Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Dainava (baltų žemė)
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
- Kitos reikšmės – Dainava.
Dainava (dar vadinama Jotva, Sūduva, Poleksija) (prūs. ir jotv. Sūdawa, vok. Sudauen, lenk. Jaćwież, bltr. Етвязь, senąja rus. Ятвягия) – Europos istorinis regionas, kuriame iki XIII a.-XIV a. gyveno baltų gentys: jotvingiai, sūduviai, ir . Lietuviai šį regioną vadino Dainava, vokiečiai Sudauen (Sūduva), lenkai ir rusėnai Jaćwież, Ятвягия (Jotva). Iki X a.-XIII a. šiaurėje ribojosi su lietuviais, rytuose ribojosi su Nemuno upe, kuri skyrė nuo lietuvių, pietuose ribojosi su Vakarinio Bugo upe, kuri skyrė nuo volynėnų genties, vakaruose ribojosi su mazovų gentimi ir šiaurės vakaruose su nadruvių gentimi. Šios žemės apėmė dabartinės Lietuvos pietvakarines žemes, visą dabartinės Lenkijos Palenkės vaivadiją ir dalį Baltarusijos vakarinių žemių. Dabar Dainava dažnai tapatinama su visa etnografine Dzūkija (Dainavos terminas, XX a. I pusėje išpopuliarintas rašytojo Vinco Krėvės kūrinių, daugumai lietuvių ilgainiui virto termino Dzūkija sinonimu).
| Dainava (Jotva) | ||||
| ||||
| Baltų gentys VII-VIII a. (violetinė spalva) | ||||
| Sostinė | Nenurodyta | |||
| Valdymo forma | Monarchija | |||
| Era | Viduramžiai | |||
Istorija
Pasak lietuvių archeologų, jotvingių etnosas susiformavo apie I tūkstm. pr. m. e. vidurį, prieš tai (IX ir VIII a. pr. m. e. sandūroje) Brūkšniuotosios keramikos kultūros arealo pietvakariuose įsikūrus išeiviams iš tuo metu besiformuojančios Milogrado kultūros arealo. III a. jotvingių naujakuriams dar giliau įsiskverbus į Brūkšniuotosios keramikos kultūros arealą, etniniu požiūriu jotvingiška kurį laiką buvo ir didesnė Nemuno bei Neries tarpupio dalis. V a.–VII a. (galutinai – VIII–IX(?) a.) į rytus nuo Nemuno gyvenusius jotvingius asimiliavo lietuviai (rytiniai senlietuviai); daugumą Valkavisko-Slanimo ruožo jotvingių tuo pat metu išstūmė ar asimiliavo IV a.–V a. dab. Vidurio Baltarusijoje susiformavusi slaviška *drėgvų, arba dregovičių gentis.
Rašytiniuose šaltiniuose terminas Jotvingiai (Jatviag) pirmą kartą paminėtas 944 m. sutartyje tarp Kijevo princo ir Bizantijos imperijos, kur vienas iš sutarties pasirašymo liudininkų buvo Jatviag Gunarev. X a. pabaigoje dalį jotvingių vakarinių žemių užgrobė lenkų kunigaikščio Meškos I vadovaujami pulkai. Lenkų užgrobtos žemės buvo prijungtos prie Lenkijos karalystės, kur ilgainiui susiformavo Lomžos žemė ir Viznos žemės. 1009 m. jotvingių kunigaikštis Netimeras priemė krikštą iš Brunono Kverfurtiečio.
Iki XII a.–XIII a. sąvartos jotvingių gyvenamas arealas pietvakariuose siekė Bugo upę šiauriau Bresto, tačiau šią Vyslos-Dniepro prekybos kelio atkarpą visuomet siekė kontroliuoti ir Kijevo Rusia, o nuo XII a. pab. − jos dalies pagrindu susikūrusi Haličo-Volynės kunigaikštystė. 983 m. pietines jotvingių žemes užgrobė Kijevo Rusios kunigaikščio Vladimiro Sviatoslavičiaus vadovaujami pulkai. Užgrobtos žemės buvo prijungtos prie Voluinės kunigaikštystės, kur ilgainiui susiformavo Berestijos kraštas. 1038 m. ir 1040 m. jotvingius puolė Jaroslavo Išmintingojo pulkai, 1112 m. kunigaikščio Jaroslavo kariuomenė, 1196 m. − Haličo-Volynės didžiojo kunigaikščio Romano Mstislavovičiaus vedami pulkai. XII a. dalį rytinių jotvingių žemių užėmė Gardino kunigaikštystė.
Tikėtina, kad XII a. Jotva kaip kelių baltiškų kunigaikštysčių federacijos subjektas ar autonominė kunigaikštystė prisijungė prie LDK (beje, 1243 m. Prūsijos vyskupysčių ribų nustatymo akte pateiktas „lietuvių ribų“ aprašymas leidžia manyti, kad XII–XIII a. Lietuvai kartu su Sūduva priklausė ir Galinda, tuo metu, matyt, jau kolonizuota dėl šios prūsiškos srities su lenkais konkuravusių jotvingių). XII(?)-XIII a. Dainava turėjo dalinės kunigaikštystės statusą ir buvo viena iš 5 ar 6 pagrindinių LDK dalių (greta tikrosios Lietuvos, Žemaičių, Nalšios, (lietuviškosios) Rusios ir tikriausiai Karšuvos); pati Dainava tada skirstyta į keliolika nedidelių žemių, arba valsčių.
Po lenkų ir volynėnų išpuolio, jotvingiai pradėjo rengti atsakomąsias atakas. 1205 m. ir vėliau jau jotvingiai (kartu su lietuviais) siaubė Volynę (manoma, kad XIII a. Jotvoje surenkamoje kariuomenėje galėjo būti iki 6 tūkst. raitelių ir keliskart daugiau pėstininkų). 1219 m. buvo sudaryta LDK ir jotvingių bei lietuvių karinio spaudimo neatlaikiusios Haličo-Volynės valstybės taikos sutartis. Jotvingių ir lietuvių atakos iššaukė tai kad 1226 m. Mazovijos kunigaikštystės kunigaikštis Konradas I Mazovietis į savo kunigaikštystę pasikvietė Kryžiuočių ordiną kuriam perleido Kulmo žemę, iš kur kryžiuočiai turėjo kovoti su pagoniškomis baltų gentimis prūsais ir jotvingiais.
1227 m. (galbūt po hipotetinio LDK kunigaikščio Gimbuto mirties) Haličo-Volynės didžiojo kunigaikščio Danilos Romanovičiaus valdomi volynėnai vėl atnaujino Jotvos puolimą, 1240 m. jie susirėmė su jotvingiais prie Drohičino, 1251 m. − prie Narevo ir upių. 1257 m., po kelių bendrų Haličo-Volynės ir Lenkijos 1253–1257 m. surengtų siaubiamųjų žygių, jotvingiai buvo priversti kurį laiką mokėti Danilai juodųjų kiaunių kailių ir sidabro duoklę. 1253 m. liepą Lietuvos karalius Mindaugas kryžiuočiams užrašė, be kitų LDK žemių, ir pusę Dainavos, kuri pirmą kartą kaip terra Deynowe (Dainavos žemė) paminėta šių žemių dovanojimo akte. 1259 m. rugpjūčio 7 d. tas pats valdovas kryžiuočiams atidavė (kartu su visa tuometine Žemaitija ir visa Skalva) jau beveik visą Dainavą (išskyrus keletą laukų, arba valsčiukų).
1264 m. itin stiprų smūgį tuometiniams volynėnų sąjungininkams jotvingiams sudavė Lenkijos didžiojo kunigaikščio Boleslovo Droviojo vadovaujama lenkų kariuomenė. 1264 m. birželio 23 d. abi kariuomenės susitiko prie Bransko gyvenvietės, kur įvyko Bransko mūšis. 1277–1283 m. šiaurvakarinę Dainavos dalį žiauriai nusiaubė kryžiuočiai, keršydami jotvingiams už jų pagalbą prūsams pastarųjų Didžiojo sukilimo metu, tada kryžiuočiai perkėlė apie 1600 jotvingių iš dabartinių Augustavo apylinkų į šiaurės vakarų Sembą, ten atsirado vad. „Sūduvių kampas“ („Sudauischer Winkel“). Ilgiausiai 1277–1283 m. kryžiuočių agresijai spyrėsi jotvingių kunigaikščiai bei vadai Komantas, Gedotė ir Kontgirdas. 1283 m. LDK pavaldus Jotvos kunigaikštis Komantas nutraukė pasipriešinimą ir netgi perėjo į ordino pusę, tačiau daugelis kitų jotvingių vadų juo nepasekė ir pasitraukė į Gardino, Slanimo, Eišiškių ir kt. apylinkes. Manoma, kad dabartinėje pietryčių Lietuvoje ir Šiaurės vakarų Baltarusijoje plačiu ruožu pabirę Dainavos /Dainavėlės vardo kaimai (gudų jie vadinami vietovardžiu Jac’viez' /Jatviez' ) buvo įkurti XIII a.-XIV a. nuo kryžiuočių agresijos pabėgusių jotvingių).
Iki 1282 m. jungtinės lietuvių ir jotvingių karinės pajėgos atsikovojo beveik visas slaviškųjų valstybių XII a.–XIII a. užgrobtas jotvingių ir lietuvių žemes. Dėl XIII a.-XIV a. jotvingių kovų su kryžiuočiais Dainavos šiaurvakarinė dalis virto dykra, į kurią pradėjo kraustytis lenkai ir mazovai, o pietinėje dalyje nors ir priklausiusioje LDK, nedidelė dalis likusių vietinių jotvingių XIII a.–XVII a. lingvistiškai asimiliavosi su rusėnais ir lenkais. Šiaurinėje ir šiaurės rytinėje dalyje gyvenę jotvingiai iki XIX a. asimiliavosi su lietuviais.
Po 1422 m. rugsėjo 27 d. pasirašytos Melno taikos, kuri užbaigė Golubo karą šios žemės „visam laikui“ buvo prijungtos prie LDK. 1569 m. vakarinė Jotvos dalis (t. y. Palenkės vaivadija, kurią jau XV a. buvo pradėję kolonizuoti lenkai mazoviečiai) atiteko Lenkijai.
Etimologija
Yra paplitę keletas pavadinimų šiam regionui, naudojamų skirtingose tautose. Dainava dar vadinta *Jotva, taip pat Sūduva, taip pat Poleksija. Pvz., Mindaugas savo 1259 m. rugpjūčio 7 d. žemių dovanojimo aktu kryžiuočiams atidavė „visą Dainavą, kuri dar vadinama Jotva“, – lot. „[…] Denowe tota, quam etiam quidam Jetwesen vocant“, o Vytautas 1420 m. kovo 11 d. laiške Vokietijos imperatoriui Zigmantui Liuksemburgiečiui mini „sūduvių, arba jotvingių žemę, kuri yra įsiterpusi tarp Lietuvos ir Prūsijos žemių“, – lot. „[…] terra Sudorum seu Gettarum, que mediat inter terram Lythwaniam et Prussiam“).
Dainavos ar *Dainuvos vardu jotvingių kraštas vadintas greičiausiai tik lietuvių.
Dainavos pavadinimas Kazimiero Būgos laikytas vandenvardinės kilmės ir sietas su šaknimis *dei- „bėgti, šokuoti“ (kaip latv. diet „šokti“) arba „švytėti“ (kaip prūsų upės pavadinimas Deimena). Simo Karaliūno kildintas iš tautovardžio *deinuviai, kuris – iš *dḗinā, *dḗinē „karvė, kuri veršiuojasi; melžiama karvė“ > *deiniai „karvių augintojai, kerdžiai“.
- Kijevo Rusia 1113-1194 m.
- Centrinės Europos gentys VIII-IX a.
- Prūsų gentys ir sudūviai XIII a.
Išnašos
- Plg. su (senosios) etninės Lietuvos pietryčių dalyje paplitusio vietovardžio Dainavėlė lenkišku atitikmeniu: Dainuvka.
- Šarūnas Šimkus. Varėnos krašto vietovardžių etimologinis žodynas. – Vilnius, Liutauras Leščinskas, 2023. // psl. 15.
Taip pat skaitykite
- Jotvingiai
- Užnemunė
- Dzūkija
- Suvalkija (Sūduva)
- Palenkė
Nuorodos
- Dainavos vardo kilmė Archyvuota kopija 2007-09-27 iš Wayback Machine projekto.
- Jonas Puzinas. Sūduva naujausių archeologinių tyrinėjimų. Aidai. 1965-04-04
- Sūduvos kraštas
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Dainava (baltų žemė), Kas yra Dainava (baltų žemė)? Ką reiškia Dainava (baltų žemė)?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Kitos reiksmes Dainava Dainava dar vadinama Jotva Suduva Poleksija prus ir jotv Sudawa vok Sudauen lenk Jacwiez bltr Etvyaz senaja rus Yatvyagiya Europos istorinis regionas kuriame iki XIII a XIV a gyveno baltu gentys jotvingiai suduviai ir Lietuviai sį regiona vadino Dainava vokieciai Sudauen Suduva lenkai ir rusenai Jacwiez Yatvyagiya Jotva Iki X a XIII a siaureje ribojosi su lietuviais rytuose ribojosi su Nemuno upe kuri skyre nuo lietuviu pietuose ribojosi su Vakarinio Bugo upe kuri skyre nuo volynenu genties vakaruose ribojosi su mazovu gentimi ir siaures vakaruose su nadruviu gentimi Sios zemes apeme dabartines Lietuvos pietvakarines zemes visa dabartines Lenkijos Palenkes vaivadija ir dalį Baltarusijos vakariniu zemiu Dabar Dainava daznai tapatinama su visa etnografine Dzukija Dainavos terminas XX a I puseje ispopuliarintas rasytojo Vinco Kreves kuriniu daugumai lietuviu ilgainiui virto termino Dzukija sinonimu Dainava Jotva VII a 1422 Location ofBaltu gentys VII VIII a violetine spalva Sostine NenurodytaValdymo forma MonarchijaEra ViduramziaiIstorijaBaltu gentys XII a Pasak lietuviu archeologu jotvingiu etnosas susiformavo apie I tukstm pr m e vidurį pries tai IX ir VIII a pr m e sanduroje Bruksniuotosios keramikos kulturos arealo pietvakariuose įsikurus iseiviams is tuo metu besiformuojancios Milogrado kulturos arealo III a jotvingiu naujakuriams dar giliau įsiskverbus į Bruksniuotosios keramikos kulturos areala etniniu poziuriu jotvingiska kurį laika buvo ir didesne Nemuno bei Neries tarpupio dalis V a VII a galutinai VIII IX a į rytus nuo Nemuno gyvenusius jotvingius asimiliavo lietuviai rytiniai senlietuviai dauguma Valkavisko Slanimo ruozo jotvingiu tuo pat metu isstume ar asimiliavo IV a V a dab Vidurio Baltarusijoje susiformavusi slaviska dregvu arba dregoviciu gentis Rasytiniuose saltiniuose terminas Jotvingiai Jatviag pirma karta paminetas 944 m sutartyje tarp Kijevo princo ir Bizantijos imperijos kur vienas is sutarties pasirasymo liudininku buvo Jatviag Gunarev X a pabaigoje dalį jotvingiu vakariniu zemiu uzgrobe lenku kunigaikscio Meskos I vadovaujami pulkai Lenku uzgrobtos zemes buvo prijungtos prie Lenkijos karalystes kur ilgainiui susiformavo Lomzos zeme ir Viznos zemes 1009 m jotvingiu kunigaikstis Netimeras prieme kriksta is Brunono Kverfurtiecio Baltu gentys V VI a violetine spalva Iki XII a XIII a savartos jotvingiu gyvenamas arealas pietvakariuose sieke Bugo upe siauriau Bresto taciau sia Vyslos Dniepro prekybos kelio atkarpa visuomet sieke kontroliuoti ir Kijevo Rusia o nuo XII a pab jos dalies pagrindu susikurusi Halico Volynes kunigaikstyste 983 m pietines jotvingiu zemes uzgrobe Kijevo Rusios kunigaikscio Vladimiro Sviatoslaviciaus vadovaujami pulkai Uzgrobtos zemes buvo prijungtos prie Voluines kunigaikstystes kur ilgainiui susiformavo Berestijos krastas 1038 m ir 1040 m jotvingius puole Jaroslavo Ismintingojo pulkai 1112 m kunigaikscio Jaroslavo kariuomene 1196 m Halico Volynes didziojo kunigaikscio Romano Mstislavoviciaus vedami pulkai XII a dalį rytiniu jotvingiu zemiu uzeme Gardino kunigaikstyste Tiketina kad XII a Jotva kaip keliu baltisku kunigaikstysciu federacijos subjektas ar autonomine kunigaikstyste prisijunge prie LDK beje 1243 m Prusijos vyskupysciu ribu nustatymo akte pateiktas lietuviu ribu aprasymas leidzia manyti kad XII XIII a Lietuvai kartu su Suduva priklause ir Galinda tuo metu matyt jau kolonizuota del sios prusiskos srities su lenkais konkuravusiu jotvingiu XII XIII a Dainava turejo dalines kunigaikstystes statusa ir buvo viena is 5 ar 6 pagrindiniu LDK daliu greta tikrosios Lietuvos Zemaiciu Nalsios lietuviskosios Rusios ir tikriausiai Karsuvos pati Dainava tada skirstyta į keliolika nedideliu zemiu arba valsciu Prusu ir jotvingiu gentys XIII a Po lenku ir volynenu ispuolio jotvingiai pradejo rengti atsakomasias atakas 1205 m ir veliau jau jotvingiai kartu su lietuviais siaube Volyne manoma kad XIII a Jotvoje surenkamoje kariuomeneje galejo buti iki 6 tukst raiteliu ir keliskart daugiau pestininku 1219 m buvo sudaryta LDK ir jotvingiu bei lietuviu karinio spaudimo neatlaikiusios Halico Volynes valstybes taikos sutartis Jotvingiu ir lietuviu atakos issauke tai kad 1226 m Mazovijos kunigaikstystes kunigaikstis Konradas I Mazovietis į savo kunigaikstyste pasikviete Kryziuociu ordina kuriam perleido Kulmo zeme is kur kryziuociai turejo kovoti su pagoniskomis baltu gentimis prusais ir jotvingiais 1227 m galbut po hipotetinio LDK kunigaikscio Gimbuto mirties Halico Volynes didziojo kunigaikscio Danilos Romanoviciaus valdomi volynenai vel atnaujino Jotvos puolima 1240 m jie susireme su jotvingiais prie Drohicino 1251 m prie Narevo ir upiu 1257 m po keliu bendru Halico Volynes ir Lenkijos 1253 1257 m surengtu siaubiamuju zygiu jotvingiai buvo priversti kurį laika moketi Danilai juoduju kiauniu kailiu ir sidabro duokle 1253 m liepa Lietuvos karalius Mindaugas kryziuociams uzrase be kitu LDK zemiu ir puse Dainavos kuri pirma karta kaip terra Deynowe Dainavos zeme pamineta siu zemiu dovanojimo akte 1259 m rugpjucio 7 d tas pats valdovas kryziuociams atidave kartu su visa tuometine Zemaitija ir visa Skalva jau beveik visa Dainava isskyrus keleta lauku arba valsciuku Lenkijos karalyste XI a Lenkijos karalyste 1341 m 1264 m itin stipru smugį tuometiniams volynenu sajungininkams jotvingiams sudave Lenkijos didziojo kunigaikscio Boleslovo Droviojo vadovaujama lenku kariuomene 1264 m birzelio 23 d abi kariuomenes susitiko prie Bransko gyvenvietes kur įvyko Bransko musis 1277 1283 m siaurvakarine Dainavos dalį ziauriai nusiaube kryziuociai kersydami jotvingiams uz ju pagalba prusams pastaruju Didziojo sukilimo metu tada kryziuociai perkele apie 1600 jotvingiu is dabartiniu Augustavo apylinku į siaures vakaru Semba ten atsirado vad Suduviu kampas Sudauischer Winkel Ilgiausiai 1277 1283 m kryziuociu agresijai spyresi jotvingiu kunigaiksciai bei vadai Komantas Gedote ir Kontgirdas 1283 m LDK pavaldus Jotvos kunigaikstis Komantas nutrauke pasipriesinima ir netgi perejo į ordino puse taciau daugelis kitu jotvingiu vadu juo nepaseke ir pasitrauke į Gardino Slanimo Eisiskiu ir kt apylinkes Manoma kad dabartineje pietryciu Lietuvoje ir Siaures vakaru Baltarusijoje placiu ruozu pabire Dainavos Dainaveles vardo kaimai gudu jie vadinami vietovardziu Jac viez Jatviez buvo įkurti XIII a XIV a nuo kryziuociu agresijos pabegusiu jotvingiu Iki 1282 m jungtines lietuviu ir jotvingiu karines pajegos atsikovojo beveik visas slaviskuju valstybiu XII a XIII a uzgrobtas jotvingiu ir lietuviu zemes Del XIII a XIV a jotvingiu kovu su kryziuociais Dainavos siaurvakarine dalis virto dykra į kuria pradejo kraustytis lenkai ir mazovai o pietineje dalyje nors ir priklausiusioje LDK nedidele dalis likusiu vietiniu jotvingiu XIII a XVII a lingvistiskai asimiliavosi su rusenais ir lenkais Siaurineje ir siaures rytineje dalyje gyvene jotvingiai iki XIX a asimiliavosi su lietuviais Po 1422 m rugsejo 27 d pasirasytos Melno taikos kuri uzbaige Golubo kara sios zemes visam laikui buvo prijungtos prie LDK 1569 m vakarine Jotvos dalis t y Palenkes vaivadija kuria jau XV a buvo pradeje kolonizuoti lenkai mazovieciai atiteko Lenkijai EtimologijaPagrindinis straipsnis Jotvingiai Tautovardis Yra paplite keletas pavadinimu siam regionui naudojamu skirtingose tautose Dainava dar vadinta Jotva taip pat Suduva taip pat Poleksija Pvz Mindaugas savo 1259 m rugpjucio 7 d zemiu dovanojimo aktu kryziuociams atidave visa Dainava kuri dar vadinama Jotva lot Denowe tota quam etiam quidam Jetwesen vocant o Vytautas 1420 m kovo 11 d laiske Vokietijos imperatoriui Zigmantui Liuksemburgieciui mini suduviu arba jotvingiu zeme kuri yra įsiterpusi tarp Lietuvos ir Prusijos zemiu lot terra Sudorum seu Gettarum que mediat inter terram Lythwaniam et Prussiam Dainavos ar Dainuvos vardu jotvingiu krastas vadintas greiciausiai tik lietuviu Dainavos pavadinimas Kazimiero Bugos laikytas vandenvardines kilmes ir sietas su saknimis dei begti sokuoti kaip latv diet sokti arba svyteti kaip prusu upes pavadinimas Deimena Simo Karaliuno kildintas is tautovardzio deinuviai kuris is dḗina dḗine karve kuri versiuojasi melziama karve gt deiniai karviu augintojai kerdziai Kijevo Rusia 1113 1194 m Centrines Europos gentys VIII IX a Prusu gentys ir suduviai XIII a IsnasosPlg su senosios etnines Lietuvos pietryciu dalyje paplitusio vietovardzio Dainavele lenkisku atitikmeniu Dainuvka Sarunas Simkus Varenos krasto vietovardziu etimologinis zodynas Vilnius Liutauras Lescinskas 2023 psl 15 Taip pat skaitykiteJotvingiai Uznemune Dzukija Suvalkija Suduva PalenkeNuorodosDainavos vardo kilme Archyvuota kopija 2007 09 27 is Wayback Machine projekto Jonas Puzinas Suduva naujausiu archeologiniu tyrinejimu Aidai 1965 04 04 Suduvos krastas