Holokausto nacių okupuotoje Lietuvoje metu buvo beveik visiškai išnaikinti Lietuvos generalinėje srityje gyvenę žydai Li
Holokaustas Lietuvoje

Holokausto nacių okupuotoje Lietuvoje metu buvo beveik visiškai išnaikinti Lietuvos generalinėje srityje gyvenę žydai. Lietuvoje holokaustas prasidėjo nacistinei Vokietijai užpuolus Sovietų Sąjungą. Iš maždaug 208–210 tūkst. žydų iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos buvo nužudyti 190–196 tūkst., didžioji dalis tarp 1941 m. birželio ir gruodžio mėn.
Taip pat nužudyta maždaug 9 tūkst. žydų pabėgėlių iš Lenkijos ir 6 tūkst. žydų, atvežtų iš Austrijos, Vokietijos ir Prancūzijos. Neskaičiuojant į TSRS gilumą pabėgusių, išžudyti apie 96 % Lietuvos žydų (maždaug 190 tūkst. žmonių). Po karo Lietuvoje liko vos apie 9 tūkst. žydų. Lietuvos istorijoje Holokaustas pasižymi didžiausiu aukų skaičiumi per trumpą laikotarpį.
Priešistorė
Abiejų Tautų Respublikoje žydai gyveno laisvai jiems palankioje ir draugiškoje aplinkoje. Po ATR padalijimo kelis šimtmečius Lietuvą valdė Rusijos imperija, kurioje vyravo antisemitinė politika, pasireiškusi nuo žydų diskriminacijos iki žydų pogromų.
Lietuvoje tarpukario laikotarpiu žydai nesiintegravo į daugumos kultūrą ar politinį gyvenimą, Lietuvoje suaktyvėjo žydų nacionalizmas, sionizmas tapo vyraujančia ideologine kryptimi. Vieni politiškai aktyvūs žydai priklausė Lietuvos komunistų partijai, kiti ieškojo problemų sprendimo už Lietuvos sienų. Iš Lietuvos į Palestiną 1928–1939 metais išvyko 9 tūkst. žmonių. Šis laikotarpis nebuvo sėkmingas lietuvių-žydų sambūvio požiūriu.
Iki karo nepriklausomoje Lietuvoje gyveno apie 160 tūkst. žydų. Kartu su prie Lietuvos prijungtame Vilniaus krašte gyvenusiais ir iš Lenkijos pasitraukusiais žydų skaičius Lietuvoje prieš nacistinės Vokietijos įsiveržimą į Sovietų Sąjungą pasiekė apie 250 tūkst.
- 1927 m. Utenos žydai sutinka prezidentą Antaną Smetoną. Po 1931 m. rinkimų 7 iš 12 miesto tarybos narių buvo žydai.
- 1929 m. Lenkijos okupuotame Vilniuje jaunų žydų kūrybinė grupė Yung Vilne
- 1931 m. Lenkijos okupuotame Vilniuje HaShomer HaZair zionistų jaunimo judėjimo nariai
Antrajam pasauliniam karui prasidėjus Lietuvos politikai nepritarė nacistinės Vokietijos antisemitinei politikai, Lietuva priglaudė tūkstančius lenkų ir žydų pabėgėlių iš Lenkijos, o prieš tai – tūkstančius žydų pabėgėlių iš Klaipėdos krašto..
Prieš pirmąją Sovietų Sąjungos okupaciją Lietuvos komunistų partijoje 31 % sudarė žydai, o Laikinosios sostinės LKP organizacijoje žydai sudarė 70 %. Vokietijos okupacijos ir nacionalsocialistų rasių doktrinos įgyvendinimo pavojus paskatino Lietuvos žydus šlietis prie Sovietų sąjungos ir Komunistų partijos.
1940 m. birželio 15 d. Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą. Žydai aktyviai dalyvavo Sovietų sąjungoje bolševikų valdymo ir baudžiamosiose struktūrose, taip pat aktyviai bendradarbiavo su bolševikais ir pirmosios sovietų okupacijos metu Lietuvoje. 1940 metų rugsėjo pradžioje net 26 % visų NKVD darbuotojų centre, Kaune ministerijoje, buvo žydai. Tai sudarė palankias aplinkybes nacistinės Vokietijos antisemitinei propagandai, komunistų sutapatinimo su žydais suabsoliutinimui, šią propagandą perėmė ir Lietuvos aktyvistų frontas.
Prof. Liudo Truskos vertinimu, svarbiausia priežastis, nulėmusi lietuvių dalyvavimą Holokauste, – gili politinė moralinė krizė, į kurią ketvirtojo ir penktojo dešimtmečių sandūroje lietuvių tautą įstūmė penkios kapituliacijos ir sovietų smurtas prieš lietuvių tautą. Lietuviai moralinę krizę sprendė perkeldami atsakomybę kitiems, reikšdami neapykantą, efektyviai kurstomą LAF proklamacijų, žiniasklaidos neapykantą žydiškajam komunizmui, akcentuojant pirmąjį žodį „žydiškajam“.
Holokaustas Lietuvoje prasidėjo po to, kai nacistinė Vokietija 1941 m. birželio 22 d. užpuolė Tarybų Sąjungą.
Holokausto eiga
Birželio sukilimas ir pogromai
1941 m. birželio 22 d. Vokietija užpuolė Tarybų Sąjungą. Nacistinės Vokietijos kariai buvo sutikti kaip išvaduotojai, juos rėmė pasipriešinimo prieš sovietus aktyvistai. Nuo pirmųjų dienų naciai žudė žydus, įtraukę lietuvius, atsiliepusius į Lietuvių aktyvistų fronto atsišaukimus sukilti. Lietuvoje naciams sunkiai sekėsi išprovokuoti pogromus, tačiau jie atrado pakankamą kiekį talkininkų vykdant sistemines ir masines žydų žudynes šalies provincijoje ar didžiuosiuose miestuose. Per pirmąsias dvi karo savaites buvo nužudyta apie 4 tūkst. žydų Kaune, apie 3 tūkst. žydų Šiauliuose, pasienyje ir kitose Lietuvos vietose.
Birželio 23 d., Lietuvių aktyvistų fronto Kauno štabas veikdamas vyriausios LAF vadovybės vardu per radiją paskelbė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą ir Laikinosios Vyriausybės sudarymą.
Birželio 24 d., Gargžduose, šalia Vokiečių okupuoto Klaipėdos krašto, Tilžės gestapo ir Klaipėdos policininkų būrys sušaudė 201 žmogų. Tai buvo pirmasis masinių žudynių aktas.Jurgis Bobelis, grįžęs iš bombų susprogdinto Rygos kalėjimo, kaip Kauno miesto komendantas nurodė pranešti per radiją, kad iš žydų namų šaudoma į artėjančius vokiečius ir kad už vieną sušaudytą vokietį bus sušaudyta šimtas žydų. Kauno karo komendantūra paskelbė atsišaukimą, kad visi nepriklausomos Lietuvos policininkai privalo grįžti į savo darbo vietas, o sukarintos Šaulių sąjungos nariai turi vykti į savo vietoves. Per artimiausius mėnesius raginimui pakluso apie 40 % policininkų (maždaug 3 tūkst.). Lietuvos laikinoji Vyriausybė savo pirmajame posėdyje priskyrė Lietuvos vidaus reikalų ministro kompetencijai saugumo policiją, miestų policiją ir kalėjimus. Vokiečiai paskyrė namų areštą premjerui Kaziui Škirpai Berlyne, todėl jo pareigas perėmė švietimo ministras Juozas Ambrazevičius-Brazaitis. Veikiantys partizanų būriai, iš viso 3365 vyrai, buvo suskirstyti į 42 punktus, esančius Kaune ir priemiesčiuose. Visi ginklai turėjo būti registruoti. Lietuvos prezidentas Antanas Smetona Čikagos laikraščiui pareiškė: „Sukilimas, matyt, buvo sukurstytas Vokietijos.“ Vėliau Kazys Škirpa rašė,
„šitoksai pareiškimas buvo tolygus durklo smūgiui į nugarą naujajai Lietuvos vyriausybei, o pasakymas, esą sukilimas sukurstytas Vokietijos, buvo ne tik gryna insinuacija, bet ir apdrabstymas purvais mūsų tautos laisvės kovotojų, sudėjusių kraujo aukas už Lietuvos valstybinio suverenumo atkūrimą“.
Birželio 25 d. A operatyvinės grupės vadovas Walteris Stahleckeris įsikūrė Kaune ir pradėjo organizuoti žydų ir komunistų žudynes. Į Kauną įžengė vokiečių reguliaroji kariuomenė. Jos generolas , Kauno karo lauko komendantas, įsakė neleisti lietuviams jų sutikti plakatais ar iškilmėmis. Jis sutiko santykius palaikyti tik su Kauno karo komendantu Jurgiu Bobeliu, kuris tapo Laikinosios vyriausybės ryšininku. Lietuvių aktyvistų frontas pradėjo leisti dienraštį Į laisvę. Lietuvių nacionalistų partija įregistruota viešais įstatais su centru Kaune ir skyriais provincijoje. Kaune, Jonavos gatvėje, netoli tilto per Nerį, vedančio į Vilijampolę, maždaug 25 vyrai buvo priversti šokti, kalbėti žydiškas maldas, dainuoti rusiškas dainas, daryti mankštą, o galiausiai juos lietuviai parklupdė ir sušaudė. Prasidėjo , kuriam vadovavo Laikinajai vyriausybei nepavaldus Algirdas Klimaitis ir kuriame žuvo 800 žydų. Lietuvos pasiuntinys Vašingtone, Povilas Žadeikis, savo rašte JAV Valstybės departamentui Laikinąją vyriausybę pavadino „marionetine valdžia“.
Birželio 26 d. Walter Stahlecker susitiko su 16-osios armijos abvero karininku aiškintis, kodėl jis nesilaikė susitarimo, pagal kurį ypatingieji SS būriai neveikia karo veiksmų zonoje. Ministras pirmininkas Ambrazevičius posėdyje teigė, kad
„Klimaičio partizanų grupė nebendradarbiauja su lietuviškuoju ginkluotų jėgų štabu. Tuo tarpu Lietuvos partizanai palaiko ryšius su LAF ir laikinąja vyriausybe. Suimami visiškai nekalti asmenys arba jų butuose atliekamos kratos.“
Birželio 27 d. Vokietijos kariuomenė baigė užimti visą Lietuvą. Kaune įvyko Lietūkio garažo žudynės, kuriose buvo nukankinti ir nužudyti maždaug 50 žydų. Laikinosios vyriausybės posėdyje, komunalinio ūkio ministras Vytautas Landsbergis-Žemkalnis pranešė apie nepaprastai žiaurius žydų kankinimus Kaune, Lietūkio garaže.
„Nutarta, kad nežiūrint visų priemonių, kurių reikia imtis prieš žydus dėl jų komunistinės veiklos ir kenkimo vokiečių kariuomenei, partizanams ir paskiriems gyventojams vengti viešų žydų egzekucijų. Patirta, kad šie veiksmai yra padaryti žmonių, kurie nieko bendra neturi nei su Aktyvistų Štabu, nei su Laikinąja Lietuvos Vyriausybe. Iš Vokiečių karinės vadovybės Kaune patirta, kad leista organizuoti Apsaugos Batalioną grynai kariškais pagrindais. Ši žinia su džiaugsmu priimta ir nutarta šį batalioną remti, finansuoti ir, jei bus galimybių, šios rūšies apsaugą plėsti ypač provincijoje.“
Birželio 28 d., Kaune veikę lietuvių sukilėlių būriai buvo nuginkluoti. Įsakyta juos pakeisti sukarintais ir organizuotais junginiais. Lietuvos laikinoji vyriausybė nurodė mokėti partizanams atlyginimą.
ir pirmosios plataus masto žudynės pirmiausiai buvo nukreiptos prieš sveikus, suaugusius žydus. Žudynes bandyta pateisinti antisemitine propaganda, prilyginančia žydus bolševizmui.
Nacių okupacijos pradžia
Birželio 29 d. Kauno karo komendantūra įkūrė Tautos darbo apsaugos (TDA) batalioną. 3-ioji kuopa su vokiečių gestapininkais pradėjo vykdyti sistemingas masines žydų žudynes Kauno fortuose ir provincijoje. 16-osios armijos vyriausiasis intendentas rašo:
„Lietuvių laisvės judėjimo išpuoliai prieš komunistus ir žydus nutraukti. Tolesnės egzekucijos vyksta prižiūrint Kaune veikiančiam SS vadui“.
Vyriausiosios reicho saugumo valdybos viršininkas Reinhardas Heydrichas, remdamasis birželio 17 d. Berlyne žodžiu išdėstytais samprotavimais, SS ir policijos operatyvinių grupių vadams priminė:
„Naujai užimamuose kraštuose negalima trukdyti prieš komunistus ir prieš žydus nusiteikusių gyventojų pastangoms apsivalyti. Priešingai – jas reikia inicijuoti, tiesa, nepastebimai, ir skatinti, o prireikus nukreipti teisinga linkme, bet taip, kad vietos „savisaugos būriai“ vėliau negalėtų minėti gautus nurodymais arba politinius tikslus… Iš pradžių reikia vengti sudarinėti nuolatinius iš centro valdomos savisaugos būrius; vietoj jų tikslinga skatinti vietinius liaudies rengiamus pogromus, kaip nurodyta anksčiau“.
Birželio 30 d. Kauno miesto komendantas Jurgis Bobelis informavo laikinąją vyriausybę apie „žydų koncentracijos stovyklos“ įrengimą. Ministrų kabinetas nusprendė, kad jo išlaikymu turi rūpintis komunalinio ūkio viceministras kartu su J.Bobeliu.
- 1941 m. liepos mėn. Lietuva. Rabinas, kuriam nuskuto barzdą, kad jį paniekinti. Fotografas Elle.
- 1941 m. liepos mėn. Lietuvis policininkas su belaisviais žydais
- 1941 m. liepos mėn. Tautinio darbo apsaugos bataliono sugaudyti ir surišti žydai
- 1941 m. liepos 25 d. Vilnius. Žydės pažymėtos raide J
Liepos 2 d. Kauno stoties lietuvių karo komendantas nurodė paženklinti visus žydus ir jų namus, suimti visus komunistus ir konfiskuoti žydų turtą.Karlo Jägerio vadovaujamas 3/A operatyvinis būrys perėmė saugumo policijos funkcijas Lietuvoje.
Kauno VII forte SS štandartenfiurerio Karlo Jėgerio įsakymu 463 žydai, liepos 6 d. – 2 514 žydų. Daugelis išgyvenusiųjų pasakojo, jog liepos 6 d. pajėgūs lietuviai krepšininkai sužaidė draugiškas varžybas su vokiečių karių rinktine. Lietuviai organizatoriai davė laimėtojams galimybę sušaudyti po dešimts žydų. Jurgis Bobelis įsakė išlaisvinti 70 vyrų, buvusių Lietuvos nepriklausomybės karų savanorių. Po pirmųjų šaudymų VII forte atsistatydino apie 200 Kauno komendantūros Tautos darbo apsaugos bataliono kareivių.
Liepos 7 d. Jurgis Bobelis pranešė laikinajai vyriausybei, jog Stahleckeris pranešęs, kad „masinė žydų likvidacija“ toliau nebus vykdoma, ir nurodęs Vilijampolėje steigti žydų getą į kurį visi Kauno žydai privalėjo persikelti iki rugpjūčio 15 d.Liepos 10 d., Jurgis Bobelis ir Kauno miesto burmistras išleido tokį įsakymą ir kartu liepė žydams nuo liepos 12 d. nešioti geltoną skiriamąjį ženklą. Žydų persikėlimo komitetas nesulaukė jų pritarimo rasti tinkamą vietą getui ir atidėti persikėlimą.
Liepos 11 d. bataliono vadas Andrius Butkūnas mirties bausme uždraudė suimti žmones ir daryti kratas be vadovo įsakymo.
Liepos 17 d. Hitlerio aktu sudaryta ministerija Rytų okupuotoms sritims.
Jono Pyragiaus vadovaujami voldemarininkai norėjo pašalinti Kauno karo komendantą Jurgį Bobelį dėl to, kad jis trukdė išžudyti Lietuvos žydus. Vokiečių SD pritariant, liepos 23–24 d. jie bandė nuversti Laikinąją vyriausybę. Jiems tai nepavyko, tačiau jie perėmė visas lietuvių ginkluotas pajėgas. Kapitonas tapo Kauno karo komendantu vietoj Jurgio Bobelio, majoras tapo Tautinio darbo apsaugos bataliono vadu vietoj Andriaus Butkūno ir Vytautas Reivytis tapo Lietuvos saugumo policijos viršininku vietoj . Lietuvos provincijoje pagal K. Jėgerio ataskaitą prieš pučą, nuo liepos 10 iki 20 d. buvo sušaudytas 191 žydas, tuo tarpu iškart po pučo 234 žydai buvo sušaudyti liepos 28 d. Panevėžyje, 254 žydai liepos 29 d. Raseiniuose, 251 žydas liepos 31 d. Utenoje, 254 žydai rugpjūčio 1 d. Ukmergėje ir taip toliau beveik kasdien buvo sušaudomi šimtai žydų. Rugpjūčio 15–16 d. Rokiškyje buvo sušaudyti 3 200 žydų, tarp jų moterys ir vaikai.
Liepos 25 d., vokiečiai paskyrė Lietuvą valdyti generalinį komisarą Theodor Adrian von Renteln. Jie paskelbė civilinės okupacinės administracijos įvedimą Pabaltijo kraštuose. Laikinoji vyriausybė kreipėsi į jį audiencijos. Liepos 26-27 d. administracija įsikūrė Lietuvoje. Įsakus išleido Kaune, Lietuvos de facto centre. Pradėta ruoštis Lietuvos provincijoje gyvenančių žydų žudymams.
Liepos 28 d. vokiečiai išleido savo taisykles žydams. Jurgis Bobelis mėgino gauti Laikinosios vyriausybės pritarimą švelnesnėms nuostatoms.[reikalingas šaltinis]
Rugpjūčio 1 d. Laikinoji vyriausybė svarstė Žydų padėties nuostatus.
Rugpjūčio 5 d. generalkomisaras Theodor Adrian von Renteln priėmė Laikinąją vyriausybę ir perskaitė, kad jis perėmė buvusios laisvos Lietuvos valstybės civilinę valdžią, vietoj sovietinės teisės veiks iš dalies buvusios Lietuvos teisė. Lietuvos laikinoji vyriausybė paskutiniame posėdyje apžvelgė šešių savaičių darbą ir sustabdė savo veiklą prieš savo valią.
1941 m. rugpjūtis – gruodis
1941 rugpjūčio 16 d. Lietuvos policijos departamentų viršininkas Vytautas Reivytis pasiuntė vietos policijos nuovadoms aplinkraštį, kuriuo liepė sulaikyti visus žydų tautybės vyrus ir taip pat moteris, pasižymėjusias bolševikinėje veikloje, pristatyti juos į susisiekimo punktus, ir surinkus pranešti Policijos departamentui. Anot istoriko , tai iš tikrųjų buvo nurodymas žudyti visus žydus.Hamano skrajojantis būrys kartu su Tautinio darbo apsaugos bataliono 3-kuopa sušaudydavo lietuvių sulaikytus žydus.
Nuo 1941 m. rugsėjo iki lapkričio mėn. nacių pareigūnai Ostlande ginčijosi, ar išžudyti visus ten esančius žydus, kaip to ėmėsi SS padaliniai, ar išsaugoti dirbančius kariuomenei naudingus darbus, kaip reikalavo civilinės valdžios vadovas ir Vokietijos kariuomenė. Lapkričio mėn. jie sutarė getuose likusius žydus palikti gyvus.
1941 m. lapkričio 29 d. 1-mo bataliono vadas surengė vakarienę pagerbti Karl Jäger ir jo bendradarbius. Dalyvavo visi svarbiausi lietuvių batalionų karininkai. Lietuvių nacionalistų partijos generalinis direktorius savo dienoraštyje rašė,
Buvo kalbų. kalbėjo apie 'sunkų darbą', bet taip reikia, turi visi žydai išnykti, taip Fuehreris liepia. Šimkus griozdiškai akcentavo, kad mes, lietuviai, visi prisidėsime, mielai dirbame, eisime iki pat galo su vokiečiais. Jegeris tik trumpai pakalbėjo, bet be reikšmės. … [vokietis SD karininkas] irgi kalbėjo apie 'sunkų darbą', bet reikia; kalbėjo jumoristiškai. pakalbėjo apie tai, kad prieš didelę šventę lietuviai pratę apvalyti namus… Nieko blogo, discorso di grammatica [elementarūs pasisakymai]… Kitų – plepalai.
1941 m. gruodžio mėn 1 d. 3/A operatyvinio būrio vadas Karlas Jėgeris savo ataskaitoje rašė:
Šiandien galiu konstatuoti, kad operatyvinis būrys 3 pasiekė užsibrėžtą tikslą – išspręsti žydų problemą Lietuvoje. Lietuvoje žydų daugiau nebėra, išskyrus darbui naudojamus žydus bei jų šeimas. Jų liko Šiauliuose apie 4,5 tūkst., Kaune apie 15 tūkst., Vilniuje apie 15 tūkst.
Iš viso iki tada jo būrys su lietuvių talkininkais sušaudė 124 tūkst. žydų Lietuvoje, taip pat 10 tūkst. žydų Daugpilyje, 3 tūkst. žydų Minske ir šimtus komunistų bei psichinių ligonių. 1941 gruodžio mėn. 18 d. Okupuotų Rytų teritorijų ministras Alfredas Rozenbergas iš Berlyno nurodė:
Ekonominiai klausimai iš esmės neturėtų būti siejami su šios problemos sprendimu. Priedo, pageidaujama, kad iškylantys klausimai būtų sprendžiami tiesiogiai su SS vyresniuoju ir Policijos vadu.
Šis nurodymas atspindėjo Adolfo Hitlerio apsisprendimą 1941 m. gruodžio mėnesį išžudyti visus Europos žydus, kuriuo tikslu 1942 m. sausio 20 d. įvyko . Tačiau Ostlande vyravo supratimas, jog karas greit nesibaigs, ir būtina kariuomenę visaip aprūpinti.
Kauno getas
Rugpjūčio mėnesį Kauno žydai buvo žudomi IV forte. Visi Kauno žydai privalėjo persikelti į spygliuota viela aptvertą Vilijampolės getą. Geto komendantu tapo , seniūnų tarybos pirmininku – Elchananas Elkesas, o geto žydų policijos viršininku – Moisiejus Kopelmanas.
Nuo rugsėjo mėn. iki lapkričio mėn. stambias Baltarusijos žydų žudynes vykdė Kaune suorganizuotas majoro Antano Impulevičiaus vadovaujamas 2-asis (vėliau pavadintas 12-uoju) lietuvių policijos batalionas.
Spalio mėnesį Kauno žydai buvo žudomi Kauno IX forte. Spalio men. 29 d. įvyko didžiausia Kauno žydų žudynių akcija. Jų išvakarėse gestapininkai Kauno gete atrinko apie 10 tūkstančių žydų sušaudymui: daugiavaikes šeimas, fiziškai silpnus asmenis, senelius ir ligonius. Juos iš Kauno geto išvarė į IX fortą ir ten sušaudė iš anksto iškastuose grioviuose. Šaudė daugiausia Tautos darbo apsaugos bataliono 3-ioji kuopa ir apie 20 vokiečių gestapininkų. Karlas Jageris tai pavadino „geto valymu nuo nereikalingų žydų“. Pasak jo raporto, tą dieną nužudyta 9 200 žydų: 2007 vyrai, 2 920 moterų ir 4 273 vaikai.
Ketvirtadalį Kauno geto žydų kasdien vesdavo iš geto į dirbtuves dirbti po dvylika valandų į parą. Aleksoto aerodrome kasė tunelius, tampė betoną, krovė į lėktuvus. Kiti geto dirbtuvėse siuvo uniformas.
1943 m. kovo 26 d. Kauno gete oberfiureris ir oberšarfiureris atnaujino žydų žudynes. Į getą įsiveržę esesininkai ir ukrainiečių policininkai vaikščiodami po namus atiminėjo iš motinų vaikus ir mėtė juos į autobusus. Pasipriešinusias motinas mušė šautuvų buožėmis ir siundė šunimis. Per dvi dienas surinko apie 1,7 tūkst. vaikų ir senelių, suėmė 130 ir juos kitą dieną sušaudė IX forte.
1944 m. liepos 8 d. pradėta likviduoti Kauno getą. Liepos 12 d., gestapininkai ėmė padeginėti geto namus. Iš jų bėgantys žmonės buvo šaudomi. Sudegino beveik visus gyvenamuosius namus ir geto dirbtuves. Nužudė apie 1 tūkstantį žmonių. Apie 300–400 žydų išsigelbėjo. Iš Kauno geto iš viso išvežė 6–7 tūkst. žmonių. Liepos 19 d. į Štuthofo koncentracijos stovyklą nuvežta 1208 moterys ir vaikai iš Kauno geto. Liepos 26 d. 1893 Kauno ir Šiaulių žydai (801 moteris, 546 mergaitės ir 546 berniukai) buvo vežami iš Štuthofo į Osvencimo koncentracijos stovyklą, kur dauguma žuvo.
Vilniaus getas
Vokiečių saugumo policijos ir SD ypatingasis būrys nužudė keliolika tūkstančių Vilniaus žydų dar neįsteigus Vilniaus getų.
Pirmosiomis 1941 m. rugsėjo dienomis komisaro iniciatyva buvo įkurti Vilniaus getai. Hanso Hingsto adjutantui ir referentui žydų reikalams buvo pavesti praktiniai organizavimo darbai. Jis kartu su Vilniaus miesto burmistru Karoliu Dabulevičiumi senamiestyje parinko getui vietą. 1941 m. rugsėjo 6 d. policija perkėlė Vilniaus žydus į du getus. 30 tūkstančių žydų perkėlė į ir apie 10 tūkstančių į . Spalio mėn. visi Mažojo geto gyventojai buvo nužudyti ir Mažasis getas buvo uždarytas.
Vokiečių saugumo policijos ir SD duomenimis iki Vilniaus geto likvidacijos, Vilniaus srityje buvo kalinami 24 108 žydai. Vilniaus gete žydai suorganizavo teatrą, simfoninius ir džiazo orkestrus, du chorus, ligoninę, mokyklas, košerinio maisto valgyklas, slėptuves.
Vilniaus gete susibūrė dvi pogrindžio pasipriešinimo organizacijos, komjaunuolio vadovaujama 350 karių sukilimą rengiantį (Fareynegte Partizaner Organizatsye – Jungtinę partizanų organizaciją) ir Jochelio Šeinboimo 200 daugiausiai vyresnių, žydų policininkų (Kova) išvedanti kovotojus į miškus. 1942 m. liepos 15 d. vokiečiai paskyrė Jakovą Gensą Vilniaus žydų policijos ir geto vienvaldžiu. Jis tarėsi, kiek ir kokių žydų atiduoti jiems žudyti.
1943 m. liepos mėn. panaikintos Vilniaus getui pavaldžios žydų darbo stovyklos Kenoje ir Bezdonyse. Vokiečių gestapininkai ir lietuvių policininkai sušaudė daugiau kaip 500 jose dirbusių žydų.
Rugsėjo 23–24 d. likviduotas Vilniaus getas. Geto kalinius padalino į kelias grupes: apie 11 tūkst. darbingų vyrų ir moterų išsiuntė į Estijos ir Latvijos koncentracijos stovyklas, o 3,5 tūkst. senyvo amžiaus žmonių, moterų ir vaikų išvežė išžudyti į koncentracijos stovyklas Lenkijoje. Vokiečių kariuomenės inžinierius majoras priėmė 1 tūkst. žydų, tarp jų – moterų ir vaikų, į darbo lagerį Subačiaus gatvėje, kur jais rūpinosi.
Šiaulių getas
1943 m. spalio 1 d. SS ėmė kontroliuoti Šiaulių getą. Vėliau jis tapo koncentracijos stovykla. Jo viršininku paskirtas SS hauptšarfiureris Hermanas Schleefas. Lapkričio 5 d. iš Kauno atvykę esesininkai ir vlasovininkai, vadovaujami SS hauptšturmfiurerio Ludwigo Förstero, atrinko, sugaudė ir į Vokietijos koncentracijos stovyklas išvežė 570 vaikų ir 260 senelių žydų. Kartu su suimtaisiais savo noru išvažiavo žydų tarybos nariai ir .
Utenos getas
Prieš II pasaulinį karą Utenoje ir jos apylinkėse gyveno keletas tūkstančių žydų tautybės Lietuvos piliečių: Utenoje apie 3,5 tūkst., Užpaliuose – apie 360. Vyžuonose – 49 šeimos, Leliūnuose – 10 šeimų, taip pat kituose miesteliuose.
1941 m. liepos–rugpjūčio mėnesio Utenoje ir Molėtuose buvo nužudyta 4 603 žydų tautybės asmenys – vyrai, moterys ir vaikai. Pagrindiniai žudymai vyko rugpjūčio 29 d., kai Rašės miškelyje šalia Utenos nužudyta 3782 žydų tautybės Lietuvos piliečiai.
Gyvenimas getuose
Likę žydai, daugiau nei 40 tūkst., atliko priverstinius darbus getuose ir darbą lageriuose. Veikė Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir . Jie buvo perpildyti, gatvės pilnos šiukšlių ir išmatų. Žydus marindavo, jie gaudavo maistą pagal korteles, maždaug 800 kalorijų į dieną. Rūpinosi savo našlaičiais ir senukais, kentėjo badą, šaltį, nuovargį, neviltį, sirgo.
Lietuvių laikysena
1942 m. lapkričio 14 d. Kazys Grinius, Jonas Pranas Aleksa ir Mykolas Krupavičius įteikė Memorandumą vokiečių generaliniam komisarui Kaune, kuriame smerkė vokiečių veiksmus prieš lietuvius ir paminėjo, kad lietuvių tauta „nepritaria priemonėms taikomoms Lietuvos žydams“.Gestapas ištrėmė Grinių į tėviškę, o Aleksą ir Krupavičių įkalino ir vėliau ištrėmė į Vokietiją.
1942 m. pabaigoje vokiečiai uždarė legaliai ėjusį antisemitinį lietuvių laikraštį „Į laisvę“. Lietuvių frontas pradėjo leisti tuo pačiu pavadinimu pogrindinį leidinį 10 tūkst. egzempliorių tiražu. 1943 m. gegužės 25 d. jame buvo rašoma,
„Per 80 % Lietuvos žydų išžudyta. Šaudymams vadovavo vien vokiečiai. Juos vykdė taip pat vokiečiai ir lietuviškomis uniformomis apsivilkę padugnės – visokie jankai ar jaskiai, kuriuos vokiečiai nugirdydavo ir leisdavo žudomuosius apiplėšti. Lietuvių tauta nuo tų masinių skerdynių apsiribojo. Lietuvos Laikinoji Vyriausybė neišleido nė vieno prieš žydus nukreipto nuostato, nors visa lietuvių tauta jautė šviežiai padarytą skriaudą ir laukė, kad teisingumo ranka nubaustų tą žydų dalį, kuri bolševikams padėjo aktyviai kankinti Lietuvą. Vysk. Brizgys viešai įspėjo lietuvius nesutepti rankų svetimu turtu ir krauju“..
Žydų getų naikinimas
Getai ir darbo lageriai buvo sunaikinti. Daug žydų buvo nužudyta, o kiti deportuoti į Latviją, Estiją, Lenkiją ir Vokietiją.
1943 m. vasario mėn. pasibaigė „Stabilizacijos laikotarpis“. Nacių administracija nusprendė likviduoti getus. Pirmiausia tai padarė prie Lietuvos generalinės srities prijungtose Svyrių ir Ašmenos apskrityse. 1943 m. kovo mėn. likvidavo Švenčionių, Mikailiškių, Ašmenos ir Salų getus. Apie 3 tūkst. šių getų kalinių perkelti į Vilniaus getą. 1943 m. balandžio 5 d. traukinys su Rytų Lietuvos miestelių žydais sustojo Paneriuose. Daugiau kaip 4 tūkstančiai žydų buvo išlaipinti ir sušaudyti Panerių miškelyje. Šaudant žydus dalyvavo ir lietuvių policininkai. Tik nedaugeliui žydų pavyko pabėgti ir grįžti į Vilniaus getą.
Žydai ir tarybiniai partizanai
Nuo balandžio iki liepos Vilniaus apygardoje sustiprėjo sovietinių partizanų judėjimas. Iš Vilniaus geto pabėgo maždaug 600 žydų. Dauguma jų stojo į partizanų būrius. Tai paskatino nacių administraciją panaikinti Vilniaus apygardos getus ir darbo stovyklas.
1943 m. birželio 21 d. Heinrichas Himleris įsakė likviduoti visus Ostlando teritorijoje esančius getus ir perkelti darbingus žydus į SS valdomas koncentracijos stovyklas.
1944 m. sausio 29 d. apie šimtą sovietų partizanų kartu su 30 jiems pavaldžių žydų partizanų sudegino jiems pasipriešinusį Kaniūkų kaimą, Eišiškių apskrityje, ir nužudė 35 lenkus.
1945 m. litvakas partizanas ir poetas Abba Kovner įsteigė Nakam būrį. Jis Vakarų Vokietijoje rengė keršto žygius. Maždaug 60 buvę žydų partizanų nužudė kelis šimtus įtariamų Holokausto vykdytojų, taip pat sumanė nunuodyti milijonus vokiečių. Litvakas Joseph Harmatz tai aprašė savo knygoje „From the Wings“.
Tarybinė okupacija
1944 m. liepos 13 d. Tarybų sąjungos Raudonoji armija užėmė Vilnių. Karl Plagge’o darbo lageryje pasirodė 250 jame pasislėpusių žydų.
1945 m. gegužės 2 d. amerikiečių kariuomenė išlaisvino Dachau koncentracijos stovykloje likusius gyvus Kauno ir Šiaulių žydus.
Holokausto pasekmės
Manoma, kad tik 9 tūkst. Lietuvos žydų išliko po karo. Karo pabaigos sulaukė 2–3 tūkst. Vilniaus žydų, 2,4 tūkst. Kauno geto žydų ir 350–500 Šiaulių geto žydų. 3 tūkst. Lietuvos žydų buvo išgelbėti civilių. Maždaug 8 tūkst. žydų spėjo pabėgti iš Lietuvos pirmomis Holokausto dienomis. 1941 m. birželio 14-18 d. sovietų NKVD ištrėmė 12 832 Lietuvos gyventojų, tarp jų 2 045 žydų. Sunaikinta savita Lietuvos žydų kultūra.
Sovietų Sąjunga mirties bausme nuteisė apie 250 Lietuvos gyventojų už dalyvavimą Holokauste.
1995 m. tuometinis Lietuvos prezidentas Algirdas Brazauskas savo kalboje Izraelio parlamente atsiprašė lietuvių tautos vardu už tuos lietuvius, kurie dalyvavo nacių persekiojimuose ir žydų žudyme Antrojo pasaulinio karo metais.
Tyrimai
1942 m. lapkričio mėn. įsteigta SSRS Ypatingoji valstybinė komisija vokiečių fašistinių grobikų bei jų bendrininkų nusikaltimas nustatyti ir ištirti. Lietuvos Ypatingoji komisija sudaryta 1944 m. rugpjūčio mėn., kuriai pirmininkavo LKP CK pirmininkas Antanas Sniečkus. Iš viso joje dirbo 24 256 žmonės. Ji skaičiavo nuostolius, nuo kurių paskui priklausė Vokietijos reparacijų dydis.
1946 m. pradžioje Rygoje teisė žymiausius Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje veikusius nacių karinius nusikaltėlius.
1946–1947 m. Niurnbergo teismas iškėlė Holokausto mastą, o 1955 m. Poliakov ir Wulf jį išsakė tiksliais skaičiais.
1953 m. Izraelio knesetas įsteigė valstybinį paminklą Jad Vašem holokausto aukoms atminti. Nuo 1963 m. pagerbiami Pasaulio tautų teisuoliai – kitų tautybių žmonės, gelbėję žydus. Iki 2012 m. pagerbtas 831 Lietuvos gyventojas. Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Gelbėtojų skyrius yra sudaręs sąrašą daugiau kaip 2300 šeimų, išgelbėjusių daugiau kaip 3 tūkst. Lietuvos žydų.
1998 m. rugsėjo 7 d. Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus dekretu sudaryta Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti. Patvirtintos komisijos tyrimai ir išvados viešai pateiktos komisijos svetainėje.
Jeilio universiteto profesorius istorikas Timothy Snyder savo monografijoje įvertino istoriografijoje vyraujančius teiginius ir interpretacijas Holokausto atžvilgiu bei leidžia pažvelgti į šią tragediją bendrame Europos kontekste.
Dokumentika ir kūryba
Smurgonių litvakas Avrom Sutskever iš Vilniaus geto pabėgo pas partizanus. Maskvoje jis parašė savo išgyvenimų gete kroniką ir pradėjo epą „Geheymshtot“ ('Slaptasis miestas') apie žydus, besislapstančius Vilniaus kanalizacijoje. Palestinoje jis parašė savo kūrinį „Lider fun togbukh“ ('1974–1981. Eilėraščiai iš dienoraščio'), kaip visuomenė gali atgimti, kaip nužudyti geto žydai gyvuoja išlikusiųjų prisiminimuose. , vienas iš „“ steigėjų, savo 1951 m. apysaka jidiš kalba „Mano ginčas su Hersh Rasseyner“ (angl. My Quarrel with Hersh Rasseyner) aprašo pokalbį su Holokausto išgyventoju, nebetikinčiu Dievu. Pagal apysaką pastatytas 1991 m. filmas „“ („Ginčas“).
Panevėžietis Giršas Ošerovičius parašė apsakymą „Žmonės ir antžmogiai“, pagal kurį 1967 m. Juozo Miltinio teatre pastatytas spektaklis.Icchokas Meras parašė romaną „Lygiosios trunka akimirką“ apie gyvenimą gete. Grigorijus Kanovičius 2008 m. parašė romaną „Šėtono apžavai“ apie litvakų ir lietuvių santykius 1940–41 m.
1986 m. režisierius sukūrė dokumentinį filmą „“ apie ir kitų žydų partizanų veiklą Vilniaus gete. Abba Kovner šias kovas vaizdavo poezijos rinkiniais „Ad Lo-Or“ ('Lig nešviesos') 1947 m. ir „Ha-Mafteach Tzalal“ („'Raktas paskendo') 1951 m. Dramaturgas sukūrė „Getas“ apie Vilniaus getą ir jos prieštaringai vertinamą vadą Jakovą Gensą. 2011 m. sukūrė filmą „Dienoraštis iš sudeginto geto“ pagal Kauno geto paauglės užrašus.
JAV litvakė parašė apysakas „The Shawl“ ('Šalikas', 1980 m.) ir „Rosa“ (1983 m.) Vilniuje užaugusi 1968 m. parašė romaną „The Endless Steppe“ („Nesibaigianti stepė“) apie savo vaikystę Sibire, į kurį 1941 m. sovietai ištrėmė jos šeimą. Ji taip pat aprašė, kaip kiti jos giminės žuvo Vilniaus gatvėse bei Paneriuose. 1993 m. Esther Hautzig prisijungė prie 600 gyvų išlikusių Vilniaus geto žydų, mininčių geto naikinimo 50 metų sukaktį.
Yaffa Eliach, vaikystėje su šeima prasislapsčiusi Eišiškių apylinkėse, 1988 m. parašė „Hasidic Tales of the Holocaust“ ('Hasidų Holokausto pasakos'), 1998 m. – „Once There Was a World: A 900-Year Chronicle of the Shtetl of Eishyshok“ ('Kadaise buvo pasaulis: Eišiškių miestelio 900 metų kronika'). JAV holokausto muziejui, kasmet sulaukiančiam dviejų milijonų lankytojų, ji sukūrė vieną iš instaliacijų, maždaug 10 m aukščio „Veidų bokštą“ (angl. Tower of Faces) iš 1 600 nuotraukų iš Eišiškių žydų gyvenimo. Įsivaizduojamas geto orkestrų grožis ir aistra įkvėpė litvakų kilmės bardą Leonard Cohen sukurti dainą „Dance Me to the End of Love“. Holokaustu piktinosi Bob Dylan – litvakų kilmės bardas. Su jam būdingu juodu humoru holokaustą mini savo 1964 m. dainoje „With God on Our Side“ ('Su Dievu mūsų pusėje').
Rašytojas Balys Sruoga savo išgyvenimus Štuthofo koncentracijos stovykloje aprašė romanu „Dievų miškas“. 1945 m. parašytas romanas išleistas tiktai 1957 m. 2005 m. Algimantas Puipa sukūrė filmą romano pagrindu.
2011 m. Kauno kamerinis teatras pastatė dramą „Diena ir naktis“, paremtą Holokausto tema.
Šaltiniai
- Porat, Dina (2002). "The Holocaust in Lithuania: Some Unique Aspects". In David Cesarani. The Final Solution: Origins and Implementation. Routledge. pp. 161–162. ISBN 0-415-15232-1.
- MacQueen, Michael (1998). „The Context of Mass Destruction: Agents and Prerequisites of the Holocaust in Lithuania“. Holocaust and Genocide Studies 12 (1): 27–48. doi:10.1093/hgs/12.1.27. ISSN 8756-6583
- „Dr. Christoph Dieckmann. Prof. Dr. Saulius Sužiedėlis. Lietuvos žydų persekiojimas ir masinės žudynės 1941 m. vasarą ir rudenį: Šaltiniai ir analizė“ (PDF). Nuoroda tikrinta 2018 m. birželio 8 d..
- Bubnys, Arūnas (2004). „Holocaust in Lithuania: An Outline of the Major Stages and Their Results“. The Vanished World of Lithuanian Jews. Rodopi. pp. 218–219. ISBN 90-420-0850-4.
- „Vygantas Vareikis. Lietuvių ir žydų santykių istorija XIX a. Socialiniai ir ekonominiai aspektai“. Nuoroda tikrinta 2018 m. birželio 8 d..
- „Павел Полян. Родимое пятно России: Черта еврейской оседлости“. Nuoroda tikrinta 2019 m. sausio 14 d..
- „Algis Kasperavičius. Pogromas, Visuotinė lietuvių enciklopedija“. Nuoroda tikrinta 2020 m. sausio 29 d..
- „Aurimas Guoga. Žydai carinėje Rusijoje“. Suarchyvuotas originalas 2020-02-23. Nuoroda tikrinta 2020 m. sausio 29 d..
- „Dr. Šarūnas Liekis. Žydų padėtis Lietuvoje ketvirtajame dešimtmetyje“. Nuoroda tikrinta 2018 m. birželio 8 d..
- „Žydai Lietuvoje. Utena“. Suarchyvuotas originalas 2012-09-16. Nuoroda tikrinta 2012 m. rugpjūčio 27 d..
- „Gintautas Surgaila. Antrojo pasaulinio karo pabėgėliai ir internuotieji Lenkijos kariai Lietuvoje“ (PDF). Nuoroda tikrinta 2012 m. lapkričio 4 d..[neveikianti nuoroda]
- „Nijolė Maslauskienė. LKP tautinė sudėtis, tautinių mažumų vaidmuo Komunistų partijoje 1939–1941 metais“. Nuoroda tikrinta 2018 m. birželio 8 d..
- „Prof. Liudas Truska. Lietuvos žydų padėtis pirmuoju sovietmečiu, jų vaidmuo valdžios struktūrose 1940–1941 metais“. Nuoroda tikrinta 2018 m. birželio 8 d..
- „Elmantas Meilus. Holokaustas, arba Lietuvos tragedija (1941–1944)“ (PDF). Suarchyvuotas originalas (PDF) 2018-06-12. Nuoroda tikrinta 2018 m. birželio 8 d..
- „Arūnas Bubnys. Trumpa holokausto Lietuvoje istorija, istoriografija ir bibliografija“. Nuoroda tikrinta 2012 m. rugpjūčio 21 d..
- „Dov Levin. II. My First Reaction to the Nazi German Conquest“. Nuoroda tikrinta 2012 m. rugpjūčio 22 d..
- „"Veikiame gestapo vardu, pulkininke", birželio 25 d. 2012 m.“. Nuoroda tikrinta 2012 m. rugpjūčio 22 d..[neveikianti nuoroda]
- „Kazys Škirpa: Sukilimas Lietuvos suverenumui atstatyti. 1975“. Nuoroda tikrinta 2012 m. rugpjūčio 22 d..
- „Gediminas Zemlickas. Birželio sukilimui vis dar stinga deramos vietos Lietuvos istorijoje ir tautos savimonėje“. Suarchyvuotas originalas 2013-10-20. Nuoroda tikrinta 2012 m. rugpjūčio 25 d..
- „Rimantas Zizas. Nežydų kilmės Lietuvos piliečių persekiojimas, civilių gyventojų žudynės“ (PDF). Nuoroda tikrinta 2018 m. birželio 8 d..
- Anušauskas, Arvydas (2001). „Protokolas Nr.5“. Lietuvos laikinoji vyriausybė: posėdžių protokolai. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. ISBN 9986-757-45-2.
- „The Basketball Game & Murderous Prize“. Suarchyvuotas originalas 2013-09-30. Nuoroda tikrinta 2012 m. rugpjūčio 22 d..
- „Holokaustas Lietuvoje: žydų pogromai Vilijampolėje ir masinės žudynės VII forte“. Nuoroda tikrinta 2012 m. rugpjūčio 26 d..
- „Tautos atsakas sovietams - sukilimas. Pokalbis su Augustinu Idzeliu. Antra dalis“. Suarchyvuotas originalas 2019-03-06. Nuoroda tikrinta 2012 m. rugsėjo 12 d..
- „J. Brazaitis. Lietuvos žydų likimas ir Lietuvos Laikinoji Vyriausybė“. Nuoroda tikrinta 2018 m. birželio 8 d..
- Liekis, Algimantas (2000). „Patikėję gestapu“. Lietuvos laikinoji vyriausybė (1941 06 22 - 08 05). Lietuvos mokslas. Vilnius. p. 177. ISBN 9986–795-05–2.
{{cite book}}
: Patikrinkite|isbn=
reikšmę: invalid character () - „The Jager Report“. Nuoroda tikrinta 2014 m. balandžio 9 d..
- „Kęstutis Skrupskelis. Chaoso dienos“. Nuoroda tikrinta 2012 m. rugpjūčio 22 d..[neveikianti nuoroda]
- „Saulius Sužiedėlis: „Holokaustas – centrinis moderniosios Lietuvos istorijos įvykis““. Nuoroda tikrinta 2014 m. vasario 13 d..
- Blynas, Zenonas (2007). Karo metų dienoraštis 1941-1944 m. Lietuvos istorijos instituto leidykla. pp. 241–242. ISBN 978-9986-780-98-4. Suarchyvuotas originalas 2009-08-15. Nuoroda tikrinta 2014-04-25.
- „Yitzhak Arad. The Murder of the Jews in German-Occupied Lithuania (1941-1944). The Vanished World of Lithuanian Jews. Edited by Alvydas Nikžentaitis, Stefan Schreiner, Darius Staliūnas“. Nuoroda tikrinta 2014 m. vasario 18 d..
- „Holokausto Lietuvoje buhalterija: Karlo Jägerio „Suvestinės žinios apie operatyvinio būrio 3 teritorijoje iki 1941 m. gruodžio 1 d. įvykdytas egzekucijas““. Nuoroda tikrinta 2014 m. vasario 18 d..
- „Hidden History of the Kovno Ghetto. Inside the Ghetto. Forced Labor“. Suarchyvuotas originalas 2012-08-17. Nuoroda tikrinta 2012 m. rugpjūčio 29 d..
- „Vilnius Ghetto“. Nuoroda tikrinta 2012 m. rugpjūčio 29 d..
- „Irit Abramski, Andrej Šapiro. Vilniaus getas“. Suarchyvuotas originalas 2007-01-16. Nuoroda tikrinta 2012 m. rugpjūčio 29 d..
- „The Escape to the Rudnicki Forest“. Nuoroda tikrinta 2012 m. rugpjūčio 29 d..
- „Jacob Gens: The Holocaust in the Vilna Ghetto“. Nuoroda tikrinta 2012 m. rugpjūčio 29 d..
- „Jacob Gens: The Terrible Choice“. Nuoroda tikrinta 2012 m. rugpjūčio 29 d..
- „Moral Courage: The Search for Major Plagge“. Suarchyvuotas originalas 2012-07-22. Nuoroda tikrinta 2012 m. rugpjūčio 30 d..
- „Nutrition in the Ghettos“. Suarchyvuotas originalas 2010-01-15. Nuoroda tikrinta 2012 m. rugpjūčio 29 d..
- „Life in the Ghettoes“. Nuoroda tikrinta 2012 m. rugpjūčio 29 d..
- „Pilietinės drąsos memorandumas. 1942-ieji. Lietuva“. Nuoroda tikrinta 2012 m. lapkričio 19 d..
- „Profesorius Jonas Pranas Aleksa“ (PDF). Nuoroda tikrinta 2012 m. rugsėjo 4 d..[neveikianti nuoroda]
- „M.J.Adomaitis. Per Gyvenimą Nešė Valia. Mykolo Krupavičiaus (1885 - 1970) valstybinio darbo 70 mėtų sukakčiai“. Nuoroda tikrinta 2012 m. rugsėjo 4 d..
- Kviklys, Bronius (1946). „Žydų išžudymas - nacių niekšybė“. Lietuvių kova su naciais 1941-1944 m. Mintis. p. 18.
- „Rimantas Zizas. Žudynių Kaniūkuose pėdsakais“. Nuoroda tikrinta 2012 m. rugpjūčio 30 d..
- [[cite web|url=http://www.theguardian.com/world/2008/jul/26/second.world.war%7Ctitle=Jonathan[neveikianti nuoroda] Freedland. Revenge.|accessdate=2014 m. lapkričio 28 d.}}
- Davis, Douglas (1998 m. kovo 27 d). „Survivor reveals 1945 plan to kill 6 million Germans“. .
- „Viktorija Sakaitė. Žydų gelbėjimas“. Nuoroda tikrinta 2012 m. rugsėjo 20 d..
- „Gedulo ir vilties diena“. Suarchyvuotas originalas 2013-01-20. Nuoroda tikrinta 2012 m. rugsėjo 12 d..
- „Irving Louis Horowitz. Stages in the Evolution of Holocaust Studies: From the Nuremberg Trials to the Present. Human Rights Review. November 2009, Volume 10, Issue 4, pp 493-504“. Nuoroda tikrinta 2012 m. rugsėjo 2 d..
- „About Yad Vashem“. Suarchyvuotas originalas 2012-03-14. Nuoroda tikrinta 2012 m. rugsėjo 4 d..
- „Names and Numbers of Righteous Among the Nations - per Country & Ethnic Origin, as of January 1, 2012“. Jad Vašem. Suarchyvuotas originalas 2016-12-06. Nuoroda tikrinta 2012 m. rugsėjo 20 d..
- „Timothy Snyder. Black Earth: The Holocaust as History and Warning“. Tim Duggan Books. Nuoroda tikrinta 2018 m. birželio 8 d..
- „Žydai Lietuvoje. Hiršas Ošerovičius“. Nuoroda tikrinta 2012 m. rugsėjo 3 d..[neveikianti nuoroda]
- „The Devil’s Spell, by Grigorijus Kanovičius“. Suarchyvuotas originalas 2012-09-04. Nuoroda tikrinta 2012 m. rugsėjo 3 d..
- „Partisans of Vilna“. Suarchyvuotas originalas 2013-04-03. Nuoroda tikrinta 2012 m. rugsėjo 3 d..
- „Maskvoje pristatomos knygos „Mergaitė ir getas“ autorė kaunietė: „Rašiau lietuviškai, o jidiš mane išmokė Hitleris““. Nuoroda tikrinta 2012 m. rugsėjo 3 d..[neveikianti nuoroda]
- „Joseph Lowin. Cynthia Ozick“. Nuoroda tikrinta 2012 m. rugsėjo 3 d..
- „Author Esther Hautzig Dies at 79“. Suarchyvuotas originalas 2011-06-08. Nuoroda tikrinta 2012 m. rugsėjo 3 d..
- „Joseph Berger. Modern Holocaust Memorial: Thesis of Victim on Internet“. Nuoroda tikrinta 2012 m. rugsėjo 3 d..
- „Rex Weiner. Counter-Culture's Paul Krassner Nears 80“. Nuoroda tikrinta 2012 m. rugsėjo 3 d..
- „Bob Dylan–and Ron Rosenbaum’s–Problem with God“. Suarchyvuotas originalas 2018-06-12. Nuoroda tikrinta 2018 m. birželio 8 d..
- „Artūras Jančys. Holokaustas: lietuvių kaltės jausmas ir inkvizicijos laužai“. Suarchyvuotas originalas 2012-04-13. Nuoroda tikrinta 2012 m. rugsėjo 3 d..
Nuorodos
- Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti
- Holokausto nusikaltimų Lietuvoje žemėlapis
- Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras
- Rescuers of Jews
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Holokaustas Lietuvoje, Kas yra Holokaustas Lietuvoje? Ką reiškia Holokaustas Lietuvoje?
Holokausto naciu okupuotoje Lietuvoje metu buvo beveik visiskai isnaikinti Lietuvos generalineje srityje gyvene zydai Lietuvoje holokaustas prasidejo nacistinei Vokietijai uzpuolus Sovietu Sajunga Is mazdaug 208 210 tukst zydu iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos buvo nuzudyti 190 196 tukst didzioji dalis tarp 1941 m birzelio ir gruodzio men Apleistas paminklas Holokausto aukoms prie IV forto Kaune Dvikalbis įrasas akmenyje Cia IV forte 1941 m naciai ir ju vietiniai talkininkai nuzude apie 4 tukst zydu vien rugpjucio 18 d daugiau kaip 500 Kauno geto inteligentu Taip pat nuzudyta mazdaug 9 tukst zydu pabegeliu is Lenkijos ir 6 tukst zydu atveztu is Austrijos Vokietijos ir Prancuzijos Neskaiciuojant į TSRS giluma pabegusiu iszudyti apie 96 Lietuvos zydu mazdaug 190 tukst zmoniu Po karo Lietuvoje liko vos apie 9 tukst zydu Lietuvos istorijoje Holokaustas pasizymi didziausiu auku skaiciumi per trumpa laikotarpį PriesistoreAbieju Tautu Respublikoje zydai gyveno laisvai jiems palankioje ir draugiskoje aplinkoje Po ATR padalijimo kelis simtmecius Lietuva valde Rusijos imperija kurioje vyravo antisemitine politika pasireiskusi nuo zydu diskriminacijos iki zydu pogromu Lietuvoje tarpukario laikotarpiu zydai nesiintegravo į daugumos kultura ar politinį gyvenima Lietuvoje suaktyvejo zydu nacionalizmas sionizmas tapo vyraujancia ideologine kryptimi Vieni politiskai aktyvus zydai priklause Lietuvos komunistu partijai kiti ieskojo problemu sprendimo uz Lietuvos sienu Is Lietuvos į Palestina 1928 1939 metais isvyko 9 tukst zmoniu Sis laikotarpis nebuvo sekmingas lietuviu zydu sambuvio poziuriu Iki karo nepriklausomoje Lietuvoje gyveno apie 160 tukst zydu Kartu su prie Lietuvos prijungtame Vilniaus kraste gyvenusiais ir is Lenkijos pasitraukusiais zydu skaicius Lietuvoje pries nacistines Vokietijos įsiverzima į Sovietu Sajunga pasieke apie 250 tukst 1927 m Utenos zydai sutinka prezidenta Antana Smetona Po 1931 m rinkimu 7 is 12 miesto tarybos nariu buvo zydai 1929 m Lenkijos okupuotame Vilniuje jaunu zydu kurybine grupe Yung Vilne 1931 m Lenkijos okupuotame Vilniuje HaShomer HaZair zionistu jaunimo judejimo nariai Antrajam pasauliniam karui prasidejus Lietuvos politikai nepritare nacistines Vokietijos antisemitinei politikai Lietuva priglaude tukstancius lenku ir zydu pabegeliu is Lenkijos o pries tai tukstancius zydu pabegeliu is Klaipedos krasto Pries pirmaja Sovietu Sajungos okupacija Lietuvos komunistu partijoje 31 sudare zydai o Laikinosios sostines LKP organizacijoje zydai sudare 70 Vokietijos okupacijos ir nacionalsocialistu rasiu doktrinos įgyvendinimo pavojus paskatino Lietuvos zydus slietis prie Sovietu sajungos ir Komunistu partijos 1940 m birzelio 15 d Sovietu Sajunga okupavo Lietuva Zydai aktyviai dalyvavo Sovietu sajungoje bolseviku valdymo ir baudziamosiose strukturose taip pat aktyviai bendradarbiavo su bolsevikais ir pirmosios sovietu okupacijos metu Lietuvoje 1940 metu rugsejo pradzioje net 26 visu NKVD darbuotoju centre Kaune ministerijoje buvo zydai Tai sudare palankias aplinkybes nacistines Vokietijos antisemitinei propagandai komunistu sutapatinimo su zydais suabsoliutinimui sia propaganda pereme ir Lietuvos aktyvistu frontas Prof Liudo Truskos vertinimu svarbiausia priezastis nulemusi lietuviu dalyvavima Holokauste gili politine moraline krize į kuria ketvirtojo ir penktojo desimtmeciu sanduroje lietuviu tauta įstume penkios kapituliacijos ir sovietu smurtas pries lietuviu tauta Lietuviai moraline krize sprende perkeldami atsakomybe kitiems reiksdami neapykanta efektyviai kurstoma LAF proklamaciju ziniasklaidos neapykanta zydiskajam komunizmui akcentuojant pirmajį zodį zydiskajam Holokaustas Lietuvoje prasidejo po to kai nacistine Vokietija 1941 m birzelio 22 d uzpuole Tarybu Sajunga Holokausto eigaBirzelio sukilimas ir pogromai Pagrindinis straipsnis 1941 m birzelio sukilimas 1941 m birzelio 22 d Vokietija uzpuole Tarybu Sajunga Nacistines Vokietijos kariai buvo sutikti kaip isvaduotojai juos reme pasipriesinimo pries sovietus aktyvistai Nuo pirmuju dienu naciai zude zydus įtrauke lietuvius atsiliepusius į Lietuviu aktyvistu fronto atsisaukimus sukilti Lietuvoje naciams sunkiai sekesi isprovokuoti pogromus taciau jie atrado pakankama kiekį talkininku vykdant sistemines ir masines zydu zudynes salies provincijoje ar didziuosiuose miestuose Per pirmasias dvi karo savaites buvo nuzudyta apie 4 tukst zydu Kaune apie 3 tukst zydu Siauliuose pasienyje ir kitose Lietuvos vietose Birzelio 23 d Lietuviu aktyvistu fronto Kauno stabas veikdamas vyriausios LAF vadovybes vardu per radija paskelbe Lietuvos nepriklausomybes atkurima ir Laikinosios Vyriausybes sudaryma 1941 m birzelio 24 d Vokieciu kareivis su Lietuvos zydais Netrukus jie privales apsitvarkyti sluota ir semtuveliu Vokietijos 612 oji propagandos kuopa fotografas Hanisch Birzelio 24 d Gargzduose salia Vokieciu okupuoto Klaipedos krasto Tilzes gestapo ir Klaipedos policininku burys susaude 201 zmogu Tai buvo pirmasis masiniu zudyniu aktas Jurgis Bobelis grįzes is bombu susprogdinto Rygos kalejimo kaip Kauno miesto komendantas nurode pranesti per radija kad is zydu namu saudoma į artejancius vokiecius ir kad uz viena susaudyta vokietį bus susaudyta simtas zydu Kauno karo komendantura paskelbe atsisaukima kad visi nepriklausomos Lietuvos policininkai privalo grįzti į savo darbo vietas o sukarintos Sauliu sajungos nariai turi vykti į savo vietoves Per artimiausius menesius raginimui pakluso apie 40 policininku mazdaug 3 tukst Lietuvos laikinoji Vyriausybe savo pirmajame posedyje priskyre Lietuvos vidaus reikalu ministro kompetencijai saugumo policija miestu policija ir kalejimus Vokieciai paskyre namu aresta premjerui Kaziui Skirpai Berlyne todel jo pareigas pereme svietimo ministras Juozas Ambrazevicius Brazaitis Veikiantys partizanu buriai is viso 3365 vyrai buvo suskirstyti į 42 punktus esancius Kaune ir priemiesciuose Visi ginklai turejo buti registruoti Lietuvos prezidentas Antanas Smetona Cikagos laikrasciui pareiske Sukilimas matyt buvo sukurstytas Vokietijos Veliau Kazys Skirpa rase sitoksai pareiskimas buvo tolygus durklo smugiui į nugara naujajai Lietuvos vyriausybei o pasakymas esa sukilimas sukurstytas Vokietijos buvo ne tik gryna insinuacija bet ir apdrabstymas purvais musu tautos laisves kovotoju sudejusiu kraujo aukas uz Lietuvos valstybinio suverenumo atkurima 1941 m birzelio 25 d pirmasis Į Laisve numeris Birzelio 25 d A operatyvines grupes vadovas Walteris Stahleckeris įsikure Kaune ir pradejo organizuoti zydu ir komunistu zudynes Į Kauna įzenge vokieciu reguliaroji kariuomene Jos generolas Kauno karo lauko komendantas įsake neleisti lietuviams ju sutikti plakatais ar iskilmemis Jis sutiko santykius palaikyti tik su Kauno karo komendantu Jurgiu Bobeliu kuris tapo Laikinosios vyriausybes rysininku Lietuviu aktyvistu frontas pradejo leisti dienrastį Į laisve Lietuviu nacionalistu partija įregistruota viesais įstatais su centru Kaune ir skyriais provincijoje Kaune Jonavos gatveje netoli tilto per Nerį vedancio į Vilijampole mazdaug 25 vyrai buvo priversti sokti kalbeti zydiskas maldas dainuoti rusiskas dainas daryti manksta o galiausiai juos lietuviai parklupde ir susaude Prasidejo kuriam vadovavo Laikinajai vyriausybei nepavaldus Algirdas Klimaitis ir kuriame zuvo 800 zydu Lietuvos pasiuntinys Vasingtone Povilas Zadeikis savo raste JAV Valstybes departamentui Laikinaja vyriausybe pavadino marionetine valdzia Birzelio 26 d Walter Stahlecker susitiko su 16 osios armijos abvero karininku aiskintis kodel jis nesilaike susitarimo pagal kurį ypatingieji SS buriai neveikia karo veiksmu zonoje Ministras pirmininkas Ambrazevicius posedyje teige kad Klimaicio partizanu grupe nebendradarbiauja su lietuviskuoju ginkluotu jegu stabu Tuo tarpu Lietuvos partizanai palaiko rysius su LAF ir laikinaja vyriausybe Suimami visiskai nekalti asmenys arba ju butuose atliekamos kratos Birzelio 27 d Vokietijos kariuomene baige uzimti visa Lietuva Kaune įvyko Lietukio garazo zudynes kuriose buvo nukankinti ir nuzudyti mazdaug 50 zydu Laikinosios vyriausybes posedyje komunalinio ukio ministras Vytautas Landsbergis Zemkalnis pranese apie nepaprastai ziaurius zydu kankinimus Kaune Lietukio garaze Nutarta kad neziurint visu priemoniu kuriu reikia imtis pries zydus del ju komunistines veiklos ir kenkimo vokieciu kariuomenei partizanams ir paskiriems gyventojams vengti viesu zydu egzekuciju Patirta kad sie veiksmai yra padaryti zmoniu kurie nieko bendra neturi nei su Aktyvistu Stabu nei su Laikinaja Lietuvos Vyriausybe Is Vokieciu karines vadovybes Kaune patirta kad leista organizuoti Apsaugos Bataliona grynai kariskais pagrindais Si zinia su dziaugsmu priimta ir nutarta sį bataliona remti finansuoti ir jei bus galimybiu sios rusies apsauga plesti ypac provincijoje 1941 m birzelio 28 d Prienai Zydai verciami dirbti Fotografas Trautvetter Birzelio 28 d Kaune veike lietuviu sukileliu buriai buvo nuginkluoti Įsakyta juos pakeisti sukarintais ir organizuotais junginiais Lietuvos laikinoji vyriausybe nurode moketi partizanams atlyginima ir pirmosios plataus masto zudynes pirmiausiai buvo nukreiptos pries sveikus suaugusius zydus Zudynes bandyta pateisinti antisemitine propaganda prilyginancia zydus bolsevizmui Naciu okupacijos pradzia Birzelio 29 d Kauno karo komendantura įkure Tautos darbo apsaugos TDA bataliona 3 ioji kuopa su vokieciu gestapininkais pradejo vykdyti sistemingas masines zydu zudynes Kauno fortuose ir provincijoje 16 osios armijos vyriausiasis intendentas raso Lietuviu laisves judejimo ispuoliai pries komunistus ir zydus nutraukti Tolesnes egzekucijos vyksta priziurint Kaune veikianciam SS vadui Vyriausiosios reicho saugumo valdybos virsininkas Reinhardas Heydrichas remdamasis birzelio 17 d Berlyne zodziu isdestytais samprotavimais SS ir policijos operatyviniu grupiu vadams primine Naujai uzimamuose krastuose negalima trukdyti pries komunistus ir pries zydus nusiteikusiu gyventoju pastangoms apsivalyti Priesingai jas reikia inicijuoti tiesa nepastebimai ir skatinti o prireikus nukreipti teisinga linkme bet taip kad vietos savisaugos buriai veliau negaletu mineti gautus nurodymais arba politinius tikslus Is pradziu reikia vengti sudarineti nuolatinius is centro valdomos savisaugos burius vietoj ju tikslinga skatinti vietinius liaudies rengiamus pogromus kaip nurodyta anksciau Birzelio 30 d Kauno miesto komendantas Jurgis Bobelis informavo laikinaja vyriausybe apie zydu koncentracijos stovyklos įrengima Ministru kabinetas nusprende kad jo islaikymu turi rupintis komunalinio ukio viceministras kartu su J Bobeliu 1941 m liepos men Lietuva Rabinas kuriam nuskuto barzda kad jį paniekinti Fotografas Elle 1941 m liepos men Lietuvis policininkas su belaisviais zydais 1941 m liepos men Tautinio darbo apsaugos bataliono sugaudyti ir suristi zydai 1941 m liepos 25 d Vilnius Zydes pazymetos raide J Liepos 2 d Kauno stoties lietuviu karo komendantas nurode pazenklinti visus zydus ir ju namus suimti visus komunistus ir konfiskuoti zydu turta Karlo Jagerio vadovaujamas 3 A operatyvinis burys pereme saugumo policijos funkcijas Lietuvoje Kauno VII forte SS standartenfiurerio Karlo Jegerio įsakymu 463 zydai liepos 6 d 2 514 zydu Daugelis isgyvenusiuju pasakojo jog liepos 6 d pajegus lietuviai krepsininkai suzaide draugiskas varzybas su vokieciu kariu rinktine Lietuviai organizatoriai dave laimetojams galimybe susaudyti po desimts zydu Jurgis Bobelis įsake islaisvinti 70 vyru buvusiu Lietuvos nepriklausomybes karu savanoriu Po pirmuju saudymu VII forte atsistatydino apie 200 Kauno komendanturos Tautos darbo apsaugos bataliono kareiviu Liepos 7 d Jurgis Bobelis pranese laikinajai vyriausybei jog Stahleckeris praneses kad masine zydu likvidacija toliau nebus vykdoma ir nurodes Vilijampoleje steigti zydu geta į kurį visi Kauno zydai privalejo persikelti iki rugpjucio 15 d Liepos 10 d Jurgis Bobelis ir Kauno miesto burmistras isleido tokį įsakyma ir kartu liepe zydams nuo liepos 12 d nesioti geltona skiriamajį zenkla Zydu persikelimo komitetas nesulauke ju pritarimo rasti tinkama vieta getui ir atideti persikelima Liepos 11 d bataliono vadas Andrius Butkunas mirties bausme uzdraude suimti zmones ir daryti kratas be vadovo įsakymo Liepos 17 d Hitlerio aktu sudaryta ministerija Rytu okupuotoms sritims Jono Pyragiaus vadovaujami voldemarininkai norejo pasalinti Kauno karo komendanta Jurgį Bobelį del to kad jis trukde iszudyti Lietuvos zydus Vokieciu SD pritariant liepos 23 24 d jie bande nuversti Laikinaja vyriausybe Jiems tai nepavyko taciau jie pereme visas lietuviu ginkluotas pajegas Kapitonas tapo Kauno karo komendantu vietoj Jurgio Bobelio majoras tapo Tautinio darbo apsaugos bataliono vadu vietoj Andriaus Butkuno ir Vytautas Reivytis tapo Lietuvos saugumo policijos virsininku vietoj Lietuvos provincijoje pagal K Jegerio ataskaita pries puca nuo liepos 10 iki 20 d buvo susaudytas 191 zydas tuo tarpu iskart po puco 234 zydai buvo susaudyti liepos 28 d Panevezyje 254 zydai liepos 29 d Raseiniuose 251 zydas liepos 31 d Utenoje 254 zydai rugpjucio 1 d Ukmergeje ir taip toliau beveik kasdien buvo susaudomi simtai zydu Rugpjucio 15 16 d Rokiskyje buvo susaudyti 3 200 zydu tarp ju moterys ir vaikai Liepos 25 d vokieciai paskyre Lietuva valdyti generalinį komisara Theodor Adrian von Renteln Jie paskelbe civilines okupacines administracijos įvedima Pabaltijo krastuose Laikinoji vyriausybe kreipesi į jį audiencijos Liepos 26 27 d administracija įsikure Lietuvoje Įsakus isleido Kaune Lietuvos de facto centre Pradeta ruostis Lietuvos provincijoje gyvenanciu zydu zudymams Liepos 28 d vokieciai isleido savo taisykles zydams Jurgis Bobelis megino gauti Laikinosios vyriausybes pritarima svelnesnems nuostatoms reikalingas saltinis Rugpjucio 1 d Laikinoji vyriausybe svarste Zydu padeties nuostatus Rugpjucio 5 d generalkomisaras Theodor Adrian von Renteln prieme Laikinaja vyriausybe ir perskaite kad jis pereme buvusios laisvos Lietuvos valstybes civiline valdzia vietoj sovietines teises veiks is dalies buvusios Lietuvos teise Lietuvos laikinoji vyriausybe paskutiniame posedyje apzvelge sesiu savaiciu darba ir sustabde savo veikla pries savo valia 1941 m rugpjutis gruodis 1941 rugpjucio 16 d Lietuvos policijos departamentu virsininkas Vytautas Reivytis pasiunte vietos policijos nuovadoms aplinkrastį kuriuo liepe sulaikyti visus zydu tautybes vyrus ir taip pat moteris pasizymejusias bolsevikineje veikloje pristatyti juos į susisiekimo punktus ir surinkus pranesti Policijos departamentui Anot istoriko tai is tikruju buvo nurodymas zudyti visus zydus Hamano skrajojantis burys kartu su Tautinio darbo apsaugos bataliono 3 kuopa susaudydavo lietuviu sulaikytus zydus Nuo 1941 m rugsejo iki lapkricio men naciu pareigunai Ostlande gincijosi ar iszudyti visus ten esancius zydus kaip to emesi SS padaliniai ar issaugoti dirbancius kariuomenei naudingus darbus kaip reikalavo civilines valdzios vadovas ir Vokietijos kariuomene Lapkricio men jie sutare getuose likusius zydus palikti gyvus 1941 m lapkricio 29 d 1 mo bataliono vadas surenge vakariene pagerbti Karl Jager ir jo bendradarbius Dalyvavo visi svarbiausi lietuviu batalionu karininkai Lietuviu nacionalistu partijos generalinis direktorius savo dienorastyje rase Buvo kalbu kalbejo apie sunku darba bet taip reikia turi visi zydai isnykti taip Fuehreris liepia Simkus griozdiskai akcentavo kad mes lietuviai visi prisidesime mielai dirbame eisime iki pat galo su vokieciais Jegeris tik trumpai pakalbejo bet be reiksmes vokietis SD karininkas irgi kalbejo apie sunku darba bet reikia kalbejo jumoristiskai pakalbejo apie tai kad pries didele svente lietuviai prate apvalyti namus Nieko blogo discorso di grammatica elementarus pasisakymai Kitu plepalai 1941 m gruodzio men 1 d 3 A operatyvinio burio vadas Karlas Jegeris savo ataskaitoje rase Siandien galiu konstatuoti kad operatyvinis burys 3 pasieke uzsibrezta tiksla isspresti zydu problema Lietuvoje Lietuvoje zydu daugiau nebera isskyrus darbui naudojamus zydus bei ju seimas Ju liko Siauliuose apie 4 5 tukst Kaune apie 15 tukst Vilniuje apie 15 tukst Is viso iki tada jo burys su lietuviu talkininkais susaude 124 tukst zydu Lietuvoje taip pat 10 tukst zydu Daugpilyje 3 tukst zydu Minske ir simtus komunistu bei psichiniu ligoniu 1941 gruodzio men 18 d Okupuotu Rytu teritoriju ministras Alfredas Rozenbergas is Berlyno nurode Ekonominiai klausimai is esmes neturetu buti siejami su sios problemos sprendimu Priedo pageidaujama kad iskylantys klausimai butu sprendziami tiesiogiai su SS vyresniuoju ir Policijos vadu Sis nurodymas atspindejo Adolfo Hitlerio apsisprendima 1941 m gruodzio menesį iszudyti visus Europos zydus kuriuo tikslu 1942 m sausio 20 d įvyko Taciau Ostlande vyravo supratimas jog karas greit nesibaigs ir butina kariuomene visaip aprupinti Kauno getas Pagrindinis straipsnis Kauno getas Kauno IX fortas Rugpjucio menesį Kauno zydai buvo zudomi IV forte Visi Kauno zydai privalejo persikelti į spygliuota viela aptverta Vilijampoles geta Geto komendantu tapo seniunu tarybos pirmininku Elchananas Elkesas o geto zydu policijos virsininku Moisiejus Kopelmanas Nuo rugsejo men iki lapkricio men stambias Baltarusijos zydu zudynes vykde Kaune suorganizuotas majoro Antano Impuleviciaus vadovaujamas 2 asis veliau pavadintas 12 uoju lietuviu policijos batalionas Spalio menesį Kauno zydai buvo zudomi Kauno IX forte Spalio men 29 d įvyko didziausia Kauno zydu zudyniu akcija Ju isvakarese gestapininkai Kauno gete atrinko apie 10 tukstanciu zydu susaudymui daugiavaikes seimas fiziskai silpnus asmenis senelius ir ligonius Juos is Kauno geto isvare į IX forta ir ten susaude is anksto iskastuose grioviuose Saude daugiausia Tautos darbo apsaugos bataliono 3 ioji kuopa ir apie 20 vokieciu gestapininku Karlas Jageris tai pavadino geto valymu nuo nereikalingu zydu Pasak jo raporto ta diena nuzudyta 9 200 zydu 2007 vyrai 2 920 moteru ir 4 273 vaikai Ketvirtadalį Kauno geto zydu kasdien vesdavo is geto į dirbtuves dirbti po dvylika valandu į para Aleksoto aerodrome kase tunelius tampe betona krove į lektuvus Kiti geto dirbtuvese siuvo uniformas 1943 m kovo 26 d Kauno gete oberfiureris ir obersarfiureris atnaujino zydu zudynes Į geta įsiverze esesininkai ir ukrainieciu policininkai vaiksciodami po namus atiminejo is motinu vaikus ir mete juos į autobusus Pasipriesinusias motinas muse sautuvu buozemis ir siunde sunimis Per dvi dienas surinko apie 1 7 tukst vaiku ir seneliu sueme 130 ir juos kita diena susaude IX forte 1944 m liepos 8 d pradeta likviduoti Kauno geta Liepos 12 d gestapininkai eme padegineti geto namus Is ju begantys zmones buvo saudomi Sudegino beveik visus gyvenamuosius namus ir geto dirbtuves Nuzude apie 1 tukstantį zmoniu Apie 300 400 zydu issigelbejo Is Kauno geto is viso isveze 6 7 tukst zmoniu Liepos 19 d į Stuthofo koncentracijos stovykla nuvezta 1208 moterys ir vaikai is Kauno geto Liepos 26 d 1893 Kauno ir Siauliu zydai 801 moteris 546 mergaites ir 546 berniukai buvo vezami is Stuthofo į Osvencimo koncentracijos stovykla kur dauguma zuvo Vilniaus getas Pagrindinis straipsnis Vilniaus getas Vilniaus getas Julijano Klacko gatve 1941 m Vokieciu saugumo policijos ir SD ypatingasis burys nuzude keliolika tukstanciu Vilniaus zydu dar neįsteigus Vilniaus getu Pirmosiomis 1941 m rugsejo dienomis komisaro iniciatyva buvo įkurti Vilniaus getai Hanso Hingsto adjutantui ir referentui zydu reikalams buvo pavesti praktiniai organizavimo darbai Jis kartu su Vilniaus miesto burmistru Karoliu Dabuleviciumi senamiestyje parinko getui vieta 1941 m rugsejo 6 d policija perkele Vilniaus zydus į du getus 30 tukstanciu zydu perkele į ir apie 10 tukstanciu į Spalio men visi Mazojo geto gyventojai buvo nuzudyti ir Mazasis getas buvo uzdarytas Vokieciu saugumo policijos ir SD duomenimis iki Vilniaus geto likvidacijos Vilniaus srityje buvo kalinami 24 108 zydai Vilniaus gete zydai suorganizavo teatra simfoninius ir dziazo orkestrus du chorus ligonine mokyklas koserinio maisto valgyklas sleptuves Vilniaus gete susibure dvi pogrindzio pasipriesinimo organizacijos komjaunuolio vadovaujama 350 kariu sukilima rengiantį Fareynegte Partizaner Organizatsye Jungtine partizanu organizacija ir Jochelio Seinboimo 200 daugiausiai vyresniu zydu policininku Kova isvedanti kovotojus į miskus 1942 m liepos 15 d vokieciai paskyre Jakova Gensa Vilniaus zydu policijos ir geto vienvaldziu Jis taresi kiek ir kokiu zydu atiduoti jiems zudyti 1943 m liepos men panaikintos Vilniaus getui pavaldzios zydu darbo stovyklos Kenoje ir Bezdonyse Vokieciu gestapininkai ir lietuviu policininkai susaude daugiau kaip 500 jose dirbusiu zydu Duobe kurioje buvo deginami Paneriuose nuzudytuju palaikai 1944 m Rugsejo 23 24 d likviduotas Vilniaus getas Geto kalinius padalino į kelias grupes apie 11 tukst darbingu vyru ir moteru issiunte į Estijos ir Latvijos koncentracijos stovyklas o 3 5 tukst senyvo amziaus zmoniu moteru ir vaiku isveze iszudyti į koncentracijos stovyklas Lenkijoje Vokieciu kariuomenes inzinierius majoras prieme 1 tukst zydu tarp ju moteru ir vaiku į darbo lagerį Subaciaus gatveje kur jais rupinosi Siauliu getas Pagrindinis straipsnis Siauliu getas 1943 m spalio 1 d SS eme kontroliuoti Siauliu geta Veliau jis tapo koncentracijos stovykla Jo virsininku paskirtas SS hauptsarfiureris Hermanas Schleefas Lapkricio 5 d is Kauno atvyke esesininkai ir vlasovininkai vadovaujami SS hauptsturmfiurerio Ludwigo Forstero atrinko sugaude ir į Vokietijos koncentracijos stovyklas isveze 570 vaiku ir 260 seneliu zydu Kartu su suimtaisiais savo noru isvaziavo zydu tarybos nariai ir Utenos getas Pagrindinis straipsnis Utena Zydu bendruomene Pries II pasaulinį kara Utenoje ir jos apylinkese gyveno keletas tukstanciu zydu tautybes Lietuvos pilieciu Utenoje apie 3 5 tukst Uzpaliuose apie 360 Vyzuonose 49 seimos Leliunuose 10 seimu taip pat kituose miesteliuose 1941 m liepos rugpjucio menesio Utenoje ir Moletuose buvo nuzudyta 4 603 zydu tautybes asmenys vyrai moterys ir vaikai Pagrindiniai zudymai vyko rugpjucio 29 d kai Rases miskelyje salia Utenos nuzudyta 3782 zydu tautybes Lietuvos pilieciai Gyvenimas getuose Like zydai daugiau nei 40 tukst atliko priverstinius darbus getuose ir darba lageriuose Veike Vilniaus Kauno Siauliu ir Jie buvo perpildyti gatves pilnos siuksliu ir ismatu Zydus marindavo jie gaudavo maista pagal korteles mazdaug 800 kaloriju į diena Rupinosi savo naslaiciais ir senukais kentejo bada saltį nuovargį neviltį sirgo Lietuviu laikysena 1942 m lapkricio 14 d Kazys Grinius Jonas Pranas Aleksa ir Mykolas Krupavicius įteike Memoranduma vokieciu generaliniam komisarui Kaune kuriame smerke vokieciu veiksmus pries lietuvius ir paminejo kad lietuviu tauta nepritaria priemonems taikomoms Lietuvos zydams Gestapas istreme Griniu į teviske o Aleksa ir Krupaviciu įkalino ir veliau istreme į Vokietija 1942 m pabaigoje vokieciai uzdare legaliai ejusį antisemitinį lietuviu laikrastį Į laisve Lietuviu frontas pradejo leisti tuo paciu pavadinimu pogrindinį leidinį 10 tukst egzemplioriu tirazu 1943 m geguzes 25 d jame buvo rasoma Per 80 Lietuvos zydu iszudyta Saudymams vadovavo vien vokieciai Juos vykde taip pat vokieciai ir lietuviskomis uniformomis apsivilke padugnes visokie jankai ar jaskiai kuriuos vokieciai nugirdydavo ir leisdavo zudomuosius apiplesti Lietuviu tauta nuo tu masiniu skerdyniu apsiribojo Lietuvos Laikinoji Vyriausybe neisleido ne vieno pries zydus nukreipto nuostato nors visa lietuviu tauta jaute svieziai padaryta skriauda ir lauke kad teisingumo ranka nubaustu ta zydu dalį kuri bolsevikams padejo aktyviai kankinti Lietuva Vysk Brizgys viesai įspejo lietuvius nesutepti ranku svetimu turtu ir krauju Zydu getu naikinimas Getai ir darbo lageriai buvo sunaikinti Daug zydu buvo nuzudyta o kiti deportuoti į Latvija Estija Lenkija ir Vokietija 1943 m vasario men pasibaige Stabilizacijos laikotarpis Naciu administracija nusprende likviduoti getus Pirmiausia tai padare prie Lietuvos generalines srities prijungtose Svyriu ir Asmenos apskrityse 1943 m kovo men likvidavo Svencioniu Mikailiskiu Asmenos ir Salu getus Apie 3 tukst siu getu kaliniu perkelti į Vilniaus geta 1943 m balandzio 5 d traukinys su Rytu Lietuvos miesteliu zydais sustojo Paneriuose Daugiau kaip 4 tukstanciai zydu buvo islaipinti ir susaudyti Paneriu miskelyje Saudant zydus dalyvavo ir lietuviu policininkai Tik nedaugeliui zydu pavyko pabegti ir grįzti į Vilniaus geta Zydai ir tarybiniai partizanai Abba Kovner su Fareynikte Partizaner Organizatsye Jungtiniu partizanu organizacijos nariais Nuo balandzio iki liepos Vilniaus apygardoje sustiprejo sovietiniu partizanu judejimas Is Vilniaus geto pabego mazdaug 600 zydu Dauguma ju stojo į partizanu burius Tai paskatino naciu administracija panaikinti Vilniaus apygardos getus ir darbo stovyklas 1943 m birzelio 21 d Heinrichas Himleris įsake likviduoti visus Ostlando teritorijoje esancius getus ir perkelti darbingus zydus į SS valdomas koncentracijos stovyklas 1944 m sausio 29 d apie simta sovietu partizanu kartu su 30 jiems pavaldziu zydu partizanu sudegino jiems pasipriesinusį Kaniuku kaima Eisiskiu apskrityje ir nuzude 35 lenkus 1945 m litvakas partizanas ir poetas Abba Kovner įsteige Nakam burį Jis Vakaru Vokietijoje renge kersto zygius Mazdaug 60 buve zydu partizanu nuzude kelis simtus įtariamu Holokausto vykdytoju taip pat sumane nunuodyti milijonus vokieciu Litvakas Joseph Harmatz tai aprase savo knygoje From the Wings Tarybine okupacija 1944 m liepos 13 d Tarybu sajungos Raudonoji armija uzeme Vilniu Karl Plagge o darbo lageryje pasirode 250 jame pasislepusiu zydu 1945 m geguzes 2 d amerikieciu kariuomene islaisvino Dachau koncentracijos stovykloje likusius gyvus Kauno ir Siauliu zydus Holokausto pasekmesManoma kad tik 9 tukst Lietuvos zydu isliko po karo Karo pabaigos sulauke 2 3 tukst Vilniaus zydu 2 4 tukst Kauno geto zydu ir 350 500 Siauliu geto zydu 3 tukst Lietuvos zydu buvo isgelbeti civiliu Mazdaug 8 tukst zydu spejo pabegti is Lietuvos pirmomis Holokausto dienomis 1941 m birzelio 14 18 d sovietu NKVD istreme 12 832 Lietuvos gyventoju tarp ju 2 045 zydu Sunaikinta savita Lietuvos zydu kultura Sovietu Sajunga mirties bausme nuteise apie 250 Lietuvos gyventoju uz dalyvavima Holokauste 1995 m tuometinis Lietuvos prezidentas Algirdas Brazauskas savo kalboje Izraelio parlamente atsiprase lietuviu tautos vardu uz tuos lietuvius kurie dalyvavo naciu persekiojimuose ir zydu zudyme Antrojo pasaulinio karo metais Tyrimai1945 m lapkricio 23 d Lietuvos zyde kalejusi Dachau koncentracijos stovykoje pokariniame jos pareigunu ir kaliniu teisme atpazįsta kaltinamajį Fotografas Miller 1942 m lapkricio men įsteigta SSRS Ypatingoji valstybine komisija vokieciu fasistiniu grobiku bei ju bendrininku nusikaltimas nustatyti ir istirti Lietuvos Ypatingoji komisija sudaryta 1944 m rugpjucio men kuriai pirmininkavo LKP CK pirmininkas Antanas Snieckus Is viso joje dirbo 24 256 zmones Ji skaiciavo nuostolius nuo kuriu paskui priklause Vokietijos reparaciju dydis 1946 m pradzioje Rygoje teise zymiausius Lietuvoje Latvijoje ir Estijoje veikusius naciu karinius nusikaltelius 1946 1947 m Niurnbergo teismas iskele Holokausto masta o 1955 m Poliakov ir Wulf jį issake tiksliais skaiciais 1953 m Izraelio knesetas įsteige valstybinį paminkla Jad Vasem holokausto aukoms atminti Nuo 1963 m pagerbiami Pasaulio tautu teisuoliai kitu tautybiu zmones gelbeje zydus Iki 2012 m pagerbtas 831 Lietuvos gyventojas Valstybinio Vilniaus Gaono zydu muziejaus Gelbetoju skyrius yra sudares sarasa daugiau kaip 2300 seimu isgelbejusiu daugiau kaip 3 tukst Lietuvos zydu 1998 m rugsejo 7 d Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus dekretu sudaryta Tarptautine komisija naciu ir sovietinio okupaciniu rezimu nusikaltimams Lietuvoje įvertinti Patvirtintos komisijos tyrimai ir isvados viesai pateiktos komisijos svetaineje Jeilio universiteto profesorius istorikas Timothy Snyder savo monografijoje įvertino istoriografijoje vyraujancius teiginius ir interpretacijas Holokausto atzvilgiu bei leidzia pazvelgti į sia tragedija bendrame Europos kontekste Dokumentika ir kurybaSmurgoniu litvakas Avrom Sutskever is Vilniaus geto pabego pas partizanus Maskvoje jis parase savo isgyvenimu gete kronika ir pradejo epa Geheymshtot Slaptasis miestas apie zydus besislapstancius Vilniaus kanalizacijoje Palestinoje jis parase savo kurinį Lider fun togbukh 1974 1981 Eilerasciai is dienorascio kaip visuomene gali atgimti kaip nuzudyti geto zydai gyvuoja islikusiuju prisiminimuose vienas is steigeju savo 1951 m apysaka jidis kalba Mano gincas su Hersh Rasseyner angl My Quarrel with Hersh Rasseyner apraso pokalbį su Holokausto isgyventoju nebetikinciu Dievu Pagal apysaka pastatytas 1991 m filmas Gincas Panevezietis Girsas Oserovicius parase apsakyma Zmones ir antzmogiai pagal kurį 1967 m Juozo Miltinio teatre pastatytas spektaklis Icchokas Meras parase romana Lygiosios trunka akimirka apie gyvenima gete Grigorijus Kanovicius 2008 m parase romana Setono apzavai apie litvaku ir lietuviu santykius 1940 41 m 1986 m rezisierius sukure dokumentinį filma apie ir kitu zydu partizanu veikla Vilniaus gete Abba Kovner sias kovas vaizdavo poezijos rinkiniais Ad Lo Or Lig nesviesos 1947 m ir Ha Mafteach Tzalal Raktas paskendo 1951 m Dramaturgas sukure Getas apie Vilniaus geta ir jos priestaringai vertinama vada Jakova Gensa 2011 m sukure filma Dienorastis is sudeginto geto pagal Kauno geto paaugles uzrasus JAV litvake parase apysakas The Shawl Salikas 1980 m ir Rosa 1983 m Vilniuje uzaugusi 1968 m parase romana The Endless Steppe Nesibaigianti stepe apie savo vaikyste Sibire į kurį 1941 m sovietai istreme jos seima Ji taip pat aprase kaip kiti jos gimines zuvo Vilniaus gatvese bei Paneriuose 1993 m Esther Hautzig prisijunge prie 600 gyvu islikusiu Vilniaus geto zydu mininciu geto naikinimo 50 metu sukaktį Yaffa Eliach vaikysteje su seima prasislapsciusi Eisiskiu apylinkese 1988 m parase Hasidic Tales of the Holocaust Hasidu Holokausto pasakos 1998 m Once There Was a World A 900 Year Chronicle of the Shtetl of Eishyshok Kadaise buvo pasaulis Eisiskiu miestelio 900 metu kronika JAV holokausto muziejui kasmet sulaukianciam dvieju milijonu lankytoju ji sukure viena is instaliaciju mazdaug 10 m aukscio Veidu boksta angl Tower of Faces is 1 600 nuotrauku is Eisiskiu zydu gyvenimo Įsivaizduojamas geto orkestru grozis ir aistra įkvepe litvaku kilmes barda Leonard Cohen sukurti daina Dance Me to the End of Love Holokaustu piktinosi Bob Dylan litvaku kilmes bardas Su jam budingu juodu humoru holokausta mini savo 1964 m dainoje With God on Our Side Su Dievu musu puseje Rasytojas Balys Sruoga savo isgyvenimus Stuthofo koncentracijos stovykloje aprase romanu Dievu miskas 1945 m parasytas romanas isleistas tiktai 1957 m 2005 m Algimantas Puipa sukure filma romano pagrindu 2011 m Kauno kamerinis teatras pastate drama Diena ir naktis paremta Holokausto tema SaltiniaiPorat Dina 2002 The Holocaust in Lithuania Some Unique Aspects In David Cesarani The Final Solution Origins and Implementation Routledge pp 161 162 ISBN 0 415 15232 1 MacQueen Michael 1998 The Context of Mass Destruction Agents and Prerequisites of the Holocaust in Lithuania Holocaust and Genocide Studies 12 1 27 48 doi 10 1093 hgs 12 1 27 ISSN 8756 6583 Dr Christoph Dieckmann Prof Dr Saulius Suziedelis Lietuvos zydu persekiojimas ir masines zudynes 1941 m vasara ir rudenį Saltiniai ir analize PDF Nuoroda tikrinta 2018 m birzelio 8 d Bubnys Arunas 2004 Holocaust in Lithuania An Outline of the Major Stages and Their Results The Vanished World of Lithuanian Jews Rodopi pp 218 219 ISBN 90 420 0850 4 Vygantas Vareikis Lietuviu ir zydu santykiu istorija XIX a Socialiniai ir ekonominiai aspektai Nuoroda tikrinta 2018 m birzelio 8 d Pavel Polyan Rodimoe pyatno Rossii Cherta evrejskoj osedlosti Nuoroda tikrinta 2019 m sausio 14 d Algis Kasperavicius Pogromas Visuotine lietuviu enciklopedija Nuoroda tikrinta 2020 m sausio 29 d Aurimas Guoga Zydai carineje Rusijoje Suarchyvuotas originalas 2020 02 23 Nuoroda tikrinta 2020 m sausio 29 d Dr Sarunas Liekis Zydu padetis Lietuvoje ketvirtajame desimtmetyje Nuoroda tikrinta 2018 m birzelio 8 d Zydai Lietuvoje Utena Suarchyvuotas originalas 2012 09 16 Nuoroda tikrinta 2012 m rugpjucio 27 d Gintautas Surgaila Antrojo pasaulinio karo pabegeliai ir internuotieji Lenkijos kariai Lietuvoje PDF Nuoroda tikrinta 2012 m lapkricio 4 d neveikianti nuoroda Nijole Maslauskiene LKP tautine sudetis tautiniu mazumu vaidmuo Komunistu partijoje 1939 1941 metais Nuoroda tikrinta 2018 m birzelio 8 d Prof Liudas Truska Lietuvos zydu padetis pirmuoju sovietmeciu ju vaidmuo valdzios strukturose 1940 1941 metais Nuoroda tikrinta 2018 m birzelio 8 d Elmantas Meilus Holokaustas arba Lietuvos tragedija 1941 1944 PDF Suarchyvuotas originalas PDF 2018 06 12 Nuoroda tikrinta 2018 m birzelio 8 d Arunas Bubnys Trumpa holokausto Lietuvoje istorija istoriografija ir bibliografija Nuoroda tikrinta 2012 m rugpjucio 21 d Dov Levin II My First Reaction to the Nazi German Conquest Nuoroda tikrinta 2012 m rugpjucio 22 d Veikiame gestapo vardu pulkininke birzelio 25 d 2012 m Nuoroda tikrinta 2012 m rugpjucio 22 d neveikianti nuoroda Kazys Skirpa Sukilimas Lietuvos suverenumui atstatyti 1975 Nuoroda tikrinta 2012 m rugpjucio 22 d Gediminas Zemlickas Birzelio sukilimui vis dar stinga deramos vietos Lietuvos istorijoje ir tautos savimoneje Suarchyvuotas originalas 2013 10 20 Nuoroda tikrinta 2012 m rugpjucio 25 d Rimantas Zizas Nezydu kilmes Lietuvos pilieciu persekiojimas civiliu gyventoju zudynes PDF Nuoroda tikrinta 2018 m birzelio 8 d Anusauskas Arvydas 2001 Protokolas Nr 5 Lietuvos laikinoji vyriausybe posedziu protokolai Lietuvos gyventoju genocido ir rezistencijos tyrimo centras ISBN 9986 757 45 2 The Basketball Game amp Murderous Prize Suarchyvuotas originalas 2013 09 30 Nuoroda tikrinta 2012 m rugpjucio 22 d Holokaustas Lietuvoje zydu pogromai Vilijampoleje ir masines zudynes VII forte Nuoroda tikrinta 2012 m rugpjucio 26 d Tautos atsakas sovietams sukilimas Pokalbis su Augustinu Idzeliu Antra dalis Suarchyvuotas originalas 2019 03 06 Nuoroda tikrinta 2012 m rugsejo 12 d J Brazaitis Lietuvos zydu likimas ir Lietuvos Laikinoji Vyriausybe Nuoroda tikrinta 2018 m birzelio 8 d Liekis Algimantas 2000 Patikeje gestapu Lietuvos laikinoji vyriausybe 1941 06 22 08 05 Lietuvos mokslas Vilnius p 177 ISBN 9986 795 05 2 a href wiki C5 A0ablonas Cite book title Sablonas Cite book cite book a Patikrinkite isbn reiksme invalid character The Jager Report Nuoroda tikrinta 2014 m balandzio 9 d Kestutis Skrupskelis Chaoso dienos Nuoroda tikrinta 2012 m rugpjucio 22 d neveikianti nuoroda Saulius Suziedelis Holokaustas centrinis moderniosios Lietuvos istorijos įvykis Nuoroda tikrinta 2014 m vasario 13 d Blynas Zenonas 2007 Karo metu dienorastis 1941 1944 m Lietuvos istorijos instituto leidykla pp 241 242 ISBN 978 9986 780 98 4 Suarchyvuotas originalas 2009 08 15 Nuoroda tikrinta 2014 04 25 Yitzhak Arad The Murder of the Jews in German Occupied Lithuania 1941 1944 The Vanished World of Lithuanian Jews Edited by Alvydas Nikzentaitis Stefan Schreiner Darius Staliunas Nuoroda tikrinta 2014 m vasario 18 d Holokausto Lietuvoje buhalterija Karlo Jagerio Suvestines zinios apie operatyvinio burio 3 teritorijoje iki 1941 m gruodzio 1 d įvykdytas egzekucijas Nuoroda tikrinta 2014 m vasario 18 d Hidden History of the Kovno Ghetto Inside the Ghetto Forced Labor Suarchyvuotas originalas 2012 08 17 Nuoroda tikrinta 2012 m rugpjucio 29 d Vilnius Ghetto Nuoroda tikrinta 2012 m rugpjucio 29 d Irit Abramski Andrej Sapiro Vilniaus getas Suarchyvuotas originalas 2007 01 16 Nuoroda tikrinta 2012 m rugpjucio 29 d The Escape to the Rudnicki Forest Nuoroda tikrinta 2012 m rugpjucio 29 d Jacob Gens The Holocaust in the Vilna Ghetto Nuoroda tikrinta 2012 m rugpjucio 29 d Jacob Gens The Terrible Choice Nuoroda tikrinta 2012 m rugpjucio 29 d Moral Courage The Search for Major Plagge Suarchyvuotas originalas 2012 07 22 Nuoroda tikrinta 2012 m rugpjucio 30 d Nutrition in the Ghettos Suarchyvuotas originalas 2010 01 15 Nuoroda tikrinta 2012 m rugpjucio 29 d Life in the Ghettoes Nuoroda tikrinta 2012 m rugpjucio 29 d Pilietines drasos memorandumas 1942 ieji Lietuva Nuoroda tikrinta 2012 m lapkricio 19 d Profesorius Jonas Pranas Aleksa PDF Nuoroda tikrinta 2012 m rugsejo 4 d neveikianti nuoroda M J Adomaitis Per Gyvenima Nese Valia Mykolo Krupaviciaus 1885 1970 valstybinio darbo 70 metu sukakciai Nuoroda tikrinta 2012 m rugsejo 4 d Kviklys Bronius 1946 Zydu iszudymas naciu nieksybe Lietuviu kova su naciais 1941 1944 m Mintis p 18 Rimantas Zizas Zudyniu Kaniukuose pedsakais Nuoroda tikrinta 2012 m rugpjucio 30 d cite web url http www theguardian com world 2008 jul 26 second world war 7Ctitle Jonathan neveikianti nuoroda Freedland Revenge accessdate 2014 m lapkricio 28 d Davis Douglas 1998 m kovo 27 d Survivor reveals 1945 plan to kill 6 million Germans Viktorija Sakaite Zydu gelbejimas Nuoroda tikrinta 2012 m rugsejo 20 d Gedulo ir vilties diena Suarchyvuotas originalas 2013 01 20 Nuoroda tikrinta 2012 m rugsejo 12 d Irving Louis Horowitz Stages in the Evolution of Holocaust Studies From the Nuremberg Trials to the Present Human Rights Review November 2009 Volume 10 Issue 4 pp 493 504 Nuoroda tikrinta 2012 m rugsejo 2 d About Yad Vashem Suarchyvuotas originalas 2012 03 14 Nuoroda tikrinta 2012 m rugsejo 4 d Names and Numbers of Righteous Among the Nations per Country amp Ethnic Origin as of January 1 2012 Jad Vasem Suarchyvuotas originalas 2016 12 06 Nuoroda tikrinta 2012 m rugsejo 20 d Timothy Snyder Black Earth The Holocaust as History and Warning Tim Duggan Books Nuoroda tikrinta 2018 m birzelio 8 d Zydai Lietuvoje Hirsas Oserovicius Nuoroda tikrinta 2012 m rugsejo 3 d neveikianti nuoroda The Devil s Spell by Grigorijus Kanovicius Suarchyvuotas originalas 2012 09 04 Nuoroda tikrinta 2012 m rugsejo 3 d Partisans of Vilna Suarchyvuotas originalas 2013 04 03 Nuoroda tikrinta 2012 m rugsejo 3 d Maskvoje pristatomos knygos Mergaite ir getas autore kauniete Rasiau lietuviskai o jidis mane ismoke Hitleris Nuoroda tikrinta 2012 m rugsejo 3 d neveikianti nuoroda Joseph Lowin Cynthia Ozick Nuoroda tikrinta 2012 m rugsejo 3 d Author Esther Hautzig Dies at 79 Suarchyvuotas originalas 2011 06 08 Nuoroda tikrinta 2012 m rugsejo 3 d Joseph Berger Modern Holocaust Memorial Thesis of Victim on Internet Nuoroda tikrinta 2012 m rugsejo 3 d Rex Weiner Counter Culture s Paul Krassner Nears 80 Nuoroda tikrinta 2012 m rugsejo 3 d Bob Dylan and Ron Rosenbaum s Problem with God Suarchyvuotas originalas 2018 06 12 Nuoroda tikrinta 2018 m birzelio 8 d Arturas Jancys Holokaustas lietuviu kaltes jausmas ir inkvizicijos lauzai Suarchyvuotas originalas 2012 04 13 Nuoroda tikrinta 2012 m rugsejo 3 d NuorodosVikiteka Holokaustas Lietuvoje vaizdine ir garsine medziagaTarptautine komisija naciu ir sovietinio okupaciniu rezimu nusikaltimams Lietuvoje įvertinti Holokausto nusikaltimu Lietuvoje zemelapis Lietuvos gyventoju genocido ir rezistencijos tyrimu centras Rescuers of Jews