Tibeto kalnynasŠalis Kinija Činghajus Tibetas Aukščiausi kalnai KailašasKalnagūbriai Kailašo Ladako kt Upių ištakos Brah
Tibeto kalnynas

Tibeto kalnynas | |
---|---|
Šalis | Kinija (Činghajus, Tibetas) |
Aukščiausi kalnai | Kailašas |
Kalnagūbriai | , Kailašo, Ladako, kt. |
Upių ištakos | Brahmaputra, Jangdzė, Huanghė, Indas, Salvinas, Mekongas, Satledžas |
Ežerai | Namco, , , Jamdrokas, Manasarovaras, Pangongas, Rakšastalis |
Uolienos | smiltainis, skalūnai, kalkakmenis, gneisai, granitas |
Plotas | 2,5 mln. km² |
Tibeto kalnynas arba Tibeto plynaukštė, Tibeto–Činghajaus kalnynas, (kin. 青藏高原, pinyin: Qingzang gaoyuan) – kalnų sistema Centrinėje Azijoje, Kinijoje (Tibeto AR, Činghajaus prov.), ir Indijoje (dalis Džamu ir Kašmyro provincijos), beveik sutampanti su istoriniu Tibetu. Aukščiausia ir viena didžiausių kalnų sistemų (plynaukščių) pasaulyje, dažnai vadinama „pasaulio stogu“.
Plotas ~2 mln. km². Pietuose riboja Himalajai, šiaurėje – Kunlunas, vakaruose – Karakorumas, rytuose – Hengduano kalnai. Vyrauja plokščios ir nedaug kalvotos aukštikalnių lygumos, iškilusios į 4000-5000 m aukštį, su kalnagūbriais, siekiančiais 6000-7000 m aukštį. Lygumas sudaro smiltainis, skalūnai, kalkakmenis, o kalnus – daugiausia ir granitas. Pietuose, palei Himalajus, Tibeto kalnynas leidžiasi į tektoninį lūžį – Transhimalajus.
Klimatas ryškiai kontinentinis, rūstus. Kritulių nuo 500–700 mm per metus pietuose, iki 100–200 mm šiaurėje. Žiemą sniego beveik nebūna. Sniego linija yra 5000-6000 m aukštyje (aukščiausia pasaulyje). , Kailašo ir kituose kalnagūbriuose – ledynai. Daug ežerų (Namco, , ir kt.). Tibeto kalnyne ištakas gauna daug didžiųjų Azijos upių: Indas, Brahmaputra, Salvinas, Mekongas, Jangdzė, Chvangchė. Vyrauja šaltosios kalnų pusdykumės ir dykumos, slėniuose – skurdūs krūmynai.
Šaltiniai
- Aira Dubikaltienė. Tibeto kalnynas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013. 738-739 psl.
- Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Tibeto kalnynas, Kas yra Tibeto kalnynas? Ką reiškia Tibeto kalnynas?
Tibeto kalnynasSalis Kinija Cinghajus Tibetas Auksciausi kalnai KailasasKalnagubriai Kailaso Ladako kt Upiu istakos Brahmaputra Jangdze Huanghe Indas Salvinas Mekongas SatledzasEzerai Namco Jamdrokas Manasarovaras Pangongas RaksastalisUolienos smiltainis skalunai kalkakmenis gneisai granitasPlotas 2 5 mln km Tibeto kalnynas arba Tibeto plynaukste Tibeto Cinghajaus kalnynas kin 青藏高原 pinyin Qingzang gaoyuan kalnu sistema Centrineje Azijoje Kinijoje Tibeto AR Cinghajaus prov ir Indijoje dalis Dzamu ir Kasmyro provincijos beveik sutampanti su istoriniu Tibetu Auksciausia ir viena didziausiu kalnu sistemu plynauksciu pasaulyje daznai vadinama pasaulio stogu Plotas 2 mln km Pietuose riboja Himalajai siaureje Kunlunas vakaruose Karakorumas rytuose Hengduano kalnai Vyrauja plokscios ir nedaug kalvotos aukstikalniu lygumos iskilusios į 4000 5000 m aukstį su kalnagubriais siekianciais 6000 7000 m aukstį Lygumas sudaro smiltainis skalunai kalkakmenis o kalnus daugiausia ir granitas Pietuose palei Himalajus Tibeto kalnynas leidziasi į tektoninį luzį Transhimalajus Jaku ganyklos Tibeto kalnyne Klimatas ryskiai kontinentinis rustus Krituliu nuo 500 700 mm per metus pietuose iki 100 200 mm siaureje Ziema sniego beveik nebuna Sniego linija yra 5000 6000 m aukstyje auksciausia pasaulyje Kailaso ir kituose kalnagubriuose ledynai Daug ezeru Namco ir kt Tibeto kalnyne istakas gauna daug didziuju Azijos upiu Indas Brahmaputra Salvinas Mekongas Jangdze Chvangche Vyrauja saltosios kalnu pusdykumes ir dykumos sleniuose skurdus krumynai SaltiniaiAira Dubikaltiene Tibeto kalnynas Visuotine lietuviu enciklopedija T XXIII Salc Toli Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2013 738 739 psl Geograficheskij enciklopedicheskij slovar gl redaktor A F Tryoshnikov Moskva Sovetskaya enciklopediya 1983