Smurgáinys bltr Смаргонь rus Сморгонь miestas Baltarusijoje Gardino srityje prie kairiojo Neries upės intako Oksos ir į
Smurgainys

Smurgáinys (bltr. Смаргонь, rus. Сморгонь) – miestas Baltarusijoje, Gardino srityje, prie kairiojo Neries upės intako – Oksos ir į jį įtekančios Gervėčios, 130 km į šiaurės vakarus nuo Minsko ir 90 km į pietryčius nuo Vilniaus. Smurgainių rajono centras. Pro miestą eina senasis Vilniaus–Minsko kelias, Vilniaus–Maladečinos geležinkelio linija, magistralės, jungiančios Vilnių, Krevą, Svierius, Vileiką. Veikia statybinių medžiagų, medienos apdirbimo, lengvoji, maisto pramonė.
Smurgainys bltr. Смаргонь, rus. Сморгонь | |
---|---|
Laiko juosta: (UTC+3) | |
Valstybė | Baltarusija |
Sritis | Gardino sritis |
Rajonas | Smurgainių rajonas |
Įkūrimo data | 1503 m. spalio 2 d. |
Gyventojų | 35 908 |
Vikiteka | Smurgainys |
Istorija
Prie Smurgainių rasta VII–VIII a. baltų pilkapių. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Smurgainiai paminėti 1503 m. spalio 2 d. kaip privati LDK didikų Zenovičių valda. Nuo 1628 m. Radvilų valdomi Smurgainys iki 1795 m. įėjo į LDK sudėtį. Tarp Vilniaus vyskupystės dokumentų saugomas Smolensko vaivados Jurijaus Zenovičiaus 1503 m. spalio 3 d. lotynų ir lenkų kalbomis padarytas įrašas, kad jis, būdamas Smurgainių paveldėtoju ir valdytoju, rūpindamasis vietos gyventojų tikėjimo reikalais, skiria pinigų bei žemių parapijos katalikų bažnyčios statybai ir jos išlaikymui, o bažnyčiai turi būti duotas šv. Dievo Motinos į Dangų ėmimo ir šv. Mikalojaus vardas. 1505 m. Smurgainyse ant Oksos upės kranto iškilo medinė šv. Mikalojaus katalikų bažnyčia. Jurijaus Zenovičiaus anūkas Smolensko kaštelionas Jurijus Zenovičius, kuris Mikalojaus Radvilos Juodojo įkalbėtas XVI a. viduryje tapo kalvinistu, Smurgainis paverčia pagrindine Zenovičių giminės rezidencija. Jurijaus Zenovičiaus sūnus Kristupas Zenovičius, tęsdamas tėvo pradėtus darbus vietoje medinės bažnyčios 1606–1612 m. kalvinistams pastatė mūrinę renesansinio stiliaus šventovę, įkūrė kalvinistų mokyklą ir jai padovanojo turtingą asmeninę biblioteką. 1590 m. Smurgainyse Kristupas Zenovičius įrengė popieriaus fabriką (malūną), kurio produkcija buvo teikiama ir tuo metu Vilniuje veikusiai Mamoničių spaustuvei. Smurgainyse pagamintas popierius su Zenovičių herbiniu antspaudu – vandenženkliu („Despot“) naudotas bent iki 1632 m. sudarytų dokumentų. Kristupas Zenovičius Smurgainių dvare 1609 m. priėmė į karo žygį prieš Maskvą išsiruošusį Abiejų Tautų Respublikos valdovą Zigmantą Vazą. Po Kristupo Zenovičiaus mirties jo vaikai apie 1620 m. atsimetė nuo kalvinizmo ir tapę katalikais vietos kalvinų bendruomenę išvaikė. 1621 m. Smurgainis paveldėjo Kristupo Zenovičiaus anūkė Ona Sofija, kuri 1628 m. ištekėjo už Vilniaus kašteliono, Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio sūnaus Alberto Vladislovo Radvilos. Abiems sutuoktiniams mirus (dvi jų dukros mirė nesulaukusios pilnametystės, o kitos dvi įstojo į Nesvyžiaus benediktinių vienuolyną) 1668 m. Smurgainys iki 1805 m. atiteko Radvilų giminei. Zenovičių valdymo laikais XVII amžiaus I pusėje Smurgainiai buvo nedidelis miestelis, įsikūręs šalia didikų rezidencijos, 1622 m. turėjęs 117 kiemų ir į turgaus aikštę vedančias penkias gatves, keturias karčemas, popieriaus, grūdų malimo ir medžio apdirbimo vandens malūnus.
Smurgainis nuo XVII amžiaus I pusės iki XIX amžiaus pradžios valdė net šešios Radvilų kartos. Tačiau, skirtingai nei ankstesni savininkai Zenovičiai, Radvilos čia savo rezidencijos neturėjo, todėl miesteliu mažiau rūpinosi ir Smurgainis dažnai nuomodavo. Labiausiai miestelį Radvilos išgarsino XVII amžiaus viduryje čia įkūrę meškų dresuotojų mokyklą, Europoje žinomą kaip Smurgainių „Meškų akademija“, caro valdžios uždarytą po 1831 m. sukilimo numalšinimo.
Smurgainys labai nukentėjo per 1654-1667 m. Abiejų Tautų Respublikos ir Maskvos karą. 1655 m. vasarą čia buvo įsikūręs caro Aleksejaus Michailovičiaus kariuomenės, traukiančios užimti Vilnių, štabas. Šiaurės karo metu Smurgainių apylinkėse vėl aktyviai veikė ginkluotieji Maskvos kariuomenės daliniai, o 1708 m. vasario 11 d. – kovo 17 d. miestelyje gyveno karinį štabą čia įsirengęs Švedijos karalius Karolis XII. Radvilų valdymui besibaigiant Smurgainys taip ir liko nedideliu miesteliu, užstatytu mediniais trobesiais, turinčiu dvi katalikų bažnyčias ir vieną žydų sinagogą. 1788 m. Smurgainyse buvo 224 kiemai, 22 ambarai ir 4 karčemos, 3 vandens malūnai, plytų gamykla ir 2 degtinės varyklos, du kartus per savaitę vykdavo turgūs, tris kartus metuose – mugės. 1790 m. mirus Karoliui Stanislovui Radvilai Smurgainys atiteko jo ketverių metų giminaičiui Dominykui Jeronimui Radvilai, kurio gobėjai, atsakingi už nepilnamečio turto priežiūrą, Smurgainis, po 1795 m. ATR padalijimo patekusius į Rusijos imperiją, 1805 m. už 65 tūkst. zlotų pardavė Bogdanui Oginskiui.
1808 m. Smurgainis įsigijo grafas Karolis Dominykas Pžezdeckis – 1812 m. Napoleono karo dalyvis (1813 m. už karinius nuopelnus apdovanotas Prancūzijos garbės legiono ordinu) ir vienas iš 1831 m. sukilimo Smurgainių krašte vadų. 1812 m. pabaigoje Smurgainiuose bazavosi ir Rusijos imperijos ir Napoleono Bonaparto kariuomenės vadovybės štabai. 1812 m. gruodžio 5 d. Smurgainyse Napoleonas Bonapartas įgaliojo Joachimą Miuratą vadovauti didžiajai Prancūzijos armijai žygyje prieš Rusiją, o pats skubiai išvyko į Paryžių. Dviem dienom vėliau miestelį užėmė Michailo Kutuzovo vadovaujamos karinės pajėgos, laukusios žinių apie karinius veiksmus Vilniuje. Nuo 1816 m. iki 1831 m. sukilimo, į karinę atsargą išėjęs K. D. Pžedzeckis gyveno ir ūkininkavo Smurgainyse – augino veislinius žirgus, įrengė žirgyną ir maniežą jiems išjodinėti, pradėjo karietų ir kinkomų ekipažų (gavusių „berlinkų“ pavadinimą) gamybą. Vilniaus krašto bajoraitė Gabrielė Giunterytė – Puzinienė apie savo giminaičio ir krikšto tėvo K. D. Pžezdeckio valdomus Smurgainis rašė, kad XIX amžiaus I pusėje jie „per keliolika mylių aplinkui buvo laikomi pavyzdiniu dvaru, o grafas Karolis, paslaugus, vaišingas, nuoširdus, ne tik kad nepavydėjo, bet džiaugėsi, kad kitiems sekasi. Savo dvare laikė kazokų, tikrų ukrainiečių, dažė ūsus ir likusius žilus plaukus, mazurką šoko nepataikydamas į taktą, užtat ugningai“. Už K. D. Pžezdeckio dalyvavimą 1831 m. sukilime Smurgainių valda caro valdžios nurodymu buvo areštuota, o po 1832 m., mirus savininkui Smurgainis kurį laiką valdė jo brolis Konstantinas, kuris Smurgainis nuomojo.
1842 m. miestelis nustojo būti privatus ir perėjo Rusijos imperijos valdžios nuosavybėn, buvo valstybinis miestelis Ašmenos apskrities Smurgainių valsčiaus centras. XIX amžiaus 3 dešimtmetyje Smurgainyse buvo 11 gatvių, 335 kiemai ir 43 ambarai, veikė 3 degtinės varyklos, alaus gamykla, plytų fabrikas ir kelios odos apdirbimo įmonės. 1843 m. miestelyje atsidarė 58 vietų mokykla. 1904 m. birželio 6 d. Smurgainys gavo miesto teises.
Sovietmečiu Smurgainyse išvystyta lengvoji, miško, maisto pramonė.
Heraldika
Herbas ir vėliava patvirtinti Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos 2004 m. gruodžio 1 d. įsaku. Miesto herbas – lokys – primena unikalią, visoje Europoje miestą garsinusią įstaigą – Smurgainių arba Meškų, akademiją, kurioje buvo dresuojamos meškos. Herbe ispaniškos formos skydo sidabriniame fone vaizduojamas virš raudono tinklo ant galinių letenų stovintis juodas lokys. Priekinėse letenose lokys laiko Radvilų giminės herbą – tris trimitus.
Paveldas
Šv. Mikalojaus bažnyčia. Pastatyta 1505 m. Jurijaus Zenovičiaus lėšomis. Sudegė 1866 m. ir daugiau neatstatyta.
Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia. Apie 1552-1553 m. Jurijus Zenovičius Smurgainyse fundavo medinės kalvinistų bažnyčios statybas. 1606–1612 m. metais jos vietoje iškilo Jurijaus Zenovičiaus sūnaus, Bresto vaivados Kristupo Zenovičiaus lėšomis pastatyta mūrinė, gynybinio tipo renesansinių bruožų kalvinistų bažnyčia. 1621 m. Smurgainis paveldėjusi Kristupo Zenovičiaus anūkė Ona Sofija, būdama katalikė, bažnyčią iš kalvinistų atėmė ir perdavė katalikams. Po 1863 m. sukilimo numalšinimo 1866 m. caro valdžia katalikų bažnyčią uždarė ir ją atidavė stačiatikiams. Šventovę perstatant į cerkvę buvo užtapyta originali sieninė tapybą, pakeistas vidaus interjeras, ant stogo užkeltas rusiško stiliaus svogūnas. Šventovė labai stipriai nukentėjo per Pirmojo pasaulinio karo metu čia vykusius karinius veiksmus. Smurgainis valdant Lenkijai šventovė 1921–1926 m. atnaujinta ir grąžinta katalikams. 1947 m. sovietų valdžia bažnyčią vėl uždarė ir pavertė ją iš pradžių parduotuve, vėliau muziejumi ir parodų sale. 1990 m. bažnyčia gražinta katalikams. 2003 m. minint Smurgainių 500 – asias metines sutvarkyta bažnyčios išorė. Bažnyčios rūsiuose yra Zenovičių giminės kapavietė, kuri iki šiol nėra tinkamai ištyrinėta.
Smurgainių „Meškų akademija“. Veikė nuo XVII amžiaus vidurio iki 1831 m. sukilimo numalšinimo. Patikimų duomenų apie tikslią „Akademijos“ įkūrimo datą nėra, tačiau žinoma, kad tai atsitiko miestą pradėjus valdyti Radvilų giminei. 1687-1689 m. po Abiejų Tautų Respubliką keliavęs prancūzas jėzuitas Pilypas Avrilis savo atsiminimuose rašė: „parodė man taip pat akademiją, kur dresuoja meškas, skirtas vedžiojimui iš miesto į miestą po visą Europą. O ta gyvenvietė, kurioje jos mokosi visokių vikrių triukų, vadinasi Smurgainiai“. Kitas „Akademijos“ laikų amžininkas, Švedijos karaliaus Karolio XII karo žygių kronikininkas Joranas Nordbergas 1708 m. apsilankęs Smurgainyse pažymėjo, jog: „šitas miestas garsėja tuo, kad visos po pasaulį besibastančios ir šokančios meškos čia turi savo aukštąją mokyklą ir tikrą būstinę“. Smurgainių „Akademija“ ypač suklestėjo ir išgarsėjo XVIII amžiaus II pusėje Karolio Stanislovo Radvilos laikais. Pasakojama, kad šis į ekstravaganciją ir keistenybes linkęs kunigaikštis prieš svečius puikuodavosi važinėdamas karieta, traukiama keturių pakinkytų meškų. Didikas „Meškų akademijos“ vadovu paskyrė iš jo valdomo Myriaus kilusį Lietuvos čigonų baroną Joną Martinkevičių. „Akademijos“ klestėjimo laikais dvidešimties dresuotojų grupė vienu metu apmokydavo apie 10 meškų, be kurių dar būdavo apmokomos ir Karolio Stanislovo Radvilos į Smurgainis atvežtos bezdžionės. Meškos mokslai „akademijoje“ trukdavo 6 metus. Pirmiausia meškas mokydavo šokti. Tam reikėdavo mešką priversti stovėti ir vaikščioti ant užpakalinių letenų. Tą darydavo meškiukus uždarydami metaliniame narve varinėmis grindimis, kurias imdavo kaitinti ugnimi iš apačios. Lenkų karininkas Henrikas Brandtas 1812 m. šitaip aprašė meškų mokslus: "įkaitusios grindys ima deginti jaunam meškinui priekines letenas. Tada lokys pakelia jas į viršų ir mėgina jomis remtis į sieną, bet už tai gauna per nagus. Jį daužo tol, kol gyvūnas neišmoksta stovėti ant užpakalinių letenų, vaikščioti ir vykdyti kitas komandas. Kai kada meška praranda kantrybę ir įnirtusi puola savo „mokytoją“, bet tas rimbo smūgiais ją priverčia apsigalvoti“. Pavasarį lokiai su vedliais iškeliaudavo klajoti po įvairių Europos regionų – Prūsijos, Šlėzvigo, Bavarijos, Elzaso ir Vengrijos miestų prekyvietes. Į Smurgainis meškos sugrįždavo žiemoti rudenį, apie Visų Šventųjų dieną.
2014 m. kovo 2 d. Smurgainyse buvo įrengta skulptūrų kompozicija, įamžinanti mieste veikusią „Meškų akademiją“. Apie Smurginiuose veikusią meškų mokyklą baltarusių poetas Rygoras Baradulinas sukūrė poemą „Smurgainių akademija“.
Smurgainių riestainiai – „smurgiankos“. Manoma, kad riestainiai galėjo būti kilę iš Smurgainių, nors rašytiniai šaltiniai to ir nepatvirtina. Smurgainyse riestainiais XVII–XVIII a. būdavo dresuojamos ir „Meškų akademijos“ auklėtines. XIX amžiuje Smurgainių riestainiai buvo plačiai žinomi ne tik Baltarusijoje, bet ir už jos ribų. Atrodo, kad tai galėjo atsitikti ir dėl tuo metu populiarių receptų knygų. Kulinarijos istorikas Viljamas Pochliobkinas savo XX amžiaus II pusės darbuose nurodo, kad Smurgainiai – riestainių tėvynė. Adomas Honoris Kirkoras šimtmečiu anksčiau rašė, kad „beveik visi Smurgainių gyventojai kepa riestainius. Kiekvienas čia užsukęs keliautojas būtinai nusiperka bent kelis čionykščių bulkučių ryšulius, kad atvežtų lauktuvėms į Vilnių ir kitus miestus“. XX amžiaus 3 dešimtmetyje Smurgainyse buvo apie 60 kepėjų, kurie vertėsi riestainių gamyba. Smurgainių riestainiai iki praeito amžiaus vidurio buvo vienas iš populiariausių Vilniaus Kaziuko mugės gaminių, kurio receptų galima sutikti ir šių dienų kulinarijos knygose.
Kraštotyros muziejus, kuriame yra miesto istorijai skirta ekspozicija.
Smurgainių M. K. Oginskio baltarusių liaudies dainų ir šokių ansamblis.
Gyventojai
Lietuviai
40 proc. Smurgainių gyvenviečių pavadinimų išliko lietuviškos kilmės. Iki XVII a. Smurgainys su Gervėčiais, Ašmena, Krevu, Galšia priklausė kompaktiškam lietuvių kalbos plotui, kuriame šnekėta rytų aukštaičių vilniškių tarme. Iki XX a. pradžios Smurgainių vakaruose (Salų, Sniegionių ir kitose apylinkėse) dalis vietinių gyventojų buvo išlaikę gimtąją kalbą, rašėsi lietuviais.
Žymūs žmonės
- Pranciškus Boguševičius (1840–1900) – rašytojas, poetas, advokatas, 1863 m. sukilimo dalyvis, gyvenęs Smurgainyse.
- Mošė Kulbakas (1896–1937) – poetas, publicistas, gimė ir mokėsi Smurgainyse.
- Abraomas Suckeveris (1913–2010) – rašytojas, gimęs Smurgainyse.
Sportas
- FK Smorgonʹ (futbolo klubas;)
- „Jaunystės“ („Junost“) stadionas, kurio talpa 3 tūkst. žiūrovų.
Šaltiniai
- Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
- http://smorgon.gov.by/ru/region/new_3/vlad Archyvuota kopija 2016-11-14 iš Wayback Machine projekto.
- Encyklopedia Kresów, Wydawnictwo Kluszczński, Kraków, s.433, ISBN 83-89550-93-8
- Gabrielė Giunterytė – Puzinienė. Vilniuje ir Lietuvos dvaruose, 2005, Vilnius, p. 29.
- Smorgonie. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. X (Rukszenice — Sochaczew). Warszawa, 1889, 915 psl. (lenk.)
- Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1986. // psl. 394
- http://smorgon.gov.by/ru/region/geraldika Archyvuota kopija 2016-11-14 iš Wayback Machine projekto.
- http://www.quest.lt/po-lietuva/istorijos-labirintai-po-lietuva/4789/mesku-akademijos-smurgainiuose-ir-raudondvaryje/
- В Сморгони установят памятник знаменитой медвежьей академии Archyvuota kopija 2016-03-04 iš Wayback Machine projekto.. БЕЛТА. Проверено 21 октября 2015.
- Рыгор Барадулін. Смаргонская акадэмія Наравістая паэма // Збор твораў. — Мінск: Мастацкая лiтаратура, 1999. — Т. 3. — С. 88-138.
- http://www.langet.ru/html/b/baranki.html
- Содаль У. Смаргонскія абаранкі // Светлы шлях Archyvuota kopija 2008-01-21 iš Wayback Machine projekto.. — 1991.
- http://tiesa.com/naujienos-ir-zinios/ji-ir-jis/receptai/autentiskos-barankos-jokiu-budu-ne-riestainiai-18861
- Smurgainys. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2023-01-13).
- Smurgainys. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. II tomas (L–Ž). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. // psl. 871
Literatūra
- Čičinskas; Meškų akademija; Kryžiuočio kapas: apysakos, romanas / Vytautas Misevičius, dail. G. Karosas. – Vilnius: Vaga, 1978. – 453 p.
- Смаргонь. – Минск: Беларусь, 2009. – 127 p.: iliustr. – ISBN 978–985-01-0843-2
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Smurgainys, Kas yra Smurgainys? Ką reiškia Smurgainys?
Smurgainys bltr Smargon rus Smorgon miestas Baltarusijoje Gardino srityje prie kairiojo Neries upes intako Oksos ir į jį įtekancios Gervecios 130 km į siaures vakarus nuo Minsko ir 90 km į pietrycius nuo Vilniaus Smurgainiu rajono centras Pro miesta eina senasis Vilniaus Minsko kelias Vilniaus Maladecinos gelezinkelio linija magistrales jungiancios Vilniu Kreva Svierius Vileika Veikia statybiniu medziagu medienos apdirbimo lengvoji maisto pramone Smurgainys bltr Smargon rus Smorgon Smurgainys54 28 52 s pl 26 24 04 r ilg 54 481 s pl 26 401 r ilg 54 481 26 401 Smurgainys Laiko juosta UTC 3 Valstybe BaltarusijaSritis Gardino sritisRajonas Smurgainiu rajonasĮkurimo data 1503 m spalio 2 d Gyventoju 2022 35 908Vikiteka SmurgainysSmurgainiu Viespaties atsimainymo cerkve 2009 m IstorijaMesku dresuotojasSmurgainys Turgaus aikste 1910 m Prie Smurgainiu rasta VII VIII a baltu pilkapiu Pirma karta rasytiniuose saltiniuose Smurgainiai pamineti 1503 m spalio 2 d kaip privati LDK didiku Zenoviciu valda Nuo 1628 m Radvilu valdomi Smurgainys iki 1795 m įejo į LDK sudetį Tarp Vilniaus vyskupystes dokumentu saugomas Smolensko vaivados Jurijaus Zenoviciaus 1503 m spalio 3 d lotynu ir lenku kalbomis padarytas įrasas kad jis budamas Smurgainiu paveldetoju ir valdytoju rupindamasis vietos gyventoju tikejimo reikalais skiria pinigu bei zemiu parapijos kataliku baznycios statybai ir jos islaikymui o baznyciai turi buti duotas sv Dievo Motinos į Dangu emimo ir sv Mikalojaus vardas 1505 m Smurgainyse ant Oksos upes kranto iskilo medine sv Mikalojaus kataliku baznycia Jurijaus Zenoviciaus anukas Smolensko kastelionas Jurijus Zenovicius kuris Mikalojaus Radvilos Juodojo įkalbetas XVI a viduryje tapo kalvinistu Smurgainis pavercia pagrindine Zenoviciu gimines rezidencija Jurijaus Zenoviciaus sunus Kristupas Zenovicius tesdamas tevo pradetus darbus vietoje medines baznycios 1606 1612 m kalvinistams pastate murine renesansinio stiliaus sventove įkure kalvinistu mokykla ir jai padovanojo turtinga asmenine biblioteka 1590 m Smurgainyse Kristupas Zenovicius įrenge popieriaus fabrika maluna kurio produkcija buvo teikiama ir tuo metu Vilniuje veikusiai Mamoniciu spaustuvei Smurgainyse pagamintas popierius su Zenoviciu herbiniu antspaudu vandenzenkliu Despot naudotas bent iki 1632 m sudarytu dokumentu Kristupas Zenovicius Smurgainiu dvare 1609 m prieme į karo zygį pries Maskva issiruosusį Abieju Tautu Respublikos valdova Zigmanta Vaza Po Kristupo Zenoviciaus mirties jo vaikai apie 1620 m atsimete nuo kalvinizmo ir tape katalikais vietos kalvinu bendruomene isvaike 1621 m Smurgainis paveldejo Kristupo Zenoviciaus anuke Ona Sofija kuri 1628 m istekejo uz Vilniaus kasteliono Mikalojaus Kristupo Radvilos Naslaitelio sunaus Alberto Vladislovo Radvilos Abiems sutuoktiniams mirus dvi ju dukros mire nesulaukusios pilnametystes o kitos dvi įstojo į Nesvyziaus benediktiniu vienuolyna 1668 m Smurgainys iki 1805 m atiteko Radvilu giminei Zenoviciu valdymo laikais XVII amziaus I puseje Smurgainiai buvo nedidelis miestelis įsikures salia didiku rezidencijos 1622 m turejes 117 kiemu ir į turgaus aikste vedancias penkias gatves keturias karcemas popieriaus grudu malimo ir medzio apdirbimo vandens malunus Smurgainis nuo XVII amziaus I puses iki XIX amziaus pradzios valde net sesios Radvilu kartos Taciau skirtingai nei ankstesni savininkai Zenoviciai Radvilos cia savo rezidencijos neturejo todel miesteliu maziau rupinosi ir Smurgainis daznai nuomodavo Labiausiai miestelį Radvilos isgarsino XVII amziaus viduryje cia įkure mesku dresuotoju mokykla Europoje zinoma kaip Smurgainiu Mesku akademija caro valdzios uzdaryta po 1831 m sukilimo numalsinimo Smurgainys labai nukentejo per 1654 1667 m Abieju Tautu Respublikos ir Maskvos kara 1655 m vasara cia buvo įsikures caro Aleksejaus Michailoviciaus kariuomenes traukiancios uzimti Vilniu stabas Siaures karo metu Smurgainiu apylinkese vel aktyviai veike ginkluotieji Maskvos kariuomenes daliniai o 1708 m vasario 11 d kovo 17 d miestelyje gyveno karinį staba cia įsirenges Svedijos karalius Karolis XII Radvilu valdymui besibaigiant Smurgainys taip ir liko nedideliu miesteliu uzstatytu mediniais trobesiais turinciu dvi kataliku baznycias ir viena zydu sinagoga 1788 m Smurgainyse buvo 224 kiemai 22 ambarai ir 4 karcemos 3 vandens malunai plytu gamykla ir 2 degtines varyklos du kartus per savaite vykdavo turgus tris kartus metuose muges 1790 m mirus Karoliui Stanislovui Radvilai Smurgainys atiteko jo ketveriu metu giminaiciui Dominykui Jeronimui Radvilai kurio gobejai atsakingi uz nepilnamecio turto prieziura Smurgainis po 1795 m ATR padalijimo patekusius į Rusijos imperija 1805 m uz 65 tukst zlotu pardave Bogdanui Oginskiui 1808 m Smurgainis įsigijo grafas Karolis Dominykas Pzezdeckis 1812 m Napoleono karo dalyvis 1813 m uz karinius nuopelnus apdovanotas Prancuzijos garbes legiono ordinu ir vienas is 1831 m sukilimo Smurgainiu kraste vadu 1812 m pabaigoje Smurgainiuose bazavosi ir Rusijos imperijos ir Napoleono Bonaparto kariuomenes vadovybes stabai 1812 m gruodzio 5 d Smurgainyse Napoleonas Bonapartas įgaliojo Joachima Miurata vadovauti didziajai Prancuzijos armijai zygyje pries Rusija o pats skubiai isvyko į Paryziu Dviem dienom veliau miestelį uzeme Michailo Kutuzovo vadovaujamos karines pajegos laukusios ziniu apie karinius veiksmus Vilniuje Nuo 1816 m iki 1831 m sukilimo į karine atsarga isejes K D Pzedzeckis gyveno ir ukininkavo Smurgainyse augino veislinius zirgus įrenge zirgyna ir manieza jiems isjodineti pradejo karietu ir kinkomu ekipazu gavusiu berlinku pavadinima gamyba Vilniaus krasto bajoraite Gabriele Giunteryte Puziniene apie savo giminaicio ir kriksto tevo K D Pzezdeckio valdomus Smurgainis rase kad XIX amziaus I puseje jie per keliolika myliu aplinkui buvo laikomi pavyzdiniu dvaru o grafas Karolis paslaugus vaisingas nuosirdus ne tik kad nepavydejo bet dziaugesi kad kitiems sekasi Savo dvare laike kazoku tikru ukrainieciu daze usus ir likusius zilus plaukus mazurka soko nepataikydamas į takta uztat ugningai Uz K D Pzezdeckio dalyvavima 1831 m sukilime Smurgainiu valda caro valdzios nurodymu buvo arestuota o po 1832 m mirus savininkui Smurgainis kurį laika valde jo brolis Konstantinas kuris Smurgainis nuomojo 1842 m miestelis nustojo buti privatus ir perejo Rusijos imperijos valdzios nuosavyben buvo valstybinis miestelis Asmenos apskrities Smurgainiu valsciaus centras XIX amziaus 3 desimtmetyje Smurgainyse buvo 11 gatviu 335 kiemai ir 43 ambarai veike 3 degtines varyklos alaus gamykla plytu fabrikas ir kelios odos apdirbimo įmones 1843 m miestelyje atsidare 58 vietu mokykla 1904 m birzelio 6 d Smurgainys gavo miesto teises Sovietmeciu Smurgainyse isvystyta lengvoji misko maisto pramone HeraldikaSmurgainiu sv Arkangelo Mykolo baznycia 2012 m K D Pzezdeckio Smurgainiu dvaras 1812 m Herbas ir veliava patvirtinti Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukasenkos 2004 m gruodzio 1 d įsaku Miesto herbas lokys primena unikalia visoje Europoje miesta garsinusia įstaiga Smurgainiu arba Mesku akademija kurioje buvo dresuojamos meskos Herbe ispaniskos formos skydo sidabriniame fone vaizduojamas virs raudono tinklo ant galiniu letenu stovintis juodas lokys Priekinese letenose lokys laiko Radvilu gimines herba tris trimitus PaveldasSv Mikalojaus baznycia Pastatyta 1505 m Jurijaus Zenoviciaus lesomis Sudege 1866 m ir daugiau neatstatyta Sv Arkangelo Mykolo baznycia Apie 1552 1553 m Jurijus Zenovicius Smurgainyse fundavo medines kalvinistu baznycios statybas 1606 1612 m metais jos vietoje iskilo Jurijaus Zenoviciaus sunaus Bresto vaivados Kristupo Zenoviciaus lesomis pastatyta murine gynybinio tipo renesansiniu bruozu kalvinistu baznycia 1621 m Smurgainis paveldejusi Kristupo Zenoviciaus anuke Ona Sofija budama katalike baznycia is kalvinistu ateme ir perdave katalikams Po 1863 m sukilimo numalsinimo 1866 m caro valdzia kataliku baznycia uzdare ir ja atidave staciatikiams Sventove perstatant į cerkve buvo uztapyta originali sienine tapyba pakeistas vidaus interjeras ant stogo uzkeltas rusisko stiliaus svogunas Sventove labai stipriai nukentejo per Pirmojo pasaulinio karo metu cia vykusius karinius veiksmus Smurgainis valdant Lenkijai sventove 1921 1926 m atnaujinta ir grazinta katalikams 1947 m sovietu valdzia baznycia vel uzdare ir paverte ja is pradziu parduotuve veliau muziejumi ir parodu sale 1990 m baznycia grazinta katalikams 2003 m minint Smurgainiu 500 asias metines sutvarkyta baznycios isore Baznycios rusiuose yra Zenoviciu gimines kapaviete kuri iki siol nera tinkamai istyrineta Smurgainiu Mesku akademija Veike nuo XVII amziaus vidurio iki 1831 m sukilimo numalsinimo Patikimu duomenu apie tikslia Akademijos įkurimo data nera taciau zinoma kad tai atsitiko miesta pradejus valdyti Radvilu giminei 1687 1689 m po Abieju Tautu Respublika keliaves prancuzas jezuitas Pilypas Avrilis savo atsiminimuose rase parode man taip pat akademija kur dresuoja meskas skirtas vedziojimui is miesto į miesta po visa Europa O ta gyvenviete kurioje jos mokosi visokiu vikriu triuku vadinasi Smurgainiai Kitas Akademijos laiku amzininkas Svedijos karaliaus Karolio XII karo zygiu kronikininkas Joranas Nordbergas 1708 m apsilankes Smurgainyse pazymejo jog sitas miestas garseja tuo kad visos po pasaulį besibastancios ir sokancios meskos cia turi savo aukstaja mokykla ir tikra bustine Smurgainiu Akademija ypac suklestejo ir isgarsejo XVIII amziaus II puseje Karolio Stanislovo Radvilos laikais Pasakojama kad sis į ekstravagancija ir keistenybes linkes kunigaikstis pries svecius puikuodavosi vazinedamas karieta traukiama keturiu pakinkytu mesku Didikas Mesku akademijos vadovu paskyre is jo valdomo Myriaus kilusį Lietuvos cigonu barona Jona Martinkeviciu Akademijos klestejimo laikais dvidesimties dresuotoju grupe vienu metu apmokydavo apie 10 mesku be kuriu dar budavo apmokomos ir Karolio Stanislovo Radvilos į Smurgainis atveztos bezdziones Meskos mokslai akademijoje trukdavo 6 metus Pirmiausia meskas mokydavo sokti Tam reikedavo meska priversti stoveti ir vaikscioti ant uzpakaliniu letenu Ta darydavo meskiukus uzdarydami metaliniame narve varinemis grindimis kurias imdavo kaitinti ugnimi is apacios Lenku karininkas Henrikas Brandtas 1812 m sitaip aprase mesku mokslus įkaitusios grindys ima deginti jaunam meskinui priekines letenas Tada lokys pakelia jas į virsu ir megina jomis remtis į siena bet uz tai gauna per nagus Jį dauzo tol kol gyvunas neismoksta stoveti ant uzpakaliniu letenu vaikscioti ir vykdyti kitas komandas Kai kada meska praranda kantrybe ir įnirtusi puola savo mokytoja bet tas rimbo smugiais ja privercia apsigalvoti Pavasarį lokiai su vedliais iskeliaudavo klajoti po įvairiu Europos regionu Prusijos Slezvigo Bavarijos Elzaso ir Vengrijos miestu prekyvietes Į Smurgainis meskos sugrįzdavo ziemoti rudenį apie Visu Sventuju diena 2014 m kovo 2 d Smurgainyse buvo įrengta skulpturu kompozicija įamzinanti mieste veikusia Mesku akademija Apie Smurginiuose veikusia mesku mokykla baltarusiu poetas Rygoras Baradulinas sukure poema Smurgainiu akademija Smurgainiu riestainiai smurgiankos Manoma kad riestainiai galejo buti kile is Smurgainiu nors rasytiniai saltiniai to ir nepatvirtina Smurgainyse riestainiais XVII XVIII a budavo dresuojamos ir Mesku akademijos aukletines XIX amziuje Smurgainiu riestainiai buvo placiai zinomi ne tik Baltarusijoje bet ir uz jos ribu Atrodo kad tai galejo atsitikti ir del tuo metu populiariu receptu knygu Kulinarijos istorikas Viljamas Pochliobkinas savo XX amziaus II puses darbuose nurodo kad Smurgainiai riestainiu tevyne Adomas Honoris Kirkoras simtmeciu anksciau rase kad beveik visi Smurgainiu gyventojai kepa riestainius Kiekvienas cia uzsukes keliautojas butinai nusiperka bent kelis cionyksciu bulkuciu rysulius kad atveztu lauktuvems į Vilniu ir kitus miestus XX amziaus 3 desimtmetyje Smurgainyse buvo apie 60 kepeju kurie vertesi riestainiu gamyba Smurgainiu riestainiai iki praeito amziaus vidurio buvo vienas is populiariausiu Vilniaus Kaziuko muges gaminiu kurio receptu galima sutikti ir siu dienu kulinarijos knygose Krastotyros muziejus kuriame yra miesto istorijai skirta ekspozicija Smurgainiu M K Oginskio baltarusiu liaudies dainu ir sokiu ansamblis GyventojaiLietuviai 40 proc Smurgainiu gyvenvieciu pavadinimu isliko lietuviskos kilmes Iki XVII a Smurgainys su Gerveciais Asmena Krevu Galsia priklause kompaktiskam lietuviu kalbos plotui kuriame sneketa rytu aukstaiciu vilniskiu tarme Iki XX a pradzios Smurgainiu vakaruose Salu Sniegioniu ir kitose apylinkese dalis vietiniu gyventoju buvo islaike gimtaja kalba rasesi lietuviais Zymus zmones Pranciskus Bogusevicius 1840 1900 rasytojas poetas advokatas 1863 m sukilimo dalyvis gyvenes Smurgainyse Mose Kulbakas 1896 1937 poetas publicistas gime ir mokesi Smurgainyse Abraomas Suckeveris 1913 2010 rasytojas gimes Smurgainyse SportasFK Smorgonʹ futbolo klubas Jaunystes Junost stadionas kurio talpa 3 tukst ziurovu SaltiniaiPasaulio vietovardziu zodynas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2006 2014 VLKK versija http smorgon gov by ru region new 3 vlad Archyvuota kopija 2016 11 14 is Wayback Machine projekto Encyklopedia Kresow Wydawnictwo Kluszcznski Krakow s 433 ISBN 83 89550 93 8 Gabriele Giunteryte Puziniene Vilniuje ir Lietuvos dvaruose 2005 Vilnius p 29 Smorgonie Slownik geograficzny Krolestwa Polskiego i innych krajow slowianskich T X Rukszenice Sochaczew Warszawa 1889 915 psl lenk Geograficheskij enciklopedicheskij slovar gl redaktor A F Tryoshnikov Moskva Sovetskaya enciklopediya 1986 psl 394 http smorgon gov by ru region geraldika Archyvuota kopija 2016 11 14 is Wayback Machine projekto http www quest lt po lietuva istorijos labirintai po lietuva 4789 mesku akademijos smurgainiuose ir raudondvaryje V Smorgoni ustanovyat pamyatnik znamenitoj medvezhej akademii Archyvuota kopija 2016 03 04 is Wayback Machine projekto BELTA Provereno 21 oktyabrya 2015 Rygor Baradulin Smargonskaya akademiya Naravistaya paema Zbor tvoray Minsk Mastackaya litaratura 1999 T 3 S 88 138 http www langet ru html b baranki html Sodal U Smargonskiya abaranki Svetly shlyah Archyvuota kopija 2008 01 21 is Wayback Machine projekto 1991 http tiesa com naujienos ir zinios ji ir jis receptai autentiskos barankos jokiu budu ne riestainiai 18861 Smurgainys Visuotine lietuviu enciklopedija tikrinta 2023 01 13 Smurgainys Lietuvos istorija Enciklopedinis zinynas II tomas L Z Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2016 ISBN 978 5 420 01765 4 psl 871LiteraturaCicinskas Mesku akademija Kryziuocio kapas apysakos romanas Vytautas Misevicius dail G Karosas Vilnius Vaga 1978 453 p Smargon Minsk Belarus 2009 127 p iliustr ISBN 978 985 01 0843 2