Karo aviacijos tiekimo skyrius

Karo aviacijos tiekimo skyrius
Veikė	1920–1940 m rugpjūčio mėn.
Valstybė	Lietuva
Lojalumas	Karo aviacija
Pavaldus	Karo aviacijos parkas
Paskirtis	Techninis aviacijos aprūpinimas

Karo aviacijos tiekimo skyrius – tarpukariu veikusi valstybinė Lietuvos karo aviacijos įmonė - karinis dalinys, kurio pagrindinis uždavinys buvo aprūpinti karo aviaciją degalais, technine įranga, atsarginėmis dalimis, remontuoti ir prižiūrėti karo lėktuvus, taip pat pati projektavusi ir nedidelėmis serijomis gaminusi lėktuvus.

Tiekimo skyrius ir aviacijos dirbtuvės buvo įsikūrusios Aukštojoje Fredoje, Kaune. Karo aviacijos dirbtuvių pastatų kompleksas išlikęs Europos pr. 21, 2005 m. įtrauktas į LR Kultūros vertybių registrą.

Iš pradžių buvo remontuojami kariniai lėktuvai, vėliau pradėta konstruoti žvalgybinius bei mokomuosius lėktuvus. Iš viso per Karo aviacijos gyvavimo laikotarpį aviacijos dirbtuvės pagamino 102 lėktuvus, iš jų apie 70 lietuviškos konstrukcijos. Didesnė dalis orlaivių buvo sukonstruoti Jurgio Dobkevičiaus bei Antano Gustaičio ir nuo 1932 m. gaminami serijomis.

1935–1940 m. Tiekimo skyriaus viršininku buvo aviacijos pulkininkas Juozas Grigiškis.

Padaliniai

Karo aviacijos tiekimo skyriaus sudėtyje buvo:

• aviacijos dirbtuvės,
• technikos dalis,
• pirkimo dalis,
• sandėliai.

1940 m. dirbtuvėse buvo dailidžių, šaltkalvių, motorų, surinkimo, skardininkų, kalvių, sparnų apsiuvimo, dažymo, ginklų, vulkanizavimo, magnetų ir bortinių prietaisų skyriai, medžiagų tyrimo laboratorija, braižykla bei atsarginių dalių sandėlis. Dirbtuvėse buvo gaminamos metalinės lėktuvų dalys, perrenkami naujai pirkti varikliai. Staliai gamindavo įvairias medines lėktuvų dalis.

Istorija

Baigiantis Nepriklausomybės kovoms, to meto Vyriausybė, gerai suprasdama technikos reikšmę, nors ir stokodama lėšų, ėmė rūpintis naujos ginklų rūšies – aviacijos organizavimu. Pirmąjį lėktuvą „Sopwith 1½ Struter“ Lietuvos kariuomenė atėmė iš Raudonosios Armijos prie Jiezno 1919 m. vasario 14 d. 1919 m. vasario 27 d. buvo nupirkti 8 vokiški žvalgybiniai lėktuvai „LVG C.VI“, o tų pačių metų birželio mėn. iš Vokietijos įsigyti kiti 5 lėktuvai, tarp kurių buvo ir mokomųjų.

1919 m. gegužės mėn. buvo įsteigtos dirbtuvės smulkiems lėktuvų ir jų variklių remontams atlikti. 1919 m. pabaigoje iš Lietuvos teritorijos išstūmus bermontininkų dalinius, Lietuvai atiteko dar kelios dešimtys lėktuvų, aviacinių variklių ir kitų dalių. Įsigijus lėktuvų, prasidėjo Lietuvos aviacijos veikla. Vokiečių karo aviacijos lakūnai ir mechanikai mokė Lietuvos aviatorius skraidyti ir prižiūrėti aviacinę techniką. Jos priežiūrai teko skirti vis daugiau dėmesio ir lėšų, nes karo aviacijai buvo nupirkti kiti įvairios paskirties lėktuvai Italijoje, Čekoslovakijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje.

Lėktuvų gamybos idėja iš trofėjinių dalių priklausė 1921 m. kovo 1 d. Karo aviacijos dirbtuvėse jaunesniuoju inžinieriumi mechaniku įsidarbinusiam iš Raseinių kilusiam, Vokietijoje ir Rusijoje dirbusiam geležinkelių technikos ižinieiriui Adolfui Bliumentaliui, kuris netrukus tapo dirbtuvių vedėju. Jo dėka trečiajame dešimtmetyje vyko nelicencinė karinių lėktuvų gamyba pagal I Pasaulinio karo vokiškų lėktuvų brėžinius, vėliau pereita prie užsienyje įsigyjamų lėktuvų surinkimo Kaune, Aukštojoje Fredoje įkurtose dirbtuvėse.

Trečiojo dešimtmečio pabaigoje dėl lėktuvų gamybos susikirto A. Bliumentalio ir A. Gustaičio nuomonės. Pirmasis laikėsi nuostatos, kad ir trečiojo dešimtmečio pabaigoje vis dar buvo tikslinga gaminti karinius orlaivius pagal I Pasaulinio karo laikų brėžinius (pvz. 1927 m. pastatytas 1917 m. vokiškos konstrukcijos bombonešis Friedrichshafen G.III), o antrasis norėjo statyti naujus, modernius, savo konstrukcijos lėktuvus. Kai kurie vokiškos konstrukcijos savos gamybos lėktuvai 1927m. bandymų metu buvo įvertinti blogai, ypač paskutiniai 5 vienetai, ir tai pasitarnavo pretekstu sustabdyti užsienietiškų pasenusių konstrukcijų kopijavimą. A. Bliumentalio ir A. Gustaičio konfliktą laimėjo Karo aviacijos parko, kuriam priklausė ir Karo aviacijos dirbtuvės, viršininku 1929 m. paskirtas A. Gustaitis ir nuo 1930 m. senos konstrukcijos lėktuvų statyba Karo aviacijos dirbtuvėse buvo nutraukta.

Karo aviacijos dirbtuvėms tobulinti ir plėsti konstruktorius Antanas Gustaitis skyrė ypač daug dėmesio ir pastangų. Jo sprendimu pradėta naujų lietuviškų savos konstrukcijos lėktuvų serijinė gamyba. 1929 m. spalio 5 d. išbandytas trečiasis jo konstrukcijos mokomasis lėktuvas „ANBO-III“, tapęs pirmuoju lietuviškos konstrukcijos lėktuvu, gamintu serijomis.

Po 1935 m. reformos Karo aviacijos tiekimo skyrius buvo išskaidytas į du Karo aviacijos štabo padalinius: Aviacijos dirbtuves ir Tiekimo skyrių. Į pastarąjį įėjo Pirkimų dalis ir Technikos dalis. Po 1936 m. Aviacijos dirbtuves sudarė dirbtuvės Kaune ir Šiauliuose, Zoknių aerodrome.

Po 1940 m. birželio 15 d., Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, Karo aviacijos dirbtuvės buvo įtrauktos į Raudonosios Armijos struktūras. 1940 m. lapkričio 11 d. jų pagrindu buvo įkurtos DVRA 55-osios aviacijos remonto dirbtuvės, įėjusios į Kaune dislokuotos DVRA 25-osios aviacijos remonto bazės sudėtį, čia buvo remontuojami sovietiniai naikintuvai , bombonešiai SB ir žvalgybiniai lėktuvai . 1941 m. 55-osios aviacijos remonto dirbtuvės buvo pertvarkytos į SSRS Aviacijos pramonės liaudies komisariato gamyklą Nr. 365, kurioje buvo rengiamasi pradėti vokiško žvalgybinio lėktuvo Fiesler Fi 156 "Storch" sovietinės kopijos OKA-38 "Aist" gamyba. Bandomų egzempliorių gamybą nutraukė prasidėjęs Vokietijos puolimas, o pati įmonė buvo evakuota į Rusijos gilumą, kur ilgainiui tapo akcine bendrove "121 aviacionnyj remontny zavod".[1]

Produkcija

Lietuviškos konstrukcijos lėktuvai:

• Dobi-I,
• Dobi-II,
• Dobi-III,
• ANBO-I,
• ANBO-II,
• ANBO-III,
• ANBO-IV,
• ANBO-V,
• ANBO-VI,
• ANBO-VIII,
• ANBO-41,
• ANBO-51.

Užsienietiškų konstrukcijų lėktuvai:

• Iki 1930 m. vasaros, kuomet A. Gustaičio iniciatyva buvo pradėta lietuviškos konstrukcijos lėktuvų serijinė gamyba, Aviacijos dirbtuvėse buvo pagaminta (surinkta):
  • 29 vokiškos konstrukcijos lėktuvai:
    • 7 naikintuvai „Fokker D.VII“,
    • 6 žvalgybiniai „LVG C.VI“,
    • 6 žvalgybiniai „Halberstadt C.V“,
    • 3 lavinimosi „Albatros C.III“,
    • 2 mokomieji „Albatros B.II“,
    • 1 žvalgybinis „LVG C.V“,
    • 1 žvalgybinis „Albatros C.XV“,
    • 1 žvalgybinis „LVG C.V“,
    • 1 naikintuvas „Albatros D.III“,
    • 1 bombonešis „Friedrichshafen G.IIIa“,
  • surinkti 5 italų konstrukcijos žvalgybiniai lėktuvai „SVA-10“.

Literatūra

• Gunston, Bill (1993). World Encyclopedia of Aircraft Manufacturers. Annapolis: Naval Institute Press. pp. 166.
• Korbutas, N., Av. inž. Adolfas Abraomas Bliumentalis, Plieno sparnai, https://www.plienosparnai.lt/page.php?656

Šaltiniai

1. „Karo aviacijos dirbtuvių pastatų kompleksas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2014-11-17.
2. Korbutas,. N., Av. inž. Adolfas Abraomas Bliumentalis, Plieno sparnai, https://www.plienosparnai.lt/page.php?656
3. A.Gamziukas, Antanas norėjo būti ore, p. 62
4. J.Vaičenonis, Lietuvos kariuomenės modernizacija 1926-1939, Darbai ir dienos T..21, p.168
5. Авиазавод в Каунасе, 1940й и Антонов Archyvuota kopija 2021-12-07 iš Wayback Machine projekto.
6. Историческая справка, АО "121 АРЗ" Archyvuota kopija 2021-12-09 iš Wayback Machine projekto.
7. ОКА-38 Аист
8. http://www.plienosparnai.lt/page.php?29 Pirmasis lietuviškas lėktuvas

Nuorodos

• Lietuvos karo aviacija 1940 m. Archyvuota kopija 2011-09-23 iš Wayback Machine projekto.
• Lietuvos karo aviacijos istorija 1919–1940 metais