Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šis straipsnis apie tarpukario Lietuvos kariuomenę Apie dabartinę Lietuvos kariuomenę nuo 1990 m skaitykite straipsnyje
Tarpukario Lietuvos kariuomenė
- Šis straipsnis apie tarpukario Lietuvos kariuomenę. Apie dabartinę Lietuvos kariuomenę (nuo 1990 m.) skaitykite straipsnyje Lietuvos kariuomenė.
Tarpukario Lietuvos kariuomenė – iki 1940 m. gyvavusios Lietuvos Respublikos karinių pajėgų visuma.
Istorija
Įkūrimas
Jau 1917 m. vasarą, Rusijoje įvykus Vasario revoliucijai, susikūrė lietuvių karininkų sąjunga. Pirmo pasaulinio karo frontuose kovoję lietuvių kariai pradėjo organizuotai telktis į lietuviškus dalinius tikėdamiesi grįžti į Tėvynę. Buvo suformuotas pusantro tūkstančio karių atskirasis lietuvių batalionas Vitebske, atsargos batalionas Smolenske, lietuvių batalionas Rovne, Vytauto Didžiojo batalionas Sibire ir kiti. Tačiau karininkų sąjunga ir daliniai buvo priversti išsiskirstyti po Spalio perversmo, o kai kurie lietuvių kariai išžudyti ar paimti į Raudonąją armiją.
1918 m. vasario 16 d. buvo paskelbtas Lietuvos nepriklausomybės aktas, tačiau nei realios valdžios, nei karinių dalinių Lietuvos Taryba dar neturėjo. Pirmieji į Lietuvą jau 1918 m. pradžioje grįžo generolas Jurgis Kubilius, karo gydytojas papulkininkis Vladas Nagevičius, papulkininkis Stasys Nastopka, karininkai Kazys Škirpa, Mykolas Velykis, Petras Ruseckas ir kiti. 1918 m. gegužės 15 d. Lietuvos Taryba pavedė pulkininkui Jonui Kubiliui pasirūpinti lietuvių karo belaisvių grąžinimu į Lietuvą. Spalio mėn. įsteigta , vadovaujama Stasio Šilingo, kuri organizavo lietuvių karininkų grįžimą. Kiekvienoje iš 12 Lietuvos sričių nutarta suorganizuoti savisaugos būrius. 1918 m. spalio mėn. pabaigoje Vilniuje pradėjo rinktis pirmieji savanoriai, bet vokiečiai neleido jų apginkluoti.
Lietuvos kariuomenę ėmėsi organizuoti iš Rusijos grįžę lietuviai karininkai. Karininkų iniciatyva jau lapkričio 1 d. Vilniuje, vadovaujant Vincui Grigaliūnui-Glovackiui, Lietuvos Tarybos pastato rūsyje imtas kurti 1-asis pėstininkų pulkas. Lapkričio 11 d. ministru pirmininku ir apsaugos ministru tapęs Augustinas Voldemaras manė, kad pirmiausia reikia sukurti miliciją tvarkai šalies viduje palaikyti, o iš išorės apgins Vokietija, kuri buvo įsipareigojusi pagal Kompjeno paliaubas. Lapkričio 21 d. Apsaugos ministerijoje susirinkę karininkai nusprendė, kad reikia skubiai organizuoti reguliariąją Lietuvos kariuomenę, nes Vokietijos kariuomenė neatlaikė bolševikų puolimo.
1918 m. lapkričio 23 d. premjeras A. Voldemaras pasirašė Apsaugos ministerijai įsakymą Nr. 1, kuriuo įkūrė Apsaugos Tarybą. Pulkininkas Jonas Galvydis-Bikauskas paskirtas I-o pėstininkų pulko vadu, o pulkininkas J. Kubilius štabo viršininku. Lapkričio 23-oji dabar minima kaip Lietuvos kariuomenės diena.
Tuo metu kariuomenėje jau buvo apie 100 karininkų, valdininkų, gydytojų ir apie 50 savanorių karių. Vokietija pažadėjo Lietuvos kariuomenei materialinę ir ginkluotės paramą. 1919 m. sausio pradžioje, prie Vilniaus artėjant bolševikams, Vyriausybė persikėlė į Kauną. Buvo pradėti organizuoti nauji daliniai visoje Lietuvoje.
Trūko karininkų, todėl buvo paskelbta jų mobilizacija. Bet atvyko tik 400. 1919 m. sausio 25 d. Kaune buvo įsteigta karo mokykla, o jos vadu buvo paskirtas plk. J. Galvydis-Bikauskas. 1919 m. kovo 1 d. iš 8 vokiškų lėktuvų buvo suformuota aviacijos kuopa, o netrukus ir aviacijos mokykla. Priimti laikinieji kariuomenės rūšių statutai. Iki kovo pradžios jau buvo apie 3000 savanorių, o kovo 5 d. paskelbus pirmąją mobilizaciją, kariuomenės kūrimas labai paspartėjo.
Lietuvos kariuomenė 1922–1940 m.
Lietuvos Respublikai pavyko apsiginti tiek kariniame, tiek diplomatiniuose frontuose. Nežiūrint nepaprastai sunkios padėties ir skaudžių Vilniaus bei jo krašto praradimo, per du nepriklausomybės dešimtmečius Lietuva pasiekė nemažų laimėjimų ekonomikos ir ypač kultūros bei švietimo srityse. Pagal to meto reikalavimus buvo pertvarkyta Lietuvos kariuomenė ir paruoštas profesionalus karininkų korpusas.
Lietuvos kariuomenėje 1940 m. birželio 1 d. duomenimis buvo 28 005 žmonės – 26 084 kariai ir 2031 civiliniai tarnautojai. Tarp karių buvo 1728 karininkai, 2091 liktinis (372 viršilos, 985 puskarininkiai, 393 jaunesnieji puskarininkiai, 341 puskarininkis kandidatas), 22 265 kareiviai (1114 jaunesniųjų puskarininkių, 2301 grandinis, 18 850 eilinių). Paskelbus mobilizaciją buvo galima pašaukti 120 400 atsargos karių. Kariuomenę sudarė Kariuomenės štabas Krašto apsaugos ministerijos sudėtyje, Aukštoji karo mokykla, Kauno karo mokykla, 3 pėstininkų divizijos – 9 pėstininkų ir 4 artilerijos pulkai, 5 priešlėktuvinės motorizuotos kuopos, taip pat ginklų rūšys – kavalerija, Lietuvos karo aviacija, karo technikos dalys (inžinerijos, geležinkelininkų, ryšininkų ir transporto padaliniai), Priešlėktuvinės apsaugos rinktinė, Karo tiekimo valdyba, karo komendantūros. Lietuvos kariuomenė buvo apginkluota pakankamai modernia užsienio ir savos gamybos karo technika. Ypač gerai vertinami buvo lėktuvai, kuriuos sukūrė Jurgis Dobkevičius ir Antanas Gustaitis. 1937 m. Kaune atidaryta moderni Ginklavimo valdybos Tyrimų laboratorija.
Kariuomenės struktūra
- Pirmasis pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino pulkas
- Antrasis pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Algirdo pulkas
- Trečiasis pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto pulkas
- Ketvirtasis pėstininkų Lietuvos Karaliaus Mindaugo pulkas
- Penktasis pėstininkų Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio pulkas
- Šeštasis pėstininkų Pilėnų Kunigaikščio Margio pulkas
- Septintasis pėstininkų Žemaičių kunigaikščio Butegeidžio pulkas
- Aštuntasis pėstininkų Kauno Kunigaikščio Vaidoto pulkas
- Devintasis pėstininkų Lietuvos kunigaikščio Vytenio pulkas
- Pirmasis husarų Lietuvos Didžiojo Etmono Jonušo Radvilos pulkas
- Antrasis ulonų Lietuvos Kunigaikštienės Birutės pulkas
- Trečiasis dragūnų Geležinio Vilko pulkas
- Pirmasis artilerijos pulkas
- Antrasis artilerijos pulkas
- Trečiasis artilerijos pulkas
- Ketvirtasis artilerijos pulkas
Kiti
- Šarvuočių rinktinė
- Lietuvos karo aviacija
- Priešlėktuvinės apsaugos rinktinė
Ginkluotė
| Tipas | Iš viso |
|---|---|
| Patrankos | 69 |
| Minosvaidžiai | 15 |
| Bombosvaidžiai | 2327 |
| Šautuvai | 26638 |
| 325 | |
| Karabinai | 3379 |
| Revolveriai | 2164 |
| Kardai | 3685 |
| Ietys | 585 |
| Durtuvai | 23760 |
| Rankinės granatos | 11924 |
| Patrankų šoviniai | 4668 |
| Šautuvų šoviniai | 6671133 |
| Revolverių šoviniai | 68203 |
| Minosvaidžių šoviniai | 208 |
| Bombosvaidžių šoviniai | 1530 |
Kariuomenės Likvidavimas
1940 m. birželio 15 d. rytą po TSRS ultimatumo Lietuvos politikai neišdrįso duoti įsakymo kariuomenei pasipriešinti agresoriui. Prezidentas A. Smetona pasitraukė į užsienį. TSRS ultimatumas buvo priimtas, ir generolas Vincas Vitkauskas, Lietuvos kariuomenės vadas, Vyriausybės įgaliotas pasirašė susitarimą su Raudonosios armijos vadovybe dėl netrukdomo Raudonosios armijos įvedimo į Lietuvą – 1940 m. birželio 15 d. apie 16 val. TSRS tankai įvažiavo į Kauną, o apie 18 val. Kauno aerodrome nusileido V. Molotovo pavaduotojas Vladimiras Dekanozovas su NKVD darbuotojais ir pratęsė okupacinį perversmą.
1940 m. liepos 20 d. generolas Vitkauskas su kariuomenės ir Šaulių sąjungos vadais pasveikino Justą Paleckį kaip Lietuvos Respublikos prezidentą. 1940 m. liepos 25 d. Lietuvos kariuomenė buvo pavadinta Liaudies kariuomene.Rugpjūčio 30 d. Lietuvos TSR liaudies komisarų taryba priėmė nutarimą, iš esmės skelbiantį Lietuvos liaudies kariuomenės likvidavimą: „Perorganizuoti Lietuvos Liaudies Kariuomenę į Raudonosios Armijos šaulių teritorinį korpusą ir įjungti jį į Pabaltijo Ypatingosios Karinės Apygardos kariuomenės sudėtį“. Lietuvos kariuomenė reorganizuota į 29-ąjį šaulių teritorinį korpusą, kariai pavadinti raudonarmiečiais, kiekvienam daliniui priskirti komisarai. Tačiau tuoj pat prasidėjo ir represijos. Naikindami Lietuvos kariuomenę sovietai didžiąją dalį karininkų ištrėmė arba išžudė. [reikalingas šaltinis]
Nacių okupacijos metais Lietuvos laikinoji vyriausybė bandė atkurti Lietuvos kariuomenę, tad palaikė bataliono sukūrimą. Vėliau buvo surinkta Vietinė rinktinė, bet paaiškėjus, kad ji gali būti panaudota ne Lietuvai ginti, rinktinė buvo paleista. Jos vadus vokiečiai represavo. Prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai prasidėjo Lietuvos partizaninis judėjimas ir daugelis Lietuvos kariuomenės karininkų, karių tęsė partizaninę kovą bei žuvo.
Lietuvos kariuomenė buvo atkurta tik 1990 m., atkūrus Lietuvos nepriklausomybę.
Galerija
- Artilerija 1930 m.
- Pratybos 1931 m.
- Dviratininkų kuopa Tauragėje
- Lietuvos kariuomenės Šarvuotų traukinių pulko štabas, 1922 m.
Videokronika
- Lietuvos tarpukario tankų kariuomenė (spalvota videokronika)
- Lietuvos tarpukario aviacija (spalvota videokronika)
Šaltiniai
- Stasys Knezys. Tarpukario Lietuvos kariuomenė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 265 psl.
- http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/LNB0000000F?exId=97531&seqNr=1
- Vytautas Jasulaitis. Tarpukario Lietuvos kariuomenė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 716 psl.
Nuorodos
- Dokumentiniai filmai apie Nepriklausomos Lietuvos kariuomenę 1918–1940 m.m.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Tarpukario Lietuvos kariuomenė, Kas yra Tarpukario Lietuvos kariuomenė? Ką reiškia Tarpukario Lietuvos kariuomenė?
Sis straipsnis apie tarpukario Lietuvos kariuomene Apie dabartine Lietuvos kariuomene nuo 1990 m skaitykite straipsnyje Lietuvos kariuomene Tarpukario Lietuvos kariuomene iki 1940 m gyvavusios Lietuvos Respublikos kariniu pajegu visuma Lietuvos kariuomene 1938 m Kareiviu priesaikaPestininku daliniai zygiuoja per Ziezmarius po apmokymu 1921 m Pirmoji tarpukario Lietuvos kariuomenes priesaikaTankas Kerstas manevruose 1924 m Mechanizuoto dalinio kariai 1928 m Inzinierinio dalinio kariai 1930 m IstorijaĮkurimas Jau 1917 m vasara Rusijoje įvykus Vasario revoliucijai susikure lietuviu karininku sajunga Pirmo pasaulinio karo frontuose kovoje lietuviu kariai pradejo organizuotai telktis į lietuviskus dalinius tikedamiesi grįzti į Tevyne Buvo suformuotas pusantro tukstancio kariu atskirasis lietuviu batalionas Vitebske atsargos batalionas Smolenske lietuviu batalionas Rovne Vytauto Didziojo batalionas Sibire ir kiti Taciau karininku sajunga ir daliniai buvo priversti issiskirstyti po Spalio perversmo o kai kurie lietuviu kariai iszudyti ar paimti į Raudonaja armija Lietuvos kavalerija puola 1918 m vasario 16 d buvo paskelbtas Lietuvos nepriklausomybes aktas taciau nei realios valdzios nei kariniu daliniu Lietuvos Taryba dar neturejo Pirmieji į Lietuva jau 1918 m pradzioje grįzo generolas Jurgis Kubilius karo gydytojas papulkininkis Vladas Nagevicius papulkininkis Stasys Nastopka karininkai Kazys Skirpa Mykolas Velykis Petras Ruseckas ir kiti 1918 m geguzes 15 d Lietuvos Taryba pavede pulkininkui Jonui Kubiliui pasirupinti lietuviu karo belaisviu grazinimu į Lietuva Spalio men įsteigta vadovaujama Stasio Silingo kuri organizavo lietuviu karininku grįzima Kiekvienoje is 12 Lietuvos sriciu nutarta suorganizuoti savisaugos burius 1918 m spalio men pabaigoje Vilniuje pradejo rinktis pirmieji savanoriai bet vokieciai neleido ju apginkluoti Lietuvos kariuomene emesi organizuoti is Rusijos grįze lietuviai karininkai Karininku iniciatyva jau lapkricio 1 d Vilniuje vadovaujant Vincui Grigaliunui Glovackiui Lietuvos Tarybos pastato rusyje imtas kurti 1 asis pestininku pulkas Lapkricio 11 d ministru pirmininku ir apsaugos ministru tapes Augustinas Voldemaras mane kad pirmiausia reikia sukurti milicija tvarkai salies viduje palaikyti o is isores apgins Vokietija kuri buvo įsipareigojusi pagal Kompjeno paliaubas Lapkricio 21 d Apsaugos ministerijoje susirinke karininkai nusprende kad reikia skubiai organizuoti reguliariaja Lietuvos kariuomene nes Vokietijos kariuomene neatlaike bolseviku puolimo 1918 m lapkricio 23 d premjeras A Voldemaras pasirase Apsaugos ministerijai įsakyma Nr 1 kuriuo įkure Apsaugos Taryba Pulkininkas Jonas Galvydis Bikauskas paskirtas I o pestininku pulko vadu o pulkininkas J Kubilius stabo virsininku Lapkricio 23 oji dabar minima kaip Lietuvos kariuomenes diena Tuo metu kariuomeneje jau buvo apie 100 karininku valdininku gydytoju ir apie 50 savanoriu kariu Vokietija pazadejo Lietuvos kariuomenei materialine ir ginkluotes parama 1919 m sausio pradzioje prie Vilniaus artejant bolsevikams Vyriausybe persikele į Kauna Buvo pradeti organizuoti nauji daliniai visoje Lietuvoje Truko karininku todel buvo paskelbta ju mobilizacija Bet atvyko tik 400 1919 m sausio 25 d Kaune buvo įsteigta karo mokykla o jos vadu buvo paskirtas plk J Galvydis Bikauskas 1919 m kovo 1 d is 8 vokisku lektuvu buvo suformuota aviacijos kuopa o netrukus ir aviacijos mokykla Priimti laikinieji kariuomenes rusiu statutai Iki kovo pradzios jau buvo apie 3000 savanoriu o kovo 5 d paskelbus pirmaja mobilizacija kariuomenes kurimas labai paspartejo Lietuvos kariuomene 1922 1940 m Lietuvos Respublikai pavyko apsiginti tiek kariniame tiek diplomatiniuose frontuose Neziurint nepaprastai sunkios padeties ir skaudziu Vilniaus bei jo krasto praradimo per du nepriklausomybes desimtmecius Lietuva pasieke nemazu laimejimu ekonomikos ir ypac kulturos bei svietimo srityse Pagal to meto reikalavimus buvo pertvarkyta Lietuvos kariuomene ir paruostas profesionalus karininku korpusas Lietuvos kariuomeneje 1940 m birzelio 1 d duomenimis buvo 28 005 zmones 26 084 kariai ir 2031 civiliniai tarnautojai Tarp kariu buvo 1728 karininkai 2091 liktinis 372 virsilos 985 puskarininkiai 393 jaunesnieji puskarininkiai 341 puskarininkis kandidatas 22 265 kareiviai 1114 jaunesniuju puskarininkiu 2301 grandinis 18 850 eiliniu Paskelbus mobilizacija buvo galima pasaukti 120 400 atsargos kariu Kariuomene sudare Kariuomenes stabas Krasto apsaugos ministerijos sudetyje Aukstoji karo mokykla Kauno karo mokykla 3 pestininku divizijos 9 pestininku ir 4 artilerijos pulkai 5 prieslektuvines motorizuotos kuopos taip pat ginklu rusys kavalerija Lietuvos karo aviacija karo technikos dalys inzinerijos gelezinkelininku rysininku ir transporto padaliniai Prieslektuvines apsaugos rinktine Karo tiekimo valdyba karo komendanturos Lietuvos kariuomene buvo apginkluota pakankamai modernia uzsienio ir savos gamybos karo technika Ypac gerai vertinami buvo lektuvai kuriuos sukure Jurgis Dobkevicius ir Antanas Gustaitis 1937 m Kaune atidaryta moderni Ginklavimo valdybos Tyrimu laboratorija Kariuomenes strukturaKrasto apsaugos ministras brigados generolas Stasys Dirmantas ir Lietuvos kariuomenes vadas Stasys Rastikis 1937 m Lietuvos kariuomenes Generalinis stabasPestininkai Pirmasis pestininku Lietuvos Didziojo Kunigaikscio Gedimino pulkas Antrasis pestininku Lietuvos Didziojo Kunigaikscio Algirdo pulkas Treciasis pestininku Lietuvos Didziojo Kunigaikscio Vytauto pulkas Ketvirtasis pestininku Lietuvos Karaliaus Mindaugo pulkas Penktasis pestininku Lietuvos Didziojo kunigaikscio Kestucio pulkas Sestasis pestininku Pilenu Kunigaikscio Margio pulkas Septintasis pestininku Zemaiciu kunigaikscio Butegeidzio pulkas Astuntasis pestininku Kauno Kunigaikscio Vaidoto pulkas Devintasis pestininku Lietuvos kunigaikscio Vytenio pulkasKavalerija Pirmasis husaru Lietuvos Didziojo Etmono Jonuso Radvilos pulkas Antrasis ulonu Lietuvos Kunigaikstienes Birutes pulkas Treciasis dragunu Gelezinio Vilko pulkasArtilerija Pirmasis artilerijos pulkas Antrasis artilerijos pulkas Treciasis artilerijos pulkas Ketvirtasis artilerijos pulkasKiti Sarvuociu rinktine Lietuvos karo aviacija Prieslektuvines apsaugos rinktineGinkluoteLietuvos kariuomenes ginkluote 1927 m sausio 1 d Tipas Is visoPatrankos 69Minosvaidziai 15Bombosvaidziai 2327Sautuvai 26638325Karabinai 3379Revolveriai 2164Kardai 3685Ietys 585Durtuvai 23760Rankines granatos 11924Patranku soviniai 4668Sautuvu soviniai 6671133Revolveriu soviniai 68203Minosvaidziu soviniai 208Bombosvaidziu soviniai 1530Kariuomenes Likvidavimas1940 m birzelio 15 d ryta po TSRS ultimatumo Lietuvos politikai neisdrįso duoti įsakymo kariuomenei pasipriesinti agresoriui Prezidentas A Smetona pasitrauke į uzsienį TSRS ultimatumas buvo priimtas ir generolas Vincas Vitkauskas Lietuvos kariuomenes vadas Vyriausybes įgaliotas pasirase susitarima su Raudonosios armijos vadovybe del netrukdomo Raudonosios armijos įvedimo į Lietuva 1940 m birzelio 15 d apie 16 val TSRS tankai įvaziavo į Kauna o apie 18 val Kauno aerodrome nusileido V Molotovo pavaduotojas Vladimiras Dekanozovas su NKVD darbuotojais ir pratese okupacinį perversma 1940 m liepos 20 d generolas Vitkauskas su kariuomenes ir Sauliu sajungos vadais pasveikino Justa Paleckį kaip Lietuvos Respublikos prezidenta 1940 m liepos 25 d Lietuvos kariuomene buvo pavadinta Liaudies kariuomene Rugpjucio 30 d Lietuvos TSR liaudies komisaru taryba prieme nutarima is esmes skelbiantį Lietuvos liaudies kariuomenes likvidavima Perorganizuoti Lietuvos Liaudies Kariuomene į Raudonosios Armijos sauliu teritorinį korpusa ir įjungti jį į Pabaltijo Ypatingosios Karines Apygardos kariuomenes sudetį Lietuvos kariuomene reorganizuota į 29 ajį sauliu teritorinį korpusa kariai pavadinti raudonarmieciais kiekvienam daliniui priskirti komisarai Taciau tuoj pat prasidejo ir represijos Naikindami Lietuvos kariuomene sovietai didziaja dalį karininku istreme arba iszude reikalingas saltinis Naciu okupacijos metais Lietuvos laikinoji vyriausybe bande atkurti Lietuvos kariuomene tad palaike bataliono sukurima Veliau buvo surinkta Vietine rinktine bet paaiskejus kad ji gali buti panaudota ne Lietuvai ginti rinktine buvo paleista Jos vadus vokieciai represavo Prasidejus antrajai sovietinei okupacijai prasidejo Lietuvos partizaninis judejimas ir daugelis Lietuvos kariuomenes karininku kariu tese partizanine kova bei zuvo Lietuvos kariuomene buvo atkurta tik 1990 m atkurus Lietuvos nepriklausomybe GalerijaArtilerija 1930 m Pratybos 1931 m Dviratininku kuopa Taurageje Lietuvos kariuomenes Sarvuotu traukiniu pulko stabas 1922 m VideokronikaLietuvos tarpukario tanku kariuomene spalvota videokronika Lietuvos tarpukario aviacija spalvota videokronika SaltiniaiStasys Knezys Tarpukario Lietuvos kariuomene Visuotine lietuviu enciklopedija T XIII Leo Magazyn Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2008 265 psl http www epaveldas lt recordImageSmall LNB LNB0000000F exId 97531 amp seqNr 1 Vytautas Jasulaitis Tarpukario Lietuvos kariuomene Visuotine lietuviu enciklopedija T V Dis Fatva Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2004 716 psl NuorodosDokumentiniai filmai apie Nepriklausomos Lietuvos kariuomene 1918 1940 m m