Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Kitos reikšmės Barbarosa reikšmės Operacija Barbarosa Priklauso Antrojo pasaulinio karo Rytų FrontasData 1941 m birželio

Barbarosos operacija

  • Pagrindinis puslapis
  • Barbarosos operacija
Barbarosos operacija
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az
Kitos reikšmės – Barbarosa (reikšmės).
Operacija „Barbarosa“
Priklauso: Antrojo pasaulinio karo Rytų Frontas

Data 1941 m. birželio 22 d. – gruodžio 5 d.
Vieta Europinė SSRS dalis (dabartinė Baltarusija, Ukraina, Moldova, Vakarinė Rusija, Lietuva, Latvija ir Estija
Rezultatas Per trumpą laiką Vokietija užėmė didelę Sovietų Sąjungos teritorijos dalį, tačiau karo užbaigti kaip planuota nepavyko, puolimas sovietų buvo sustabdytas 1941 m. gruodžio mėn.
Konflikto šalys
 Trečiasis reichas
Rumunija
 Suomija
 Italija
Vengrija
Slovakija
 Sovietų Sąjunga
Vadovai ir kariniai vadai
Adolfas Hitleris
Walther von Brauchitsch
Hermann Göring
Fedor von Bock
Gerd von Rundstedt
Wilhelm von Leeb

Ion Antonescu
C.G.E. Mannerheim

Josifas Stalinas

Georgijus Žukovas


Dmitrijus Pavlovas (sušaudytas)

Pajėgos
Vokietijos pajėgos (operacijos pradžioje):
3 000 000 karių
3 000 tankų
2 500 lėktuvų
7 000 artilerijos pabūklų
Vokietijos sąjungininkų pajėgos:
487 900 karių, Suomijos pajėgos
470 000 karių,
402 tankai, 964 lėktuvai, 6673 artilerijos pabūklai ir minosvaidžiai.
2 743 000 karių pradžioje
4 200 000 pabaigoje
20 000 tankų,
25 000 lėktuvų
Nuostoliai
Per 1 000 000 karių Per 5 000 000 žuvusiųjų, iš kurių 3 800 000 karių

Operacija „Barbarosa“ (vok. Unternehmen Barbarossa, rus. Операция Барбаросса) – 1941 m. birželio 22 d. pradėtos nacistinės Vokietijos karinės invazijos į Sovietų Sąjungą, nuo kurios prasidėjo Vokietijos–SSRS karas, kodinis pavadinimas.

Operacijos metu per visą 2 900 km ilgio sieną į Sovietų Sąjungą įsiveržė apie 4 milijonus Ašies valstybių karių. Vokietijos puolimas užklupo Sovietų Sąjungą nepasiruošusią, per trumpą laiką Vokietijos kariuomenė užėmė dideles teritorijas, o sovietų kariuomenė patyrė didelius nuostolius. Nepaisant šių pasiekimų vokiečių planai užbaigti karą iki žiemos nepavyko, 1941 m. žiemą sovietai kontratakavo ir sustabdė vokiečių veržimąsi Maskvos mūšyje, kurį galima laikyti operacijos pabaiga. Prasidėjo ilgas sekinamasis karas, kuriam Vokietija nebuvo pasiruošusi. Nepaisant to nacionalsocialistinis režimas tęsė karą iki besąlygiškos kapituliacijos 1945 m. gegužės 8 d.

Priešistorė

A.Hitlerio „Rytų programa“

Adolfas Hitleris bolševizmo sunaikinimą svarbiausiu nacionalsocializmo užsienio politikos tikslu paskelbė dar 1925 m. savo knygoje „Mano kova“. Tai jis grindė neišvengiama pasauline kova tarp „arijų rasės“ ir „pasaulio žydijos“, kurios ekstremaliausia valdymo forma esąs bolševizmas. Dėl to apie sąjungą su Sovietų Sąjunga negalėjo būti nė kalbos. Politiškai neprasminga esą būtų ir apsiriboti per Pirmąjį pasaulinį karą prarastų teritorijų atkariavimu. Vokiečių tautai turėjo būti suteiktas pakankamas pagrindas ir žemės, kurios užtikrintų jos ekonominę nepriklausomybę didžiojoje kontinentinės Europos erdvėje. Tų žemių reikėjo ieškoti visų pirma Rusijoje ir jos pavergtose pasienio valstybėse. Vietoje „amžinojo vokiečių žygio į Europos Vakarus ir Pietus“ žvilgsnis turėjo būti nukreiptas į Rytus. A.Hitleris kritikavo Vokietijos imperijos elitą dėl nesugebėjimo sudaryti aiškią sąjungą nei su Britanija, nei su Rusija ir taip įvėlus Vokietiją į karą dviem frontais, kurio nebuvo įmanoma laimėti. Jis darė prielaidą, kad Didžioji Britanija susitaikys su tuo, kad Vokietija užkariaus Prancūziją ir parems Vokietiją kare su Sovietų Sąjunga. Taigi karas su Rusija turėjo vykti po to, kai bus užkariauta Prancūzija, sudaryta sąjunga su Didžiąja Britanija bei užsitikrintas užnugaris Vakaruose.

1928 m. savo „Antrojoje knygoje“ Hitleris pakartojo, kad sąjunga su Rusija neturi prasmės, kadangi Vokietija savo ilgalaikį Lebensraum („gyvenamąją erdvę“) galėjo rasti tik Rytuose. Žydai esą sužlugdysią Sovietų Sąjungą ir taip palengvins vienintelio galimo „vokiečių užsienio politikos tikslo“ įgyvendinimą, t. y. „gyvenamosios erdvės rytuose“ užkariavimą. Šiam užkariaujamajam karui turėjo būti sutelktos visos Vokietijos jėgos. Rytuose gyvenančios pusžmogių (Untermensch) slavų, žydų, čigonų ir kitos etninės ir rasinės grupės turėjo būti ištremtos, sunaikintos arba pavergtos, o teritorijos kolonizuotos vokiečių. Teritorijų rytuose užkariavimą savo siekiu Hitleris skelbė ir atėjęs į valdžią 1933 m.

Rasinei „Rytų programai“ realizuoti buvo pajungta visa A.Hitlerio politinė ir karinė strategija. Pagal ją pirma reikėjo įsitvirtinti Vokietijoje, po to įsigalėti Rytų Europoje ir tapti viena iš pasaulio galybių šalia JAV, Jungtinės Karalystės ir Japonijos, o tam reikėjo nugalėti Prancūziją ir Sovietų Sąjungą. Nuo 1937 m. A.Hitleris jau buvo pasiruošęs pradėti karą su Prancūzija ir Jungtine Karalyste, kad galėtų įgyvendinti savo ekspansiją į Rytus, nors jis taip pat siekė išvengti karo dviem frontais kaip per Pirmąjį pasaulinį karą. A.Hitleris tikėjosi nugalėti Jungtinę Karalystę ir tada pradėti karą su Sovietų Sąjunga.

1939 m. rugpjūčio 23 d. pakto su sovietais sudarymą Hitleris laikė trumpalaiku taktiniu manevru prieš karą su Lenkija ir jos sąjungininkėmis Prancūzija ir Jungtine Karalyste, ką jis aiškiai išdėstė vermachto vadovybei. Lenkija taip pat esanti tik pasiruošimo aikštelė būsimajam Vokietijos žygiui į rytus. Pasak Nicolaus von Below, 1939 m. rugpjūčio 31 d., karo su Lenkija išvakarėse, savo rate Hitleris aiškino, kad jo pasiūlymai Lenkijai iki 1939 m. kovo mėn., kuriais jai siūlytas „jaunesniojo partnerio“ (priklausomos satelitinės valstybės) statusas kovoje su Rusija, buvo nuoširdūs. Esą jo užsienio politikos uždaviniu liko „bolševizmo sutriuškinimas“: „Visos kitos kovos tarnavo vieninteliam tikslui, susidūrimo su bolševizmu užnugariui užtikrinti“. 1939 m. spalio 9 d. Hitleris žygio prieš Prancūziją būtinybę armijos vadovybei aiškino tuo, kad galima kliautis tik karine jėga, o ne tuo, kad Rusija laikysis sudarytų sutarčių. 1939 m. lapkričio 23 d. armijos vadovybei jis pareiškė, kad Rusija ir ateityje lieka pavojinga, tačiau prieš ją galima stoti tik susitvarkius Vakaruose. Sutarčių laikomasi esą tik tol, kol jos yra naudingos sutarčių šalims. Žygis į Vakarus turėjo įvykti 1940 m. pavasarį, tam, kad po to pajėgas būtų galima panaudoti „didelei operacijai Rytuose prieš Rusiją“.

Vokietijos – Sovietų Sąjungos santykiai 1939-41 m.

1939 m. rugpjūčio 23 d. Vokietija ir Sovietų Sąjunga Maskvoje sudarė nepuolimo sutartį, kuri žinoma kaip Molotovo-Ribentropo paktas. Sutarties slaptieji protokolai numatė įtakos sferų pasiskirstymą Rytų Europoje: buvo numatytas Lenkijos padalinimas tarp sovietų ir Vokietijos, taip pat sovietų įtakos sferon pateko Baltijos valstybės ir Suomija. Nepuolimo sutarties sudarymas nustebino kitas valstybes, nes valstybės atrodė besilaikančios nesuderinamų ideologijų ir priešiškos viena kitai. Nepaisant to, po pakto sudarymo Vokietija ir Sovietų Sąjunga stiprius diplomatinius ryšius išlaikė beveik dvejus metus ir vystė ekonominius santykius. 1940 m. šios valstybės sudarė prekybinę sutartį, pagal kurią sovietams buvo tiekiama vokiečių karinė įranga mainais į žaliavas bei maisto produktus, pvz., grūdus, naftą, ir taip padėjo Vokietijai apeiti britų vykdomą Vokietijos blokadą.

Netrukus po pakto sudarymo 1939 m. rugsėjo 1 d. Vokietija užpuolė Lenkiją, rugsėjo 3 d. Vokietijai karą paskelbė Jungtinė Karalystė ir Prancūzija, o rugsėjo 18 d. Lenkijos puolimą iš rytų pradėjo Sovietų Sąjunga. Sovietų Sąjungai aneksavus rytinę Lenkijos dalį tarp Vokietijos ir Sovietų Sąjungos atsirado bendra siena. Nors išoriškai šalių santykiai buvo draugiški, abi pusės viena kitos intencijas vertino įtariai. Sovietų Sąjunga neatmetė karo su Vokietija galimybės ir po Lenkijos sutriuškinimo ėmė statyti gynybinius įrenginius palei visą Sovietų Sąjungos – Vokietijos sieną, vadinamąją Molotovo liniją.

1939 m. rugsėjo 30 d. Sovietų Sąjunga užpuolė Suomiją ir peržengdama Molotovo Ribentropo pakto susitarimus 1940 m. privertė Rumuniją atiduoti ne tik Besarabiją, bet ir šiaurinę Bukovinos dalį. Bijodamas prarasti Rumunijos naftos tiekimą A.Hitleris privertė Rumuniją perduoti Vengrijai šiaurinę Transilvanijos dalį (1940 m. rugpjūčio 30 d. Vienos sutartis), o Bulgarijai – Dobrudžą (1940 m. rugsėjo 7 d. Krajovos sutartis). 1940 m. Vokietija užėmė Daniją ir Norvegiją, Prancūzijos kampanijos metu Vokietija taip pat užėmė Nyderlandus, Liuksemburgą ir Belgiją bei didelę dalį Prancūzijos. Vokietijai pradėjus karą su Prancūzija Sovietų Sąjunga 1940 m. birželio mėnesį okupavo Baltijos valstybes. Dėl šių veiksmų Trečiasis Reichas ir Sovietų Sąjunga ėmė kaltinti viena kitą nesilaikant Molotovo Ribentropo pakto trečiojo straipsnio, pagal kurį buvo numatytos konsultacijos prieš imantis karinių ir politinių iniciatyvų: Vokietija kaltino sovietus, kad šie apie Baltijos valstybių aneksiją pranešė tik po fakto, o Sovietų Sąjunga tuo pačiu kaltinio Vokietiją dėl jos Rumunijai ir Vengrijai primestų sutarčių.

Vokietijai su Japonija ir Italija sudarius Trišalį paktą, Vokietija pradėjo derybas dėl galimo sovietų prisijungimo prie šio pakto. Po dviejų dienų derybų Berlyne 1940 m. lapkričio 12-14 d. Vokietija pateikė raštišką pasiūlymą Sovietų Sąjungai prisijungti prie Ašies. 1940 m. lapkričio 25 d. Sovietų Sąjunga pateikė kontrpasiūlymą, pagal kurį ji būtų prisijungusi prie pakto, jei Vokietija būtų sutikusi nesikišti į sovietų įtakos sferą, bet Vokietija į šį pasiūlymą neatsakė. Sovietai taip pat siekė daugiau įtakos Balkanams ir pritarė 1941 m. kovo 27 d. perversmui Jugoslavijoje.

Sovietų ir Trečiojo Reicho interesams susidūrus Rytų Europoje konfliktas darėsi labiau tikėtinas, nors šalys dar 1941 m. sausio mėn. pasirašė sienų ir prekybos sutartį, kuria buvo išspręsti keletas iki tol nesuderintų klausimų. Dalis istorikų mano, kad sovietų lyderis J.Stalinas, nors rodė draugiškumo Hitleriui ženklus, nenorėjo išlaikyti sąjungos su Vokietija. Vietoje to, jis planavo savo kampaniją prieš Vokietiją ir likusią Europą.

Operacijos planavimas

Apie Sovietų Sąjungos užpuolimą A.Hitleris pradėjo svarstyti nuo 1940 m. birželio. 1940 m. birželio 2 d. Hitleris pareiškė tebevykstančios Vakarų kampanijos vadui Gerd von Rundstedt, kad po taikos su Londonu jis „galiausiai turės laisvas rankas“ savo „didelei ir tikrajai užduočiai: susidūrimui su bolševizmu“. Tik jis dar nežinąs kaip vokiečiams pasakyti, kad karas tęsiasi. Laimėjęs karą su Prancūzija Hitleris tikėjosi pasiekti susitarimą su Jungtine Karalyste ir vėl ėmė galvoti apie „Rytų karą“, ką patvirtina aukštų nacionalsocialistų ir vermachto karininkų dienoraščiai.

Nuo 1940 birželio 18 d. Aukščiausioji sausumos kariuomenės vadovybė (OKH) planavo sumažinti kariuomenę nuo 165 iki 120 divizijų, taip atlaisvinant darbo jėgą karo pramonei. Karinis laivynas ir luftvafė turėjo tęsti karą prie Jungtinę Karalystę, kuri tebekariavo ir po svarbiausios sąjungininkės Prancūzijos kapituliacijos birželio 25 d. 1940 m. liepos 13 d. Hitleris įsakė demobilizuoti 35 divizijas. Tos pačios dienos laiške Benito Mussolini jis rašė, kad tai nereiškia, kad atsisakoma tolimesnio karo planų, nes demobilizuotos pajėgos gali būti vėl mobilizuotos per 48 valandas. 1940 m. liepos 16 d. Hitleris įsakė ruoštis įsiveržimui į Angliją pagal karinių jūrų pajėgų planus (operacija "Jūrų liūtas"). Liepos 19 d. Hitleris kreipėsi į britų vyriausybę siūlydamas pripažinti Europos perdalinimą ir baigti karą. Liepos 22 d. britų užsienio reikalų ministras lordas Halifax atmetė Hiterio pasiūlymą.

Liepos 21 d. vyriausiems kariuomenės vadams Hitleris paaiškino, kad Anglija tęsia karą su Vokietija tikėdamasi sudaryti sąjungą su Rusija ir JAV. Dėl to armijos vadovybei reikia "užsiimti Rusijos problema" ir tam "mintyse nusiteikti". Įkvėptas pergalių Lenkijoje ir ypač Prancūzijoje A.Hitleris ėmė manyti, kad karo dviem frontais rizika nebėra tokia didelė, nes britai nekelia tiesioginės grėsmės ir bus priversti ieškoti taikos, kai bus sutriuškinta Sovietų Sąjunga. Aukščiausiajai Vermachto vadovybei, taigi ir A.Hitleriui, nebuvo žinomas tikslus sovietų kariuomenės divizijų, tankų ir lėktuvų skaičius. A.Hitleris tikėjosi nesunkiai ir greitai nugalėti Sovietų Sąjungą, kurią laikė atsilikusia, po didžiųjų valymų sunaikinusia didžiąją dalį savo karininkijos, tarp jų vokiečių skaičiavimu buvo 90 proc. generolų ir 80 proc. pulkininkų. Šį įsitikinimą sustiprino prastas sovietų kariuomenės pasirodymas Žiemos kare, kur Raudonoji armija patyrė didelius žmogiškuosius ir materialinius nuostolius, nors kovojo su mažesne ir techniškai menkiau aprūpinta suomių kariuomene. Vokiečiai taip pat tikėjosi, kad juos rems sovietų okupuotų Baltijos valstybių gyventojai ir kitos grupės: ukrainiečiai, baltarusiai, , vokiečių kolonistai.

1940 m. liepos 31 d. Hitleris savo sprendimą dėl karo su Sovietų Sąjunga išsakė Vyriausiajai vermachto vadovybei. Nuo 1940 m. liepos Vyriausioji vermachto vadovybė (OKW), Vyriausioji sausumos kariuomenės vadovybė (OKH) ir Vyriausioji karinio jūrų laivyno vadovybė (OKM) pradėjo rengti riboto karo prieš Sovietų Sąjungą planus, kurie vadinti „Rytų operacijos studija“ (OKW), „Rytų operacijos planu“ (OKH) ir „Apmąstymai apie Rusiją“ (OKM) bei kodiniu pavadinimu „Fritz“. Šios studijos iki 1940 m. gruodžio 5 d. buvo apjungtos ir pateiktos Hitleriui. Nuo tada bendras planas turėjo kodinį pavadinimą „Otto“.

Planas buvo pavadintas Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Otono I vardu, kuris populiariose Veimaro respublikos istorinėse knygose buvo laikomas pavyzdiniu valdovu dėl savo „nuopelnų vokiškumui“, „kolonizacinės politikos“ ir užkariautų Rytų Europos kraštų suvokietinimo. Remdamiesi šiuo istoriniu vaizdiniu nacionalsocialistai savo užkariaujamąją politiką suprato kaip nepavykusių Otonų planų pavergti slavus ir išsiplėsti į Rytų Europą pratęsimą. Kodinis pavadinimas „Otto“ minimas jau 1940 m. liepos 25 d. Vyriausiosio vermachto vadovybės įsakyme, kuriame kalba eina apie geležinkelių ir plentų tiesimą okupuotoje Lenkijoje, kad būtų galima greičiau permesti kariuomenę ir techniką prie rytinės sienos. Tai istorikai laiko vienu pirmųjų pasiruošimo karui su Sovietų Sąjunga ženklų.

Galutinai dėl puolimo apsispręsta 1940 m. gruodžio mėnesį, po nesėkmingo Britanijos mūšio. „Barbarosos“ planas (Fall Barbarossa), pavadintas Šventosios Romos imperijos vokiečių karaliaus ir imperatoriaus Frydricho I Barbarosos garbei, buvo patvirtintas 1940 m. gruodžio 18 d. fiurerio direktyva Nr. 21. Tik nuo 1941 m. sausio 18 d. planuojamas puolimas pradėtas vadinti ir „Barbarosos operacija“ (Unternehmen Barbarossa).

Direktyvoje Nr.21 apibrėžti pagrindiniai operacijos tikslai. Numatyti du pagrindiniai puolimo frontai, kuriuos skyrė Pripetės pelkės. Šiaurinėje dalyje buvo numatytas dviejų armijų grupių puolimas. Vienos armijų grupės tikslas buvo Leningradas, po to pasukant link Maskvos. Kita armijų grupė turėjo sutriuškinti sovietų pajėgas Baltarusijoje. Piečiau Pripetės pelkių veikianti armijų grupė turėjo užimti Kijevą ir Donieco baseiną. Pagal Hitlerio planą pagrindinės sovietų pajėgos turėjo būti apsuptos greitai judančių šarvuotosios technikos dalinių ir sunaikintos netoli sienos, o tada užimti svarbiausi politiniai ir ekonominiai centrai. Taip turėjo būti užkirstas kelias tradicinei Rusijos gynybinei taktikai - pagrindinėms sovietų pajėgoms trauktis vengiant kovos ir naudoti "išdegintos žemės" taktiką. Tarp A.Hitlerio ir armijos vadovybės išliko skirtumų vertinant prioritetus: A.Hitleris aukščiau kėlė politinius ir ekonominius tikslus, pvz., kuo greičiau susijungti su suomių pajėgomis ir užimti Ukrainos žemės ūkio regioną pietuose, tuo tarpu armijos vadovybė siekė kuo greičiau sunaikinti sovietų karinės galios ir komunikacijų centrą Maskvoje.

Galutiniame variante pagal „Barbarosos planą“ į Sovietų Sąjungą turėjo įsiveržti trys armijų grupės:

  • Armijų grupė „Šiaurė“, sudaryta iš 31 divizijos, iš Rytų Prūsijos turėjo pulti Pabaltijo ir Leningrado kryptimi. Suomija, maždaug po trijų savaičių nuo karo pradžios turėjo pulti Karelijoje su 14 divizijų.
  • Armijų grupė „Centras“, sudaryta iš 57 divizijų, turėjo pulti per Baltarusiją link Smolensko ir Maskvos. Ji taip pat turėjo palaikyti kitas dvi armijų grupes.
  • Armijų grupė „Pietūs“, sudaryta iš 46 divizijų, buvo padalinta į dvi dalis. Stipresnė ir techniškai geriau aprūpinta šiaurinė dalis turėjo pulti link Dniepro ir Kijevo. Pietinė dalis, kurioje buvo 6 vokiečių divizijos ir apie 200 000 Rumunijos karių, remiamų vengrų ir slovakų, turėjo liepos 1 d. įsiveržti į Sovietų Sąjungą iš Rumunijos. Turėjo būti užimta Odesa ir kiti svarbūs pramoniniai centrai - Charkovas, Dnepropetrovskas ir Doneckas. Galutiniais tikslais buvo Sevastopolis Kryme, Rostovas prie Dono ir Stalingradas prie Volgos.

Galutiniu kampanijos tikslu buvo iki žiemos užimti Sovietų Sąjungos teritoriją nuo Leningrado iki Volgos deltos. Iki to laiko Raudonoji armija turėjo būti visiškai sutriuškinta, nes okupacinės pajėgos būtų negalėjusios išlaikyti tokio plataus kelių tūkstančių kilometrų fronto.

Naujasis planas numatė rasinį naikinamąjį karą „žydiško bolševizmo“ sugriovimui: turėjo būti užkariauta visa europinė Sovietų Sąjungos dalis, politinė ir karinė vadovybė išžudyta, o didelė civilių gyventojų dalis turėjo būti sunaikinta ir pavergta. Planuota, kad daugybė karo belaisvių ir civilių mirs badu, o pagal generalinį planą „Rytai“ po užkariavimo turėjo sekti didelio masto deportacijos, taip sudarant sąlygas užimtų teritorijų germanizavimui.

Iš pradžių karą planuota pradėti 1941 m. gegužės 15 d., tačiau dėl Musolinio intervencijos į Britų Somalį ir ypač dėl jo pradėto karo su Graikija 1940 m. žiemą operacijos pradžia buvo atidėta, nes Hitleris buvo priverstas įsitraukti į karą su Graikija (). Vėliau, atsakydamas į karinį perversmą Jugoslavijoje, kuris nuvertė Trišalį paktą pasirašiusią provokišką vyriausybę, Hitleris įsakė užpulti Jugoslaviją (). Įsiveržimas į Graikiją ir Jugoslaviją atidėjo Barbarosos operacijos pradžią keturiomis savaitėmis.

Pasiruošimas karui

Ruošdamasi karui Vokietija sutelkė apie 3,2 mln. karių šalia Sovietų Sąjungos sienos, taip pat apie milijoną sąjunginių ir satelinių šalių karių. Puolime taip pat turėjo dalyvauti Slovakija ir Rumunija. Šiaurėje į puolimą turėjo įsijungti Suomija.

Fiureriui patvirtinus operacijos planą, į SSRS oro erdvę ėmė dažnai įskristi vokiečių lėktuvai. 1941 balandžio 15 d. vokiečių lėktuvas Junkers Ju 86, įskridęs į SSRS oro erdvę buvo pastebėtas ir numuštas rusų naikintuvų. Lėktuvo pilotai iššoko su parašiutais, o nusileidę buvo sulaikyti ir apklausti. Jie aiškino, jog pasiklydo skrisdami į Krokuvą, kuri buvo okupuota vokiečių. Tačiau tokia versija buvo sunku patikėti, nes lėktuvas buvo numuštas skrendantis už 200 km nuo Krokuvos, giliai SSRS viduje.

Iš tikrųjų pilotai tarnavo vokiečių dalinyje vardu „Rowel“, kurio pilotai slapta fotografavo ir rinko informaciją apie SSRS pajėgumus pasienyje, taip palengvindami pasiruošimą vokiečių įsiveržimui. Prie jų prisidėjo dar daugybė žvalgų ir agentų, be perstojo tyrinėję vietoves, rinkę kitą svarbią informaciją.

Vokietijos kariuomenės judėjimas ir žvalgybinė veikla nebuvo nepastebėti sovietų žvalgybos. Birželio 21 d. V.Molotovas išsikvietė Vokietijos ambasadorių von Schulenburg, kuriam skundėsi sovietų oro erdvės pažeidinėjimais, vykdomais vokiečių (iš viso tokių nuo balandžio mėn. fiksuota 180).

Sovietų vadovybei apie planuojamą puolimą pranešė taip pat ir britų bei JAV žvalgybos. Dar gerokai prieš įsiveržimą SSRS agentas Ričardas Zorgė pranešė, jog Vokietija telkia gausias pajėgas netoli SSRS sienos. Paskutinis jo pranešimas apie gresiančią ataką buvo išsiųstas 1941 gegužės 30 d. – likus mažiau nei mėnesiui iki Vermachto įsiveržimo. Stalinas visa tai ignoravo. Jis net laikė visus Zorgės pranešimus specialiame segtuve, pavadintame „Pavojinga ir abejotina informacija“. Britų pranešimus apie gresiantį karą J.Stalinas laikė desperatiškomis V.Čerčilio pastangomis įtraukti sovietus į karą su Vokietija sąjungininkų pusėje. Jis nenorėjo tikėti, kad vokiečiai taip greitai sulaužys Molotovo-Ribentropo paktą. Negana to, jis be perstojo į Vakarus naciams siuntė grūdus, nikelį, naftą ir kitas karui tęsti būtinas medžiagas. Nors ir tikėdamasis konflikto su Vokietija, Stalinas manė, kad Vokietija nesiryš kovoti dviem frontais ir Sovietų Sąjungos nepuls tol, kol nebus nugalėta Jungtinė Karalystė. Pagal Stalino skaičiavimus tai negalėjo įvykį kaip iki 1942 m. vasaros.

Situacija 1941 m. birželio mėn

1941 m. pavasarį sėkmė buvo Ašies pusėje. Prancūzija buvo nugalėta per kelias savaites, taip pat buvo sumuštos ekspedicinės britų pajėgos. Iki 1941 m. birželio Trečiasis Reichas užkariavo Belgiją, Bohemiją ir Moraviją, Daniją, didelę Prancūzijos dalį (išskyrus Viši režimo kontroliuojamą dalį), Graikiją, Nyderlandus, Liuksemburgą, Norvegiją, Lenkiją (išskyrus sovietams atitekusią dalį) ir Jugoslaviją (išskyrus padalintas Bosnijos, Kroatijos ir Slovėnijos dalis). Rytų Europoje Vokietijos sąjungininkėmis tapo Bulgarija, Suomija, Vengrija, Slovakija ir Rumunija. Nepaisant to, ruošiantis Sovietų Sąjungos puolimui, liko neišspręstos ir rimtos karinės bei politinės problemos Vakaruose:

  • Vokietijai nepavyko nugalėti Britanijos imperijos. Operacija „Jūrų liūtas“, Vokietijos įsiveržimo į Britaniją planas, buvo atidėtas neribotam laikui, bombardavimų kampanija („Mūšis dėl Britanijos“) žlugo, o povandeninio karo priemonėmis britų įveikti taip pat nepavyko.
  • JAV atsisakė savo neutralumo, nors į karą ir neįsitraukė. Po Prancūzijos pralaimėjimo JAV pradėjo pirmąją mobilizaciją taikos metu per savo istoriją ir ženkliai padidino karinį biudžetą.

1941 m. sovietų kariuomenė buvo gerokai gausesnė už Vokietijos, taip pat ji turėjo daugiau tankų, artilerijos ir lėktuvų. Nors Vokietijos kariuomenė galėjo būti didesnė už Sovietų Sąjungos vakariniuose regionuose disluokuotus kariuomenės garnizonus, tačiau bendras sovietų karių skaičius buvo didesnis nei tas, kurį galėjo mobiliuoti Vokietija ir jos sąjungininkai. 1941 m. birželį Raudonoji armija galėjo mobilizuoti beveik 5 mln. karių, tačiau tam reikėjo pajėgas permesti iš Sibiro, Vidurinės Azijos ir Rusijos Tolimųjų Rytų, kur jos buvo laikomos gynybai nuo Japonijos. Didžiausiu sovietų trūkumu buvo jos vadovybės taktinis nepasiruošimas Vokietijos puolimui, karininkų trūkumas ir vadovavimo nelankstumas. Po didžiųjų valymų 1937 m. Stalinas sustiprino savo pozicijas Sovietų Sąjungoje, tačiau buvo įkalinti ir nužudyti tūkstančiai Raudonosios armijos karininkų, tarp jų ir gabūs generolai, tokie kaip M.Tuchačevskis. Jų vietas užėmė jauni ir nepatyrę karininkai, kurie po Didžiųjų valymų stengėsi nerodyti iniciatyvos, kad neatkreiptų į save dėmesio. Be to, skiriant naujus kariuomenės vadus svarbesniu kriterijumi buvo politinis lojalumas, o ne kompetencija.

Karo veiksmai

Įsiveržimas

1941 m. birželio 22 d. pirmosiomis valandomis sovietų ambasadorius Berlyne V.Dekanozovas telefonu buvo iškviestas į J.Ribentropo užsienio reikalų ministeriją, kur oficialios ceremonijos metu, dalyvaujant kitiems diplomatams ir Vokietijos pareigūnams, buvo pranešta apie karo Sovietų Sąjungai paskelbimą. Po to, kartu su kitais diplomatais V.Dekanozovas buvo internuotas ir išsiųstas į Sovietų Sąjungą. Tuo pačiu metu apie karo paskelbimą Sovietų Sąjungos užsienio reikalų komisarui V.Molotovui pranešė Vokietijos ambsadorius Maskvoje.

Puolimas prasidėjo 1941 m. birželio 22 d. 3:15 valandą ryto. 20 000 artilerijos pabūklų apšaudė sovietų pozicijas, o aviacija tuo pat metu atakavo sovietų oro pajėgas. Puolimui Vokietija skyrė 150 divizijų su daugiau kaip 3.000.000 karių, tarp jų 19 tankų divizijų su 3 000 tankų, taip pat 7 000 artilerijos pabūklų ir 2 500 lėktuvų. Iš sovietų pusės Rytų fronte buvo 132 divizijos. Sovietai turėjo didelį kiekį šarvuotosios technikos, tačiau tik 1475 modernius tankus T-34 ir KV-1.

Vokiečių pajėgos buvo suskirstytos į tris armijų grupes:

  • Armijų grupė Šiaurė, vadovaujama maršalo V. fon Lėbo, puolė iš Rytų Prūsijos (20 divizijų);
  • Armijų grupė Centras, vadovaujama maršalo F. fon Boko, puolė iš šiaurinės Lenkijos (51 divizija);
  • Armijų grupė Pietūs, vadovaujama maršalo G. fon Rundšteto, puolė iš pietų Lenkijos ir Rumunijos (40 vokiečių divizijų, 14 rumunų divizijų, vengrų korpusas).

Pirmoji puolimo dalis (1941 m. birželio-spalio mėn.)

Iš pradžių, kaip ir planuota, sovietų karinis pasipriešinimas buvo sužlugdytas. Birželio 24 d. Hitleris perkėlė savo štabą iš Berlyno į Rytprūsius, Vokietijos kariuomenė jau buvo pasistūmėjusi 160 km į Sovietų Sąjungos teritoriją. Birželio 22 d. vakare Sovietų Sąjungai karą paskelbė Italija ir Rumunija, birželio 26 d. – Suomija ir Slovakija, birželio 27 d. – Vengrija.

Toks staigus, plataus masto puolimas užklupo Sovietų Sąjungą visiškai nepasiruošusią – karių trūko visose gynybos grandyse, o karo pradžioje keturiems Raudonosios Armijos kariams vidutiniškai tekdavo vos vienas ginklas. Dėl tokios prastos kariuomenės parengties bei SSRS generolų negebėjimo greitai priimti svarbius sprendimus, Raudonosios Armijos daliniai buvo priversti nuolat atsitraukti. Daug tiltų per Vakarinį Bugą, Pietinį Bugą, Nemuną, Dauguvą vokiečių buvo užimti sveiki ir tai leido išlaikyti puolimo tempą. Vienintelis netikėtumas privertęs juos kiek sulėtinti tempą buvo prasti SSRS keliai.

Nelaukdama Vokietijos puolimo sovietų karinių oro pajėgų vadovybė vakarinėse bazėse laikė didelį skaičių lėktuvų, nors nebuvo sukurta tinkama komunikacijos sistema, kuri būtų leidusi išankstinį perspėjimą apie puolimą, dėl to sovietų oro bazės buvo lengvas taikinys vokiečių bombonešiams. Didžioji dalis aviacijos buvo sunaikinta ant žemės (per pirmąją puolimo dieną liuftvafė sunaikino 1811 lėktuvų), taip pat numušta oro mūšiuose, dėl to po keturių karo dienų sovietai beturėjo tik pusę savo prieškarinės aviacijos. Koordinacija tarp sausumos ir oro pajėgų leido vokiečiams greitai nugalėti netikėto puolimo užkluptus sovietų dalinius. Tuo tarpu Raudonosios armijos vadai, bijodami arešto ir bausmės dėl įsakymų „nesitraukti“ nevykdymo, netaikė adekvačių situacijai gynybinių priemonių. Tai paaiškina, kodėl per pirmas kovų savaites sovietų armijos nesunkiai buvo vokiečių apsuptos. Ištisi daliniai pasidavė į nelaisvę, nors kai kurios apsuptos sovietų karių grupės priešinosi iki buvo sunaikintos. Bresto tvirtovė ant Lenkijos sienos buvo planuota užimti per kelias valandas, tačiau jos gynėjai priešinosi ištisą mėnesį.

Centras

Guderiano tankų grupė per birželio 27 d. pasiekė Minską, kur susitiko iš kito flango puolusia Hoth'o tankų grupe. Apsuptyje atsidūrė sovietų pajėgos Baltstogėje, Naugarduke ir Volkovyske, tačiau Centro armijų grupei vadovavusio Bock'o pėstininkai nespėjo su technika ir nesugebėjo visiškai izoliuoti sovietų pajėgų šiame rajone. Apie 300 000 sovietų karių pateko į nelaisvę, tačiau didelė sovietų pajėgų dalis sugebėjo atsitraukti.

Tik liepos 3 d. Stalinas nutraukė tylą viešai per Maskvos radiją pasmerkdamas nepuolimo paktą sulaužiusią Vokietiją ir paraginęs sovietų piliečius kovoti. Iki to laiko vokiečiai užėmė Minską, o sovietų nuostoliai siekė 2 585 tankus, 1449 pabūklus ir 12-15 divizijų. Liepos 6 d. armijų grupės Centras pajėgos pasiekė Dneprą, kur susidūrė su didesniu sovietų pasipriešinimu. Liepos 9 d., visi vokiečių apsupti sovietų daliniai pasidavė ir sunaikintų sovietų divizijų skaičius pasiekė 40, vokiečių kariuomenė užėmė Vitebską. Prūsų kilmės vokiečių generolo Guderiano išrastas Žaibo karas (vok. Blitzkrieg), puikiai pasiteisinęs kampanijoje prieš Prancūziją, o pirmaisiais mėnesiais vykdant operaciją „Barbarosą“ dar kartą puikiai pasiteisino – per mažiau kaip mėnesį (iki 1941 m. liepos 15 d.), vokiečių kariuomenė užėmė Smolenską – paskutinį didelį miestą prieš Maskvą.

Pietūs

Liepos 11 d. vokiečių avangardas jau buvo 16 km nuo Kijevo. Per mėnesį vokiečių rankose atsidūrė Baltarusija ir Baltijos šalys, tačiau pietuose tik rugpjūčio mėnesį buvo pasiektas Dniepras. Dėl to rugsėjo mėn. Hitleris nurodė daliai armijų grupės Centras pajėgų pasukti į pietus. Kijevo mūšyje spalio mėn. buvo apsupta ir į nelaisvę paimta didžiausia sovietų karių grupė (daugiau nei 400 000, iš viso sovietai žuvusiais ir patekusiais į nelaisvę neteko 500 000 karių ) ir uždengtas pietinis Centro armijų grupės flangas, tačiau buvo atidėtas sovietų sostinės puolimas.

Šiaurė

Armijų grupė Šiaurė į Sovietų Sąjungą įsiveržė iš Rytų Prūsijos. Manstein'o 56-asis šarvuotasis korpusas birželio 22 d. puolė link Dubysos, kur užėmė tiltą prie Ariogalos. Birželio 26 d. Manstein'o šavuotoji technika pasiekė Daugpilį.

Leningrado pakraščius Armijų grupė „Šiaurė“ pasiekė 1941 m. rugpjūčio mėn. Hitlerio manymu Leningrado užėmimas grėsė dideliais nuostoliais, todėl buvo nuspręsta miestą apsiausti ir priversti pasiduoti iš bado. Taip prasidėjo Leningrado blokada, kurios metu nuo bado, šalčio, karinės padėties ir apšaudymų žuvo daugiau nei 2 mln. žmonių. Miestas buvo ginamas iki 1944 m. sausio, kai vokiečių pajėgos buvo atblokštos.

Murmansko operacija

Birželio 29 d. Norvegijos korpusas, vadovaujamas generolo Eduard Dietl, remiamas Suomijos pajėgų, pradėjo operaciją Sidabrinė lapė (vok. Unternehmen Silberfuchs), kurios tikslas buvo užimti Murmanską Barenco jūros pakrantėje. Murmansko uostas buvo vienintelis sovietų neužšąlantis uostas šiaurėje galėjęs priimti didelius krovinių kiekius. Su Leningradu ir Maskva jį jungė Kirovo geležinkelis.

Operacija buvo sudėtinga dėl to, kad arktinėje tundroje be žymesnės augalijos, gyventojų ir kelių, išraižytoje pelkių, ežerų ir upelių nebuvo galimybės vykdyti greitą puolimą bei tinkamai aprūpinti puolančias pajėgas. Generolas Dietl iš pradžių prieštaravo, kad būtų žymiai greičiau ir efektyviau nutraukti susisiekimą 1400 km ilgio geležinkeliu kur nors piečiau, tačiau Hitleris nurodė pulti miestą.

Sovietų pasienio gynybos pajėgos buvo nedidelės, tačiau kovėsi iki paskutinio žmogaus. Dėl to, kad nebuvo naudojama aviacija bei dėl sovietų artilerijos apšaudymų ir kontratakų Dietl'o pajėgos liepos 17 d., įveikę 55 km buvo priverstos pereiti į gynybą.

Rugsėjo 8 ir 19 d. vokiečiai bandė pulti antrą ir trečią kartą, tačiau po nedidelės pirminės sėkmės vėl buvo priversti atsitraukti į vakarinį upės krantą. Rugsėjo 23 d. iškrito pirmasis sniegas ir spalio 8 d. vokiečiai dar kartą nesėkmingai atakavo, o lapkričio 7 d. sovietai bandė nesėkmingai kontratakuoti. Antra sovietų kontrataka su žymiai didesnėmis pajėgomis prasidėjo gruodžio 21 d., tačiau taip pat baigėsi nesėkme. Tokia situacija čia išliko iki 1944 m. rugsėjo 19 d., kai iš karo pasitraukė Suomija ir vokiečių pajėgos atsitraukė į Norvegiją. Nepavykus užimti Murmansko sąjungininkai per jį viso karo metu tiekė karinę pagalbą sovietams.

Antroji operacijos fazė ir pabaiga

Kuo toliau į SSRS gilumą Vermachtas žygiavo, tuo daugiau problemų iškildavo – frontas taip išsiplėtė ir nutolo nuo Vokietijos, kad dalinius tapo vis sunkiau aprūpinti amunicija, maistu ar medikamentais. Pasipriešinimas taip pat nuolat didėjo. Iki rudens buvo užimtas Kijevas ir apsuptas Leningradas. Vermachtą nuo Maskvos skyrė 315 kilometrų. Vis dėlto, įvertinęs padėtį, Hitleris priėmė sprendimą nepulti Maskvos, o visas pajėgas siųsti į Ukrainą, kurioje gausu grūdų ir kitų maisto produktų. Savo sprendimą jis grindė tuo, jog jei Vokietija ir toliau laikysis esamo plano, kariai mirs iš bado, kaip kad mirė ankstesniame kare. Visa Ukraina buvo užimta rudenį.

Operacijos pradžios atidėjimas 4 savaitėms pasirodė lemtingas. Kai spalio 2 d. vermachtas vėl patraukė link Maskvos (operacija Taifūnas), stiprus sovietų pasipriešinimas, dideli nuostoliai, lietūs ir purvas bei neišvažiuojami keliai lėmė tai, kad pulti ėjosi labai lėtai. Daliniai, vietoj įprastinių 25-30 kilometrų per dieną sugebėdavo įveikti tik 5-8 km. Nepaisant to vokiečiai pasiekė didelę pergalę prie Viazmos. Čia buvo apsupti ir į nelaisvę pateko 600 000 sovietų karių. Vokiečių armijai laimint mūšį po mūšio Vokietijos laikraščiai skelbė, kad karas praktiškai laimėtas. Maskvoje buvo pradėta masinė evakuacija - į rytus buvo perkelti 2 milijonai žmonių.

Sovietų nuostoliai buvo didžiuliai, tačiau Stalinas kreipėsi į patriotinius liaudies jausmus, kaip analogija su 1812 m. Napoleono invazija karas buvo paskelbtas Didžiuoju Tėvynės karu. Nepaisant to, kad po kiekvienos didelės pergalės vokiečiai sunaikindavo didelę dalį sovietų armijos, kariniai sovietų rezervai atrodė neišsemiami, sparčiai stiprėjo karinė pramonė. Sovietai ėmėsi organizuoti ir partizaninę veiklą vokiečių pajėgų užnugaryje. Sovietams labai pasitarnavo jų agento Richardo Zorgės informacija apie tai, kad Japonija nesiruošia pradėti karo prieš Sovietų Sąjungą. Tai leido iš Azijos permesti dideles pajėgas į karo su Vokietija frontą.

Lapkričio 27 d. vokiečių tankai priartėjo prie Maskvos, tačiau buvo sustabdyti aršių kontratakų. Operacija žlugo 1941 m. gruodžio mėn., kai armijų grupė „Centras“ buvo vos 25 km nuo Maskvos. Atvykus Sibiro divizijoms Maskvos mūšio metu vokiečių pajėgos buvo nustumtos atgal į vakarus per 200 km. Galimybės susigrąžinti iniciatyvą ir atgauti prarastą teritoriją nebuvo. Nepavykus užimti Maskvos ir priversti sovietų pajėgas pasiduoti Leningrade tolimesnis operacijos „Barbarosa“ vykdymas nebebuvo įmanomas.

Operacijos "Barbarosa" rezultatai

Galutinis operacijos "Barbarosa" tikslas nebuvo pasiektas. Nepaisant įspūdingų vermachto pasiekimų, bandymas SSRS sumušti per vieną vasaros-rudens kampaniją žlugo. Nesėkmės pagrindas buvo tai, kad buvo neįvertintos Raudonosios Armijos ir SSRS mobilizacinės galimybės. Nors iki karo pradžios sovietų karinių pajėgų bendras skaičius ir sudėtis vokiečių vadovybės buvo įvertintas gana tiksliai, didele abvero klaida galima laikyti tai, kad buvo nepakankamai įvertintos SSRS galimybės suformuoti ir apginkluoti naujus sausumos kariuomenės dalinius ir junginius. Iki trečiojo karo mėnesio buvo tikimasi, kad bus suformuota ne daugiau nei 40 Raudonosios Armijos divizijų. Realybėje sovietų vadovybė vien tik 1941 m. vasarą į frontą išsiuntė 324 divizijas (įskaitant iki tol paruoštas 222 divizijas), taigi vokiečių žvalgyba šiuo klausimu reikšmingai klydo. Jau vykdant Vokietijos generalinio štabo "stalo pratybas" paaiškėjo, kad neužteks turimo karių skaičiaus. Ypač sudėtinga situacija buvo su rezervais. Faktiškai Rytų žygį reikėjo laimėti vienu strateginiu karinių pajėgų ešelonu. Štabų pratybų metu nustatyta, kad vokiečių pajėgų nepakaks, jei nepavyks pasiekti lemiamos pergalės linijoje Kijevas-Minskas-Čudo ežeras. Dar viena išvada buvo ta, kad vermachto rezervai sudaro tik 400 tūkst. karių, t. y. gali padengti karių praradimus tik iki rudens.

Per 1941 m. Raudonoji armija prarado 3 mln. karių, vermachtas - iki 850 tūkst.

SSRS nesėkmių operacijos pradžioje priežastys

Sovietų karinės pajėgos karių skaičiumi bei turima technika buvo gausesnės už vokiečių kariuomenę, tačiau karo pradžioje sovietai patyrė didelius nuostolius ir pralaimėjimus. Tarp tai lėmusių priežasčių išskiriamos šios:

  • Vokiečių taikyta Blitzkrieg taktika, nors ir naudota kare Prancūzijoje ir Lenkijoje, tebebuvo nauja ir labai efektyvi.
  • Vokiečių karinė technika nebuvo pati geriausia, sovietų tankai T-34 ir KV-1 prilygo vokiečių Panzer II, Panzer IV ir Stug III modeliams. Kita vertus, iš 19 500 sovietų tankų tik 5 proc. buvo T-34 ir 2 proc. KV-1, kurie buvo neilgaamžiai. Kitiems tankams taip pat reikėjo dažnos techninės priežiūros ir remonto, dėl to per pirmąją karo savaitę apie pusę sovietų tankų išėjo iš rikiuotės net nedalyvaudami mūšiuose.
  • Vokiečių daliniai turėjo galingą aviacijos (Liuftvafės) palaikymą. Tuo tarpu per pirmą karo dieną buvo sunaikinti 1800 sovietų lėktuvų, dauguma jų nepakilę iš oro uostų, antrą dieną jau buvo sunaikinti 2700 sovietų lėktuvų.
  • Vokiečių generolai ir kariai per dvejus karo metus Vakarų Europoje turėjo sukaupę didelę patirtį. Tuo tarpu po Didžiojo valymo sovietų kariuomenėje trūko patyrusių karininkų.

Vokietijos nesėkmių priežastys

Vokietija turėjo galingesnius tankus, didesnę patirtį turinčius generolus ir karius, o per kelis mėnesius, naudodami savo pačių išrasto Žaibo karo metodus, sugebėjo užimti milžinišką SSRS teritoriją, ir beveik pasiekti Maskvą. Tačiau keletas taktinių vokiečių generolų klaidų, prastas oras ir Fiurerio užsispyrimas sužlugdė operaciją.

Daugelis generolų nepalaikė A. Hitlerio sumanymo pulti trim kryptimis – toks puolimas kėlė rimtų aprūpinimo problemų, be to, esant reikalui buvo sunkiau atsiųsti pastiprinimą. Prie nesėkmės prisidėjo ir Fiurerio sprendimas atidėti Maskvos puolimą – visos pajėgos buvo pasiųstos užimti Kijevą.

Vokiečiai, pripratę prie gerų, Fiurerio liepimu, pastatytų kelių ir greitkelių, įsiveržę į SSRS turėjo judėti žvyrkeliais arba dar blogesnės būklės keliais. Tai neleido vokiečiams judėti taip sparčiai, kaip numatyta. Be to, Vermachtui judant link Maskvos prasidėjo stiprių liūčių sezonas, rusų vadinamas „rasputica“ – lietūs pavertė kelius ir laukus purvynu, kuriuose strigo visa vokiečių technika. Pasiekus Maskvą prasidėjo žiema (viena šalčiausių amžiaus žiemų). Vokiečiai, nepripratę prie tokio šalčio, nebuvo aprūpinti tinkama apranga, nes Vokietijos generolai ir A. Hitleris tikėjo, kad karas bus baigtas prieš prasidedant žiemai.

Hitleris ir jo generolai tikėjosi ne tik greitai užimti didžiules europinės Rusijos teritorijas, tačiau buvo tikri, kad sovietų režimas žlugs dėl gyventojų nepasitenkinimo. Nuo pirmųjų karo dienų vokiečių pajėgos sovietų okupuotų Baltijos valstybių, taip pat ir baltarusių bei ukrainiečių, buvo sutinkamos kaip išvaduotojai. Hitleris, remdamasis savo arijų rasės pranašumo teorija nevertino slavų gyventojų palaikymo, rusai ir ukrainiečiai nacių ideologų laikyti pusžmogiais, kurie verti tik eksloatacijos ir lėto išmarinimo badu. Dėl to su okupuotų teritorijų gyventojais buvo elgiamasi brutaliai ir žiauriai. Nuo pirmųjų karo dienų prasidėjo ir specialiųjų Himlerio SS padalinių veikla nukreipta prieš žydus – organizuotos ir vykdytos žydų gyventojų žudynės ir persekiojimas. Dėl tokio elgesio gyventojų požiūris į vokiečius greitai pasikeitė ir nuoširdaus kolaboravimo su vokiečiais atvejų buvo nedaug. Tuo metu Stalinas pakeitė savo retoriką ir kreipėsi į sovietų piliečius vadindamas juos „broliais ir seserimis“, apeliavo į patriotinius rusų tautos jausmus.

Išnašos

  1. World War II." Encyclopædia Britannica. Encyclopædia Britannica Ultimate Reference Suite. Chicago: Encyclopædia Britannica, 2012
  2. М. И. Мельтюхов. Упущенный шанс Сталина. Советский Союз и борьба за Европу: 1939—1941. — М.: Вече, 2000
  3. Pgl. Andreas Hillgruber: Noch einmal: Hitlers Wendung gegen die Sowjetunion 1940. In: Geschichte in Wissenschaft und Unterricht. Ernst Klett Verlag, 33. Jahrgang 1982, S. 217.
  4. Jürgen Förster: Hitlers Entscheidung für den Krieg gegen die Sowjetunion. In: Das Deutsche Reich und der Zweite Weltkrieg Band 4, Stuttgart 1983, S. 8, Fn 38 u. 39.
  5. Nicolaus von Below: Hitlers Adjutant. P. 192.
  6. Helmuth Groscurth: Tagebücher eines Abwehroffiziers 1938–1940, Stuttgart 1970, S. 385 (21. Oktober 1939), S. 414 (23. November 1939)
  7. Kirby, D.G. (1980). Finland in the Twentieth Century: A History and an Interpretation. University of Minnesota Press. ISBN 0-8166-5802-1. P.120.
  8. Roberts, Cynthia (1995). „Planning for War: The Red Army and the Catastrophe of 1941“. Europe-Asia Studies 47 (8). P.30.
  9. Shirer, William (1990). The Rise and Fall of the Third Reich: A History of Nazi Germany. Simon & Schuster. P. 668–669. ISBN 0-671-72868-7.
  10. William L. Shirer, History of the Third Reich, p. 868
  11. Roberts, Geoffrey (2006). Stalin's Wars: From World War to Cold War, 1939–1953. Yale University Press. ISBN 0-300-11204-1. P. 57
  12. Roberts, Geoffrey (2006). Stalin's Wars: From World War to Cold War, 1939–1953. Yale University Press. ISBN 0-300-11204-1. P.57
  13. Weeks, Albert (2002). Stalin’s Other War: Soviet Grand Strategy, 1939–1941. Rowman & Littlefield. ISBN 978-0-7425-2191-9. P.98
  14. Citatos pagal Karl Klee: Das Unternehmen „Seelöwe“. Die geplante Landung in England 1940. Musterschmidt, Göttingen 1958, S. 189.
  15. Gerd R. Ueberschär: Die Entwicklung der deutsch-sowjetischen Beziehungen. In: Der deutsche Angriff auf die Sowjetunion 1941. Primus-Verlag, Darmstadt 1998, S. 11 und Fn. 39–41.
  16. Franz Halder: Kriegstagebuch. Band 1, S. 360 (18. Juni 1940).
  17. Christoph Studt: Das Dritte Reich in Daten. C.H. Beck Verlag, München 2002, ISBN 3-406-47635-X, S. 135.
  18. Žr., pvz., G. Koch, A. Philipp: Handbuch für den Geschichtsunterricht. Quelle & Meyer Verlag, Leipzig ²1921; Heinrich Claß: Deutsche Geschichte (1909) 18. Auflage. 1939, S. 23; Richard Suchenwirth: Deutsche Geschichte: Von der germanischen Vorzeit bis zur Gegenwart. Georg Dollheimer Verlag, Leipzig 1934 (Neuauflagen bis 1942).
  19. slaptai.lt G. Aukštuolis Puolimo planas buvo pavadintas Šventosios Romos imperijos vokiečių karaliaus garbei Archyvuota kopija 2015-06-20 iš Wayback Machine projekto.
  20. www.jewishvirtuallibrary.org World War II:Operation Barbarossa
  21. spartacus-educational.com Operation Barbarossa
  22. mentalfloss.com Operation Barbarossa: The Biggest Military Adventure in History
  23. www.historylearningsite.co.uk Operation Barbarossa
  24. Barbarossa, Operation (22 June 1941) In: Dr.Spencer C. Tucker (ed.) World War II. A Student Encyclopedia. Volume I. P. 175
  25. H. Boog, et al, (German Research Institute for Military history at Potsdam), Germany and the Second World War, Volume IV: The Attack on the Soviet Union. Oxford University Press, New York, 1996. Also, A. Boyd, The Soviet Air Force Since 1918, Macdonald and Jane’s (Publishers) Ltd, London, 1977.
  26. Operation Barbarossa timeline
  27. World War II. (2012). Encyclopædia Britannica. Encyclopædia Britannica Ultimate Reference Suite. Chicago: Encyclopædia Britannica.
  28. Barbarossa, Operation (22 June 1941) In: Dr.Spencer C. Tucker (ed.) World War II. A Student Encyclopedia. Volume I. P. 175
  29. www.history.co.uk Archyvuota kopija 2015-09-18 iš Wayback Machine projekto. Barbarossa
  30. www.operationbarbarossa.net OPERATION BARBAROSSA: A BRIEF MILITARY HISTORY
  31. Operation Barbarossa Encyclopeadia Britannica
  32. Robertas Petrauskas. Barbarosa. Antrasis pasaulinis karas Europoje. Vilnius, 2018. P.7.
  33. Stolfi, RHS: "Barbarossa Revisited: A Critical Reappraisal of the Opening Stages of the Russo-German Campaign (June-December 1941). " Journal of Modern History 54: 1 (1982)

Nuorodos

Vikiteka: Barbarosos operacija – vaizdinė ir garsinė medžiaga
Puslapis Vikišaltiniuose:
Fiurerio direktyva nr. 21

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 08 Lie, 2025 / 04:53

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Barbarosos operacija, Kas yra Barbarosos operacija? Ką reiškia Barbarosos operacija?

Kitos reiksmes Barbarosa reiksmes Operacija Barbarosa Priklauso Antrojo pasaulinio karo Rytu FrontasData 1941 m birzelio 22 d gruodzio 5 d Vieta Europine SSRS dalis dabartine Baltarusija Ukraina Moldova Vakarine Rusija Lietuva Latvija ir EstijaRezultatas Per trumpa laika Vokietija uzeme didele Sovietu Sajungos teritorijos dalį taciau karo uzbaigti kaip planuota nepavyko puolimas sovietu buvo sustabdytas 1941 m gruodzio men Konflikto salys Treciasis reichas Rumunija Suomija Italija Vengrija Slovakija Sovietu SajungaVadovai ir kariniai vadaiAdolfas Hitleris Walther von Brauchitsch Hermann Goring Fedor von Bock Gerd von Rundstedt Wilhelm von Leeb Ion Antonescu C G E Mannerheim Josifas Stalinas Georgijus Zukovas Dmitrijus Pavlovas susaudytas PajegosVokietijos pajegos operacijos pradzioje 3 000 000 kariu 3 000 tanku 2 500 lektuvu 7 000 artilerijos pabuklu Vokietijos sajungininku pajegos 487 900 kariu Suomijos pajegos 470 000 kariu 402 tankai 964 lektuvai 6673 artilerijos pabuklai ir minosvaidziai 2 743 000 kariu pradzioje 4 200 000 pabaigoje 20 000 tanku 25 000 lektuvuNuostoliaiPer 1 000 000 kariu Per 5 000 000 zuvusiuju is kuriu 3 800 000 kariu Operacija Barbarosa vok Unternehmen Barbarossa rus Operaciya Barbarossa 1941 m birzelio 22 d pradetos nacistines Vokietijos karines invazijos į Sovietu Sajunga nuo kurios prasidejo Vokietijos SSRS karas kodinis pavadinimas Operacijos metu per visa 2 900 km ilgio siena į Sovietu Sajunga įsiverze apie 4 milijonus Asies valstybiu kariu Vokietijos puolimas uzklupo Sovietu Sajunga nepasiruosusia per trumpa laika Vokietijos kariuomene uzeme dideles teritorijas o sovietu kariuomene patyre didelius nuostolius Nepaisant siu pasiekimu vokieciu planai uzbaigti kara iki ziemos nepavyko 1941 m ziema sovietai kontratakavo ir sustabde vokieciu verzimasi Maskvos musyje kurį galima laikyti operacijos pabaiga Prasidejo ilgas sekinamasis karas kuriam Vokietija nebuvo pasiruosusi Nepaisant to nacionalsocialistinis rezimas tese kara iki besalygiskos kapituliacijos 1945 m geguzes 8 d PriesistoreA Hitlerio Rytu programa Adolfas Hitleris bolsevizmo sunaikinima svarbiausiu nacionalsocializmo uzsienio politikos tikslu paskelbe dar 1925 m savo knygoje Mano kova Tai jis grinde neisvengiama pasauline kova tarp ariju rases ir pasaulio zydijos kurios ekstremaliausia valdymo forma esas bolsevizmas Del to apie sajunga su Sovietu Sajunga negalejo buti ne kalbos Politiskai neprasminga esa butu ir apsiriboti per Pirmajį pasaulinį kara prarastu teritoriju atkariavimu Vokieciu tautai turejo buti suteiktas pakankamas pagrindas ir zemes kurios uztikrintu jos ekonomine nepriklausomybe didziojoje kontinentines Europos erdveje Tu zemiu reikejo ieskoti visu pirma Rusijoje ir jos pavergtose pasienio valstybese Vietoje amzinojo vokieciu zygio į Europos Vakarus ir Pietus zvilgsnis turejo buti nukreiptas į Rytus A Hitleris kritikavo Vokietijos imperijos elita del nesugebejimo sudaryti aiskia sajunga nei su Britanija nei su Rusija ir taip įvelus Vokietija į kara dviem frontais kurio nebuvo įmanoma laimeti Jis dare prielaida kad Didzioji Britanija susitaikys su tuo kad Vokietija uzkariaus Prancuzija ir parems Vokietija kare su Sovietu Sajunga Taigi karas su Rusija turejo vykti po to kai bus uzkariauta Prancuzija sudaryta sajunga su Didziaja Britanija bei uzsitikrintas uznugaris Vakaruose 1928 m savo Antrojoje knygoje Hitleris pakartojo kad sajunga su Rusija neturi prasmes kadangi Vokietija savo ilgalaikį Lebensraum gyvenamaja erdve galejo rasti tik Rytuose Zydai esa suzlugdysia Sovietu Sajunga ir taip palengvins vienintelio galimo vokieciu uzsienio politikos tikslo įgyvendinima t y gyvenamosios erdves rytuose uzkariavima Siam uzkariaujamajam karui turejo buti sutelktos visos Vokietijos jegos Rytuose gyvenancios puszmogiu Untermensch slavu zydu cigonu ir kitos etnines ir rasines grupes turejo buti istremtos sunaikintos arba pavergtos o teritorijos kolonizuotos vokieciu Teritoriju rytuose uzkariavima savo siekiu Hitleris skelbe ir atejes į valdzia 1933 m Rasinei Rytu programai realizuoti buvo pajungta visa A Hitlerio politine ir karine strategija Pagal ja pirma reikejo įsitvirtinti Vokietijoje po to įsigaleti Rytu Europoje ir tapti viena is pasaulio galybiu salia JAV Jungtines Karalystes ir Japonijos o tam reikejo nugaleti Prancuzija ir Sovietu Sajunga Nuo 1937 m A Hitleris jau buvo pasiruoses pradeti kara su Prancuzija ir Jungtine Karalyste kad galetu įgyvendinti savo ekspansija į Rytus nors jis taip pat sieke isvengti karo dviem frontais kaip per Pirmajį pasaulinį kara A Hitleris tikejosi nugaleti Jungtine Karalyste ir tada pradeti kara su Sovietu Sajunga 1939 m rugpjucio 23 d pakto su sovietais sudaryma Hitleris laike trumpalaiku taktiniu manevru pries kara su Lenkija ir jos sajungininkemis Prancuzija ir Jungtine Karalyste ka jis aiskiai isdeste vermachto vadovybei Lenkija taip pat esanti tik pasiruosimo aikstele busimajam Vokietijos zygiui į rytus Pasak Nicolaus von Below 1939 m rugpjucio 31 d karo su Lenkija isvakarese savo rate Hitleris aiskino kad jo pasiulymai Lenkijai iki 1939 m kovo men kuriais jai siulytas jaunesniojo partnerio priklausomos satelitines valstybes statusas kovoje su Rusija buvo nuosirdus Esa jo uzsienio politikos uzdaviniu liko bolsevizmo sutriuskinimas Visos kitos kovos tarnavo vieninteliam tikslui susidurimo su bolsevizmu uznugariui uztikrinti 1939 m spalio 9 d Hitleris zygio pries Prancuzija butinybe armijos vadovybei aiskino tuo kad galima kliautis tik karine jega o ne tuo kad Rusija laikysis sudarytu sutarciu 1939 m lapkricio 23 d armijos vadovybei jis pareiske kad Rusija ir ateityje lieka pavojinga taciau pries ja galima stoti tik susitvarkius Vakaruose Sutarciu laikomasi esa tik tol kol jos yra naudingos sutarciu salims Zygis į Vakarus turejo įvykti 1940 m pavasarį tam kad po to pajegas butu galima panaudoti didelei operacijai Rytuose pries Rusija Vokietijos Sovietu Sajungos santykiai 1939 41 m Vokieciu ir sovietu karininkai spaudzia rankas Lenkijos puolimo pabaigoje 1939 m rugpjucio 23 d Vokietija ir Sovietu Sajunga Maskvoje sudare nepuolimo sutartį kuri zinoma kaip Molotovo Ribentropo paktas Sutarties slaptieji protokolai numate įtakos sferu pasiskirstyma Rytu Europoje buvo numatytas Lenkijos padalinimas tarp sovietu ir Vokietijos taip pat sovietu įtakos sferon pateko Baltijos valstybes ir Suomija Nepuolimo sutarties sudarymas nustebino kitas valstybes nes valstybes atrode besilaikancios nesuderinamu ideologiju ir priesiskos viena kitai Nepaisant to po pakto sudarymo Vokietija ir Sovietu Sajunga stiprius diplomatinius rysius islaike beveik dvejus metus ir vyste ekonominius santykius 1940 m sios valstybes sudare prekybine sutartį pagal kuria sovietams buvo tiekiama vokieciu karine įranga mainais į zaliavas bei maisto produktus pvz grudus nafta ir taip padejo Vokietijai apeiti britu vykdoma Vokietijos blokada Netrukus po pakto sudarymo 1939 m rugsejo 1 d Vokietija uzpuole Lenkija rugsejo 3 d Vokietijai kara paskelbe Jungtine Karalyste ir Prancuzija o rugsejo 18 d Lenkijos puolima is rytu pradejo Sovietu Sajunga Sovietu Sajungai aneksavus rytine Lenkijos dalį tarp Vokietijos ir Sovietu Sajungos atsirado bendra siena Nors isoriskai saliu santykiai buvo draugiski abi puses viena kitos intencijas vertino įtariai Sovietu Sajunga neatmete karo su Vokietija galimybes ir po Lenkijos sutriuskinimo eme statyti gynybinius įrenginius palei visa Sovietu Sajungos Vokietijos siena vadinamaja Molotovo linija 1939 m rugsejo 30 d Sovietu Sajunga uzpuole Suomija ir perzengdama Molotovo Ribentropo pakto susitarimus 1940 m priverte Rumunija atiduoti ne tik Besarabija bet ir siaurine Bukovinos dalį Bijodamas prarasti Rumunijos naftos tiekima A Hitleris priverte Rumunija perduoti Vengrijai siaurine Transilvanijos dalį 1940 m rugpjucio 30 d Vienos sutartis o Bulgarijai Dobrudza 1940 m rugsejo 7 d Krajovos sutartis 1940 m Vokietija uzeme Danija ir Norvegija Prancuzijos kampanijos metu Vokietija taip pat uzeme Nyderlandus Liuksemburga ir Belgija bei didele dalį Prancuzijos Vokietijai pradejus kara su Prancuzija Sovietu Sajunga 1940 m birzelio menesį okupavo Baltijos valstybes Del siu veiksmu Treciasis Reichas ir Sovietu Sajunga eme kaltinti viena kita nesilaikant Molotovo Ribentropo pakto treciojo straipsnio pagal kurį buvo numatytos konsultacijos pries imantis kariniu ir politiniu iniciatyvu Vokietija kaltino sovietus kad sie apie Baltijos valstybiu aneksija pranese tik po fakto o Sovietu Sajunga tuo paciu kaltinio Vokietija del jos Rumunijai ir Vengrijai primestu sutarciu Vokietijai su Japonija ir Italija sudarius Trisalį pakta Vokietija pradejo derybas del galimo sovietu prisijungimo prie sio pakto Po dvieju dienu derybu Berlyne 1940 m lapkricio 12 14 d Vokietija pateike rastiska pasiulyma Sovietu Sajungai prisijungti prie Asies 1940 m lapkricio 25 d Sovietu Sajunga pateike kontrpasiulyma pagal kurį ji butu prisijungusi prie pakto jei Vokietija butu sutikusi nesikisti į sovietu įtakos sfera bet Vokietija į sį pasiulyma neatsake Sovietai taip pat sieke daugiau įtakos Balkanams ir pritare 1941 m kovo 27 d perversmui Jugoslavijoje Sovietu ir Treciojo Reicho interesams susidurus Rytu Europoje konfliktas daresi labiau tiketinas nors salys dar 1941 m sausio men pasirase sienu ir prekybos sutartį kuria buvo isspresti keletas iki tol nesuderintu klausimu Dalis istoriku mano kad sovietu lyderis J Stalinas nors rode draugiskumo Hitleriui zenklus nenorejo islaikyti sajungos su Vokietija Vietoje to jis planavo savo kampanija pries Vokietija ir likusia Europa Operacijos planavimasDirektyva Nr 21 Apie Sovietu Sajungos uzpuolima A Hitleris pradejo svarstyti nuo 1940 m birzelio 1940 m birzelio 2 d Hitleris pareiske tebevykstancios Vakaru kampanijos vadui Gerd von Rundstedt kad po taikos su Londonu jis galiausiai tures laisvas rankas savo didelei ir tikrajai uzduociai susidurimui su bolsevizmu Tik jis dar nezinas kaip vokieciams pasakyti kad karas tesiasi Laimejes kara su Prancuzija Hitleris tikejosi pasiekti susitarima su Jungtine Karalyste ir vel eme galvoti apie Rytu kara ka patvirtina aukstu nacionalsocialistu ir vermachto karininku dienorasciai Nuo 1940 birzelio 18 d Auksciausioji sausumos kariuomenes vadovybe OKH planavo sumazinti kariuomene nuo 165 iki 120 diviziju taip atlaisvinant darbo jega karo pramonei Karinis laivynas ir luftvafe turejo testi kara prie Jungtine Karalyste kuri tebekariavo ir po svarbiausios sajungininkes Prancuzijos kapituliacijos birzelio 25 d 1940 m liepos 13 d Hitleris įsake demobilizuoti 35 divizijas Tos pacios dienos laiske Benito Mussolini jis rase kad tai nereiskia kad atsisakoma tolimesnio karo planu nes demobilizuotos pajegos gali buti vel mobilizuotos per 48 valandas 1940 m liepos 16 d Hitleris įsake ruostis įsiverzimui į Anglija pagal kariniu juru pajegu planus operacija Juru liutas Liepos 19 d Hitleris kreipesi į britu vyriausybe siulydamas pripazinti Europos perdalinima ir baigti kara Liepos 22 d britu uzsienio reikalu ministras lordas Halifax atmete Hiterio pasiulyma Liepos 21 d vyriausiems kariuomenes vadams Hitleris paaiskino kad Anglija tesia kara su Vokietija tikedamasi sudaryti sajunga su Rusija ir JAV Del to armijos vadovybei reikia uzsiimti Rusijos problema ir tam mintyse nusiteikti Įkveptas pergaliu Lenkijoje ir ypac Prancuzijoje A Hitleris eme manyti kad karo dviem frontais rizika nebera tokia didele nes britai nekelia tiesiogines gresmes ir bus priversti ieskoti taikos kai bus sutriuskinta Sovietu Sajunga Auksciausiajai Vermachto vadovybei taigi ir A Hitleriui nebuvo zinomas tikslus sovietu kariuomenes diviziju tanku ir lektuvu skaicius A Hitleris tikejosi nesunkiai ir greitai nugaleti Sovietu Sajunga kuria laike atsilikusia po didziuju valymu sunaikinusia didziaja dalį savo karininkijos tarp ju vokieciu skaiciavimu buvo 90 proc generolu ir 80 proc pulkininku Sį įsitikinima sustiprino prastas sovietu kariuomenes pasirodymas Ziemos kare kur Raudonoji armija patyre didelius zmogiskuosius ir materialinius nuostolius nors kovojo su mazesne ir techniskai menkiau aprupinta suomiu kariuomene Vokieciai taip pat tikejosi kad juos rems sovietu okupuotu Baltijos valstybiu gyventojai ir kitos grupes ukrainieciai baltarusiai vokieciu kolonistai 1940 m liepos 31 d Hitleris savo sprendima del karo su Sovietu Sajunga issake Vyriausiajai vermachto vadovybei Nuo 1940 m liepos Vyriausioji vermachto vadovybe OKW Vyriausioji sausumos kariuomenes vadovybe OKH ir Vyriausioji karinio juru laivyno vadovybe OKM pradejo rengti riboto karo pries Sovietu Sajunga planus kurie vadinti Rytu operacijos studija OKW Rytu operacijos planu OKH ir Apmastymai apie Rusija OKM bei kodiniu pavadinimu Fritz Sios studijos iki 1940 m gruodzio 5 d buvo apjungtos ir pateiktos Hitleriui Nuo tada bendras planas turejo kodinį pavadinima Otto Planas buvo pavadintas Sventosios Romos imperijos imperatoriaus Otono I vardu kuris populiariose Veimaro respublikos istorinese knygose buvo laikomas pavyzdiniu valdovu del savo nuopelnu vokiskumui kolonizacines politikos ir uzkariautu Rytu Europos krastu suvokietinimo Remdamiesi siuo istoriniu vaizdiniu nacionalsocialistai savo uzkariaujamaja politika suprato kaip nepavykusiu Otonu planu pavergti slavus ir issiplesti į Rytu Europa pratesima Kodinis pavadinimas Otto minimas jau 1940 m liepos 25 d Vyriausiosio vermachto vadovybes įsakyme kuriame kalba eina apie gelezinkeliu ir plentu tiesima okupuotoje Lenkijoje kad butu galima greiciau permesti kariuomene ir technika prie rytines sienos Tai istorikai laiko vienu pirmuju pasiruosimo karui su Sovietu Sajunga zenklu Galutinai del puolimo apsispresta 1940 m gruodzio menesį po nesekmingo Britanijos musio Barbarosos planas Fall Barbarossa pavadintas Sventosios Romos imperijos vokieciu karaliaus ir imperatoriaus Frydricho I Barbarosos garbei buvo patvirtintas 1940 m gruodzio 18 d fiurerio direktyva Nr 21 Tik nuo 1941 m sausio 18 d planuojamas puolimas pradetas vadinti ir Barbarosos operacija Unternehmen Barbarossa Direktyvoje Nr 21 apibrezti pagrindiniai operacijos tikslai Numatyti du pagrindiniai puolimo frontai kuriuos skyre Pripetes pelkes Siaurineje dalyje buvo numatytas dvieju armiju grupiu puolimas Vienos armiju grupes tikslas buvo Leningradas po to pasukant link Maskvos Kita armiju grupe turejo sutriuskinti sovietu pajegas Baltarusijoje Pieciau Pripetes pelkiu veikianti armiju grupe turejo uzimti Kijeva ir Donieco baseina Pagal Hitlerio plana pagrindines sovietu pajegos turejo buti apsuptos greitai judanciu sarvuotosios technikos daliniu ir sunaikintos netoli sienos o tada uzimti svarbiausi politiniai ir ekonominiai centrai Taip turejo buti uzkirstas kelias tradicinei Rusijos gynybinei taktikai pagrindinems sovietu pajegoms trauktis vengiant kovos ir naudoti isdegintos zemes taktika Tarp A Hitlerio ir armijos vadovybes isliko skirtumu vertinant prioritetus A Hitleris auksciau kele politinius ir ekonominius tikslus pvz kuo greiciau susijungti su suomiu pajegomis ir uzimti Ukrainos zemes ukio regiona pietuose tuo tarpu armijos vadovybe sieke kuo greiciau sunaikinti sovietu karines galios ir komunikaciju centra Maskvoje Galutiniame variante pagal Barbarosos plana į Sovietu Sajunga turejo įsiverzti trys armiju grupes Armiju grupe Siaure sudaryta is 31 divizijos is Rytu Prusijos turejo pulti Pabaltijo ir Leningrado kryptimi Suomija mazdaug po triju savaiciu nuo karo pradzios turejo pulti Karelijoje su 14 diviziju Armiju grupe Centras sudaryta is 57 diviziju turejo pulti per Baltarusija link Smolensko ir Maskvos Ji taip pat turejo palaikyti kitas dvi armiju grupes Armiju grupe Pietus sudaryta is 46 diviziju buvo padalinta į dvi dalis Stipresne ir techniskai geriau aprupinta siaurine dalis turejo pulti link Dniepro ir Kijevo Pietine dalis kurioje buvo 6 vokieciu divizijos ir apie 200 000 Rumunijos kariu remiamu vengru ir slovaku turejo liepos 1 d įsiverzti į Sovietu Sajunga is Rumunijos Turejo buti uzimta Odesa ir kiti svarbus pramoniniai centrai Charkovas Dnepropetrovskas ir Doneckas Galutiniais tikslais buvo Sevastopolis Kryme Rostovas prie Dono ir Stalingradas prie Volgos Galutiniu kampanijos tikslu buvo iki ziemos uzimti Sovietu Sajungos teritorija nuo Leningrado iki Volgos deltos Iki to laiko Raudonoji armija turejo buti visiskai sutriuskinta nes okupacines pajegos butu negalejusios islaikyti tokio plataus keliu tukstanciu kilometru fronto Naujasis planas numate rasinį naikinamajį kara zydisko bolsevizmo sugriovimui turejo buti uzkariauta visa europine Sovietu Sajungos dalis politine ir karine vadovybe iszudyta o didele civiliu gyventoju dalis turejo buti sunaikinta ir pavergta Planuota kad daugybe karo belaisviu ir civiliu mirs badu o pagal generalinį plana Rytai po uzkariavimo turejo sekti didelio masto deportacijos taip sudarant salygas uzimtu teritoriju germanizavimui Is pradziu kara planuota pradeti 1941 m geguzes 15 d taciau del Musolinio intervencijos į Britu Somalį ir ypac del jo pradeto karo su Graikija 1940 m ziema operacijos pradzia buvo atideta nes Hitleris buvo priverstas įsitraukti į kara su Graikija Veliau atsakydamas į karinį perversma Jugoslavijoje kuris nuverte Trisalį pakta pasirasiusia provokiska vyriausybe Hitleris įsake uzpulti Jugoslavija Įsiverzimas į Graikija ir Jugoslavija atidejo Barbarosos operacijos pradzia keturiomis savaitemis Pasiruosimas karuiRuosdamasi karui Vokietija sutelke apie 3 2 mln kariu salia Sovietu Sajungos sienos taip pat apie milijona sajunginiu ir sateliniu saliu kariu Puolime taip pat turejo dalyvauti Slovakija ir Rumunija Siaureje į puolima turejo įsijungti Suomija Fiureriui patvirtinus operacijos plana į SSRS oro erdve eme daznai įskristi vokieciu lektuvai 1941 balandzio 15 d vokieciu lektuvas Junkers Ju 86 įskrides į SSRS oro erdve buvo pastebetas ir numustas rusu naikintuvu Lektuvo pilotai issoko su parasiutais o nusileide buvo sulaikyti ir apklausti Jie aiskino jog pasiklydo skrisdami į Krokuva kuri buvo okupuota vokieciu Taciau tokia versija buvo sunku patiketi nes lektuvas buvo numustas skrendantis uz 200 km nuo Krokuvos giliai SSRS viduje Is tikruju pilotai tarnavo vokieciu dalinyje vardu Rowel kurio pilotai slapta fotografavo ir rinko informacija apie SSRS pajegumus pasienyje taip palengvindami pasiruosima vokieciu įsiverzimui Prie ju prisidejo dar daugybe zvalgu ir agentu be perstojo tyrineje vietoves rinke kita svarbia informacija Vokietijos kariuomenes judejimas ir zvalgybine veikla nebuvo nepastebeti sovietu zvalgybos Birzelio 21 d V Molotovas issikviete Vokietijos ambasadoriu von Schulenburg kuriam skundesi sovietu oro erdves pazeidinejimais vykdomais vokieciu is viso tokiu nuo balandzio men fiksuota 180 Sovietu vadovybei apie planuojama puolima pranese taip pat ir britu bei JAV zvalgybos Dar gerokai pries įsiverzima SSRS agentas Ricardas Zorge pranese jog Vokietija telkia gausias pajegas netoli SSRS sienos Paskutinis jo pranesimas apie gresiancia ataka buvo issiustas 1941 geguzes 30 d likus maziau nei menesiui iki Vermachto įsiverzimo Stalinas visa tai ignoravo Jis net laike visus Zorges pranesimus specialiame segtuve pavadintame Pavojinga ir abejotina informacija Britu pranesimus apie gresiantį kara J Stalinas laike desperatiskomis V Cercilio pastangomis įtraukti sovietus į kara su Vokietija sajungininku puseje Jis nenorejo tiketi kad vokieciai taip greitai sulauzys Molotovo Ribentropo pakta Negana to jis be perstojo į Vakarus naciams siunte grudus nikelį nafta ir kitas karui testi butinas medziagas Nors ir tikedamasis konflikto su Vokietija Stalinas mane kad Vokietija nesirys kovoti dviem frontais ir Sovietu Sajungos nepuls tol kol nebus nugaleta Jungtine Karalyste Pagal Stalino skaiciavimus tai negalejo įvykį kaip iki 1942 m vasaros Situacija 1941 m birzelio menEuropa pries prasidedant Barbarosos operacijai Pilkai nuspalvinta Vokietija jos okupuotos teritorijos ir sajungininkai 1941 m pavasarį sekme buvo Asies puseje Prancuzija buvo nugaleta per kelias savaites taip pat buvo sumustos ekspedicines britu pajegos Iki 1941 m birzelio Treciasis Reichas uzkariavo Belgija Bohemija ir Moravija Danija didele Prancuzijos dalį isskyrus Visi rezimo kontroliuojama dalį Graikija Nyderlandus Liuksemburga Norvegija Lenkija isskyrus sovietams atitekusia dalį ir Jugoslavija isskyrus padalintas Bosnijos Kroatijos ir Slovenijos dalis Rytu Europoje Vokietijos sajungininkemis tapo Bulgarija Suomija Vengrija Slovakija ir Rumunija Nepaisant to ruosiantis Sovietu Sajungos puolimui liko neissprestos ir rimtos karines bei politines problemos Vakaruose Vokietijai nepavyko nugaleti Britanijos imperijos Operacija Juru liutas Vokietijos įsiverzimo į Britanija planas buvo atidetas neribotam laikui bombardavimu kampanija Musis del Britanijos zlugo o povandeninio karo priemonemis britu įveikti taip pat nepavyko JAV atsisake savo neutralumo nors į kara ir neįsitrauke Po Prancuzijos pralaimejimo JAV pradejo pirmaja mobilizacija taikos metu per savo istorija ir zenkliai padidino karinį biudzeta 1941 m sovietu kariuomene buvo gerokai gausesne uz Vokietijos taip pat ji turejo daugiau tanku artilerijos ir lektuvu Nors Vokietijos kariuomene galejo buti didesne uz Sovietu Sajungos vakariniuose regionuose disluokuotus kariuomenes garnizonus taciau bendras sovietu kariu skaicius buvo didesnis nei tas kurį galejo mobiliuoti Vokietija ir jos sajungininkai 1941 m birzelį Raudonoji armija galejo mobilizuoti beveik 5 mln kariu taciau tam reikejo pajegas permesti is Sibiro Vidurines Azijos ir Rusijos Tolimuju Rytu kur jos buvo laikomos gynybai nuo Japonijos Didziausiu sovietu trukumu buvo jos vadovybes taktinis nepasiruosimas Vokietijos puolimui karininku trukumas ir vadovavimo nelankstumas Po didziuju valymu 1937 m Stalinas sustiprino savo pozicijas Sovietu Sajungoje taciau buvo įkalinti ir nuzudyti tukstanciai Raudonosios armijos karininku tarp ju ir gabus generolai tokie kaip M Tuchacevskis Ju vietas uzeme jauni ir nepatyre karininkai kurie po Didziuju valymu stengesi nerodyti iniciatyvos kad neatkreiptu į save demesio Be to skiriant naujus kariuomenes vadus svarbesniu kriterijumi buvo politinis lojalumas o ne kompetencija Karo veiksmaiĮsiverzimas Vokieciu kariai perzengia sovietu sienaRytu frontas 1941 m birzelio 22 d rugpjucio 25 d 1941 m birzelio 22 d pirmosiomis valandomis sovietu ambasadorius Berlyne V Dekanozovas telefonu buvo iskviestas į J Ribentropo uzsienio reikalu ministerija kur oficialios ceremonijos metu dalyvaujant kitiems diplomatams ir Vokietijos pareigunams buvo pranesta apie karo Sovietu Sajungai paskelbima Po to kartu su kitais diplomatais V Dekanozovas buvo internuotas ir issiustas į Sovietu Sajunga Tuo paciu metu apie karo paskelbima Sovietu Sajungos uzsienio reikalu komisarui V Molotovui pranese Vokietijos ambsadorius Maskvoje Puolimas prasidejo 1941 m birzelio 22 d 3 15 valanda ryto 20 000 artilerijos pabuklu apsaude sovietu pozicijas o aviacija tuo pat metu atakavo sovietu oro pajegas Puolimui Vokietija skyre 150 diviziju su daugiau kaip 3 000 000 kariu tarp ju 19 tanku diviziju su 3 000 tanku taip pat 7 000 artilerijos pabuklu ir 2 500 lektuvu Is sovietu puses Rytu fronte buvo 132 divizijos Sovietai turejo didelį kiekį sarvuotosios technikos taciau tik 1475 modernius tankus T 34 ir KV 1 Vokieciu pajegos buvo suskirstytos į tris armiju grupes Armiju grupe Siaure vadovaujama marsalo V fon Lebo puole is Rytu Prusijos 20 diviziju Armiju grupe Centras vadovaujama marsalo F fon Boko puole is siaurines Lenkijos 51 divizija Armiju grupe Pietus vadovaujama marsalo G fon Rundsteto puole is pietu Lenkijos ir Rumunijos 40 vokieciu diviziju 14 rumunu diviziju vengru korpusas Pirmoji puolimo dalis 1941 m birzelio spalio men Is pradziu kaip ir planuota sovietu karinis pasipriesinimas buvo suzlugdytas Birzelio 24 d Hitleris perkele savo staba is Berlyno į Rytprusius Vokietijos kariuomene jau buvo pasistumejusi 160 km į Sovietu Sajungos teritorija Birzelio 22 d vakare Sovietu Sajungai kara paskelbe Italija ir Rumunija birzelio 26 d Suomija ir Slovakija birzelio 27 d Vengrija Toks staigus plataus masto puolimas uzklupo Sovietu Sajunga visiskai nepasiruosusia kariu truko visose gynybos grandyse o karo pradzioje keturiems Raudonosios Armijos kariams vidutiniskai tekdavo vos vienas ginklas Del tokios prastos kariuomenes parengties bei SSRS generolu negebejimo greitai priimti svarbius sprendimus Raudonosios Armijos daliniai buvo priversti nuolat atsitraukti Daug tiltu per Vakarinį Buga Pietinį Buga Nemuna Dauguva vokieciu buvo uzimti sveiki ir tai leido islaikyti puolimo tempa Vienintelis netiketumas privertes juos kiek suletinti tempa buvo prasti SSRS keliai Nelaukdama Vokietijos puolimo sovietu kariniu oro pajegu vadovybe vakarinese bazese laike didelį skaiciu lektuvu nors nebuvo sukurta tinkama komunikacijos sistema kuri butu leidusi isankstinį perspejima apie puolima del to sovietu oro bazes buvo lengvas taikinys vokieciu bombonesiams Didzioji dalis aviacijos buvo sunaikinta ant zemes per pirmaja puolimo diena liuftvafe sunaikino 1811 lektuvu taip pat numusta oro musiuose del to po keturiu karo dienu sovietai beturejo tik puse savo prieskarines aviacijos Koordinacija tarp sausumos ir oro pajegu leido vokieciams greitai nugaleti netiketo puolimo uzkluptus sovietu dalinius Tuo tarpu Raudonosios armijos vadai bijodami aresto ir bausmes del įsakymu nesitraukti nevykdymo netaike adekvaciu situacijai gynybiniu priemoniu Tai paaiskina kodel per pirmas kovu savaites sovietu armijos nesunkiai buvo vokieciu apsuptos Istisi daliniai pasidave į nelaisve nors kai kurios apsuptos sovietu kariu grupes priesinosi iki buvo sunaikintos Bresto tvirtove ant Lenkijos sienos buvo planuota uzimti per kelias valandas taciau jos gynejai priesinosi istisa menesį Centras Minsko katile į nelaisve pateke sovietu kariai Guderiano tanku grupe per birzelio 27 d pasieke Minska kur susitiko is kito flango puolusia Hoth o tanku grupe Apsuptyje atsidure sovietu pajegos Baltstogeje Naugarduke ir Volkovyske taciau Centro armiju grupei vadovavusio Bock o pestininkai nespejo su technika ir nesugebejo visiskai izoliuoti sovietu pajegu siame rajone Apie 300 000 sovietu kariu pateko į nelaisve taciau didele sovietu pajegu dalis sugebejo atsitraukti Tik liepos 3 d Stalinas nutrauke tyla viesai per Maskvos radija pasmerkdamas nepuolimo pakta sulauziusia Vokietija ir paragines sovietu piliecius kovoti Iki to laiko vokieciai uzeme Minska o sovietu nuostoliai sieke 2 585 tankus 1449 pabuklus ir 12 15 diviziju Liepos 6 d armiju grupes Centras pajegos pasieke Dnepra kur susidure su didesniu sovietu pasipriesinimu Liepos 9 d visi vokieciu apsupti sovietu daliniai pasidave ir sunaikintu sovietu diviziju skaicius pasieke 40 vokieciu kariuomene uzeme Vitebska Prusu kilmes vokieciu generolo Guderiano israstas Zaibo karas vok Blitzkrieg puikiai pasiteisines kampanijoje pries Prancuzija o pirmaisiais menesiais vykdant operacija Barbarosa dar karta puikiai pasiteisino per maziau kaip menesį iki 1941 m liepos 15 d vokieciu kariuomene uzeme Smolenska paskutinį didelį miesta pries Maskva Pietus Liepos 11 d vokieciu avangardas jau buvo 16 km nuo Kijevo Per menesį vokieciu rankose atsidure Baltarusija ir Baltijos salys taciau pietuose tik rugpjucio menesį buvo pasiektas Dniepras Del to rugsejo men Hitleris nurode daliai armiju grupes Centras pajegu pasukti į pietus Kijevo musyje spalio men buvo apsupta ir į nelaisve paimta didziausia sovietu kariu grupe daugiau nei 400 000 is viso sovietai zuvusiais ir patekusiais į nelaisve neteko 500 000 kariu ir uzdengtas pietinis Centro armiju grupes flangas taciau buvo atidetas sovietu sostines puolimas Siaure Operacijos Lietuvoje nuo 22 06 iki 29 06 Armiju grupe Siaure į Sovietu Sajunga įsiverze is Rytu Prusijos Manstein o 56 asis sarvuotasis korpusas birzelio 22 d puole link Dubysos kur uzeme tilta prie Ariogalos Birzelio 26 d Manstein o savuotoji technika pasieke Daugpilį Leningrado pakrascius Armiju grupe Siaure pasieke 1941 m rugpjucio men Hitlerio manymu Leningrado uzemimas grese dideliais nuostoliais todel buvo nuspresta miesta apsiausti ir priversti pasiduoti is bado Taip prasidejo Leningrado blokada kurios metu nuo bado salcio karines padeties ir apsaudymu zuvo daugiau nei 2 mln zmoniu Miestas buvo ginamas iki 1944 m sausio kai vokieciu pajegos buvo atblokstos Murmansko operacija Sidabrines lapes operacijos planas Birzelio 29 d Norvegijos korpusas vadovaujamas generolo Eduard Dietl remiamas Suomijos pajegu pradejo operacija Sidabrine lape vok Unternehmen Silberfuchs kurios tikslas buvo uzimti Murmanska Barenco juros pakranteje Murmansko uostas buvo vienintelis sovietu neuzsalantis uostas siaureje galejes priimti didelius kroviniu kiekius Su Leningradu ir Maskva jį junge Kirovo gelezinkelis Operacija buvo sudetinga del to kad arktineje tundroje be zymesnes augalijos gyventoju ir keliu israizytoje pelkiu ezeru ir upeliu nebuvo galimybes vykdyti greita puolima bei tinkamai aprupinti puolancias pajegas Generolas Dietl is pradziu priestaravo kad butu zymiai greiciau ir efektyviau nutraukti susisiekima 1400 km ilgio gelezinkeliu kur nors pieciau taciau Hitleris nurode pulti miesta Sovietu pasienio gynybos pajegos buvo nedideles taciau kovesi iki paskutinio zmogaus Del to kad nebuvo naudojama aviacija bei del sovietu artilerijos apsaudymu ir kontrataku Dietl o pajegos liepos 17 d įveike 55 km buvo priverstos pereiti į gynyba Rugsejo 8 ir 19 d vokieciai bande pulti antra ir trecia karta taciau po nedideles pirmines sekmes vel buvo priversti atsitraukti į vakarinį upes kranta Rugsejo 23 d iskrito pirmasis sniegas ir spalio 8 d vokieciai dar karta nesekmingai atakavo o lapkricio 7 d sovietai bande nesekmingai kontratakuoti Antra sovietu kontrataka su zymiai didesnemis pajegomis prasidejo gruodzio 21 d taciau taip pat baigesi nesekme Tokia situacija cia isliko iki 1944 m rugsejo 19 d kai is karo pasitrauke Suomija ir vokieciu pajegos atsitrauke į Norvegija Nepavykus uzimti Murmansko sajungininkai per jį viso karo metu tieke karine pagalba sovietams Antroji operacijos faze ir pabaiga Kuo toliau į SSRS giluma Vermachtas zygiavo tuo daugiau problemu iskildavo frontas taip issiplete ir nutolo nuo Vokietijos kad dalinius tapo vis sunkiau aprupinti amunicija maistu ar medikamentais Pasipriesinimas taip pat nuolat didejo Iki rudens buvo uzimtas Kijevas ir apsuptas Leningradas Vermachta nuo Maskvos skyre 315 kilometru Vis delto įvertines padetį Hitleris prieme sprendima nepulti Maskvos o visas pajegas siusti į Ukraina kurioje gausu grudu ir kitu maisto produktu Savo sprendima jis grinde tuo jog jei Vokietija ir toliau laikysis esamo plano kariai mirs is bado kaip kad mire ankstesniame kare Visa Ukraina buvo uzimta rudenį Operacijos pradzios atidejimas 4 savaitems pasirode lemtingas Kai spalio 2 d vermachtas vel patrauke link Maskvos operacija Taifunas stiprus sovietu pasipriesinimas dideli nuostoliai lietus ir purvas bei neisvaziuojami keliai leme tai kad pulti ejosi labai letai Daliniai vietoj įprastiniu 25 30 kilometru per diena sugebedavo įveikti tik 5 8 km Nepaisant to vokieciai pasieke didele pergale prie Viazmos Cia buvo apsupti ir į nelaisve pateko 600 000 sovietu kariu Vokieciu armijai laimint musį po musio Vokietijos laikrasciai skelbe kad karas praktiskai laimetas Maskvoje buvo pradeta masine evakuacija į rytus buvo perkelti 2 milijonai zmoniu Sovietu nuostoliai buvo didziuliai taciau Stalinas kreipesi į patriotinius liaudies jausmus kaip analogija su 1812 m Napoleono invazija karas buvo paskelbtas Didziuoju Tevynes karu Nepaisant to kad po kiekvienos dideles pergales vokieciai sunaikindavo didele dalį sovietu armijos kariniai sovietu rezervai atrode neissemiami sparciai stiprejo karine pramone Sovietai emesi organizuoti ir partizanine veikla vokieciu pajegu uznugaryje Sovietams labai pasitarnavo ju agento Richardo Zorges informacija apie tai kad Japonija nesiruosia pradeti karo pries Sovietu Sajunga Tai leido is Azijos permesti dideles pajegas į karo su Vokietija fronta Lapkricio 27 d vokieciu tankai priartejo prie Maskvos taciau buvo sustabdyti arsiu kontrataku Operacija zlugo 1941 m gruodzio men kai armiju grupe Centras buvo vos 25 km nuo Maskvos Atvykus Sibiro divizijoms Maskvos musio metu vokieciu pajegos buvo nustumtos atgal į vakarus per 200 km Galimybes susigrazinti iniciatyva ir atgauti prarasta teritorija nebuvo Nepavykus uzimti Maskvos ir priversti sovietu pajegas pasiduoti Leningrade tolimesnis operacijos Barbarosa vykdymas nebebuvo įmanomas Operacijos Barbarosa rezultataiGalutinis operacijos Barbarosa tikslas nebuvo pasiektas Nepaisant įspudingu vermachto pasiekimu bandymas SSRS sumusti per viena vasaros rudens kampanija zlugo Nesekmes pagrindas buvo tai kad buvo neįvertintos Raudonosios Armijos ir SSRS mobilizacines galimybes Nors iki karo pradzios sovietu kariniu pajegu bendras skaicius ir sudetis vokieciu vadovybes buvo įvertintas gana tiksliai didele abvero klaida galima laikyti tai kad buvo nepakankamai įvertintos SSRS galimybes suformuoti ir apginkluoti naujus sausumos kariuomenes dalinius ir junginius Iki treciojo karo menesio buvo tikimasi kad bus suformuota ne daugiau nei 40 Raudonosios Armijos diviziju Realybeje sovietu vadovybe vien tik 1941 m vasara į fronta issiunte 324 divizijas įskaitant iki tol paruostas 222 divizijas taigi vokieciu zvalgyba siuo klausimu reiksmingai klydo Jau vykdant Vokietijos generalinio stabo stalo pratybas paaiskejo kad neuzteks turimo kariu skaiciaus Ypac sudetinga situacija buvo su rezervais Faktiskai Rytu zygį reikejo laimeti vienu strateginiu kariniu pajegu eselonu Stabu pratybu metu nustatyta kad vokieciu pajegu nepakaks jei nepavyks pasiekti lemiamos pergales linijoje Kijevas Minskas Cudo ezeras Dar viena isvada buvo ta kad vermachto rezervai sudaro tik 400 tukst kariu t y gali padengti kariu praradimus tik iki rudens Per 1941 m Raudonoji armija prarado 3 mln kariu vermachtas iki 850 tukst SSRS nesekmiu operacijos pradzioje priezastysSovietu karines pajegos kariu skaiciumi bei turima technika buvo gausesnes uz vokieciu kariuomene taciau karo pradzioje sovietai patyre didelius nuostolius ir pralaimejimus Tarp tai lemusiu priezasciu isskiriamos sios Vokieciu taikyta Blitzkrieg taktika nors ir naudota kare Prancuzijoje ir Lenkijoje tebebuvo nauja ir labai efektyvi Vokieciu karine technika nebuvo pati geriausia sovietu tankai T 34 ir KV 1 prilygo vokieciu Panzer II Panzer IV ir Stug III modeliams Kita vertus is 19 500 sovietu tanku tik 5 proc buvo T 34 ir 2 proc KV 1 kurie buvo neilgaamziai Kitiems tankams taip pat reikejo daznos technines prieziuros ir remonto del to per pirmaja karo savaite apie puse sovietu tanku isejo is rikiuotes net nedalyvaudami musiuose Vokieciu daliniai turejo galinga aviacijos Liuftvafes palaikyma Tuo tarpu per pirma karo diena buvo sunaikinti 1800 sovietu lektuvu dauguma ju nepakile is oro uostu antra diena jau buvo sunaikinti 2700 sovietu lektuvu Vokieciu generolai ir kariai per dvejus karo metus Vakaru Europoje turejo sukaupe didele patirtį Tuo tarpu po Didziojo valymo sovietu kariuomeneje truko patyrusiu karininku Vokietijos nesekmiu priezastysVokietija turejo galingesnius tankus didesne patirtį turincius generolus ir karius o per kelis menesius naudodami savo paciu israsto Zaibo karo metodus sugebejo uzimti milziniska SSRS teritorija ir beveik pasiekti Maskva Taciau keletas taktiniu vokieciu generolu klaidu prastas oras ir Fiurerio uzsispyrimas suzlugde operacija Daugelis generolu nepalaike A Hitlerio sumanymo pulti trim kryptimis toks puolimas kele rimtu aprupinimo problemu be to esant reikalui buvo sunkiau atsiusti pastiprinima Prie nesekmes prisidejo ir Fiurerio sprendimas atideti Maskvos puolima visos pajegos buvo pasiustos uzimti Kijeva Vokieciai priprate prie geru Fiurerio liepimu pastatytu keliu ir greitkeliu įsiverze į SSRS turejo judeti zvyrkeliais arba dar blogesnes bukles keliais Tai neleido vokieciams judeti taip sparciai kaip numatyta Be to Vermachtui judant link Maskvos prasidejo stipriu liuciu sezonas rusu vadinamas rasputica lietus paverte kelius ir laukus purvynu kuriuose strigo visa vokieciu technika Pasiekus Maskva prasidejo ziema viena salciausiu amziaus ziemu Vokieciai nepriprate prie tokio salcio nebuvo aprupinti tinkama apranga nes Vokietijos generolai ir A Hitleris tikejo kad karas bus baigtas pries prasidedant ziemai Hitleris ir jo generolai tikejosi ne tik greitai uzimti didziules europines Rusijos teritorijas taciau buvo tikri kad sovietu rezimas zlugs del gyventoju nepasitenkinimo Nuo pirmuju karo dienu vokieciu pajegos sovietu okupuotu Baltijos valstybiu taip pat ir baltarusiu bei ukrainieciu buvo sutinkamos kaip isvaduotojai Hitleris remdamasis savo ariju rases pranasumo teorija nevertino slavu gyventoju palaikymo rusai ir ukrainieciai naciu ideologu laikyti puszmogiais kurie verti tik eksloatacijos ir leto ismarinimo badu Del to su okupuotu teritoriju gyventojais buvo elgiamasi brutaliai ir ziauriai Nuo pirmuju karo dienu prasidejo ir specialiuju Himlerio SS padaliniu veikla nukreipta pries zydus organizuotos ir vykdytos zydu gyventoju zudynes ir persekiojimas Del tokio elgesio gyventoju poziuris į vokiecius greitai pasikeite ir nuosirdaus kolaboravimo su vokieciais atveju buvo nedaug Tuo metu Stalinas pakeite savo retorika ir kreipesi į sovietu piliecius vadindamas juos broliais ir seserimis apeliavo į patriotinius rusu tautos jausmus IsnasosWorld War II Encyclopaedia Britannica Encyclopaedia Britannica Ultimate Reference Suite Chicago Encyclopaedia Britannica 2012 M I Meltyuhov Upushennyj shans Stalina Sovetskij Soyuz i borba za Evropu 1939 1941 M Veche 2000 Pgl Andreas Hillgruber Noch einmal Hitlers Wendung gegen die Sowjetunion 1940 In Geschichte in Wissenschaft und Unterricht Ernst Klett Verlag 33 Jahrgang 1982 S 217 Jurgen Forster Hitlers Entscheidung fur den Krieg gegen die Sowjetunion In Das Deutsche Reich und der Zweite Weltkrieg Band 4 Stuttgart 1983 S 8 Fn 38 u 39 Nicolaus von Below Hitlers Adjutant P 192 Helmuth Groscurth Tagebucher eines Abwehroffiziers 1938 1940 Stuttgart 1970 S 385 21 Oktober 1939 S 414 23 November 1939 Kirby D G 1980 Finland in the Twentieth Century A History and an Interpretation University of Minnesota Press ISBN 0 8166 5802 1 P 120 Roberts Cynthia 1995 Planning for War The Red Army and the Catastrophe of 1941 Europe Asia Studies 47 8 P 30 Shirer William 1990 The Rise and Fall of the Third Reich A History of Nazi Germany Simon amp Schuster P 668 669 ISBN 0 671 72868 7 William L Shirer History of the Third Reich p 868 Roberts Geoffrey 2006 Stalin s Wars From World War to Cold War 1939 1953 Yale University Press ISBN 0 300 11204 1 P 57 Roberts Geoffrey 2006 Stalin s Wars From World War to Cold War 1939 1953 Yale University Press ISBN 0 300 11204 1 P 57 Weeks Albert 2002 Stalin s Other War Soviet Grand Strategy 1939 1941 Rowman amp Littlefield ISBN 978 0 7425 2191 9 P 98 Citatos pagal Karl Klee Das Unternehmen Seelowe Die geplante Landung in England 1940 Musterschmidt Gottingen 1958 S 189 Gerd R Ueberschar Die Entwicklung der deutsch sowjetischen Beziehungen In Der deutsche Angriff auf die Sowjetunion 1941 Primus Verlag Darmstadt 1998 S 11 und Fn 39 41 Franz Halder Kriegstagebuch Band 1 S 360 18 Juni 1940 Christoph Studt Das Dritte Reich in Daten C H Beck Verlag Munchen 2002 ISBN 3 406 47635 X S 135 Zr pvz G Koch A Philipp Handbuch fur den Geschichtsunterricht Quelle amp Meyer Verlag Leipzig 1921 Heinrich Class Deutsche Geschichte 1909 18 Auflage 1939 S 23 Richard Suchenwirth Deutsche Geschichte Von der germanischen Vorzeit bis zur Gegenwart Georg Dollheimer Verlag Leipzig 1934 Neuauflagen bis 1942 slaptai lt G Aukstuolis Puolimo planas buvo pavadintas Sventosios Romos imperijos vokieciu karaliaus garbei Archyvuota kopija 2015 06 20 is Wayback Machine projekto www jewishvirtuallibrary org World War II Operation Barbarossa spartacus educational com Operation Barbarossa mentalfloss com Operation Barbarossa The Biggest Military Adventure in History www historylearningsite co uk Operation Barbarossa Barbarossa Operation 22 June 1941 In Dr Spencer C Tucker ed World War II A Student Encyclopedia Volume I P 175 H Boog et al German Research Institute for Military history at Potsdam Germany and the Second World War Volume IV The Attack on the Soviet Union Oxford University Press New York 1996 Also A Boyd The Soviet Air Force Since 1918 Macdonald and Jane s Publishers Ltd London 1977 Operation Barbarossa timeline World War II 2012 Encyclopaedia Britannica Encyclopaedia Britannica Ultimate Reference Suite Chicago Encyclopaedia Britannica Barbarossa Operation 22 June 1941 In Dr Spencer C Tucker ed World War II A Student Encyclopedia Volume I P 175 www history co uk Archyvuota kopija 2015 09 18 is Wayback Machine projekto Barbarossa www operationbarbarossa net OPERATION BARBAROSSA A BRIEF MILITARY HISTORY Operation Barbarossa Encyclopeadia Britannica Robertas Petrauskas Barbarosa Antrasis pasaulinis karas Europoje Vilnius 2018 P 7 Stolfi RHS Barbarossa Revisited A Critical Reappraisal of the Opening Stages of the Russo German Campaign June December 1941 Journal of Modern History 54 1 1982 NuorodosVikiteka Barbarosos operacija vaizdine ir garsine medziagaWikisource Puslapis Vikisaltiniuose Fiurerio direktyva nr 21

Naujausi straipsniai
  • Liepa 07, 2025

    Noreikoniai

  • Liepa 06, 2025

    Norbotenas

  • Liepa 08, 2025

    Non parum animus noster

  • Liepa 06, 2025

    Nobelio taikos premija

  • Liepa 05, 2025

    Novosibirskas

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje