Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Kazys ŠkirpaGimė 1895 m vasario 18 d Namajūnai Saločių valsčius Biržų apskritisMirė 1979 m rugpjūčio 18 d 84 metai Vašin

Kazys Škirpa

  • Pagrindinis puslapis
  • Kazys Škirpa
Kazys Škirpa
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az
Kazys Škirpa
Gimė 1895 m. vasario 18 d.
Namajūnai, Saločių valsčius, Biržų apskritis
Mirė 1979 m. rugpjūčio 18 d. (84 metai)
Vašingtonas, JAV
Palaidotas (-a) Petrašiūnų kapinėse
Sutuoktinis (-ė) Bronė Škirpienė
Vaikai Kazys Škirpa
Veikla diplomatas, karinis, politinis bei visuomenės veikėjas
Alma mater Belgijos karo akademija
Žymūs apdovanojimai
  • 5 laipsnio Vyčio Kryžius su kardais
  • 1919 m. – 3 laipsnio Vyčio kryžiaus ordinas
  • 1920 m. – 5 laipsnio Vyčio Kryžius su kardais
  • 1928 m. – Lietuvos nepriklausomybės medalis
  • 1935 m. – DLK Vytauto Didžiojo 3 laipsnio ordinas.
  • 1929 m. – Latvijos išsivadavimo karo 10-mečio medalis
  • 1938 m. – Estijos Erelio kryžiaus 2 laipsnio ir 3 laipsnio ordinai
  • 1939 m. – Lenkijos Atgimimo 1 laipsnio ordinas

Kazys Škirpa (1895 m. vasario 18 d. Namajūnuose, Saločių valsčius – 1979 m. rugpjūčio 18 d. Vašingtone, JAV) – Lietuvos diplomatas, pulkininkas, Lietuvių aktyvistų fronto įkūrėjas.

Biografija

Nuo gimimo iki Antrojo pasaulinio karo

1915 m. baigęs Mintaujos gimnaziją įstojo į Komercijos institutą Peterburge. 1916 m. mobilizuotas į Rusijos imperijos kariuomenę baigė , gavo karininko laipsnį.

1917 m. vienas lietuvių tautinių dalinių organizatorių Rusijoje. 1918 m. slapto Vyriausiojo lietuvių karių komiteto narys. Lietuvių Tautos Tarybos, veikusios Rusijoje, delegacijos narys, stengėsi Rusijos lietuvių kariuomenės dalinius perkelti į Lietuvą.

1918 m. pirmasis užsirašė į Lietuvos kariuomenę. Kariuomenės formavimo pradžioje tarnavo Krašto apsaugos štabo organizacijos skyriuje. Vėliau paskirtas Vilniaus karo komendanto padėjėju, faktiškai ėjo komendanto pareigas. 1919 m. sausio 1 d. su būriu Lietuvos savanorių Gedimino pilies bokšte iškėlė Lietuvos trispalvę. Lietuvoje kasmet sausio 1 d. švenčiama Lietuvos vėliavos diena. Iki 1920 m. dalyvavo kovose dėl Lietuvos laisvės su bolševikais Žiežmarių-Žaslių rajone, Zarasų operacijoje, su bermontininkais Šiaulių operacijoje, su lenkais – Seinų-Augustavo operacijoje, Beržininkų-Počkūnų rajone. Kovai su lenkais suformavo I savanorių pulką.

Nuo 1920 m. rugsėjo 15 d. iki 1921 m. rudens – Steigiamojo Seimo atstovas. Priklausė Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos frakcijai, įėjusiai į LSLDP ir Lietuvos valstiečių sąjungos bloką. Dirbo krašto apsaugos komisijoje. Mandato atsisakė. 1920 m. apdovanotas 5 laipsnio Vyčio Kryžiumi su kardais.

1921 m. mokėsi Ciūricho Aukštojo technikos instituto kariniame fakultete (Šveicarija). 1922 m. lankė Aukštuosius karininkų kursus Kaune. 1925 m. baigė Briuselyje.

1925 m. Generalinio štabo II skyriaus viršininkas, Aukštųjų karininkų kursų lektorius ir Karo mokyklos dėstytojas Kaune.1926 m. Vyriausiojo štabo viršininkas. Sumažino kariuomenės dalių skaičių, suorganizavo mobilizacines priedangos rinktines, parengė skubų ginkluotų pajėgų mobilizacijos planą, pateikė naują taikos meto kariuomenės organizacijos projektą. Nepritarė 1926 m. valstybės perversmui, dėl to iš generalinio štabo buvo atleistas.

Nuo 1927 m. tarnavo Lietuvos diplomatinėje tarnyboje. 1927 m. konsulinio skyriaus vedėjas Lietuvos pasiuntinybėje Berlyne. Nuo 1928 m. Lietuvos karo atstovas Vokietijai. 1932 m. Savanorių sąjungos suvažiavimas Kaune pripažino K. Škirpą pirmuoju Lietuvos kariuomenės kūrėju-savanoriu. 1937 m. pasitraukė iš karinės tarnybos. Paskirtas nuolatiniu Lietuvos pasiuntiniu ir įgaliotuoju ministru prie Tautų Sąjungos Ženevoje. 1938 m. kovo 19 d. siūlė nepriimti Lenkijos ultimatumo. Vyriausybei ultimatumą priėmus, paskirtas pirmuoju Lietuvos pasiuntiniu ir įgaliotuoju ministru Lenkijai.

Vis dėlto, Lenkijoje K. Škirpa ieškojo galimybių tartis su Lenkijos politikais, keisti valstybės diplomatinį kursą. Jis susitiko su Lenkijos prezidentu, ministru pirmininku, kariuomenės vadu, bet daugiausiai Lietuvos klausimu siekėsi susitarti su Varšuvos viceburmistru Stanislovo Tiškevičiumi ir ypač su socialinės apsaugos ministru Marijanu Žindramu Koščialkovskiu. Abu jie buvo kilimo iš Lietuvos ir puoselėjo draugiškus ryšius su Lietuva nepaisant to, kad Koščialkovskis 1919–1920 m. kariavo priešingoje barikadų pusėje ir net užėmė svarbias pareigas Lenkų karinėje organizacijoje.

Vėliau – Lietuvos pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Vokietijai. Nors Lietuvos ir Vokietijos santykiai buvo prasti ir ši valstybė vykdė spaudimą dėl Klaipėdos, vis dėlto vokiečiai pasitiko K. Škirpą gan draugiškai, o Alfredas Rozenbergas tiek asmeniškai, tiek per patikėtinius bandė per K. Škirpą įtikinti Lietuvą prisijungti prie Antikominterno pakto. Vis dėlto, Lietuvos vyriausybė liko tam kategoriškai priešinga, todėl K. Škirpa buvo priverstas pasiteisinti, kad Lietuva nenorinti gadinti ryšių su SSRS, nes pastaroji šalis svarbi ekonomiškai. Netrukus Trečiasis reichas įteikė ultimatumą ir aneksavo Klaipėdos kraštą. K. Škirpa vėliau tai laikė Lietuvos politinio elito nesugebėjimo susitarti su vokiečiais priežastimi.

Sovietų ir nacių okupacijos metu

Antrojo pasaulinio karo pradžioje siūlė vyriausybei kaip vokiečių sąjungininkams pulti Lenkiją, kad Lietuvos kariuomenė užimtų Vilnių.

Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir „Liaudies Seimo“ nutarimu ją aneksavus paskelbė, kad šie sprendimai yra neteisėti ir jam, kaip teisėtam Lietuvos atstovui, negaliojantys. Už tai sovietų valdžia atėmė iš jo Lietuvos pilietybę ir konfiskavo turtą.

1940 m. Berlyne liepos 2 d. Kazys Škirpa susitiko su Vokietijos nacių partijos strategu Peter Kleist aptarti galimybes Lietuvoje pastatyti naują vyriausybę Vokietijai užpuolus Sovietų Sąjungą. Liepos 13 d. Peter Kleist įteiktas „Atsišaukimas į Lietuvių Tautą“, kurį nacių Vokietijos lėktuvai galėtų išbarstyti po Lietuvą. Atsišaukime prašoma „vokiečių Tautos Vado Adolfo Hitlerio išgelbėti Lietuvą nuo žydų sugalvoto komunizmo“, ir tikina lietuvius, jog ta proga Lietuva bus apvalyta nuo žydų ir jų turtas bus išdalintas Lietuvos vargšams.

1940 m. lapkričio 17 d. jo bute Berlyne buvo įkurtas Lietuvių aktyvistų frontas (LAF). K. Škirpa buvo šios organizacijos įkūrimo iniciatorius. K. Škirpa liepos 22 d. Kleistui įteikė projektą „Į talką naujosios Lietuvos kurti!“, kuriame jisai pirmą kartą pristatė Lietuvių aktyvistų frontą (LAF). Projekte įvardinti LAF priesaika, ženklas ir sveikinimas – pakeliant dešiniąją ranką ir tariant žodį „Kovok!“. Šiuo sveikinimu vėliau pavadino savo karo metu rašytus prisiminimus „Kovok! Pastangos gelbėti Lietuvą“.

Ruošė 1941 m. Birželio sukilimą. Savo bute perdavė ryšininkui Mykolui Naujokaičiui susipažinti su griežtai slaptais LAF narių parengtais „Lietuvai išlaisvinti nurodymais“, kad juos perduotų žodžiu. Kaip istorikas Saulius Sužiedėlis pastebėjo, Kazys Škirpa savo 1973 m. knygoje „Sukilimas“ skelbdamas LAF dokumentus pašalino iš jų antisemitinius pasisakymus.

Birželio 23-osios sukilėliai K.Škirpą paskelbė Laikinosios Lietuvos vyriausybės Ministru Pirmininku, tačiau prasidėjus Vokietijos–TSRS karui vokiečiai K.Škirpai paskyrė namų areštą ir neleido atvykti į Lietuvą eiti šių pareigų.

1942–1943 m. K. Škirpa tikėjosi, kad vokiečių politika Lietuvos atžvilgiu pasikeis ir pastarieji pripažins Lietuvos suverenumą. Tai jis siejo su pirmomis Vokietijos nesėkmėmis fronte. Šias mintis K. Škirpa nuosekliai dėstė kitiems Lietuvos diplomatams savo privačioje korespondencijoje. Jo geras draugas Vokietijoje, Japonijos ambasadorius generolas Hiroshi Oshima 1943 m. bandė įtikinti Adolfą Hitlerį ir Joachimą fon Ribentropą, kad pripažinus Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Ukrainos suverenumą, šios šalys surinktų dideles kariuomenes ir tai galėtų nulemti persilaužimą po Stalingrado mūšio sugrąžinant iniciatyvą Vermachtui. Japonija taip buvo pasielgusi su Birma ir Filipinais. Trečiojo reicho vadai šias idėjas kategoriškai atmetė.

1944 m. įteikė Reicho vyriausybei memorandumą, kuriame reikalaujama atšaukti okupaciją Lietuvoje. Birželio 14 d. vokiečių suimtas ir išsiųstas į politinių internuotųjų stovyklą.

Išeivijoje

Karui pasibaigus, amerikiečių evakuotas į Paryžių. 1946 m. persikėlė į Airiją, 1949 m. emigravo į JAV, dirbo Kongreso bibliotekoje Vašingtone. 1957–1958 m. Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) komisijos, siekusios suvienyti visas partijas ir rezistencinius sambūrius, pirmininkas. Mirė Vašingtone. 1995 m. birželio 16 d. palaikai perlaidoti Petrašiūnų kapinėse.

Bendradarbiavo spaudoje karinėmis ir politinėmis temomis.

Atminimas

  • 1991 m. Eigulių mikrorajone buvusi Vairo gatvė pavadinta K. Škirpos vardu (Kauno m. mero 1991 12 13 potv. Nr. 2039).
  • Vilniuje, Senamiestyje yra Kazio Škirpos alėja. 2019 m. liepos 24 d. nuspręsta pervadinti į Trispalvės alėją ir joje atidengti atminimo lentą.
  • 2001 m. lapkričio 23 d. Kauno centre, Gedimino g. 25 atidengta memorialinė lenta: „Šiuose rūmuose 1925–1926 m. dirbo Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris, Nepriklausomybės kovų dalyvis, Steigiamojo seimo narys, štabo viršininkas, diplomatas, Lietuvos aktyvistų fronto įkūrėjas ir vadovas, Lietuvos Laikinosios vyriausybės ministras pirmininkas, Vyčio kryžiaus kavalierius, generalinio štabo pulkininkas Kazys Škirpa (1895–1979)“.
  • 2016 m. lapkričio 23 d. Namajūnų kaime Kaziui Škirpai atidengtas paminklinis akmuo.

Literatūra

  • Lietuvių Aktyvistų Frontas. Kovok! Pastangos gelbėti Lietuvą. 1939–1941 m. Archyvuota kopija 2016-12-03 iš Wayback Machine projekto. K.Škirpos veiklos apžvalga. (Rankraščio teisėmis) Priedas Archyvuota kopija 2016-12-03 iš Wayback Machine projekto. (110 dokumentų)
  • Kazys Škirpa. Sukilimas.
  • Škirpa Kazys, Trumpos Steigiamojo Seimo narių biografijos su atvaizdais, Klaipėda, 1924, p. 60.
  • Škirpa Kazys, Lietuvių enciklopedija, Boston, 1964, t. 30, p. 32-34.
  • Truska Liudas., Škirpa Kazys, Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922 metų) narių biografinis žodynas, sud. A. Ragauskas, M. Tamošaitis, Vilnius, 2006, p. 377–379.
  • Jazavita Simonas, Diplomatic Activities of Kazys Škirpa, the First Lithuanian Envoy to Poland, Europa Orientalis. Studia z dziejów Europy Wschodniej i Państw Bałtyckich, 2015 (6). https://www.vdu.lt/wp-content/uploads/2017/07/HMF_2016_4.10.1_Jazavita.Diplomatic.10219-25441-1-SM.pdf
  • Jazavita Simonas, The Position of Lithuania in the Japanese-German Relationship: Cooperation between Kazys Škirpa and Hiroshi Oshima in 1935–1939, Darbai ir dienos, 2017 (Nr.67). https://www.vdu.lt/cris/bitstream/20.500.12259/34417/3/ISSN2335-8769_2017_N_67.PG_191-213.pdf
  • Jazavita Simonas, Kazio Škirpos Lietuvos valstybingumo galimybių koncepcija ir jos palyginimas su Josifo Tiso valdyta Slovakija Antrojo pasaulinio karo metais – tarp realių ir nerealių alternatyvų, Istorija, 2018 (t.112). https://www.vdu.lt/cris/bitstream/20.500.12259/98950/3/ISSN2029-7181_2018_V_112.N_4.PG_67-99.pdf

Šaltiniai

  1. Škirpa Kazys. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013. 222 psl.
  2. lrs.lt Kazys Škirpa
  3. genocid.lt Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pažyma dėl K.Škirpos veiklos Antrojo pasaulinio karo metais
  4. Žydrūnas Mačiukas. Steigiamojo Seimo atstovai. Seimas
  5. Simonas Jazavita, Diplomatic Activities of Kazys Škirpa, the First Lithuanian Envoy to Poland, Europa Orientalis. Studia z dziejów Europy Wschodniej i Państw Bałtyckich, 2015 (6), p.98-100. https://www.vdu.lt/wp-content/uploads/2017/07/HMF_2016_4.10.1_Jazavita.Diplomatic.10219-25441-1-SM.pdf
  6. Simonas Jazavita, The Position of Lithuania in the Japanese-German Relationship: Cooperation between Kazys Škirpa and Hiroshi Oshima in 1935–1939, Darbai ir dienos, Nr.67, 2017, p.196. https://www.vdu.lt/cris/bitstream/20.500.12259/34417/3/ISSN2335-8769_2017_N_67.PG_191-213.pdf
  7. postscriptum.lt Andrius Grikienis. Nepavyks pabėgti nuo Škirpos
  8. alkas.lt V.Valiušaitis Atrastas Lietuvių aktyvistų fronto įsteigimo aktas
  9. „Kazys Škirpa. Kovok! Pastangos gelbėti Lietuvą“ (PDF). Suarchyvuotas originalas (PDF) 2016-12-03. Nuoroda tikrinta 2018 m. sausio 14 d..
  10. „Kazys Škirpa. Dokumentas XXXIV. Atsišaukimas į Lietuvių Tautą“ (PDF). Suarchyvuotas originalas (PDF) 2017-03-16. Nuoroda tikrinta 2018 m. sausio 14 d..
  11. partizanai.org Kazys Škirpa
  12. „Kazys Škirpa. Dokumentas XXXV. Į talką naujosios Lietuvos kurti!!“ (PDF). Suarchyvuotas originalas (PDF) 2017-03-16. Nuoroda tikrinta 2018 m. sausio 14 d..
  13. „Kazys Škirpa. 110 dokumentų priedas“ (PDF). Suarchyvuotas originalas (PDF) 2016-12-03. Nuoroda tikrinta 2018 m. sausio 14 d..
  14. „Lietuvos aktyvistų frontas. 1941 m. kovo 24 d. Lietuvai išlaisvinti nurodymai“ (PDF). Suarchyvuotas originalas (PDF) 2017-03-16. Nuoroda tikrinta 2018 m. sausio 14 d..
  15. „Kazys Škirpa. Sukilimas“. Nuoroda tikrinta 2012 m. spalio 25 d..
  16. Vareikis, Vygantas (2004). „Lietuvai Išlaisvinti Nurodymai“. Holokausto prielaidos: antisemitizmas Lietuvoje : XIX a. antroji pusė-1941 m. birželis. Margi raštai, Vilnius. p. 255. ISBN 9986092809.[neveikianti nuoroda]
  17. Vareikis, Vygantas (2004). „Lietuvai Išlaisvinti Nurodymai“. Holokausto prielaidos: antisemitizmas Lietuvoje : XIX a. antroji pusė-1941 m. birželis. Margi raštai, Vilnius. p. 259. ISBN 9986092809.[neveikianti nuoroda]
  18. „Mindaugas Tamošaitis. Aktualios XX amžiaus Lietuvos istorijos temos mėnraštyje „Akiračiai“ 1988-1995 m.“. Suarchyvuotas originalas 2013-11-05. Nuoroda tikrinta 2012 m. spalio 23 d..
  19. Simonas Jazavita, Kazio Škirpos Lietuvos valstybingumo galimybių koncepcija ir jos palyginimas su Josifo Tiso valdyta Slovakija Antrojo pasaulinio karo metais – tarp realių ir nerealių alternatyvų, Istorija, 2018 (t.112), p.86. https://www.vdu.lt/cris/bitstream/20.500.12259/98950/3/ISSN2029-7181_2018_V_112.N_4.PG_67-99.pdf
  20. http://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php?asm=%D0KIRPA%20KAZYS Archyvuota kopija 2020-07-01 iš Wayback Machine projekto.
  21. http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=4160&p_d=2792&p_k=1
  22. vilnius21.lt Archyvuota kopija 2017-12-22 iš Wayback Machine projekto.
  23. Sostinės taryba apsisprendė: K. Škirpos alėją pervadina į Trispalvės Archyvuota kopija 2019-07-27 iš Wayback Machine projekto. vilnius.lt
  24. Kauno m. mero 2001 02 23 potv. Nr. 65
  25. Antanaitis J. A. Kaune pagerbtas karvedys ir politikas Kazys Škirpa. – Iliustr. // 1941 m. birželio sukilimas – tautos valios vykdymas: reportažai ir pranešimai iš 1941 m. birželio sukilimo 60-mečio minėjimų. – Kaunas, 2002. – P. 113–118.
  26. darbs.lt Namajūnuose įamžintas pirmojo savanorio atminimas

Nuorodos

  • ŠKIRPA Kazys (1895–1979), Lietuvos Steigiamojo Seimo narys

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 16 Lie, 2025 / 00:23

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kazys Škirpa, Kas yra Kazys Škirpa? Ką reiškia Kazys Škirpa?

Kazys SkirpaGime 1895 m vasario 18 d Namajunai Salociu valscius Birzu apskritisMire 1979 m rugpjucio 18 d 84 metai Vasingtonas JAVPalaidotas a Petrasiunu kapineseSutuoktinis e Brone SkirpieneVaikai Kazys SkirpaVeikla diplomatas karinis politinis bei visuomenes veikejasAlma mater Belgijos karo akademijaZymus apdovanojimai5 laipsnio Vycio Kryzius su kardais 1919 m 3 laipsnio Vycio kryziaus ordinas 1920 m 5 laipsnio Vycio Kryzius su kardais 1928 m Lietuvos nepriklausomybes medalis 1935 m DLK Vytauto Didziojo 3 laipsnio ordinas 1929 m Latvijos issivadavimo karo 10 mecio medalis 1938 m Estijos Erelio kryziaus 2 laipsnio ir 3 laipsnio ordinai 1939 m Lenkijos Atgimimo 1 laipsnio ordinas Kazys Skirpa 1895 m vasario 18 d Namajunuose Salociu valscius 1979 m rugpjucio 18 d Vasingtone JAV Lietuvos diplomatas pulkininkas Lietuviu aktyvistu fronto įkurejas BiografijaNuo gimimo iki Antrojo pasaulinio karo 1915 m baiges Mintaujos gimnazija įstojo į Komercijos instituta Peterburge 1916 m mobilizuotas į Rusijos imperijos kariuomene baige gavo karininko laipsnį 1917 m vienas lietuviu tautiniu daliniu organizatoriu Rusijoje 1918 m slapto Vyriausiojo lietuviu kariu komiteto narys Lietuviu Tautos Tarybos veikusios Rusijoje delegacijos narys stengesi Rusijos lietuviu kariuomenes dalinius perkelti į Lietuva Kazys Skirpa trecias is kaires Seinu fronte 1918 m pirmasis uzsirase į Lietuvos kariuomene Kariuomenes formavimo pradzioje tarnavo Krasto apsaugos stabo organizacijos skyriuje Veliau paskirtas Vilniaus karo komendanto padejeju faktiskai ejo komendanto pareigas 1919 m sausio 1 d su buriu Lietuvos savanoriu Gedimino pilies bokste iskele Lietuvos trispalve Lietuvoje kasmet sausio 1 d svenciama Lietuvos veliavos diena Iki 1920 m dalyvavo kovose del Lietuvos laisves su bolsevikais Ziezmariu Zasliu rajone Zarasu operacijoje su bermontininkais Siauliu operacijoje su lenkais Seinu Augustavo operacijoje Berzininku Pockunu rajone Kovai su lenkais suformavo I savanoriu pulka Nuo 1920 m rugsejo 15 d iki 1921 m rudens Steigiamojo Seimo atstovas Priklause Lietuvos socialistu liaudininku demokratu partijos frakcijai įejusiai į LSLDP ir Lietuvos valstieciu sajungos bloka Dirbo krasto apsaugos komisijoje Mandato atsisake 1920 m apdovanotas 5 laipsnio Vycio Kryziumi su kardais 1921 m mokesi Ciuricho Aukstojo technikos instituto kariniame fakultete Sveicarija 1922 m lanke Aukstuosius karininku kursus Kaune 1925 m baige Briuselyje 1925 m Generalinio stabo II skyriaus virsininkas Aukstuju karininku kursu lektorius ir Karo mokyklos destytojas Kaune 1926 m Vyriausiojo stabo virsininkas Sumazino kariuomenes daliu skaiciu suorganizavo mobilizacines priedangos rinktines parenge skubu ginkluotu pajegu mobilizacijos plana pateike nauja taikos meto kariuomenes organizacijos projekta Nepritare 1926 m valstybes perversmui del to is generalinio stabo buvo atleistas Nuo 1927 m tarnavo Lietuvos diplomatineje tarnyboje 1927 m konsulinio skyriaus vedejas Lietuvos pasiuntinybeje Berlyne Nuo 1928 m Lietuvos karo atstovas Vokietijai 1932 m Savanoriu sajungos suvaziavimas Kaune pripazino K Skirpa pirmuoju Lietuvos kariuomenes kureju savanoriu 1937 m pasitrauke is karines tarnybos Paskirtas nuolatiniu Lietuvos pasiuntiniu ir įgaliotuoju ministru prie Tautu Sajungos Zenevoje 1938 m kovo 19 d siule nepriimti Lenkijos ultimatumo Vyriausybei ultimatuma priemus paskirtas pirmuoju Lietuvos pasiuntiniu ir įgaliotuoju ministru Lenkijai Vis delto Lenkijoje K Skirpa ieskojo galimybiu tartis su Lenkijos politikais keisti valstybes diplomatinį kursa Jis susitiko su Lenkijos prezidentu ministru pirmininku kariuomenes vadu bet daugiausiai Lietuvos klausimu siekesi susitarti su Varsuvos viceburmistru Stanislovo Tiskeviciumi ir ypac su socialines apsaugos ministru Marijanu Zindramu Koscialkovskiu Abu jie buvo kilimo is Lietuvos ir puoselejo draugiskus rysius su Lietuva nepaisant to kad Koscialkovskis 1919 1920 m kariavo priesingoje barikadu puseje ir net uzeme svarbias pareigas Lenku karineje organizacijoje Veliau Lietuvos pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Vokietijai Nors Lietuvos ir Vokietijos santykiai buvo prasti ir si valstybe vykde spaudima del Klaipedos vis delto vokieciai pasitiko K Skirpa gan draugiskai o Alfredas Rozenbergas tiek asmeniskai tiek per patiketinius bande per K Skirpa įtikinti Lietuva prisijungti prie Antikominterno pakto Vis delto Lietuvos vyriausybe liko tam kategoriskai priesinga todel K Skirpa buvo priverstas pasiteisinti kad Lietuva nenorinti gadinti rysiu su SSRS nes pastaroji salis svarbi ekonomiskai Netrukus Treciasis reichas įteike ultimatuma ir aneksavo Klaipedos krasta K Skirpa veliau tai laike Lietuvos politinio elito nesugebejimo susitarti su vokieciais priezastimi Kazys SkirpaSovietu ir naciu okupacijos metu Antrojo pasaulinio karo pradzioje siule vyriausybei kaip vokieciu sajungininkams pulti Lenkija kad Lietuvos kariuomene uzimtu Vilniu Sovietu Sajungai okupavus Lietuva ir Liaudies Seimo nutarimu ja aneksavus paskelbe kad sie sprendimai yra neteiseti ir jam kaip teisetam Lietuvos atstovui negaliojantys Uz tai sovietu valdzia ateme is jo Lietuvos pilietybe ir konfiskavo turta 1940 m Berlyne liepos 2 d Kazys Skirpa susitiko su Vokietijos naciu partijos strategu Peter Kleist aptarti galimybes Lietuvoje pastatyti nauja vyriausybe Vokietijai uzpuolus Sovietu Sajunga Liepos 13 d Peter Kleist įteiktas Atsisaukimas į Lietuviu Tauta kurį naciu Vokietijos lektuvai galetu isbarstyti po Lietuva Atsisaukime prasoma vokieciu Tautos Vado Adolfo Hitlerio isgelbeti Lietuva nuo zydu sugalvoto komunizmo ir tikina lietuvius jog ta proga Lietuva bus apvalyta nuo zydu ir ju turtas bus isdalintas Lietuvos vargsams 1940 m lapkricio 17 d jo bute Berlyne buvo įkurtas Lietuviu aktyvistu frontas LAF K Skirpa buvo sios organizacijos įkurimo iniciatorius K Skirpa liepos 22 d Kleistui įteike projekta Į talka naujosios Lietuvos kurti kuriame jisai pirma karta pristate Lietuviu aktyvistu fronta LAF Projekte įvardinti LAF priesaika zenklas ir sveikinimas pakeliant desiniaja ranka ir tariant zodį Kovok Siuo sveikinimu veliau pavadino savo karo metu rasytus prisiminimus Kovok Pastangos gelbeti Lietuva Ruose 1941 m Birzelio sukilima Savo bute perdave rysininkui Mykolui Naujokaiciui susipazinti su grieztai slaptais LAF nariu parengtais Lietuvai islaisvinti nurodymais kad juos perduotu zodziu Kaip istorikas Saulius Suziedelis pastebejo Kazys Skirpa savo 1973 m knygoje Sukilimas skelbdamas LAF dokumentus pasalino is ju antisemitinius pasisakymus Birzelio 23 osios sukileliai K Skirpa paskelbe Laikinosios Lietuvos vyriausybes Ministru Pirmininku taciau prasidejus Vokietijos TSRS karui vokieciai K Skirpai paskyre namu aresta ir neleido atvykti į Lietuva eiti siu pareigu 1942 1943 m K Skirpa tikejosi kad vokieciu politika Lietuvos atzvilgiu pasikeis ir pastarieji pripazins Lietuvos suverenuma Tai jis siejo su pirmomis Vokietijos nesekmemis fronte Sias mintis K Skirpa nuosekliai deste kitiems Lietuvos diplomatams savo privacioje korespondencijoje Jo geras draugas Vokietijoje Japonijos ambasadorius generolas Hiroshi Oshima 1943 m bande įtikinti Adolfa Hitlerį ir Joachima fon Ribentropa kad pripazinus Lietuvos Latvijos Estijos ir Ukrainos suverenuma sios salys surinktu dideles kariuomenes ir tai galetu nulemti persilauzima po Stalingrado musio sugrazinant iniciatyva Vermachtui Japonija taip buvo pasielgusi su Birma ir Filipinais Treciojo reicho vadai sias idejas kategoriskai atmete 1944 m įteike Reicho vyriausybei memoranduma kuriame reikalaujama atsaukti okupacija Lietuvoje Birzelio 14 d vokieciu suimtas ir issiustas į politiniu internuotuju stovykla Iseivijoje Karui pasibaigus amerikieciu evakuotas į Paryziu 1946 m persikele į Airija 1949 m emigravo į JAV dirbo Kongreso bibliotekoje Vasingtone 1957 1958 m Vyriausiojo Lietuvos islaisvinimo komiteto VLIK komisijos siekusios suvienyti visas partijas ir rezistencinius samburius pirmininkas Mire Vasingtone 1995 m birzelio 16 d palaikai perlaidoti Petrasiunu kapinese Bendradarbiavo spaudoje karinemis ir politinemis temomis Atminimas1991 m Eiguliu mikrorajone buvusi Vairo gatve pavadinta K Skirpos vardu Kauno m mero 1991 12 13 potv Nr 2039 Vilniuje Senamiestyje yra Kazio Skirpos aleja 2019 m liepos 24 d nuspresta pervadinti į Trispalves aleja ir joje atidengti atminimo lenta 2001 m lapkricio 23 d Kauno centre Gedimino g 25 atidengta memorialine lenta Siuose rumuose 1925 1926 m dirbo Lietuvos kariuomenes kurejas savanoris Nepriklausomybes kovu dalyvis Steigiamojo seimo narys stabo virsininkas diplomatas Lietuvos aktyvistu fronto įkurejas ir vadovas Lietuvos Laikinosios vyriausybes ministras pirmininkas Vycio kryziaus kavalierius generalinio stabo pulkininkas Kazys Skirpa 1895 1979 2016 m lapkricio 23 d Namajunu kaime Kaziui Skirpai atidengtas paminklinis akmuo LiteraturaLietuviu Aktyvistu Frontas Kovok Pastangos gelbeti Lietuva 1939 1941 m Archyvuota kopija 2016 12 03 is Wayback Machine projekto K Skirpos veiklos apzvalga Rankrascio teisemis Priedas Archyvuota kopija 2016 12 03 is Wayback Machine projekto 110 dokumentu Kazys Skirpa Sukilimas Skirpa Kazys Trumpos Steigiamojo Seimo nariu biografijos su atvaizdais Klaipeda 1924 p 60 Skirpa Kazys Lietuviu enciklopedija Boston 1964 t 30 p 32 34 Truska Liudas Skirpa Kazys Lietuvos Steigiamojo Seimo 1920 1922 metu nariu biografinis zodynas sud A Ragauskas M Tamosaitis Vilnius 2006 p 377 379 Jazavita Simonas Diplomatic Activities of Kazys Skirpa the First Lithuanian Envoy to Poland Europa Orientalis Studia z dziejow Europy Wschodniej i Panstw Baltyckich 2015 6 https www vdu lt wp content uploads 2017 07 HMF 2016 4 10 1 Jazavita Diplomatic 10219 25441 1 SM pdf Jazavita Simonas The Position of Lithuania in the Japanese German Relationship Cooperation between Kazys Skirpa and Hiroshi Oshima in 1935 1939 Darbai ir dienos 2017 Nr 67 https www vdu lt cris bitstream 20 500 12259 34417 3 ISSN2335 8769 2017 N 67 PG 191 213 pdf Jazavita Simonas Kazio Skirpos Lietuvos valstybingumo galimybiu koncepcija ir jos palyginimas su Josifo Tiso valdyta Slovakija Antrojo pasaulinio karo metais tarp realiu ir nerealiu alternatyvu Istorija 2018 t 112 https www vdu lt cris bitstream 20 500 12259 98950 3 ISSN2029 7181 2018 V 112 N 4 PG 67 99 pdfSaltiniaiSkirpa Kazys Visuotine lietuviu enciklopedija T XXIII Salc Toli Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2013 222 psl lrs lt Kazys Skirpa genocid lt Lietuvos gyventoju genocido ir rezistencijos tyrimo centro pazyma del K Skirpos veiklos Antrojo pasaulinio karo metais Zydrunas Maciukas Steigiamojo Seimo atstovai Seimas Simonas Jazavita Diplomatic Activities of Kazys Skirpa the First Lithuanian Envoy to Poland Europa Orientalis Studia z dziejow Europy Wschodniej i Panstw Baltyckich 2015 6 p 98 100 https www vdu lt wp content uploads 2017 07 HMF 2016 4 10 1 Jazavita Diplomatic 10219 25441 1 SM pdf Simonas Jazavita The Position of Lithuania in the Japanese German Relationship Cooperation between Kazys Skirpa and Hiroshi Oshima in 1935 1939 Darbai ir dienos Nr 67 2017 p 196 https www vdu lt cris bitstream 20 500 12259 34417 3 ISSN2335 8769 2017 N 67 PG 191 213 pdf postscriptum lt Andrius Grikienis Nepavyks pabegti nuo Skirpos alkas lt V Valiusaitis Atrastas Lietuviu aktyvistu fronto įsteigimo aktas Kazys Skirpa Kovok Pastangos gelbeti Lietuva PDF Suarchyvuotas originalas PDF 2016 12 03 Nuoroda tikrinta 2018 m sausio 14 d Kazys Skirpa Dokumentas XXXIV Atsisaukimas į Lietuviu Tauta PDF Suarchyvuotas originalas PDF 2017 03 16 Nuoroda tikrinta 2018 m sausio 14 d partizanai org Kazys Skirpa Kazys Skirpa Dokumentas XXXV Į talka naujosios Lietuvos kurti PDF Suarchyvuotas originalas PDF 2017 03 16 Nuoroda tikrinta 2018 m sausio 14 d Kazys Skirpa 110 dokumentu priedas PDF Suarchyvuotas originalas PDF 2016 12 03 Nuoroda tikrinta 2018 m sausio 14 d Lietuvos aktyvistu frontas 1941 m kovo 24 d Lietuvai islaisvinti nurodymai PDF Suarchyvuotas originalas PDF 2017 03 16 Nuoroda tikrinta 2018 m sausio 14 d Kazys Skirpa Sukilimas Nuoroda tikrinta 2012 m spalio 25 d Vareikis Vygantas 2004 Lietuvai Islaisvinti Nurodymai Holokausto prielaidos antisemitizmas Lietuvoje XIX a antroji puse 1941 m birzelis Margi rastai Vilnius p 255 ISBN 9986092809 neveikianti nuoroda Vareikis Vygantas 2004 Lietuvai Islaisvinti Nurodymai Holokausto prielaidos antisemitizmas Lietuvoje XIX a antroji puse 1941 m birzelis Margi rastai Vilnius p 259 ISBN 9986092809 neveikianti nuoroda Mindaugas Tamosaitis Aktualios XX amziaus Lietuvos istorijos temos menrastyje Akiraciai 1988 1995 m Suarchyvuotas originalas 2013 11 05 Nuoroda tikrinta 2012 m spalio 23 d Simonas Jazavita Kazio Skirpos Lietuvos valstybingumo galimybiu koncepcija ir jos palyginimas su Josifo Tiso valdyta Slovakija Antrojo pasaulinio karo metais tarp realiu ir nerealiu alternatyvu Istorija 2018 t 112 p 86 https www vdu lt cris bitstream 20 500 12259 98950 3 ISSN2029 7181 2018 V 112 N 4 PG 67 99 pdf http atminimas kvb lt asmenvardis php asm D0KIRPA 20KAZYS Archyvuota kopija 2020 07 01 is Wayback Machine projekto http www3 lrs lt pls inter w5 show p r 4160 amp p d 2792 amp p k 1 vilnius21 lt Archyvuota kopija 2017 12 22 is Wayback Machine projekto Sostines taryba apsisprende K Skirpos aleja pervadina į Trispalves Archyvuota kopija 2019 07 27 is Wayback Machine projekto vilnius lt Kauno m mero 2001 02 23 potv Nr 65 Antanaitis J A Kaune pagerbtas karvedys ir politikas Kazys Skirpa Iliustr 1941 m birzelio sukilimas tautos valios vykdymas reportazai ir pranesimai is 1941 m birzelio sukilimo 60 mecio minejimu Kaunas 2002 P 113 118 darbs lt Namajunuose įamzintas pirmojo savanorio atminimasNuorodosSKIRPA Kazys 1895 1979 Lietuvos Steigiamojo Seimo narys

Naujausi straipsniai
  • Liepa 16, 2025

    Blackpool FC

  • Liepa 16, 2025

    Bistricos-Neseudo apskritis

  • Liepa 16, 2025

    Bistrampolis

  • Liepa 16, 2025

    Biržų spaustuvė

  • Liepa 16, 2025

    Biržų miesto dalis

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje