Ansaldo SVATipas Tolimosios žvalgybos lėktuvas Tolimasis naikintuvas Lengvasis bombonešisGamintojas Gio Ansaldo amp C S

Ansaldo SVA



Tipas	Tolimosios žvalgybos lėktuvas Tolimasis naikintuvas Lengvasis bombonešis
Gamintojas	Gio. Ansaldo & C. S.A.S.
Kūrėjas	Rodolfo Verduzio Umberto Savoja
Gamybos metai	1917–1928 m.
Pirmas skrydis	1917 m. kovo 3 d.
Pradėtas naudoti	1917 m.
Baigtas naudoti	po 1930 m.
Pagaminta vnt.	1245

Ansaldo SVA (Savoia-Verduzio-Ansaldo) buvo Italijos karalystės aviacijos įmonės „“ Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje ir trumpai po jo gaminta dvisparnių žvalgybos orlaivių šeima, vienas kurios modelių trečiajame dešimtmetyje ir ketvirtojo pradžioje buvo naudojamas ir Lietuvos karo aviacijoje.

Sukūrimas ir gamyba

SVA buvo pradėtas projektuoti 1916 m. kaip naikintuvas. Kaip pažymi aviacijos istorikas Gianni Cattaneo, iki 1916 m. Italijos aviacijos įmonės dažniausiai kurdavo orlaivius, nepasižymėjusius nei originaliais sprendimais, nei išsiskiriančiais techniniais parametrais. Viena iš negausių išimčių iš šios taisyklės laikytinas sunkusis bombonešis . Kita išimtimi laikytina SVA orlaivių šeima. SVA prasidėjo nuo dvejų Italijos Karo aviacijos Technikos direkcijos karininkų Rodolfo Verduzio ir Umberto Savoja, 1916 m. pasiūliusių didelius atstumus galinčio nuskristi greito biplano naikintuvo projektą. Italijos kariuomenė nuo pat pradžių orlaivio kūrimui skyrė didelį dėmesį – rudenį projektą patvirtino pats karo ministras, Karo aviacija Technikos direkcija teikė pagalbą projektavimo metu ir vėliau perėmė jo gamybos kontrolę. Toks įsikišimas buvo naudingas visoms suinteresuotoms pusėms, nes karo aviacijos žinyba užtikrino pakankamą gamybos ir tolimesnio tobulinimo finansavimą ir spartesnį biurokratinių klausimų sprendimą. Orlaivio gamyba buvo pasiūlyta inžinerijos koncernui ., kuris specialiai jo gamybai įsteigė atskirą įmonę „Societa Anonima Aeronautica Ansaldo“. Gamybai vadovauti buvo paskirtas aeronautikos inžinierius Celestino Rosatelli. Galutinis produktas gavo jo autorių ir gamintojo pavardes atspindintį indeksą „SVA“.

Italijos istorikų teigimu, šio orlaivio statyba pirmą kartą Italijos istorijoje rėmėsi ne empiriniais stebėjimais, o techniniais skaičiavimais ir struktūrinio atsparumo bandymais.

SVA gamyba prasidėjo 1916 m. lapkritį, Genujos priemiestyje Borcolyje naujai atidarytoje aviacijos gamykloje, vadintoje Catiere 1. Vėliau gamyba buvo išplėsta ir į kitas įmones. Pirmasis SVA pakilo į orą 1917 m. kovo 3 d. Grosete. Lakūnas-bandytojas seržantas M. Stoppani labai gerai įvertino orlaivį, jo valdymo charakteristikas skrendant dideliu greičiu. Bandymų metu buvo nustatyta, kad SVA greitis bent 50 km/h buvo didesnis nei bet kurio kito tuo metu Italijos fronte naudoto orlaivio. Po karo iki 1928 m. SVA gamintas mažomis serijomis.

Nors SVA šeimą sudarė daugiau nei dešimt modifikacijų, pagrindinis jų skirtumas buvo montuojama įranga. Buvo naudojamas tas pats fiuzeliažas, vienu atveju jame buvo įrengiami papildomi kuro bakai, kitu – paliekama vieta fotokamerai. Pirmąjį serijinį modelį SVA.4, kurtą kaip naikintuvą, dėl prasto manevringumo ir didelio svorio pilotai įvertino neigiamai. Tokie atsiliepimai ir bandymų programos rezultatai paskatino sprendimą pakeisti jo paskirtį iš grynai naikintuvo į žvalgybinio lėktuvo, tolimojo naikintuvo ir tolimojo bombonešio. Cattaneo teigimu, tokį sprendimą galėjo lemti manevringumo trūkumas lyginant su kitais Antantės orlaiviais, tokiais kaip arba bei tai, kad naikintuvų pilotai ne itin vertino pagrindinius SVA privalumus – skrydžio nuotolį ir greitį.

Masinė SVA gamyba prasidėjo 1917 m. pabaigoje; pirmąjį užsakymą sudarė iki metų pabaigos pagaminti 65 orlaiviai, gavę indeksą SVA.2. 1918 m. buvo pagaminti dar 1183 vnt., iš jų – 50 vnt. hidropanų I SVA.2 Siekiant paspartinti orlaivių gamybą SVA licencijos buvo suteiktos keliems kitiems gamintojams. Pastarieji kiek modifikavo pradinius variantus, dažniausiai sumažindami ar padidindami sparnus. Dėl šių užsakymų SVA tapo antru plačiausiai gamintu itališku Pirmojo pasaulinio karo orlaiviu.

Gamykloje Cantierre 3 buvo eksperimentuojama su įvairiais jėgos agregatų variantais. Geriausius kilimo rezultatus parodė modelis su Isotta-Fraschini V.6 varikliu, su kuriuo lėktuvas į 3000 m. aukštį pakildavo per 7 minutes. Šis rodiklis buvo geresnis nei plačiai naudoto angliško ar vokiško Fokker D.VII. Atsižvelgiant į Tailedo vietovėje prie Milano atliktų bandymų rezultatus, 1918 m. vasarą buvo priimtas sprendimas tolimesnėje gamyboje naudoti Isotta variklį.

Atsižvelgiant į pirmųjų eksploatacijos mėnesių patirtį buvo sukurti su dviviečiai modeliai: SPA 6A varikliu varomas SVA.9 buvo daugiau naudojamas mokymo tikslams, Isotta varikliu varomas, piloto ir žvalgo kulkosvaidžiais ginkluotas SVA.10 tapo fronto žvalgybiniu ir lengvuoju bombonešiu.

Konstrukcija

SVA buvo medinis, tradicinės konstrukcijos biplanas su nevienodo ilgio sparnais, su nesuskleidžiama važiuokle ir galine pačiūža. Piloto ir žvalgo darbo vietos buvo įrengtos atvirose kabinose.

Sparnai buvo sudaryti iš dvejų lonžeronų, jų priekinė briauna buvo aptraukta klijuote, likusi dalis – drobe. Sparnų sujungimas buvo išskirtinis – tam buvo panaudoti „V“ (Warren Truss) tipo spyriai, kas leido išvengti išilginių sparnų tvirtinimo trosų naudojimo.

Fiuzeliažas, išskyrus aliuminio skarda dengtą variklio skyrių, buvo dengtas klijuote, jo skerspjūvis nuo variklio sekcijos iki pilotų kabinos buvo stačiakampis, o link uodegos perėjo į trikampį.

Variantai

SVA.1 – prototipas, pagamintas 1 vnt.

SVA.2 – serijinis orlaivis, pagaminti 65 vnt.
- I SVA – (Idroplane – „hidroplanas“) modifikacija su plūdėmis. Italijos laivynui pagaminta 50 vnt.

SVA.3 – įmonėje AER gaminti SVA.4
- SVA.3 Ridotto („sumažintas“) – aukštu kilimo greičiu pasižymintis naikintuvas-perėmėjas, skirtas kovai su dirižabliais. Kai kuriuose jų buvo montuojamas papildomas, įstrižai skridimo krypčiai šaudantis kulkosvaidis.

SVA.4 – pirmasis masinis modelis. Siekiant fotokameros įrengimui sutaupyti svorio atsisakyta dešiniojo Vickers kulkosvaidžio.

SVA.5 – serijinis orlaivis

SVA.6 – bombonešio prototipas

SVA.8 – vienintelis neaiškios paskirties prototipas

SVA.9 – dvivietis neginkluotas žvalgybinis orlaivis su didesnio ploto sparnais. Kurtas kaip vedantysis SVA.5 grupių orlaivis ir mokymų lėktuvas

SVA.10 – dvivietis ginkluotas žvalgybinis orlaivis, varomas 250 AG Isotta Fraschini variklio. Ginkluotę sudarė kursinis fiksuotas Vickers kulkosvaidis ir žvalgo kabinoje ant žiedo montuojamas Lewis kulkosvaidis

Eksploatacijos istorija ir taktika

Nors buvo projektuojamas kaip naikintuvas, orlaivis pasirodė nepakankamas šiam vaidmeniui. Dėl savo greičio, skrydžio nuotolio ir maksimalaus skrydžio aukščio – parametrų, pagal kuriuos jis ženkliai išsiskyrė iš kitų Antantės šalių orlaivių, SVA buvo naudojamas kaip tolimosios žvalgybos orlaivis, o kartais – kaip lengvasis bombonešis.

1918 m. pradžioje pirmieji SVA pasiekė antrosios eilės dalinius, kurių užduotis buvo Šiaurės Italijos miestų apsauga bei žvalgybos misijos Italijos fronte. Žvalgybinėse ir bombardavimo operacijose SVA pradėtas naudoti 1918 m. vasario mėn. Šiuo tikslu SVA orlaiviai buvo sugrupuoti į tiesiogiai Karališkosios Italijos Armijos Generaliniam štabui pavaldžius junginius. Pirmąja bombardavimo misija tapo vasario 29 d. įvykdytas antskrydis prieš Bolzano ir Insbruko geležinkelio stotis.

Tipinės bombardavimo misijos metu orlaiviai atakuodavo 300–500 km atstumu nuo bazės nutolusius, neretai kitoje Alpių pusėje esančius taikinius. Bombarduojama buvo iš maždaug 300 m. aukščio.

Žvalgybinio orlaivio vaidmenyje SVA itin pasižymėjo Antrojo Pjavė upės mūšio metu, kuomet jų skrydžiai užtikrino beveik nuolatinį informacijos srautą apie kariaujančių pajėgų pozicijas ir judėjimą. Vieno žvalgybinio skrydžio virš Austrijai priklausiusios Pulos uosto metu pavyko surinkti pakankamai informacijos, leidusios po keleto dienų surengti labai efektyvų 70 bombonešių antskrydį. 1918 m. gegužės 21 d. du vienviečiai SVA, priklausantys 87-ąjai eskadrilei, pakilę iš Ghedi miestelio prie Brešos, atliko keturių valandų trukmės, beveik 700 km ilgio žvalgybinį skrydį priešo teritorijoje, bei parvežė Austrijos miestų Brėgenco, , taip pat prie Konstanco ežero esančio Vokietijos miesto nuotraukas. Šiuo laikotarpiu pagrindiniai žvalgybinių skrydžių objektai buvo geležinkelio stotys, kurių nuotraukos padėdavo susidaryti vaizdą apie priešininko pajėgumų judėjimą ir apsirūpinimą.

SVA taip pat buvo sėkmingai naudojamas propagandos ir demoralizavimo misijose, kurių metu iš šių orlaivių virš priešo tranšėjų buvo barstomi propagandiniai atsišaukimai. Žymiausiu SVA pasirodymu laikomas propagandinis skrydis virš Vienos, turėjęs pademonstruoti Italijos galią kovoje prieš Austrijos-Vengrijos imperiją bei pastarosios nepajėgumą apsaugoti savo šalies širdį nuo priešo antskrydžių. 1918 m. rugpjūčio 2 d. planuotoje, tačiau dėl oro sąlygų tik rugpjūčio 9 d. įvykdytoje operacijoje dalyvavo San Pelagio mieste dislokuotos 87-osios eskadrilės „La Serenissima“ orlaiviai: bent du dviviečiai SVA.9 arba SVA.10, devyni – vienviečiai SVA.5. Visi orlaiviai sėkmingai nuskrido iki Vienos ir virš jos išbarstė tūkstančius propagandinių skrajučių. Akcijos iniciatorius ir atsišaukimų tekstų autorius – italų poetas ir karys skrido vieno iš operacijoje dalyvavusių SVA.9 žvalgo kabinoje.

SVA dalyvavo dvejuose rekordiniuose skrydžiuose. Pirmasiais metais po karo Peru karo aviaicjos SVA.5 atliko rekordinį skrydį virš Andų. Šio orlaivio kopija demonstruojama Limoje. Orlaiviu SVA.9 (gamyklinis Nr. 13148) daugiau nei 17500 km ilgio 1920 m. vykusių oro lenktynių iš Romos į Tokiją trasą italų aviacijos pionierius Arturo Ferrarin ir karo asas Guido Masiero įveikė per 108 skrydžio valandas. Po lenktynių pilotai savo orlaivį padovanojo Japonijos imperatoriškąjam karo muziejui, kur jis buvo demonstruojamas iki pat sunaikinimo JAV bombardavimo metu 1945 m. Po karo buvo atkurta šio orlaivio kopija, kuri šiuo metu yra demonstruojama Hamamatsu aviacijos bazėje (Šizuokos prefektūra) esančiame Japonijos kariuomenės aviacijos parke ir muziejuje. Su šiuo orlaiviu yra susijusi keista istorija – po karo SVA.9, kurio numeris, kaip teigiama, taip pat buvo 13148, buvo restauruotas JAV ir šiuo metu yra saugomas Italijoje.

Efektyvumo įvertinimas

SVA buvo greitai įvertintas kaip labai efektyvi žvalgybos platforma. Kaip galintį apsiginti tolimosios žvalgybos lėktuvą labai mėgo ir pilotai.

Teigiama, kad būtent SVA pagalba surinkti žvalgybos duomenys labai padėjo rengiant Italijos puolimą, pasibaigusį pergale Vittorio Veneto mūšyje. Šios operacijos metu SVA vykdė tiek žvalgybines, tiek bombardavimo bei šturmo misijas prieš Austrijos-Vengrijos kariuomenės pėstininkus, ryšių centrus, geležinkelio infrastruktūrą, sandėlius ir aerodromus.

Laikoma, kad būtent ši karinė operacija, pasibaigusi Italijos pergale ir Austrijos-Vengrijos pasitraukimu iš karo, pademonstravo SVA platformos operatyvinę brandą.

Pilotų vertinimai buvo gana prieštaringi: viena vertus, lėktuvas buvo mėgiamas dėl greičio, kitą vertus – naudoti varikliai pasirodė labai nepatikimi, reikalavo daug priežiūros, nuolat prakiurdavo jų aušinimo sistemos, nepatikimos buvo ir uždegio bei matinimo sistemos. Piloto kabina buvo įrengta po sparnu, dėl ko matomumas iš jos buvo labai prastas, o nelaimės atveju, ypač kai buvo naudojamas žvalgo kulkosvaidžio žiedas, iš jos iššokti buvo labai sudėtinga. Manoma, kad būtent dėl šios konstrukcinės ypatybės 1930 m. žuvo Vladas Ačas. Pilotai taip pat skundėsi dėl labai jautrių vairų.

Lietuvoje

1923 m. Lietuvos karo aviacija iš gamintojo už 745 000 lirų (37 000 litų) įsigijo 10 vnt. SVA.10 (gamykliniai Nr. 799–808) (kituose šaltiniuose – 12 vnt.: 7 pagaminti Italijoje ir 5 – Lietuvoje) ir atsarginių dalių jiems. Orlaiviai buvo gaminami pagal Lietuvos Karo aviacijos užsakymą, o jų gamybą prižiūrėjo iš Lietuvos atsiųstas pilotas Jonas Mikėnas. Perdavimo-priėmimo aktą pasirašė iš Kauno atvykęs Antanas Gustaitis.

Birželio 3 d. išardyti lėktuvai konteineriuose per Hamburgą ir Klaipėdą buvo atgabenti į Kauną. Septyni surinkti lėktuvai birželio 9 d. išbandyti ore ir perduoti 2-ajai eskadrilei. Dar penki SVA.10 su galingesniais 240 AG galios varikliais „Siddeley Puma“Aviacijos dirbtuvėse buvo surinkti 1928–1929 metais.

Lėktuvai buvo pirkti neginkluoti, tik 1925 m. įrengta po vieną 7,7 mm kalibro „Vickers" piloto ir žvalgo kulkosvaidį bei įstatyta fotoaparatūra.

Lietuvos pilotai labai teigiamai įvertino SVA.10 dėl jo didelio greičio: tuo metu Karo aviacijoje naudoti LVG C.V pasiekdavo 150–160 km/h greitį, o SVA.10 – iki 220 km/h, tačiau buvo sulaukta daug skundų dėl konsturkcinių defektų.

Lietuvos Karo aviacijos SVA buvo gamyklinės tamsiai geltonos spalvos, išskyrus nedažyto aliuminio spalvos viršutinį ir apatinį variklio dangčius bei raudonai dažytą krypties vairą. Ant kai kurių orlaivių pilotai piešdavo savo ženklus (pvz. Vladas Mikėnas – žvaigždę, Simonas Stanaitis – indėno galvą, Vsevolodas Šenbergas – dvi lygiagrečias pasvirusias juostas ir kt.). 1930 m., įvedus vieningą orlaivių kamufliažą, visi lėktuvai buvo perdažyti tamsiai žaliai, asmeninius ženklus uždrausta naudoti.

Po keleto avarijų paskutiniai Lietuvos Karo aviacijos SVA buvo nurašyti 1932 m., juos dar 1931 m. pradėta keisti ANBO-III, vėliau – ANBO-IV.

Avarijos ir katastrofos

Avarijose ir katastrofose buvo sunaikinti penki Lietuvos Karo aviacijos Ansaldo SVA.

1923 m. balandžio 20 d. sudužo leitenanto pilotuojamas SVA.10. Pilotas žuvo.

1928 m. liepos 18 d. grupinio skrydžio metu su kapitono S. Stanaičio pilotuojamu kitu SVA.10 (Nr. 802) virš Fredoje susidūręs ore suiro ir nukrito vyr. puskarininkio ir vyr. leitenanto pilotuojamas SVA.10. Pilotai žuvo. Susidūrimo metu buvo stipriai pažeistas S. Stanaičio lėktuvas avariniu būdu nusileido ant Kauno Trečiojo forto pylimo ir buvo nepataisomai sudaužytas, o juo skridę Simonas Stanaitis ir ltn. Jurgis Kopukovas – sunkai sužeisti.

1929 m. rugsėjo 19 d. sudužo kapitono ir vyr. leitenanto pilotuojamas SVA.10. Pilotai žuvo.

1930 m. gegužės 24 d. sudužo kapitono pilotuojamas SVA.10. Pilotas išsigelbėjo parašiutu, vyr. puskarininkis – žuvo.

Operatoriai

Argentina

Karo aviacija

Brazilija

Laivyno aviacija – apmokyti 12 lakūnų, ketinusių dalyvauti Pirmojo Pasaulinio karo veiksmuose

Kinija

Kinijos Respublikos Šiaurės Vakarų karinės pajėgos – 12 orlaivių įsigyti 1925 m.

Ekvadoras

Karinės oro pajėgos

Italija

Karo aviacija

Jugoslavijos Karalystė

Jugoslavijos karinės oro pajėgos – 1 vnt.

Latvija

Karo aviacija – 4 vnt. įsigyti 1923 m., 1 vnt. pasigamintas.

Lietuva

Karo aviacija
- Antroji eskadrilė

Lenkija

Karo aviacija, 80 vnt. SVA.9

Paragvajus

Karo aviacija

Gruzija

Sakartvelo karo aviacija – 10 orlaivių, įsigyti 1920 m.

Sovietų Sąjunga

Karinės oro pajėgos – 50 vnt. įsigyta, 10 vnt. perimta po Sakartvelo okupacijos.

Jungtinės Amerikos Valstijos

JAV ekspedicinės pajėgos

Urugvajus

Karo aviacija

Išlikę egzemplioriai

S.V.A.10, Nr. 12736 su kuriuo Gabriele D’Annunzio dalyvavo skrydyje į Vieną, saugomas Italijos pergalių muziejuje (Vittoriale degli italiani).
S.V.A.5, Nr. 11777, dalyvavęs skrydyje į Vieną (pilotas Gino Allegri), saugomas Museo Gianni Caproni, Trento mieste.
S.V.A.5, Nr. 11721, dalyvavęs skrydyje virš Vienos (pilotas majoras Giordano Bruno Granzarolo), saugomas Museo storico dell’Aeronautica Militare, Vigna di Valle mieste.
S.V.A.5, Nr. 24525, saugomas Museo dell’aria e dello spazio, San Pelagio mieste.
S.V.A.9 (gamyklinis Nr. 89), priklausantis koncernui Alenia Aermacchi, tinkamos skrydžiams būklės saugomas Turine.
S.V.A.5 replika su originaliais varikliu ir radiatoriumi, priklausantis Fondazione Ansaldo, demonstruojamas Genujos oro uoste.
S.V.A.5 replika yra demonstruojama Peru aviacijos muziejuje, Limoje.
S.V.A.9 replika su originaliomis dalimis saugoma Japonijos karinių pajėgų muziejuje Hamamatsu mieste. Replika atkurta 50-ųjų skrydžio Roma-Tokijas metinių proga (1970 m.).

Techniniai parametrai


Modelis		SVA.2	SVA.3	SVA.4	SVA.5	SVA.9	SVA.10
Paskirtis		Naikintuvas				Žvalgybinis
Ilgis		8,10 m
Sparnų mojis		9,10 m	7,75 m	9,10 m
Aukštis		2,65 m				2,95 m
Spanų plotas		24,20 m²	22,20 m²	24,20 m²		26,90 m²
Svoris	Tuščio	670 kg		700 kg	680 kg	700 kg
Svoris	Maksimalus	950 kg	890 kg	950 kg	1050 kg	1065 kg
Variklis	vandeniu aušinamas 6 cilindrų vidaus degimo vienaeilis	SPA 6A					Isotta-Fraschini V.6
Variklis	Galingumas	150 kW (200 AG)				184 kW (250 AG)
Propeleris		Dvimentis, medinis, fiksuoto žingsnio
Greitis	Maksimalus		240 km/h	216 km/h	230 km/h	200 km/h
	Kreiserinis		220 km/h	185 km/h	204 km/h	189 km/h
	Smukos
	Kilimo		3,13 m/s	3,17 m/s	3,33 m/s	3,46 m/s
Skrydžio nuotolis					690 km		420 km
Skrydžio trukmė			3 valandos		3 valandos	5 val. 20 min.
Skrydžio lubos		6000 m
Ginkluotė	7,7 mm kalibro kulkosvaidžiai	2 arba 3, 2 „", valdomi piloto, sinchronizuoti		1 arba 2 valdomi piloto, sinchronizuoti	2, valdomi piloto, sinchronizuoti su su propeleriu	Neginkluotas	1, valdomas piloto, sinchronizuotas 1, žvalgo kulkosvaidis ant žiedo
Ginkluotė	Bombos	iki 90 kg				Neginkluotas	iki 75 kg

Literatūra

(EN) Alegi, Gregory (1993). Ansaldo SVA 5 – Windsock Datafile 40. Hertfordshire, Great Britain: Albatros Productions Ltd. ISBN 0-9484-1450-2.
(LT) ANBO-III, Plieno Sparnai Nr.7 2002 m.
(EN) Ansaldo SVA 10, Latvian Aviation History, http://latvianaviation.com/index.php?en/content/airforce/LAF_Ans_SVA10.ssi Archyvuota kopija 2021-05-13 iš Wayback Machine projekto.
(EN) Cattaneo, Gianni (1966). The S.V.A. (Ansaldo) Scouts – Profile Publications Number 61. Surrey, UK: Profile Publications Ltd.
(LT) Garolis, Jonas, Šešiolika metų lėktuve, Lietuvos kariuomenė,https://kariuomene.kam.lt/lt/kariuomenes_struktura/karines_oro_pajegos/istorija_1854/karo_lakunai_1919_-1940_m./sesiolika_metu_lekuve.html Archyvuota kopija 2016-09-10 iš Wayback Machine projekto.
(LT) „Karys“ 1928 m. Nr. 30, 31.
(LT) „Lietuvos Aidas“ 1928 m. liepos 19 d.
(LT) Lėktuvai, kuriais skraidė Lietuvos lakūnai, Lietuvos sparnai 1994 Nr. 4
(LT) Peseckas, Vytautas, Pirmieji šuoliai su parašiutu Lietuvoje, Plieno sparnai, Čikaga: 1971, Nr. 2-3., https://www.plienosparnai.lt/page.php?563
(LT) Raubickas, Eugenijus, Karo aviacijos ir Lietuvos aeroklubo lakūnai išsigelbėję parašiutais 1929–1940 metais, Plieno sparnai, https://www.plienosparnai.lt/page.php?699
(FR) Sapienza, Antonio Luis (April 1999). „Le role de aviation lors de la révolution de 1922 au Paraguay“ Avions: Toute l’aéronautique et son histoire (73): 24–26. ISSN 1243-8650.
(RU) SVA.1(2), Airwar.ru, http://www.airwar.ru/enc/other1/sva.html
(RU) SVA.4, Airwar.ru, http://www.airwar.ru/enc/other1/sva4.html
(RU) SVA.5 Primo, Airwar.ru, http://www.airwar.ru/enc/other1/sva5.html
(RU) SVA.9 (10), Airwar.ru, http://www.airwar.ru/enc/other1/sva10.html
(EN) Taylor, Michael J. H. (1989). Jane’s Encyclopedia of Aviation. London: Studio Editions. p. 62.
(LT) Virtuali paroda SVA-10 tarnyba Lietuvos karo aviacijoje, Plieno sparnai, https://www.plienosparnai.lt/page.php?1250
(EN) World Aircraft Information Files. Brightstar Publishing: London. File 889 Sheet 62.
(EN) Munson, Kenneth (1967). Aircraft of World War I. Ian Allan. ISBN 0-7110-0356-4.

Šaltiniai

Cattaneo, Gianni (1966). The S.V.A. (Ansaldo) Scouts, p. 3
SVA.1(2), Airwar.ru, http://www.airwar.ru/enc/other1/sva.html
Cattaneo, Gianni (1966). The S.V.A. (Ansaldo) Scouts, p. 4
SVA.4, Airwar.ru, http://www.airwar.ru/enc/other1/sva4.html
Cattaneo, Gianni (1966). The S.V.A. (Ansaldo) Scouts, p. 3-4.
Cattaneo, Gianni (1966). The S.V.A. (Ansaldo) Scouts., p. 5
Cattaneo, Gianni (1966). The S.V.A. (Ansaldo) Scouts., p. 7
Ansaldo SVA9". Air Progress. October 1971.
Cattaneo, Gianni (1966). The S.V.A. (Ansaldo) Scouts., p. 6.
Cattaneo, Gianni (1966). The S.V.A. (Ansaldo) Scouts., p. 6-7.
Cattaneo, Gianni (1966). The S.V.A. (Ansaldo) Scouts., p. 8.
Cattaneo, Gianni (1966). The S.V.A. (Ansaldo) Scouts., p. 8-9.
Cattaneo, Gianni (1966). The S.V.A. (Ansaldo) Scouts., p. 6, 8.
Cattaneo, Gianni (1966). The S.V.A. (Ansaldo) Scouts, p. 9
Cattaneo, Gianni (1966). The S.V.A. (Ansaldo) Scouts., p. 6, 8-9.
ANBO-III, Plieno Sparnai Nr.7 2002 m.
Garolis, Jonas, Šešiolika metų lėktuve, Lietuvos kariuomenė,https://kariuomene.kam.lt/lt/kariuomenes_struktura/karines_oro_pajegos/istorija_1854/karo_lakunai_1919_-1940_m./sesiolika_metu_lekuve.html Archyvuota kopija 2016-09-10 iš Wayback Machine projekto.
Lėktuvai, kuriais skraidė Lietuvos lakūnai, Lietuvos sparnai 1994 Nr. 4
Virtuali paroda SVA-10 tarnyba Lietuvos karo aviacijoje, Plieno sparnai, https://www.plienosparnai.lt/page.php?1250
Av. vyr. psk. Mikas Mažonas, Plieno sparnai, https://www.plienosparnai.lt/page.php?726
Dienraštis „Lietuvos Aidas“ 1928 liepos 19d. numeris.
Savaitraštis „Karys“ 1928 m. nr. 30, 31.
Raubickas, Eugenijus, Karo aviacijos ir Lietuvos aeroklubo lakūnai išsigelbėję parašiutais 1929–1940 metais, Plieno sparnai, https://www.plienosparnai.lt/page.php?699
Peseckas, Vytautas, Pirmieji šuoliai su parašiutu Lietuvoje, Plieno sparnai, Čikaga: 1971, Nr. 2-3., https://www.plienosparnai.lt/page.php?563
Ansaldo SVA 10, Latvian Aviation History, http://latvianaviation.com/index.php?en/content/airforce/LAF_Ans_SVA10.ssi Archyvuota kopija 2021-05-13 iš Wayback Machine projekto.

[:0-1] Cattaneo, Gianni (1966). The S.V.A. (Ansaldo) Scouts, p. 3

[:2-2] SVA.1(2), Airwar.ru, http://www.airwar.ru/enc/other1/sva.html

[:1-3] Cattaneo, Gianni (1966). The S.V.A. (Ansaldo) Scouts, p. 4

[4] SVA.4, Airwar.ru, http://www.airwar.ru/enc/other1/sva4.html

[5] Cattaneo, Gianni (1966). The S.V.A. (Ansaldo) Scouts, p. 3-4.

[:3-6] Cattaneo, Gianni (1966). The S.V.A. (Ansaldo) Scouts., p. 5

[:4-7] Cattaneo, Gianni (1966). The S.V.A. (Ansaldo) Scouts., p. 7

[8] Ansaldo SVA9". Air Progress. October 1971.

[:5-9] Cattaneo, Gianni (1966). The S.V.A. (Ansaldo) Scouts., p. 6.

[10] Cattaneo, Gianni (1966). The S.V.A. (Ansaldo) Scouts., p. 6-7.

[11] Cattaneo, Gianni (1966). The S.V.A. (Ansaldo) Scouts., p. 8.

[12] Cattaneo, Gianni (1966). The S.V.A. (Ansaldo) Scouts., p. 8-9.

[13] Cattaneo, Gianni (1966). The S.V.A. (Ansaldo) Scouts., p. 6, 8.

[14] Cattaneo, Gianni (1966). The S.V.A. (Ansaldo) Scouts, p. 9

[15] Cattaneo, Gianni (1966). The S.V.A. (Ansaldo) Scouts., p. 6, 8-9.

[:10-16] ANBO-III, Plieno Sparnai Nr.7 2002 m.

[:8-17] Garolis, Jonas, Šešiolika metų lėktuve, Lietuvos kariuomenė,https://kariuomene.kam.lt/lt/kariuomenes_struktura/karines_oro_pajegos/istorija_1854/karo_lakunai_1919_-1940_m./sesiolika_metu_lekuve.html Archyvuota kopija 2016-09-10 iš Wayback Machine projekto.

[:6-18] Lėktuvai, kuriais skraidė Lietuvos lakūnai, Lietuvos sparnai 1994 Nr. 4

[:7-19] Virtuali paroda SVA-10 tarnyba Lietuvos karo aviacijoje, Plieno sparnai, https://www.plienosparnai.lt/page.php?1250

[:9-20] Av. vyr. psk. Mikas Mažonas, Plieno sparnai, https://www.plienosparnai.lt/page.php?726

[21] Dienraštis „Lietuvos Aidas“ 1928 liepos 19d. numeris.

[22] Savaitraštis „Karys“ 1928 m. nr. 30, 31.

[23] Raubickas, Eugenijus, Karo aviacijos ir Lietuvos aeroklubo lakūnai išsigelbėję parašiutais 1929–1940 metais, Plieno sparnai, https://www.plienosparnai.lt/page.php?699

[24] Peseckas, Vytautas, Pirmieji šuoliai su parašiutu Lietuvoje, Plieno sparnai, Čikaga: 1971, Nr. 2-3., https://www.plienosparnai.lt/page.php?563

[25] Ansaldo SVA 10, Latvian Aviation History, http://latvianaviation.com/index.php?en/content/airforce/LAF_Ans_SVA10.ssi Archyvuota kopija 2021-05-13 iš Wayback Machine projekto.