Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Antroji Lenkijos Respublika lenk II Rzeczpospolita Lenkijos valstybė XX a tarpukariu Gyvavo nuo I pasaulinio karo pabaig

Antroji Lenkijos Respublika

  • Pagrindinis puslapis
  • Antroji Lenkijos Respublika
Antroji Lenkijos Respublika
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az

Antroji Lenkijos Respublika (lenk. II Rzeczpospolita) – Lenkijos valstybė XX a. tarpukariu. Gyvavo nuo I pasaulinio karo pabaigos iki 1939 metų. Sostinė – Varšuva.

Rzeczpospolita Polska
Lenkijos Respublika
Buvusi respublika
↓ 1918 – 1939 ↓
Vėliava Herbas
Himnas
Lenkijos himnas
Lenkija 1930 m.
Sostinė Varšuva
Kalbos lenkų
Valdymo forma Unitarinė parlamentinė respublika(oficialiai, 1918-1935)
Unitarinė prezidentinė respublika (1935-1939)
Autoritarinė respublika (1926-1939)
Lenkijos Prezidentas
 1918–1922 (pirmas) Jozefas Pilsudskis
 1926–1939 (paskutinis) Ignacy Mościcki
Era Naujausi laikai
 - Pirmojo pasaulinio karo pabaiga 1918 m. lapkričio 11 d.
 - Vokietijos invazija 1939 m. rugsėjo 1 d.
Plotas
 - 1921 387 000 km²
Gyventojai
 - 1921 27 177 000 
 - 1931 32 107 000 
 - 1938 34 849 000 
Valiuta Zlotas (zł)
Prieš		 Po
Varšuvos generalgubernija
Austrija-Vengrija
Vokietijos imperija
Vakarų Ukrainos Liaudies Respublika
Ukrainos Liaudies Respublika
Vidurinė Lietuva
Baltarusijos Liaudies Respublika
Nacių Vokietija
Lenkijos okupacija (1939-1945)
Sovietų Sąjunga
Lietuva
Slovakijos respublika (1939-1945)
Lenkijos emigracinė vyriausybė

Valstybės sienos galutinai susiformavo 1922 metais, joje buvo ir okupuotas Vilniaus kraštas, iš pradžių Respublikoje vadintas Vilniaus žeme (pats Vilniaus kraštas oficialiai vadinosi Vidurio Lietuva), o nuo 1925–1926 m. sandūros – Vilniaus vaivadija.

Respublikos plotas 1931 m. buvo 388 634 km² (6-oji pagal dydį Europoje). Beveik trečdalį gyventojų sudarė tautinės mažumos (daugiausia ukrainiečiai bei žydai, taip pat baltarusiai, vokiečiai, čekai ir lietuviai).

Istorija

Pirmojo pasaulinio karo metu sąjungininkai susitarė dėl Lenkijos atkūrimo, kas buvo paskelbta ir JAV prezidento V. Vilsono Keturiolikos punktų programoje. Netrukus po Vokietijos kapituliacijos Lenkija atgavo nepriklausomybę (vadinamoji Antroji Respublika). Kare su Tarybų Rusija 1919 m. Lenkija apgynė savo nepriklausomybę ir nustatė sienas su Rusija. Nepaisant susitarimų su Lietuva, Lenkija faktiškai aneksavo ir Vilniaus kraštą.

Politinė sistema

Lenkija nuo 1919 m. iki 1926 m. buvo parlamentinė demokratija, prezidentas turėjo ribotas galias. Rinkimų teisę turėjo 25 m. sulaukę Lenkijos piliečiai. 1918 m. lapkričio 28 d. dekretu maršalas Juzefas Pilsudskis suteikė moterims teisę balsuoti.

Po 1926 m. karinio perversmo Lenkija tapo autoritarine valstybe, o faktinis vadovas J. Pilsudkis įgijo neribotas galias. 1928 m. Lenkijoje vyko paskutiniai demokratiniai rinkimai, kuriuos vis dėlto laimėjo propilsudskinės jėgos. Šalies vadovui mirus 1935 m., šalis išliko nedemokratinė, pablogėjo Lenkijoje gyvenančių tautinių mažumų (lietuvių ir ypač žydų) padėtis.

Prezidentai ir Ministrai pirmininkai

Lenkijos maršalas

  • Józef Piłsudski (1918 m. lapkričio 22 d. – 1922 m. gruodžio 9 d.)

Prezidentai

  • Gabriel Narutowicz (1922 m. gruodžio 9 d. – 1922 m. gruodžio 16 d.)
  • (1922 m. gruodžio 20 d. – 1926 m. gegužės 14 d.)
  • Ignacy Mościcki (1926 m. birželio 1 d. – 1939 m. rugsėjo 30 d.)
  • (1939 m. spalio 1 d.)

Ministrai pirmininkai

  • (1918 m. lapkričio 18 d. – 1919 m. sausio 16 d.)
  • Ignacy Paderewski (1919 m. sausio 18 d. – 1919 m. lapkričio 27 d.)
  • (1919 m. gruodžio 13 d. – 1920 m. birželio 9 d.)
  • (1920 m. birželio 27 d. – 1920 m. liepos 24 d.)
  • Wincenty Witos (1920 m. liepos 24 d. – 1921 m. rugsėjo 13 d.)
  • (1921 m. rugsėjo 19 d. – 1922 m. kovo 5 d.)
  • Antoni Ponikowski (1922 m. kovo 10 d. – 1922 m. birželio 6 d.)
  • (1922 m. birželio 28 d. – 1922 m. liepos 7 d.)
  • Wojciech Korfanty (1922 m. liepos 14 d. – 1922 m. liepos 31 d.)
  • (1922 m. liepos 31 d. – 1922 m. gruodžio 14 d.)
  • (1922 m. gruodžio 16 d. – 1923 m. gegužės 26 d.)
  • Wincenty Witos (1923 m. gegužės 28 d. – 1923 gruodžio 14 d.)
  • Władysław Grabski (1923 gruodžio 19 d. – 1925 m. lapkričio 14 d.)
  • (1925 m. lapkričio 14 d. – 1926 m. gegužės 5 d.)
  • Wincenty Witos (1926 m. gegužės 10 d. – 1926 m. gegužės 14 d.)
  • (1926 m. gegužės 15 d. – 1926 m. birželio 4 d.)
  • Kazimierz Bartel (1926 m. birželio 8 d. – 1926 m. rugsėjo 24 d.)
  • Kazimierz Bartel (1926 m. rugsėjo 27 d. – 1926 m. rugsėjo 30 d.)
  • Józef Piłsudski (1926 m. spalio 2 d. – 1928 m. birželio 27)
  • Kazimierz Bartel (1928 m. birželio 27 – 1929 m. balandžio 13 d.)
  • (1929 m. balandžio 14 d. – 1929 m. gruodžio 7 d.)
  • Kazimierz Bartel (1929 m. gruodžio 29 d. – 1930 m. kovo 15 d.)
  • (1930 m. kovo 29 d. – 1930 m. rugpjūčio 23 d.)
  • Józef Piłsudski (1930 m. rugpjūčio 25 d. – 1930 m. gruodžio 4 d.)
  • Walery Sławek (1930 m. gruodžio 4 d. – 1931 m. gegužės 26 d.)
  • (1931 gegužės 27 d. – 1933 m. gegužės 9 d.)
  • (1933 m. gegužės 10 d. – 1934 m. gegužės 13 d.)
  • (1934 m. gegužės 15 d. – 1935 m. kovo 28 d.)
  • Walery Sławek (1935 m. kovo 28 d. – 1935 m. spalio 12 d.)
  • Marian Zyndram-Kościałkowski (1935 m. spalio 13 d. – 1936 m. gegužės 15 d.)
  • (1936 m. gegužės 15 d. – 1939 m. rugsėjo 30 d.)

Kariuomenė

Tarpukario Lenkijos kariuomenė buvo santykinai didelė, ją sudarė apie 950 tūkst. kareivių: 37 pėstininkų divizijos, 11 kavalerijos brigadų, 2 šarvuotos brigados bei artilerija. Dar 700 tūkst. piliečių buvo įtraukti į kariuomenės rezervą. Antrojo pasaulinio karo pradžioje Lenkiją gynė beveik milijonas karių, turėta 1280 tankų ir 745 lėktuvų .

Karių paruošimas buvo nuodugniai apgalvotas ir vykdomas, juos rengė kompetentingi kareiviai, turintys ekspertines žinias ir pasižymintys kilniais idealais. Vyresni ir jaunesni karininkai nuolat naujino savo žinias tiek tuometines technines naujoves pristatančiose paskaitose, tiek praktiniuose užsiėmimuose. Lenkijos kariuomenės įranga buvo senesnė ir mažiau išvystyta nei nacių Vokietijos turima įranga, jos atnaujinimą sulėtino pasitikėjimas Vakarų Europos šalių karine pagalba ir biudžetiniai sunkumai.

Administracinis suskirstymas

Vaivadija Plotas, tūkst. km² (1930 m.) Gyventojai, tūkst. (1931 m.)
Balstogės vaivadija 26,0 1263
Kelcų vaivadija 22,2 2671
Krokuvos vaivadija 17,6 2300
Liublino vaivadija 26,6 2116
Lodzės vaivadija 20,4 2650
Lvovo vaivadija 28,4 3126
Naugarduko vaivadija 23,0 1057
Pamario vaivadija 25,7 1884
Palenkės vaivadija 36,7 1132
Poznanės vaivadija 28,1 2340
Silezijos vaivadija 5,1 1533
Stanislavovo vaivadija 16,9 1480
Ternopolio vaivadija 16,5 1600
Varšuvos miestas 0,14 1179
Varšuvos vaivadija 31,7 2461
Vilniaus vaivadija 29,0 1276
Volynės vaivadija 35,7 2087

Aukštasis mokslas

Pirmaisiais akademiniais metais po Lenkijos nepriklausomybės atkūrimo (1918-1919) jos teritorijoje veikė 7 universitetai. Jų skaičius augo - buvo steigiamos tiek valstybinės, tiek privačios aukštosios mokyklos, ir jau 1932-1933 metais jų buvo 24, o 1937-1938 - 32. Juose studijavo apie 49,3 tūkst. studentų, 28% sudarė moterys - tai antroji pagal dydį studijuojančių moterų dalis tuometinėje Europoje. Lenkijos studentai koncentruodavosi Varšuvoje (42%), Lvove (19%), Krokuvoje (15,6%) ir Vilniuje (7,2%). Populiariausia studijų sritis - teisė. Ją pasirinkdavo daugiau nei 20% studentų.

Demografija

Gyventojų skaičius
Surašymo data Gyventojų skaičius Miestų gyventojai, proc. Gyventojų tankis
(žmonių / 1 km²)
1921 m. rugsėjo 30 d. 27 177 000 24,6% 69,9
1931 m. gruodžio 9 d. 32 107 000 27,4% 82,6
1938 m. gruodžio 31 d. 34 849 000 30% 89,7

Tautinės mažumos

Tarpukario laikotarpiu Lenkija buvo daugiataute, lenkai sudarė nuo 64 iki 69,2% gyventojų (šiuo metu lenkai sudaro apie 97% šalies gyventojų). Rytų pasienių kaimuose lenkai sudarė mažumą (daugumą sudarė baltarusiai ir ukrainiečiai), tuo tarpu daugumą sudarydavo miestuose (didesniuose - lenkai, mažesniuose - žydai ir lenkai). Lenkų buvo daugiau Vilniaus krašte ir tuometinėje Lvovo vaivadijoje. Vakaruose, kai kuriuose vietovėse, daugumą sudarė vokiečiai. Kai kuriose vietovėse daugiausia buvo žydų. Tautinių mažumų atstovai ne kartą tapo masinės nacionalistinės propagandos objektu.

Tautinė sudėtis, remiantis 1921 m. gyventojų surašymu:

  1. Lenkai – 69,2%
  2. Ukrainiečiai –14,0%
  3. Žydai – 7,8%
  4. Baltarusiai – 3,9%
  5. Vokiečiai – 3,8%
  6. Kita arba nenurodyta – 1,3%

Tautinė sudėtis, remiantis 1931 m. gyventojų surašymu:

  1. Lenkai – 68,9%
  2. Ukrainiečiai – 13,9%
  3. Žydai – 8,6%
  4. Baltarusiai – 3,1%
  5. Vokiečiai – 2,3%
  6. Kita arba nenurodyta – 3,2%

Religijos

Tarpukario Lenkijoje buvo daugelio religijų tauta. 1921 m., 16 057 229 piliečių (apie 62.5%) buvo katalikai, 3 031 057 (apie 11.8%) - unitai ir , 2 815 817 (apie 10,95%) - stačiatikiai, 2 771 949 (apie 10,8%.) - žydai, o 940 232 (apie 3,7%.) buvo protestantai (daugiausia liuteronai).

1931 m. Lenkijoje buvo antroji pagal dydį žydų populiacija pasaulyje, sudaranti vieną penktadalį visos pasaulio diasporos (apie 3 136 000 gyventojų)..

Didžiausi miestai 1939 m.

1939 m. Lenkijoje buvo 2 miestai virš 500 tūkst. gyventojų (Varšuva ir Lodzė), 9 miestai, kuriuose gyveno 100–500 tūkst., 12 miestų, kuriuose gyveno 50–100 tūkst., 46 miestai, kuriuose gyveno 20–50 tūkst. i 83 miestai, kuriuose gyveno 10–20 tūkst. gyventojų.

Miestas Gyventojų skaičius Vaivadija
1 Varšuva 1 289 000 Varšuvos vaivadija
2 Lodzė 672 000 Lodzės vaivadija
3 Lvovas 318 000 Lvovo vaivadija
4 Poznanė 272 000 Poznanės vaivadija
5 Krokuva 259 000 Krokuvos vaivadija
6 Vilnius 209 000 Vilniaus vaivadija
7 Bydgoščius 141 000 Poznanės vaivadija
vėliau Pamario vaivadija
8 Čenstakava 138 000 Kelcų vaivadija
9 Katovicai 134 000 Silezijos vaivadija
10 Sosnovecas 130 000 Kelcų vaivadija
11 Liublinas 122 000 Liublino vaivadija
12 Gdynė 120 000 Pamario vaivadija
13 Chožuvas 110 000 Silezijos vaivadija
14 Balstogė 107 000 Balstogės vaivadija
15 Kališas 81 000 Poznanės vaivadija
16 Radomas 78 000 Kelcų vaivadija
17 Torunė 62 000 Pamario vaivadija
18 Stanislavovas 60 000 Stanislavovo vaivadija
19 Kelcai 58 000 Kelcų vaivadija
20 Vloclavekas 56 000 Pamario vaivadija
21 Grudziondzas 54 000 Pamario vaivadija
22 Brestas 51 000 Palenkės vaivadija
23 Petrakavas 51 000 Lodzės vaivadija
24 Peremislis 51 000 Lvovo vaivadija

Šaltiniai

  1. David G. Williamson. Poland Betrayed: The Nazi-Soviet Invasions of 1939. Stackpole Books, 2011. 21 psl.
  2. Walter M. Drzewieniecki. The Polish Army on the Eve of World War II. Polish Review, 1981, 26#3, 55-64 psl.
  3. B. G. Smith. The Oxford Encyclopedia of Women in World History: 4 Volume Set. Oxford University Press. 2008 p. 470.
  4. I. Kienzler. Nauka. Dwudziestolecie Międzywojenne. Bellona / Edipresse, 2014, 10 psl. ISBN 978-83-7769-973-7
  5. N. Wójtowicz, Masoni w wielonarodowościowej II Rzeczypospolitej (Warszawa 2011) ISBN 978-83-925702-4-0. (lenkų k.)
  6. Pierwszy powszechny spis Rzeczypospolitej Polskiej z dnia 30 września 1921 roku Archyvuota kopija 2018-11-26 iš Wayback Machine projekto. (lenkų k.) (prieiga 2018-11-26)
  7. Drugi Powszechny Spis Ludności z dnia 9 grudnia 1931 r. Archyvuota kopija 2018-11-26 iš Wayback Machine projekto. (lenkų k.) (prieiga: 2018-11-26)
  8. Joseph Marcus, Social and Political History of the Jews in Poland, 1919–1939. Mouton Publishing, 1983, ISBN 90-279-3239-5, Google Books, p. 17
  9. Mały Rocznik Statystyczny 1939 Archyvuota kopija 2018-11-27 iš Wayback Machine projekto. (lenkų k.) (prieiga: 2018-11-27)

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 04 Lie, 2025 / 00:07

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Antroji Lenkijos Respublika, Kas yra Antroji Lenkijos Respublika? Ką reiškia Antroji Lenkijos Respublika?

Antroji Lenkijos Respublika lenk II Rzeczpospolita Lenkijos valstybe XX a tarpukariu Gyvavo nuo I pasaulinio karo pabaigos iki 1939 metu Sostine Varsuva Rzeczpospolita Polska Lenkijos RespublikaBuvusi respublika 1918 1939 Veliava HerbasHimnas Lenkijos himnasLocation ofLenkija 1930 m Sostine VarsuvaKalbos lenkuValdymo forma Unitarine parlamentine respublika oficialiai 1918 1935 Unitarine prezidentine respublika 1935 1939 Autoritarine respublika 1926 1939 Lenkijos Prezidentas 1918 1922 pirmas Jozefas Pilsudskis 1926 1939 paskutinis Ignacy MoscickiEra Naujausi laikai Pirmojo pasaulinio karo pabaiga 1918 m lapkricio 11 d Vokietijos invazija 1939 m rugsejo 1 d Plotas 1921 387 000 km Gyventojai 1921 27 177 000 1931 32 107 000 1938 34 849 000 Valiuta Zlotas zl Pries PoVarsuvos generalgubernijaAustrija VengrijaVokietijos imperijaVakaru Ukrainos Liaudies RespublikaUkrainos Liaudies RespublikaVidurine LietuvaBaltarusijos Liaudies Respublika Naciu VokietijaLenkijos okupacija 1939 1945 Sovietu SajungaLietuvaSlovakijos respublika 1939 1945 Lenkijos emigracine vyriausybe Valstybes sienos galutinai susiformavo 1922 metais joje buvo ir okupuotas Vilniaus krastas is pradziu Respublikoje vadintas Vilniaus zeme pats Vilniaus krastas oficialiai vadinosi Vidurio Lietuva o nuo 1925 1926 m sanduros Vilniaus vaivadija Respublikos plotas 1931 m buvo 388 634 km 6 oji pagal dydį Europoje Beveik trecdalį gyventoju sudare tautines mazumos daugiausia ukrainieciai bei zydai taip pat baltarusiai vokieciai cekai ir lietuviai IstorijaJuzefas Pilsudskis Lenkijos marsalas Lenkijos marsalas Pirmojo pasaulinio karo metu sajungininkai susitare del Lenkijos atkurimo kas buvo paskelbta ir JAV prezidento V Vilsono Keturiolikos punktu programoje Netrukus po Vokietijos kapituliacijos Lenkija atgavo nepriklausomybe vadinamoji Antroji Respublika Kare su Tarybu Rusija 1919 m Lenkija apgyne savo nepriklausomybe ir nustate sienas su Rusija Nepaisant susitarimu su Lietuva Lenkija faktiskai aneksavo ir Vilniaus krasta Politine sistemaLenkija nuo 1919 m iki 1926 m buvo parlamentine demokratija prezidentas turejo ribotas galias Rinkimu teise turejo 25 m sulauke Lenkijos pilieciai 1918 m lapkricio 28 d dekretu marsalas Juzefas Pilsudskis suteike moterims teise balsuoti Po 1926 m karinio perversmo Lenkija tapo autoritarine valstybe o faktinis vadovas J Pilsudkis įgijo neribotas galias 1928 m Lenkijoje vyko paskutiniai demokratiniai rinkimai kuriuos vis delto laimejo propilsudskines jegos Salies vadovui mirus 1935 m salis isliko nedemokratine pablogejo Lenkijoje gyvenanciu tautiniu mazumu lietuviu ir ypac zydu padetis Prezidentai ir Ministrai pirmininkai Lenkijos marsalas Jozef Pilsudski 1918 m lapkricio 22 d 1922 m gruodzio 9 d Prezidentai Gabriel Narutowicz 1922 m gruodzio 9 d 1922 m gruodzio 16 d 1922 m gruodzio 20 d 1926 m geguzes 14 d Ignacy Moscicki 1926 m birzelio 1 d 1939 m rugsejo 30 d 1939 m spalio 1 d Ministrai pirmininkai 1918 m lapkricio 18 d 1919 m sausio 16 d Ignacy Paderewski 1919 m sausio 18 d 1919 m lapkricio 27 d 1919 m gruodzio 13 d 1920 m birzelio 9 d 1920 m birzelio 27 d 1920 m liepos 24 d Wincenty Witos 1920 m liepos 24 d 1921 m rugsejo 13 d 1921 m rugsejo 19 d 1922 m kovo 5 d Antoni Ponikowski 1922 m kovo 10 d 1922 m birzelio 6 d 1922 m birzelio 28 d 1922 m liepos 7 d Wojciech Korfanty 1922 m liepos 14 d 1922 m liepos 31 d 1922 m liepos 31 d 1922 m gruodzio 14 d 1922 m gruodzio 16 d 1923 m geguzes 26 d Wincenty Witos 1923 m geguzes 28 d 1923 gruodzio 14 d Wladyslaw Grabski 1923 gruodzio 19 d 1925 m lapkricio 14 d 1925 m lapkricio 14 d 1926 m geguzes 5 d Wincenty Witos 1926 m geguzes 10 d 1926 m geguzes 14 d 1926 m geguzes 15 d 1926 m birzelio 4 d Kazimierz Bartel 1926 m birzelio 8 d 1926 m rugsejo 24 d Kazimierz Bartel 1926 m rugsejo 27 d 1926 m rugsejo 30 d Jozef Pilsudski 1926 m spalio 2 d 1928 m birzelio 27 Kazimierz Bartel 1928 m birzelio 27 1929 m balandzio 13 d 1929 m balandzio 14 d 1929 m gruodzio 7 d Kazimierz Bartel 1929 m gruodzio 29 d 1930 m kovo 15 d 1930 m kovo 29 d 1930 m rugpjucio 23 d Jozef Pilsudski 1930 m rugpjucio 25 d 1930 m gruodzio 4 d Walery Slawek 1930 m gruodzio 4 d 1931 m geguzes 26 d 1931 geguzes 27 d 1933 m geguzes 9 d 1933 m geguzes 10 d 1934 m geguzes 13 d 1934 m geguzes 15 d 1935 m kovo 28 d Walery Slawek 1935 m kovo 28 d 1935 m spalio 12 d Marian Zyndram Koscialkowski 1935 m spalio 13 d 1936 m geguzes 15 d 1936 m geguzes 15 d 1939 m rugsejo 30 d Kariuomene Tarpukario Lenkijos kariuomene buvo santykinai didele ja sudare apie 950 tukst kareiviu 37 pestininku divizijos 11 kavalerijos brigadu 2 sarvuotos brigados bei artilerija Dar 700 tukst pilieciu buvo įtraukti į kariuomenes rezerva Antrojo pasaulinio karo pradzioje Lenkija gyne beveik milijonas kariu tureta 1280 tanku ir 745 lektuvu Kariu paruosimas buvo nuodugniai apgalvotas ir vykdomas juos renge kompetentingi kareiviai turintys ekspertines zinias ir pasizymintys kilniais idealais Vyresni ir jaunesni karininkai nuolat naujino savo zinias tiek tuometines technines naujoves pristatanciose paskaitose tiek praktiniuose uzsiemimuose Lenkijos kariuomenes įranga buvo senesne ir maziau isvystyta nei naciu Vokietijos turima įranga jos atnaujinima suletino pasitikejimas Vakaru Europos saliu karine pagalba ir biudzetiniai sunkumai Administracinis suskirstymasVaivadijos ir apskritys 1930 m Vaivadijos ir apskritys 1939 m Vaivadija Plotas tukst km 1930 m Gyventojai tukst 1931 m Balstoges vaivadija 26 0 1263Kelcu vaivadija 22 2 2671Krokuvos vaivadija 17 6 2300Liublino vaivadija 26 6 2116Lodzes vaivadija 20 4 2650Lvovo vaivadija 28 4 3126Naugarduko vaivadija 23 0 1057Pamario vaivadija 25 7 1884Palenkes vaivadija 36 7 1132Poznanes vaivadija 28 1 2340Silezijos vaivadija 5 1 1533Stanislavovo vaivadija 16 9 1480Ternopolio vaivadija 16 5 1600Varsuvos miestas 0 14 1179Varsuvos vaivadija 31 7 2461Vilniaus vaivadija 29 0 1276Volynes vaivadija 35 7 2087Aukstasis mokslasVilnius karinis paradas 1939 Pirmaisiais akademiniais metais po Lenkijos nepriklausomybes atkurimo 1918 1919 jos teritorijoje veike 7 universitetai Ju skaicius augo buvo steigiamos tiek valstybines tiek privacios aukstosios mokyklos ir jau 1932 1933 metais ju buvo 24 o 1937 1938 32 Juose studijavo apie 49 3 tukst studentu 28 sudare moterys tai antroji pagal dydį studijuojanciu moteru dalis tuometineje Europoje Lenkijos studentai koncentruodavosi Varsuvoje 42 Lvove 19 Krokuvoje 15 6 ir Vilniuje 7 2 Populiariausia studiju sritis teise Ja pasirinkdavo daugiau nei 20 studentu DemografijaGyventoju skaicius Surasymo data Gyventoju skaicius Miestu gyventojai proc Gyventoju tankis zmoniu 1 km 1921 m rugsejo 30 d 27 177 000 24 6 69 91931 m gruodzio 9 d 32 107 000 27 4 82 61938 m gruodzio 31 d 34 849 000 30 89 7Tautines mazumos Gimtoji kalba vaivadijose 1931 m duomenys Tarpukario laikotarpiu Lenkija buvo daugiataute lenkai sudare nuo 64 iki 69 2 gyventoju siuo metu lenkai sudaro apie 97 salies gyventoju Rytu pasieniu kaimuose lenkai sudare mazuma dauguma sudare baltarusiai ir ukrainieciai tuo tarpu dauguma sudarydavo miestuose didesniuose lenkai mazesniuose zydai ir lenkai Lenku buvo daugiau Vilniaus kraste ir tuometineje Lvovo vaivadijoje Vakaruose kai kuriuose vietovese dauguma sudare vokieciai Kai kuriose vietovese daugiausia buvo zydu Tautiniu mazumu atstovai ne karta tapo masines nacionalistines propagandos objektu Tautine sudetis remiantis 1921 m gyventoju surasymu Lenkai 69 2 Ukrainieciai 14 0 Zydai 7 8 Baltarusiai 3 9 Vokieciai 3 8 Kita arba nenurodyta 1 3 Tautine sudetis remiantis 1931 m gyventoju surasymu Lenkai 68 9 Ukrainieciai 13 9 Zydai 8 6 Baltarusiai 3 1 Vokieciai 2 3 Kita arba nenurodyta 3 2 Religijos Varsuva 1925Varsuva Saksonijos rumai 1934 1936Gdyne 1938Varsuvos nacionalinis muziejus 1938Vilnius Ausros vartai 1938Varsuva karinis paradas 1939 Tarpukario Lenkijoje buvo daugelio religiju tauta 1921 m 16 057 229 pilieciu apie 62 5 buvo katalikai 3 031 057 apie 11 8 unitai ir 2 815 817 apie 10 95 staciatikiai 2 771 949 apie 10 8 zydai o 940 232 apie 3 7 buvo protestantai daugiausia liuteronai 1931 m Lenkijoje buvo antroji pagal dydį zydu populiacija pasaulyje sudaranti viena penktadalį visos pasaulio diasporos apie 3 136 000 gyventoju Didziausi miestai 1939 m 1939 m Lenkijoje buvo 2 miestai virs 500 tukst gyventoju Varsuva ir Lodze 9 miestai kuriuose gyveno 100 500 tukst 12 miestu kuriuose gyveno 50 100 tukst 46 miestai kuriuose gyveno 20 50 tukst i 83 miestai kuriuose gyveno 10 20 tukst gyventoju Miestas Gyventoju skaicius Vaivadija1 Varsuva 1 289 000 Varsuvos vaivadija2 Lodze 672 000 Lodzes vaivadija3 Lvovas 318 000 Lvovo vaivadija4 Poznane 272 000 Poznanes vaivadija5 Krokuva 259 000 Krokuvos vaivadija6 Vilnius 209 000 Vilniaus vaivadija7 Bydgoscius 141 000 Poznanes vaivadija veliau Pamario vaivadija8 Censtakava 138 000 Kelcu vaivadija9 Katovicai 134 000 Silezijos vaivadija10 Sosnovecas 130 000 Kelcu vaivadija11 Liublinas 122 000 Liublino vaivadija12 Gdyne 120 000 Pamario vaivadija13 Chozuvas 110 000 Silezijos vaivadija14 Balstoge 107 000 Balstoges vaivadija15 Kalisas 81 000 Poznanes vaivadija16 Radomas 78 000 Kelcu vaivadija17 Torune 62 000 Pamario vaivadija18 Stanislavovas 60 000 Stanislavovo vaivadija19 Kelcai 58 000 Kelcu vaivadija20 Vloclavekas 56 000 Pamario vaivadija21 Grudziondzas 54 000 Pamario vaivadija22 Brestas 51 000 Palenkes vaivadija23 Petrakavas 51 000 Lodzes vaivadija24 Peremislis 51 000 Lvovo vaivadijaSaltiniaiDavid G Williamson Poland Betrayed The Nazi Soviet Invasions of 1939 Stackpole Books 2011 21 psl Walter M Drzewieniecki The Polish Army on the Eve of World War II Polish Review 1981 26 3 55 64 psl B G Smith The Oxford Encyclopedia of Women in World History 4 Volume Set Oxford University Press 2008 p 470 I Kienzler Nauka Dwudziestolecie Miedzywojenne Bellona Edipresse 2014 10 psl ISBN 978 83 7769 973 7 N Wojtowicz Masoni w wielonarodowosciowej II Rzeczypospolitej Warszawa 2011 ISBN 978 83 925702 4 0 lenku k Pierwszy powszechny spis Rzeczypospolitej Polskiej z dnia 30 wrzesnia 1921 roku Archyvuota kopija 2018 11 26 is Wayback Machine projekto lenku k prieiga 2018 11 26 Drugi Powszechny Spis Ludnosci z dnia 9 grudnia 1931 r Archyvuota kopija 2018 11 26 is Wayback Machine projekto lenku k prieiga 2018 11 26 Joseph Marcus Social and Political History of the Jews in Poland 1919 1939 Mouton Publishing 1983 ISBN 90 279 3239 5 Google Books p 17 Maly Rocznik Statystyczny 1939 Archyvuota kopija 2018 11 27 is Wayback Machine projekto lenku k prieiga 2018 11 27

Naujausi straipsniai
  • Liepa 04, 2025

    Bazė (architektūra)

  • Liepa 04, 2025

    Bavarų kunigaikštystė

  • Liepa 04, 2025

    Bomba Records

  • Liepa 04, 2025

    Atlanto kalbos

  • Liepa 04, 2025

    Alach akbar

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje