Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinka
Lenkijos sovietų karas
| Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
| Lenkijos-tarybų karas | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Priklauso: Rusijos pilietinis karas | |||||||
Lenkų gynybinės pozicijos, 1920 m. rugpjūtis. | |||||||
| |||||||
| Konflikto šalys | |||||||
| Rusijos TFSR Ukrainos TSR | Lenkijos Respublika | ||||||
| Vadovai ir kariniai vadai | |||||||
| Levas Trockis Michailas Tuchačevskis (Vakarų Frontas) Josifas Stalinas (Lvovo frontas) Semionas Budionas (1-oji raitelių armija) | Józef Piłsudski Simonas Petliūra | ||||||
| Pajėgos | |||||||
| Virš ~50 000 (1919 m.) 800 000 (1920 m.) | Virš ~50 000 (1919 m.) ~738 000 (1920 m.) | ||||||
| Nuostoliai | |||||||
| Apie 60 000 žuvo 80 000 – 157 000 pateko į nelaisvę | Apie 48 000 žuvo 113 518 sužeista 51 351 pateko į nelaisvę | ||||||
Lenkijos–sovietų kare (rus. советско-польская война, lenk. wojna polsko-bolszewicka) nuo 1919 m. vasario iki 1920 m. kovo mėn. kovojo naujai atsikūrusi Lenkijos valstybė bei Ukrainos Liaudies Respublika su porevoliucine sovietine Rusija ir Ukrainos TSR.
Karą lėmė priešininkų siekiai išplėsti savo teritorijas. Lenkija, kurios nepriklausomybė neseniai buvo pripažinta Versalio sutartimi, siekė užsitikrinti teritorijas, kurios jai priklausė iki Lenkijos padalinimų; Rusija siekė kontroliuoti tas pačias teritorijas, kurios priklausė Rusijos imperijai iki Pirmojo pasaulinio karo. Nėra visuotinai sutariama dėl to, kas laimėjo šį karą. Rusijos ir Lenkijos istorikai pergalę priskiria savo šalims. Leninas savo slaptame pranešime IX Bolševikų partijos konferencijai karo rezultatus vadina „gigantišku, negirdėtu pralaimėjimu“. Lenkai pabrėžia, kad pavyko apginti savo valstybę, o sovietai pabrėždavo Lenkijos išstūmimą iš Ukrainos ir Baltarusijos. Tarybų Sąjungos oficialiojoje istoriografijoje karas laikytas viena iš užsienio intervencijų Rusijos pilietinio karo metu. Bandymas sukurti nepriklausomą, nekomunistinę Lenkiją laikytas prisidėjimu prie „baltųjų“ ir bandymu užkirsti kelią revoliucijos plitimui į Vakarus. Panašiai karas buvo vertinamas ir oficialiojoje Lenkijos Liaudies Respublikos istoriografijoje. Karas laikytas ginkluota buržuazijos akcija, kuri neatitiko lenkų tautos interesų.
Karas literatūroje vadinamas įvairiais pavadinimais, tačiau vyrauja „Lenkijos-sovietų karo“ variantas. „Sovietais“ šiuo atveju vadinama ne 1922 m. įkurta Tarybų Sąjunga, o jau nuo 1917 m. egzistuojanti Rusijos Tarybų Socialistinė Federacinė Respublika. Karas taip pat vadinamas „Lenkijos-Rusijos“ ar „Rusijos-Lenkijos“ karu, tačiau toks pavadinimas labai nevienareikšmiškas, nes tarp šalių yra buvę daugybė karų ir mažesnių konfliktų. Lenkų šaltiniuose karas dažniausiai vadinamas „Lenkijos-bolševikų karu“ (wojna polsko-bolszewicka) arba „Bolševikų karu“ (wojna bolszewicka). Be to, naudojamas ir „1920 m. karo“ pavadinimas (lenkiškai wojna 1920 roku).
Nėra aiški tiksli karo pradžios data. Kai kurie autoriai karo pradžia laiko 1920 m. lenkų kariuomenės pradėtą Kijevo puolimą. Kiti karo pradžią atkelia į 1919 metus. Karo pabaiga taip pat galima laikyti dvi datas – 1920 m. spalio 18 d. sudarytas paliaubas arba 1921 m. kovo 18 d. pasirašytą Rygos taikos sutartį.
Apžvalga
Rusijoje tebevykstant pilietiniam karui bolševikai siekė savo įtaką išplėsti į Vakarus, taip pat sukelti proletarinę revoliuciją Vokietijoje. Lenkija bandė išlaikyti savo atgautą nepriklausomybę ir sustiprinti pozicijas Rytuose. Dėl sienos reikalavimų sovietinei Rusijai tarp lenkų politikų nebuvo sutarimo. Maršalas Juzefas Pilsudskis, kuris vadovavo Lenkijos ginkluotosioms pajėgoms, siekė kuo toliau į rytus išsiplėtusios įtakos sferos, Lenkijos vadovaujamos Rytų Europos konfederacijos. Rytine siena galėjo būti iki Abiejų Tautų Respublikos padalinimų 1772 m. buvusi siena su Rusija. Visiška Ukrainos ir Baltarusijos nepriklausomybė, nors ir buvo siekiama tam tikrų vietinių jėgų, nei Lenkijos, nei sovietų nebuvo laikoma įmanoma. Nepaisant to, Ukrainoje lenkus palaikė dalis nacionalistų, kuriuos iš ten buvo išstūmę sovietai.
Iš pradžių Lenkija pasiekė didelių pergalių ir užėmė didelę dalį Ukrainos, įskaitant Kijevą. Netrukus Raudonoji Armija atstūmė lenkus iki pat Lenkijos vidurio, buvo tikimasi, kad Lenkija pralaimės ir bus užimta bolševikų. Varšuvos mūšyje lenkai sumušė sovietų armiją ir vėl išstūmė sovietus iki pat Ukrainos.
1921 m. kovo 18 d. buvo pasirašyta Rygos taikos sutartis, kuria nutraukti karo veiksmai ir sudaryta taikos sutartis, pripažinusi Lenkijai dideles teritorijas rytuose. Lenkijos siena nustatyta už maždaug 250 km į rytus nuo lenkų etninių žemių. Šios rytinės teritorijos etnine prasme buvo heterogeniškos, didžiuosiuose miestuose – Lvove ir Vilniuje dominavo lenkai, tačiau kaimiškose vietovėse vyravo baltarusiai, ukrainiečiai bei lietuviai. Didžiausios tautinės grupės buvo lenkai, baltarusiai ir ukrainiečiai (apie 80-85 proc.), tačiau nei viena iš jų šioje teritorijoje nebuvo dauguma. Be jų dar buvo ir mažesnės tautinės grupės: žydai, rusinai, poleščiukai, rusai, čekai, vokiečiai.
Priešistorė ir karo tikslai
Pirmasis pasaulinis karas iš esmės pakeitė politinį Vidurio Rytų ir Rytų Europos žemėlapį. Po Spalio revoliucijos subyrėjus Rusijos imperijai ir panaikinus Austrijos-Vengrijos valstybę šiame regione susikūrė naujos valstybės. Šalia Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos bei Čekoslovakijos nepriklausomą valstybę ėmė kurti ir Lenkija. Lenkijos valstybė nustojo egzistuoti po Lenkijos padalinimų 1772, 1793 ir 1795 m. Teritorijose, kurios iki 1772 m. priklausė Lenkijai, be lenkų gyveno ir kitos tautos (baltarusiai, ukrainiečiai, kašubai, vokiečiai ir kt.). Dėl to Lenkijos sienų klausimas iškart susidūrė su prieštaravimais, nes aplinkinės valstybės kūrėsi tautiniu pagrindu. Dar karo metu Vokietijos imperija bandė sukurti formaliai nepriklausomą . Vakarų fronte paskelbus paliaubas, 1918 m. lapkričio 7 d. Lenkija paskelbė nepriklausomybę. Antantės spaudimu Veimaro Respublika 1919 m. ir Austrija 1918 m. pripažino Lenkijos nepriklausomybę. Laikinoji Lenkijos siena buvo nustatyta pagal Kerzono liniją, taip siekta, kad į Lenkijos valstybę nepatektų nelenkiškos tautos, bet kuo daugiau lenkų būtų įjungta į naująją valstybę.
Po Spalio revoliucijos iš karo pasitraukusi Rusija nedalyvavo po Pirmojo pasaulinio karo vykusiose derybose dėl naujos tvarkos nustatymo. Dėl to sienų klausimas tarp Lenkijos ir naujosios komunistinės valstybės Paryžiuje nebuvo sprendžiamas. Patys bolševikai Lenkiją laikė Antantės valdoma valstybe, kuri turėjo tapti „tiltu į Europą“, plečiant revoliuciją į Vakarus. Bendrai Rusijoje vyravo nuomonė, kad naujosios nepriklausomos Vidurio ir Rytų Europos valstybės esančios maištaujančiomis Rusijos provincijomis, tuo pačiu bolševikų priešininkai pilietiniame kare. Baltųjų armijos tuo metu stengėsi išstumti bolševikus ir atkurti rusų nacionalinę valstybę. Pačioje Rusijoje siautė ekonominė suirutė. Gyventojų nuostoliai dėl kovų ir ligų siekė iki aštuonių milijonų.
Lenkijos vadovybės, pirmiausia valstybės vadovo Juzefo Pilsudskio, pagrindinis tikslas buvo įgauti kiek įmanoma stipresnes pozicijas tarp valstybių, kurios prieš daugiau nei šimtą metų dalyvavo Lenkijos padalinime (Rusija, Prūsija ir Austrija). Tai lėmė ne tik konfliktą su Rusija, bet ir, pavyzdžiui, kovas Silezijoje tarp vokiečių fraikoro ir lenkų nacionalistų (iki 1921 m.). Didžiausi iššūkiai visgi buvo rytuose. Prieš galimą Rusijos atsigavimą valdant komunistams Pilsudskis siekė sukurti Lenkijos dominuojamą Rytų Europos konfederaciją. Istoriniu pavyzdžiu Lenkijos dominuojamam Tarpjūriui buvo Abiejų Tautų Respublika, gyvavusi iki 1795 m. Ši konfederacija turėjo apimti Lenkiją, Ukrainą, Baltarusiją ir Lietuvą. Tokiai politikai priešinosi kiti įtakingi lenkų politikai, pvz., , kuris siekė tiesiog nacionalinės Lenkijos valstybė su išplėsta teritorija, tačiau Pilsudskio linija vyravo.
Tuo tarpu sovietai vadovavosi marksizmu. Pagal šią teoriją revoliucija turėjo kilti pirmiausia pramoninėse valstybėse, tačiau pirmiau ji kilo Rusijoje. Leninas iš to darė išvadą, kad turi iš Rusijos persikelti į Europą. Leninas manė, kad Rusija negali išlikti vienintele komunistine valstybe, dėl to revoliucijos eksportas buvo ne tiek jo politikos galimybė, kiek būtinybė. Besitęsiantis nestabilumas Vokietijoje rodėsi palaikė šį požiūrį. Jauna Vokietijos respublika iki 1920 metų pergyveno tris karinio perversmo bandymus, keturis generalinius streikus ir penkis vyriausybės vadovus. Be to, griežtos Versalio sutarties sąlygos skatino atskirų Vokietijos dalių separatizmą. 1919 m. pilietinį karą primenanti situacija, suvaldyta fraikoro pastangomis, sustiprino bolševikų tikėjimą, kad revoliucija netrukus įvyks ir kitose Europos dalyse. Nors pastangos 1918 m. nusiųsti paramą vokiečių komunistams ir žlugo, tačiau komunistai tikėjosi, kad Raudonosios Armijos žygis sustiprins jų pozicijas Vokietijoje. Pilietinio karo patirtis parodė komunistų partijai, kad politinių tikslų galima siekti ir karinėmis priemonėmis. Tai tapo sovietų karo su Lenkija eskalacijos leitmotyvu.
Bendrai komunistų vadovybė Rusijoje buvo izoliuota ir apsupta pilietinio karo priešininkų bei Antantės intervencinių pajėgų. Kariniai žygiai prieš Baltijos šalis ir Ukrainą lėmė tai, kad ji kariavo su visais savo vakariniais kaimynais. Karas su Lenkija turėjo lemti pasaulinės revoliucijos likimą.
1919 metai
Chaosas Vidurio ir Rytų Europoje
Kai vadovaujami vokiečių kariai 1918 m. ėmė trauktis iš Vidurio ir Rytų Europos į Vakarus, Leninas įsakė Raudonosios Armijos Vakarų armijai traukti į Vakarus. Pagrindinis operacijos tikslas buvo žygiuoti į Vidurio ir Rytų Europą, nepriklausomomis tapusiose valstybėse sukurti sovietines vyriausybes ir paremti komunistines revoliucijas Vokietijoje ir Austrijoje-Vengrijoje.
Tuo pačiu metu vyko pasienio konfliktai tarp daugelio Vidurio ir Rytų Europos šalių: Rumunija kariavo su Vengrija dėl Transilvanijos, Jugoslavija kovojo su Italija dėl Rijekos, Lenkija kovojo su Čekoslovakija dėl , Vokietija dėl Poznanės ir Ukraina dėl Galicijos.
Eskalacija
1919 m. vasario mėn. įvyko pirmieji Lenkijos kariuomenės ir priešakinių Raudonosios armijos dalinių susidūrimai. Biarozoje prasidėjo abiejų šalių susišaudymas. Šis susidūrimas nei vienos iš pusių nebuvo planuotas. Abi pusės iki tol kovojo su ukrainiečių nacionalistais, kuriems vadovavo Simonas Petliūra.
Kovo mėnesį Raudonoji armija pradėjo sėkmingą Vilniaus ir Gardino puolimą, kurie formaliai priklausė Lietuvai, tačiau etniniu požiūriu ten vyravo lenkai. Tuo pačiu metu lenkai puolė palei Nemuną ir užėmė nedidelius Baltarusijos miestelius – Pinską ir Lydą.
Šaltiniai
- Norman Davies (1972). White eagle, red star: the Polish-Soviet war, 1919–20. Macdonald and Co. p. 247. Nuoroda tikrinta 23 October 2011.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lenkijos sovietų karas, Kas yra Lenkijos sovietų karas? Ką reiškia Lenkijos sovietų karas?
Siam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai įrasydami tinkamas isnasas ar nuorodas į patikimus saltinius Lenkijos tarybu karasPriklauso Rusijos pilietinis karasLenku gynybines pozicijos 1920 m rugpjutis Data 1919 1921 m Vieta Vidurio ir Rytu EuropaRezultatas Lenkijos pergale 1921 m Rygos taikos sutartis Konflikto salysRusijos TFSR Ukrainos TSR Lenkijos Respublika Ukrainos Liaudies RespublikaVadovai ir kariniai vadaiLevas Trockis Michailas Tuchacevskis Vakaru Frontas Josifas Stalinas Lvovo frontas Semionas Budionas 1 oji raiteliu armija Jozef Pilsudski Simonas PetliuraPajegosVirs 50 000 1919 m 800 000 1920 m Virs 50 000 1919 m 738 000 1920 m NuostoliaiApie 60 000 zuvo 80 000 157 000 pateko į nelaisve Apie 48 000 zuvo 113 518 suzeista 51 351 pateko į nelaisve Lenkijos sovietu kare rus sovetsko polskaya vojna lenk wojna polsko bolszewicka nuo 1919 m vasario iki 1920 m kovo men kovojo naujai atsikurusi Lenkijos valstybe bei Ukrainos Liaudies Respublika su porevoliucine sovietine Rusija ir Ukrainos TSR Kara leme priesininku siekiai isplesti savo teritorijas Lenkija kurios nepriklausomybe neseniai buvo pripazinta Versalio sutartimi sieke uzsitikrinti teritorijas kurios jai priklause iki Lenkijos padalinimu Rusija sieke kontroliuoti tas pacias teritorijas kurios priklause Rusijos imperijai iki Pirmojo pasaulinio karo Nera visuotinai sutariama del to kas laimejo sį kara Rusijos ir Lenkijos istorikai pergale priskiria savo salims Leninas savo slaptame pranesime IX Bolseviku partijos konferencijai karo rezultatus vadina gigantisku negirdetu pralaimejimu Lenkai pabrezia kad pavyko apginti savo valstybe o sovietai pabrezdavo Lenkijos isstumima is Ukrainos ir Baltarusijos Tarybu Sajungos oficialiojoje istoriografijoje karas laikytas viena is uzsienio intervenciju Rusijos pilietinio karo metu Bandymas sukurti nepriklausoma nekomunistine Lenkija laikytas prisidejimu prie baltuju ir bandymu uzkirsti kelia revoliucijos plitimui į Vakarus Panasiai karas buvo vertinamas ir oficialiojoje Lenkijos Liaudies Respublikos istoriografijoje Karas laikytas ginkluota burzuazijos akcija kuri neatitiko lenku tautos interesu Karas literaturoje vadinamas įvairiais pavadinimais taciau vyrauja Lenkijos sovietu karo variantas Sovietais siuo atveju vadinama ne 1922 m įkurta Tarybu Sajunga o jau nuo 1917 m egzistuojanti Rusijos Tarybu Socialistine Federacine Respublika Karas taip pat vadinamas Lenkijos Rusijos ar Rusijos Lenkijos karu taciau toks pavadinimas labai nevienareiksmiskas nes tarp saliu yra buve daugybe karu ir mazesniu konfliktu Lenku saltiniuose karas dazniausiai vadinamas Lenkijos bolseviku karu wojna polsko bolszewicka arba Bolseviku karu wojna bolszewicka Be to naudojamas ir 1920 m karo pavadinimas lenkiskai wojna 1920 roku Nera aiski tiksli karo pradzios data Kai kurie autoriai karo pradzia laiko 1920 m lenku kariuomenes pradeta Kijevo puolima Kiti karo pradzia atkelia į 1919 metus Karo pabaiga taip pat galima laikyti dvi datas 1920 m spalio 18 d sudarytas paliaubas arba 1921 m kovo 18 d pasirasyta Rygos taikos sutartį ApzvalgaZemelapiai rodantys karo eiga Rusijoje tebevykstant pilietiniam karui bolsevikai sieke savo įtaka isplesti į Vakarus taip pat sukelti proletarine revoliucija Vokietijoje Lenkija bande islaikyti savo atgauta nepriklausomybe ir sustiprinti pozicijas Rytuose Del sienos reikalavimu sovietinei Rusijai tarp lenku politiku nebuvo sutarimo Marsalas Juzefas Pilsudskis kuris vadovavo Lenkijos ginkluotosioms pajegoms sieke kuo toliau į rytus issipletusios įtakos sferos Lenkijos vadovaujamos Rytu Europos konfederacijos Rytine siena galejo buti iki Abieju Tautu Respublikos padalinimu 1772 m buvusi siena su Rusija Visiska Ukrainos ir Baltarusijos nepriklausomybe nors ir buvo siekiama tam tikru vietiniu jegu nei Lenkijos nei sovietu nebuvo laikoma įmanoma Nepaisant to Ukrainoje lenkus palaike dalis nacionalistu kuriuos is ten buvo isstume sovietai Is pradziu Lenkija pasieke dideliu pergaliu ir uzeme didele dalį Ukrainos įskaitant Kijeva Netrukus Raudonoji Armija atstume lenkus iki pat Lenkijos vidurio buvo tikimasi kad Lenkija pralaimes ir bus uzimta bolseviku Varsuvos musyje lenkai sumuse sovietu armija ir vel isstume sovietus iki pat Ukrainos 1921 m kovo 18 d buvo pasirasyta Rygos taikos sutartis kuria nutraukti karo veiksmai ir sudaryta taikos sutartis pripazinusi Lenkijai dideles teritorijas rytuose Lenkijos siena nustatyta uz mazdaug 250 km į rytus nuo lenku etniniu zemiu Sios rytines teritorijos etnine prasme buvo heterogeniskos didziuosiuose miestuose Lvove ir Vilniuje dominavo lenkai taciau kaimiskose vietovese vyravo baltarusiai ukrainieciai bei lietuviai Didziausios tautines grupes buvo lenkai baltarusiai ir ukrainieciai apie 80 85 proc taciau nei viena is ju sioje teritorijoje nebuvo dauguma Be ju dar buvo ir mazesnes tautines grupes zydai rusinai polesciukai rusai cekai vokieciai Priesistore ir karo tikslaiAbieju Tautu Respublika 1771 m sienomis ir po to seke jos padalinimai Pirmasis pasaulinis karas is esmes pakeite politinį Vidurio Rytu ir Rytu Europos zemelapį Po Spalio revoliucijos subyrejus Rusijos imperijai ir panaikinus Austrijos Vengrijos valstybe siame regione susikure naujos valstybes Salia Suomijos Estijos Latvijos Lietuvos bei Cekoslovakijos nepriklausoma valstybe eme kurti ir Lenkija Lenkijos valstybe nustojo egzistuoti po Lenkijos padalinimu 1772 1793 ir 1795 m Teritorijose kurios iki 1772 m priklause Lenkijai be lenku gyveno ir kitos tautos baltarusiai ukrainieciai kasubai vokieciai ir kt Del to Lenkijos sienu klausimas iskart susidure su priestaravimais nes aplinkines valstybes kuresi tautiniu pagrindu Dar karo metu Vokietijos imperija bande sukurti formaliai nepriklausoma Vakaru fronte paskelbus paliaubas 1918 m lapkricio 7 d Lenkija paskelbe nepriklausomybe Antantes spaudimu Veimaro Respublika 1919 m ir Austrija 1918 m pripazino Lenkijos nepriklausomybe Laikinoji Lenkijos siena buvo nustatyta pagal Kerzono linija taip siekta kad į Lenkijos valstybe nepatektu nelenkiskos tautos bet kuo daugiau lenku butu įjungta į naujaja valstybe Po Spalio revoliucijos is karo pasitraukusi Rusija nedalyvavo po Pirmojo pasaulinio karo vykusiose derybose del naujos tvarkos nustatymo Del to sienu klausimas tarp Lenkijos ir naujosios komunistines valstybes Paryziuje nebuvo sprendziamas Patys bolsevikai Lenkija laike Antantes valdoma valstybe kuri turejo tapti tiltu į Europa pleciant revoliucija į Vakarus Bendrai Rusijoje vyravo nuomone kad naujosios nepriklausomos Vidurio ir Rytu Europos valstybes esancios maistaujanciomis Rusijos provincijomis tuo paciu bolseviku priesininkai pilietiniame kare Baltuju armijos tuo metu stengesi isstumti bolsevikus ir atkurti rusu nacionaline valstybe Pacioje Rusijoje siaute ekonomine suirute Gyventoju nuostoliai del kovu ir ligu sieke iki astuoniu milijonu Lenkijos vadovybes pirmiausia valstybes vadovo Juzefo Pilsudskio pagrindinis tikslas buvo įgauti kiek įmanoma stipresnes pozicijas tarp valstybiu kurios pries daugiau nei simta metu dalyvavo Lenkijos padalinime Rusija Prusija ir Austrija Tai leme ne tik konflikta su Rusija bet ir pavyzdziui kovas Silezijoje tarp vokieciu fraikoro ir lenku nacionalistu iki 1921 m Didziausi issukiai visgi buvo rytuose Pries galima Rusijos atsigavima valdant komunistams Pilsudskis sieke sukurti Lenkijos dominuojama Rytu Europos konfederacija Istoriniu pavyzdziu Lenkijos dominuojamam Tarpjuriui buvo Abieju Tautu Respublika gyvavusi iki 1795 m Si konfederacija turejo apimti Lenkija Ukraina Baltarusija ir Lietuva Tokiai politikai priesinosi kiti įtakingi lenku politikai pvz kuris sieke tiesiog nacionalines Lenkijos valstybe su isplesta teritorija taciau Pilsudskio linija vyravo Tuo tarpu sovietai vadovavosi marksizmu Pagal sia teorija revoliucija turejo kilti pirmiausia pramoninese valstybese taciau pirmiau ji kilo Rusijoje Leninas is to dare isvada kad turi is Rusijos persikelti į Europa Leninas mane kad Rusija negali islikti vienintele komunistine valstybe del to revoliucijos eksportas buvo ne tiek jo politikos galimybe kiek butinybe Besitesiantis nestabilumas Vokietijoje rodesi palaike sį poziurį Jauna Vokietijos respublika iki 1920 metu pergyveno tris karinio perversmo bandymus keturis generalinius streikus ir penkis vyriausybes vadovus Be to grieztos Versalio sutarties salygos skatino atskiru Vokietijos daliu separatizma 1919 m pilietinį kara primenanti situacija suvaldyta fraikoro pastangomis sustiprino bolseviku tikejima kad revoliucija netrukus įvyks ir kitose Europos dalyse Nors pastangos 1918 m nusiusti parama vokieciu komunistams ir zlugo taciau komunistai tikejosi kad Raudonosios Armijos zygis sustiprins ju pozicijas Vokietijoje Pilietinio karo patirtis parode komunistu partijai kad politiniu tikslu galima siekti ir karinemis priemonemis Tai tapo sovietu karo su Lenkija eskalacijos leitmotyvu Bendrai komunistu vadovybe Rusijoje buvo izoliuota ir apsupta pilietinio karo priesininku bei Antantes intervenciniu pajegu Kariniai zygiai pries Baltijos salis ir Ukraina leme tai kad ji kariavo su visais savo vakariniais kaimynais Karas su Lenkija turejo lemti pasaulines revoliucijos likima 1919 metaiChaosas Vidurio ir Rytu Europoje Fronto padetis 1919 m vasario ir 1919 m spalio menesį Kai vadovaujami vokieciu kariai 1918 m eme trauktis is Vidurio ir Rytu Europos į Vakarus Leninas įsake Raudonosios Armijos Vakaru armijai traukti į Vakarus Pagrindinis operacijos tikslas buvo zygiuoti į Vidurio ir Rytu Europa nepriklausomomis tapusiose valstybese sukurti sovietines vyriausybes ir paremti komunistines revoliucijas Vokietijoje ir Austrijoje Vengrijoje Tuo paciu metu vyko pasienio konfliktai tarp daugelio Vidurio ir Rytu Europos saliu Rumunija kariavo su Vengrija del Transilvanijos Jugoslavija kovojo su Italija del Rijekos Lenkija kovojo su Cekoslovakija del Vokietija del Poznanes ir Ukraina del Galicijos Eskalacija 1919 m vasario men įvyko pirmieji Lenkijos kariuomenes ir priesakiniu Raudonosios armijos daliniu susidurimai Biarozoje prasidejo abieju saliu susisaudymas Sis susidurimas nei vienos is pusiu nebuvo planuotas Abi puses iki tol kovojo su ukrainieciu nacionalistais kuriems vadovavo Simonas Petliura Kovo menesį Raudonoji armija pradejo sekminga Vilniaus ir Gardino puolima kurie formaliai priklause Lietuvai taciau etniniu poziuriu ten vyravo lenkai Tuo paciu metu lenkai puole palei Nemuna ir uzeme nedidelius Baltarusijos miestelius Pinska ir Lyda SaltiniaiNorman Davies 1972 White eagle red star the Polish Soviet war 1919 20 Macdonald and Co p 247 Nuoroda tikrinta 23 October 2011 Sis straipsnis apie istorija yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį