Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Lietuvos mokslų akademija LMA Lietuvos mokslų akademija valstybės remiama įstaiga jungianti žymiausius Lietuvos ir savo
Lietuvos mokslų akademija
Lietuvos mokslų akademija (LMA) – Lietuvos mokslų akademija, valstybės remiama įstaiga, jungianti žymiausius Lietuvos ir savo veikla su Lietuva susijusius užsienio mokslininkus.
- Kitos reikšmės – Akademija (reikšmės).
Istorija
Lietuvos mokslų akademijos idėja buvo iškelta dar XVIII a. pabaigoje, kai Martynas Počobutas su kitais Vilniaus universiteto darbuotojais parengė jos kūrimo programą. Tačiau jų sumanymas nebuvo įgyvendintas.XIX a. pab. – XX a. pr. šią idėją puoselėjo Lietuvių mokslo draugijos kūrėjai: Jonas Basanavičius, Jonas Šliūpas ir kiti. Projektų įgyvendinimas pradėtas 1939 m., kai Kaune buvo įsteigtas Lituanistikos institutas.
Akademija, kaip mokslinių tyrimų centras, įkurta 1941 m. sausio 16 d. Vilniuje. Ją sudarė Humanitarinių, Socialinių ir Gamtos mokslų skyriai. Prie Humanitarinių mokslų skyriaus buvo įkurti lietuvių kalbos, Lietuvių literatūros, Lietuvos istorijos ir etnologijos institutai.
1944 m. viduryje akademija buvo uždaryta, 1945 m. atkurta jau pagal SSRS Mokslų akademijos modelį. Todėl ji priklausė SSRS MA, jos mokslinė veikla buvo reglamentuojama sovietinės valdžios. 1945 m. veikė 9 institutai: Lietuvių kalbos, Lietuvių literatūros, Lietuvos istorijos, Ekonomikos, Teisės, Geologijos ir geografijos, Chemijos ir cheminės technologijos, Biologijos, Eksperimentinės medicinos institutai.
1946 m. vasario 20-22 d. įvyko pirmoji mokslų akademijos susirinkimo sesija, kurios metu išrinktas prezidiumas, nauji tikrieji nariai, nariai korespondentai, institutų direktoriai, priimti mokslo tyrimo planai ir numatytos svarbiausios darbo sritys. Toliau steigė institutus. 1958 m. akademija įsikūrė dabartinėse patalpose.
Iki 1990 m. vadinosi LTSR mokslų akademija. 1989 m. rudenį paskelbė apie atsiskyrimą nuo SSRS Mokslų akademijos, o 1990 m. kovo mėn. atsisakė žinybinio statuso ir pasiskelbė nuo valstybinių ir politinių institucijų nepriklausoma mokslo organizacija. Tuo metu veikė 17 mokslinio tyrimo institutų. 1991 m. vasario 12 d. priimtu „Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu“ buvo oficialiai panaikinti akademijos žinybos bruožai, ji paskelbta savarankiška akademija, o jos sudėtyje buvusios mokslo įstaigos tapo savarankiškomis mokslo institucijomis. 1993 m. LR Seimas patvirtino naują akademijos statutą, kuris dar kartą keistas 2003 m., 2011 m. gegužės 19 d. LR Seimas patvirtino naują LMA statuto redakciją bei patikslintas 2017 metais.
Veikla
LMA veikia vadovaudamasi LR Seimo patvirtintu statutu bei kitais teisės aktais. LMA – biudžetinė įstaiga, nepriklausoma Seimo, Vyriausybės ir jai pavaldžių institucijų ekspertė ir patarėja mokslo bei studijų, kultūros, socialinės raidos, ūkio, gamtosaugos, sveikatos apsaugos, technologijų bei kitais klausimais.
LMA vykdo bendradarbiavimo sutartis su užsienio mokslų akademijomis ir kitais mokslo centrais, kartu su partneriais įgyvendina šalies mokslui ir eksperimentinei plėtrai reikšmingus ES struktūrinių fondų projektus. Ji yra Vrublevskių bibliotekos steigėja, leidžia mokslo darbus, mokslo žurnalus, informacinius leidinius. Akademija rengia šalies bei tarptautines mokslines konferencijas, užsienio mokslininkų seminarus, mokslininkų susitikimus, akademinius skaitymus, parodas.
Vyriausybės pavedimu LMA organizuoja Lietuvos mokslo premijų komisijos veiklą, įsteigė ir teikia 15 vardinių mokslo premijų, skatina jaunųjų mokslininkų ir studentų mokslinę veiklą kasmet skirdama po 10 premijų jauniesiems mokslininkams, 15 – aukštųjų mokyklų studentams. Nuo 2010 m. LMA skiria 15 metinių stipendijų jauniesiems mokslininkams.
Akademija pagal statutą gali turėti 120 tikrųjų narių, renkamų atviro konkurso būdu. Narių emeritų (jais tikrieji nariai tampa sulaukę 75 metų amžiaus) ir užsienio narių skaičius neribojamas.
Premijos ir apdovanojimai
- LMA įsteigė vardinių premijų, kurios skiriamos kas ketveri metai: Kazimiero Baršausko (elektronika, elektromechanika), Povilo Brazdžiūno (eksperimentinė fizika), Kazimiero Būgos (kalbotyra), Juozo Dalinkevičiaus (geomokslai), Simono Daukanto (istorija), Tado Ivanausko (gamtosauga), Adolfo Jucio (teorinė fizika),Juozo Lazausko (augalininkystė, augalų selekcija), Vinco Krėvės-Mickevičiaus (literatūra), Jono Kriščiūno (žemės ūkio mokslai), Vlado Lašo (medicina), Juozo Matulio (chemija), Albino Rimkos (ekonomika), Kazimiero Simonavičiaus (mechanika), Pranciškaus Šivickio (biologija), Algirdo Žukausko (šiluminė technika)
- LMA kartu su T. Grotuso fondu įsteigė Teodoro Grotuso premiją, medalį ir stipendiją
- Humanitarinių ir socialinių mokslų skyrius įsteigė Kazimiero Meškausko premiją jauniesiems mokslininkams-ekonomistams
- 2001 m. Lietuvos mokslų akademijos 60-mečio proga įsteigtas LMA medalis
Prezidentai (pirmininkai)
- 1941 m. Vincas Krėvė-Mickevičius
- 1941–1942 m. Mykolas Biržiška (pirmininkas)
- 1942–1943 m. Vladas Jurgutis (pirmininkas)
- 1943–1944 m. Vincas Mykolaitis-Putinas (vicepirmininkas)
- 1946–1984 m. Juozas Matulis
- 1984–1992 m. Juras Požela
- 1992–2003 m. Benediktas Juodka
- 2003–2009 m. Zenonas Rokus Rudzikas
- 2009–2018 m. Valdemaras Razumas
- nuo 2018 m. Jūras Banys
Šaltiniai
- Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos mokslų akademijos statuto“, 1993 m. birželio 22 d. Nr. I-189 [1]
- Lietuvos mokslų akademija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XII (Lietuva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 276 psl.
- Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos mokslų akademijos statuto patvirtinimo“ 2011 m. gegužės 19 d. Nr. XI-1397 [2]
- Pranas Dičius. Lietuvos mokslų akademija. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 134-135
- http://lma.lt/index.php?option=com_k2&view=item&id=359&Item=186&lang=lt&Itemid=94
Nuorodos
- Lietuvos mokslų akademija
- Sąrašas:Lietuvos mokslų akademijos nariai
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lietuvos mokslų akademija, Kas yra Lietuvos mokslų akademija? Ką reiškia Lietuvos mokslų akademija?
Lietuvos mokslu akademija LMA Lietuvos mokslu akademija valstybes remiama įstaiga jungianti zymiausius Lietuvos ir savo veikla su Lietuva susijusius uzsienio mokslininkus Prezidiumas Vilniuje Gedimino pr 3 arch Michailas Prozorovas 1903 1906 m 2009 m Pagrindinis įejimas is Gedimino pr Kalto metalo tvoreleKitos reiksmes Akademija reiksmes IstorijaLietuvos mokslu akademijos ideja buvo iskelta dar XVIII a pabaigoje kai Martynas Pocobutas su kitais Vilniaus universiteto darbuotojais parenge jos kurimo programa Taciau ju sumanymas nebuvo įgyvendintas XIX a pab XX a pr sia ideja puoselejo Lietuviu mokslo draugijos kurejai Jonas Basanavicius Jonas Sliupas ir kiti Projektu įgyvendinimas pradetas 1939 m kai Kaune buvo įsteigtas Lituanistikos institutas Akademija kaip moksliniu tyrimu centras įkurta 1941 m sausio 16 d Vilniuje Ja sudare Humanitariniu Socialiniu ir Gamtos mokslu skyriai Prie Humanitariniu mokslu skyriaus buvo įkurti lietuviu kalbos Lietuviu literaturos Lietuvos istorijos ir etnologijos institutai 1944 m viduryje akademija buvo uzdaryta 1945 m atkurta jau pagal SSRS Mokslu akademijos modelį Todel ji priklause SSRS MA jos moksline veikla buvo reglamentuojama sovietines valdzios 1945 m veike 9 institutai Lietuviu kalbos Lietuviu literaturos Lietuvos istorijos Ekonomikos Teises Geologijos ir geografijos Chemijos ir chemines technologijos Biologijos Eksperimentines medicinos institutai 1946 m vasario 20 22 d įvyko pirmoji mokslu akademijos susirinkimo sesija kurios metu isrinktas prezidiumas nauji tikrieji nariai nariai korespondentai institutu direktoriai priimti mokslo tyrimo planai ir numatytos svarbiausios darbo sritys Toliau steige institutus 1958 m akademija įsikure dabartinese patalpose Iki 1990 m vadinosi LTSR mokslu akademija 1989 m rudenį paskelbe apie atsiskyrima nuo SSRS Mokslu akademijos o 1990 m kovo men atsisake zinybinio statuso ir pasiskelbe nuo valstybiniu ir politiniu instituciju nepriklausoma mokslo organizacija Tuo metu veike 17 mokslinio tyrimo institutu 1991 m vasario 12 d priimtu Lietuvos Respublikos mokslo ir studiju įstatymu buvo oficialiai panaikinti akademijos zinybos bruozai ji paskelbta savarankiska akademija o jos sudetyje buvusios mokslo įstaigos tapo savarankiskomis mokslo institucijomis 1993 m LR Seimas patvirtino nauja akademijos statuta kuris dar karta keistas 2003 m 2011 m geguzes 19 d LR Seimas patvirtino nauja LMA statuto redakcija bei patikslintas 2017 metais VeiklaLietuvos mokslu akademijos biblioteka LMA veikia vadovaudamasi LR Seimo patvirtintu statutu bei kitais teises aktais LMA biudzetine įstaiga nepriklausoma Seimo Vyriausybes ir jai pavaldziu instituciju eksperte ir patareja mokslo bei studiju kulturos socialines raidos ukio gamtosaugos sveikatos apsaugos technologiju bei kitais klausimais LMA vykdo bendradarbiavimo sutartis su uzsienio mokslu akademijomis ir kitais mokslo centrais kartu su partneriais įgyvendina salies mokslui ir eksperimentinei pletrai reiksmingus ES strukturiniu fondu projektus Ji yra Vrublevskiu bibliotekos steigeja leidzia mokslo darbus mokslo zurnalus informacinius leidinius Akademija rengia salies bei tarptautines mokslines konferencijas uzsienio mokslininku seminarus mokslininku susitikimus akademinius skaitymus parodas Vyriausybes pavedimu LMA organizuoja Lietuvos mokslo premiju komisijos veikla įsteige ir teikia 15 vardiniu mokslo premiju skatina jaunuju mokslininku ir studentu moksline veikla kasmet skirdama po 10 premiju jauniesiems mokslininkams 15 aukstuju mokyklu studentams Nuo 2010 m LMA skiria 15 metiniu stipendiju jauniesiems mokslininkams Akademija pagal statuta gali tureti 120 tikruju nariu renkamu atviro konkurso budu Nariu emeritu jais tikrieji nariai tampa sulauke 75 metu amziaus ir uzsienio nariu skaicius neribojamas Premijos ir apdovanojimaiLMA įsteige vardiniu premiju kurios skiriamos kas ketveri metai Kazimiero Barsausko elektronika elektromechanika Povilo Brazdziuno eksperimentine fizika Kazimiero Bugos kalbotyra Juozo Dalinkeviciaus geomokslai Simono Daukanto istorija Tado Ivanausko gamtosauga Adolfo Jucio teorine fizika Juozo Lazausko augalininkyste augalu selekcija Vinco Kreves Mickeviciaus literatura Jono Krisciuno zemes ukio mokslai Vlado Laso medicina Juozo Matulio chemija Albino Rimkos ekonomika Kazimiero Simonaviciaus mechanika Pranciskaus Sivickio biologija Algirdo Zukausko silumine technika LMA kartu su T Grotuso fondu įsteige Teodoro Grotuso premija medalį ir stipendija Humanitariniu ir socialiniu mokslu skyrius įsteige Kazimiero Meskausko premija jauniesiems mokslininkams ekonomistams 2001 m Lietuvos mokslu akademijos 60 mecio proga įsteigtas LMA medalisPrezidentai pirmininkai 1941 m Vincas Kreve Mickevicius 1941 1942 m Mykolas Birziska pirmininkas 1942 1943 m Vladas Jurgutis pirmininkas 1943 1944 m Vincas Mykolaitis Putinas vicepirmininkas 1946 1984 m Juozas Matulis 1984 1992 m Juras Pozela 1992 2003 m Benediktas Juodka 2003 2009 m Zenonas Rokus Rudzikas 2009 2018 m Valdemaras Razumas nuo 2018 m Juras BanysSaltiniaiLietuvos Respublikos Seimo nutarimas Del Lietuvos mokslu akademijos statuto 1993 m birzelio 22 d Nr I 189 1 Lietuvos mokslu akademija Visuotine lietuviu enciklopedija T XII Lietuva Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2007 276 psl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas Del Lietuvos mokslu akademijos statuto patvirtinimo 2011 m geguzes 19 d Nr XI 1397 2 Pranas Dicius Lietuvos mokslu akademija Tarybu Lietuvos enciklopedija T 3 Masaitis Simno Vilnius Vyriausioji enciklopediju redakcija 1987 psl 134 135 http lma lt index php option com k2 amp view item amp id 359 amp Item 186 amp lang lt amp Itemid 94NuorodosVikiteka Lietuvos mokslu akademija vaizdine ir garsine medziagaLietuvos mokslu akademija Sarasas Lietuvos mokslu akademijos nariai