m 1944 Pavadinimo pakeitimas 1989 m Plotas 1990 312 685 km Gyventojai 1946 23 930 000 1990 37 970 155 Valiuta ZlotasValstybine santvarkaLenkijos Liaudies Respublika buvo socialistine valstybe LLR konstitucija buvo priimta 1952 m liepos 22 d laikinoji konstitucija 1947 m esmines pataisos į konstitucija įnestos 1976 m Įstatymu leidimo valdzia Seimas renkamas pilieciu 4 metams Kolektyviniu valstybes vadovu iki 1989 m buvo renkama Seimo 4 metams nuo 1989 m prezidentas Įstatymu vykdomoji valdzia Ministru Taryba skirta Seimo Konstitucijoje buvo įtvirtintas vadovaujantis komunistines LKDP vaidmuo Salyje veike marionetines Jungtine valstieciu bei Demokratine partijos kurios kartu su LJDP sudare koalicija nuo 1952 m Liaudies frontas nuo 1956 m Nacionalines vienybes frontas nuo 1983 m Nacionalinio atgimimo patriotinis judejimas 1965 1980 m salyje veike parlamentine opozicija asociacija ZNAK LLR buvo pirmoji socialistine salis kurioje buvo įsteigtas 1986 m ir ombudsmeno institucija 1988 m Administracinis suskirstymasLenkijos teritorija buvo padalinta į vaivadijas wojewodztwo vaivadijos į apskritis pavietus powiat iki 1976 ir miestu apskritis powiat grodzki Apskritys buvo dalinamos į miestus miasto ir valscius gmina miestu apskritys dalintos į dzielnicas dzielnica IstorijaKaro pabaigoje sajungininkams tapo aisku kad nepavyks į valdzia Lenkijoje grazinti emigracines vyriausybes Jaltos konferencijoje Stalinas Cercilis ir Ruzveltas susitare kad Lenkijoje is emigracines vyriausybes ir protarybinio Liublino komiteto bus suformuota Laikinoji nacionalines vienybes vyriausybe kuri tures organizuoti salyje laisvus rinkimus Viiskai isvaduota Lenkija buvo geguzes 2 d Visa jos pramone ir infrastruktura buvo sugriauta Naujoji pramone pradeta kurti sovietiniais principais taciau pradiniame etape Stalinas nesiryzo veikti beatodairiskai 1945 m birzelio 28 d į Lenkija grįzo St Mikolaicikas ir sutiko vadovauti vadinamajai Nacionalines vienybes vyriausybei Si vyriausybe faktiskai buvo kontroliuojama TSRS Potsdamo konferencijoje 1945 m rugpjucio men nuspresta pietine Rytprusiu dalį ir Vokietijos zemes į rytus nuo Oderio ir Neises Pomeranija ir dalis Brandenburgo perduoti Lenkijai Pagal sutartį su TSRS Lenkijai atiteko Baltstoges sritis 1946 m isleisti nacionalizacijos ir zemes reformos įsakai Mazdaug milijonas valstieciu gavo zemes vakarinese teritorijose 1947 m sausio men vyke rinkimai įtvirtino komunistinį rezima Premjeru tapo komunistas J Cierankievicius siekes vienpartines valstybes St Mikolaicikas pabego į uzsienį Emigracine vyriausybe Londone veike iki pat 1990 m Karo metu naciu vykdytas holokaustas pokario antisemitine LLR vyriausybes politika ir del to vykusi zydu emigracija vokieciu priverstinis iskeldinimas is prijungtu buvusiu Vokietijos zemiu paverte LLR praktiskai monoetnine valstybe LLR gyventoju skaicius padidejo nuo 27 mln 1954 m iki 37 97 mln 1990 m LLR gyvavimo metu periodiskai kildavo ekonomines politines krizes m 1981 m Vadovaujant V Gomulkai kurtas lenkiskasis kelias į socializma kiek liberalizuota ekonomika likviduota dauguma kolukiu normalizuoti santykiai su kataliku baznycia susvelnejo cenzura vystyta darbininku savivalda E Gereko laikais ekonomika bandyta kelti uzsienio kreditu pagalba Uzsienio skolai pasiekus 20 milijardu JAV doleriu 1980 m kilo didziule ekonomine socialine krize ekonomika nustojo funkcionuoti salis buvo prie bado ribos Generolas Voicechas Jaruzelskis savo rankose sutelkes visa valdzia 1981 m gruodzio men Lenkijoje įvede karine padetį issilaikiusia iki 1983 m Kataliku baznycia LLR buvo pasipriesinimo valdziai centras Jos įtaka ypac sustiprejo 1978 m kai popieziumi tapo Krokuvos kardinolas Karolis Voityla Nepriklausoma profsajunga Solidarumas 1981 m inicijavusi streikus dave pradzia visuomeniniams ir politiniams pokyciams ir politines santvarkos pasikeitimui 1989 m gruodzio 29 d Konstitucijoje įteisintas istorinis salies pavadinimas Lenkijos Respublika Rzeczpospolita Polska Vadovaipirmininkai 1952 1964 m Aleksandras Zavadskis 1964 1968 m Edvardas Ochabas 1968 1970 m Marianas Spychalskis 1970 1972 m Juzefas Cirankevicius 1972 1985 m Henrikas Jablonskis 1985 1989 m Voicechas Jaruzelskis LLR Ministru tarybos pirmininkai 1944 1947 m 1947 1952 m Juzefas Cirankevicius 1952 1954 m Boleslavas Bierutas 1954 1970 m Juzefas Cirankevicius 1970 1980 m Piotras Jarosevicius 1980 m vasario rugpjucio men 1980 1981 m 1981 1985 m Voicechas Jaruzelskis 1985 1988 m Zbignevas Mesneris 1988 1989 m Mecislavas Rakovskis 1989 m rugpjucio men Ceslavas Kisciakas Saltiniai 1