Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Algirdas Mykolas Brazauskas4 asis Lietuvos prezidentas 1 asis Lietuvos prezidentas po nepriklausomybės atkūrimoGimė 1932

Algirdas Brazauskas

  • Pagrindinis puslapis
  • Algirdas Brazauskas
Algirdas Brazauskas
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az
Algirdas Mykolas Brazauskas
4-asis Lietuvos prezidentas, 1-asis Lietuvos prezidentas po nepriklausomybės atkūrimo
Gimė 1932 m. rugsėjo 22 d.
Rokiškis
Mirė 2010 m. birželio 26 d. (77 metai)
Vilnius
Palaidotas (-a) 2010 m. liepos 1 d.
Antakalnio kapinėse
Pilietybė Lietuvos Respublikos
Sutuoktinis (-ė) 1) Julija Brazauskienė

2) Kristina Brazauskienė

4-asis Lietuvos prezidentas, 1-asis Lietuvos prezidentas po nepriklausomybės atkūrimo
Ėjo pareigas 1993 m. vasario 25 d. – 1998 m. vasario 25 d.
Ankstesnis Vytautas Landsbergis
Vėlesnis Valdas Adamkus
Partija Lietuvos komunistų partija
(1957-1990)

Lietuvos demokratinė darbo partija
(1990-2001)
Lietuvos socialdemokratų partija
(2001-2010)

Žymūs apdovanojimai
  • 2003 m. Vytauto Didžiojo ordinas su aukso grandine;
  • 1998 m. Vytauto Didžiojo ordino Didysis kryžius
Parašas

Algirdas Mykolas Brazauskas (1932 m. rugsėjo 22 d. Rokiškyje – 2010 m. birželio 26 d. Vilniuje) – pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos prezidentas, LKP CK pirmasis sekretorius.

Pradėjęs karjerą kaip jaunas specialistas, A. Brazauskas komunistų partijoje sparčiai kopė hierarchijos laiptais[reikalingas šaltinis] ir 1988-aisiais, būdamas 56-erių, tapo aukščiausiu sovietų valdžios okupuotoje Lietuvoje vykdytoju – LKP CK I sekretoriumi. Šį postą jis užėmė iki nepriklausomybės paskelbimo 1990-ųjų kovo 11 d.

Vėliau jis vadovavo nepriklausomai Lietuvai kaip prezidentas (šias pareigas laikinai ėjo 1992–1993, išrinktas kadencijai 1993–1998), vėliau vadovavo šalies vykdomajai valdžiai kaip ministras pirmininkas (2001–2006).

Nepaisant jo komunistinės praeities, A. Brazauskas nepriklausomybės metais nuolat buvo vienas populiariausių politikų. Jo šalininkai akcentavo, kad valdant A. Brazauskui šalies ūkis bei politinė padėtis buvo stabilios.[reikalingas šaltinis]. Būtent A.Brazauskas parašė ir išsiuntė prašymus, kad Lietuva būtų priimta į NATO ir ES.

Savo politinę karjerą A. Brazauskas susiejo su Lietuvos komunistų partija bei jos įpėdine[reikalingas šaltinis]Lietuvos demokratine darbo partija, vėliau − Lietuvos socialdemokratų partija. Nors ir pasitraukė iš partijos vadovybės organų, tačiau savo įtaką išlaikė.

Iš aktyvios politikos A. Brazauskas buvo pasitraukęs 1998–2001 metais, joje taip pat nebedalyvavo nuo 2007-ųjų.

Po sunkios kovos su limfos vėžiu mirė 2010 m. birželio 26 d.Liepos 1 dieną valstybinių laidotuvių metu palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse.2011 m. birželio 26 d. iškilmingai atidengtas paminklinis .

Biografija

A. Brazauskas savo giminės pėdsakus atseka XVIII a. Mikailiškių kaime (dab. Radviliškio raj.).

Tėvas Kazimieras Brazauskas (1906–1997), motina Sofija Perezilevičiūtė-Brazauskienė (1904–1979).

Išsilavinimas

1951 m. baigė Kaišiadorių vidurinę mokyklą ir tais pačiais metais įstojo į Kauno politechnikos institutą. 1956 m. baigė institutą ir įgijo inžinieriaus hidrotechniko specialybę. Vėliau tapo ekonomikos mokslų daktaru (1974 m.), Vilniaus Gedimino technikos, Kijevo (Ukrainos), Minsko humanitariniame universitetuose.

2001 m. suteiktas Kauno technologijos universiteto Garbės daktaro laipsnis.

Karjera Sovietų Sąjungos laikais

1958–1962 m. dalyvavo Kauno hidroelektrinės statyboje.

1965 m. buvo paskirtas Statybinių medžiagų pramonės ministru. 1967 m. pradėjo dirbti pirmininko pavaduotoju. 1977 m. tapo LKP CK sekretoriumi. 9-ame dešimtmetyje buvo Lietuvos komunistų partijos CK sekretorius pramonės klausimais ir atsakingas už energetikos klausimus.

1988 m. spalio 21 d. buvo išrinktas LKP CK pirmuoju sekretoriumi. Jo kandidatūrą į šį postą palaikė Lietuvos nacionalinio išsivadavimo judėjimas „Sąjūdis“. Jam vadovaujant, 1989 m. Lietuvos komunistų partija atsiskyrė nuo Sovietų Sąjungos komunistų partijos.

Veikla nepriklausomoje Lietuvoje

1990 m. gruodžio mėnesį įvykusiame Lietuvos demokratinės darbo partijos (LDDP) steigiamajame suvažiavime buvo išrinktas jos pirmininku ir tapo didžiausios Lietuvos politinės partijos vadovu.

1992 m. spalio mėnesį LDDP laimėjus rinkimus į Seimą, buvo išrinktas Seimo pirmininku. Įsigaliojus naujai Konstitucijai jis kaip Seimo pirmininkas lapkričio 25 d. ėmė laikinai eiti prezidento pareigas.

1993 m. vasario 14 d. laimėjo Prezidento rinkimus 5 metų kadencijai, už jį balsavo 60 % rinkėjų. Kaip reikalauja Konstitucija, tapęs prezidentu, A. Brazauskas nutraukė savo narystę LDDP. 1993 m. vasario 25 d. įvyko prezidento inauguracija.

1998 m. vasario 26 d. dieną kadenciją baigusį A. Brazauską pakeitė Prezidento rinkimus laimėjęs Valdas Adamkus. Rinkimuose nedalyvavo, tai aiškino būtinybe Lietuvai atsinaujinti, bei siūlė rinkėjams balsuoti už Artūrą Paulauską.

2001 metais grįžo į politiką. Sausio mėnesį jis išrinktas Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininku. Liepos 3 dieną Seimas, kuriame susibūrė nauja socialdemokratų dominuojama koalicija, jį patvirtino Lietuvos Respublikos Vyriausybės vadovu.

Postą politikas išlaikė ir po 2004 m. parlamento rinkimų, kai į koaliciją atėjo Darbo partija. Jis pasitraukė 2006 m. birželio 1 d. po to, kai vyriausybę bei ją rėmusią koaliciją netikėtai paliko Darbo partijos ministrai, taip ją sužlugdydami.

2007 metais A. Brazauskas socdemų partijos suvažiavime atsisakė kelti savo kandidatūrą kitai pirmininko kadencijai. Suvažiavimas išrinko jo rekomenduotą palaikyti kandidatą, tuometinį premjerą Gediminą Kirkilą.

Inicijavo bei globojo Valdovų rūmų projektą.

Asmeninis gyvenimas

Gimė tarnautojų šeimoje. A. Brazauskas su žmona gydytoja Julija Brazauskiene (1933–2011) išaugino dvi dukras dvynes (g. 1959 m.): , gydytoją, ir Laimą Mertinienę, menotyrininkę. Su J. Brazauskiene išsiskyrė, 2002 m. vedė Kristiną Butrimienę. Brolis (g. 1935 m.) Švedijos koncerno Euroc AB (statybinės medžiagos) atstovybės Lietuvoje vadovas. Tėvai lig pat mirties gyveno Kaišiadoryse (J. Biliūno g. 26). Abu palaidoti Kaišiadorių kapinėse. Jose palaidota ir A. Brazausko sesuo Regina Jurkonienė (1924–1995).

Kontroversijos

  • Konservatorių partija buvo apskundusi A. Brazauską Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl įtarimų, kad „Lukoil Baltija“ vadovas , kartu su A. Brazausko šeima buvęs „Draugystės“ viešbučio bendrasavininkiu, neteisėtai suteikė naudos premjerui.

Komisijos prašyta išnagrinėti keturis klausimus: ar partnerystė su I. Paleičiku bei su juo susijusiomis įmonėmis buvo K. Brazauskienei naudinga plėtojant „Draugystės“ verslą, ar I. Paleičikas bei su juo susijusios bendrovės prisidėjo gaunant viešbučio rekonstrukcijoms bei plėtrai, ar šių paskolų ar jų dalies nėra grąžinę šie subjektai, taip pat ar I. Paleičikas ar su juo susijusios bendrovės padėjo K. Brazauskienei ar jos buvusiems šeimos nariams įsigyti „Draugystės“ akcijas.

Komisija įtarimų nepatvirtino pareiškusi, jog visi I. Paleičiko ryšiai ryšiai buvę su A. Brazausko žmona, o ne su pačiu premjeru.

  • Buvęs ūkio ministras Julius Veselka viešai liudijo, kad būdamas prezidentu A. Brazauskas panaudojo savo įtaką, kad „Draugystės“ viešbutį valstybė parduotų tuometinei jo meilužei bei būsimai žmonai Kristinai Butrimienei. A. Brazauskas sakė nieko tokio neatsimenantis.
  • Seimo laikinoji tyrimo komisija nustatė, kad A. Brazausko vyriausybė, 2003 m. gruodžio 24 d. leidusi parduoti „Alitą“ verslininkų konsorciumui (nutartį pasirašė A. Brazauskas ir ūkio ministras Petras Čėsna), padarė valstybei 34,4 mln. litų žalos. Tarp kaltųjų dėl šios žalos komisija įrašė Vyriausybę. Nurodoma, kad Seimo Antikorupcijos komisija buvo iš anksto įspėjusi A. Brazauską, kad verslininkų konsorciumo laimėjimas konkurse yra neteisėtas.
  • 2004-aisiais rudenį TV3 laidoje „Nesutinku!“ parodyta, kad Rubicon group juodojoje buhalterijoje yra minima, kad žmogui, įvardintam kaip „AMB“, buvo išmokėtos sumos pinigų. Be to, laidoje paskelbti įmonės vadovų pokalbiai, kuriuose jie aptarinėja „AMB“ perduodamus pinigus. Kaip sakė laidoje dalyvavęs parlamentaras Algimantas Salamakinas, nesusijęs su laidos rengėjais, AMB – tai plačiai žinoma Algirdo Mykolo Brazausko pravardė, jo inicialai. Teikiant juodąją buhalteriją Seimui nagrinėti, šios eilutės buvo kupiūruotos. A. M. Brazauskas kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl . Laidos įrašas nebuvo pakartotas numatytu laiku, o jos vedėjos pažadas kitose laidose tęsti šią temą – neįgyvendintas.

Pomėgiai

Jaunystėje A. Brazauskas sportavo (stūmė rutulį), vėliau buriavo, buvo Lietuvos buriuotojų sąjungos garbės narys. Aistringas medžiotojas, turėjo didžiulę medžioklinių peilių kolekciją. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos garbės pirmininkas.

Sportavo lengvąją atletiką. Disko ir kūjo metikas. 1956 m. Lietuvos lengvosios atletikos rinktinės narys. 1957 m. ir 1958 m. kartu su Jurgiu Vilemu tapo žvaigždės klasės Lietuvos buriavimo čempionu.

Atminimas

  • 2000 m. Kaišiadorių 1-oji vidurinė mokykla gavo Algirdo Brazausko vardą.
  • 2001 m. suteiktas Kauno technologijos universiteto garbės daktaro vardas.
  • 2010 m. rugsėjo 24 d. Rokiškyje, ant namo (Laisvės g. 7), kuriame gimė Algirdas Mykolas Brazauskas, buvo atidengta memorialinė lenta.
  • 2011 m. vasario 14 d. Vilniuje ant LSDP centrinės būstinės (Barboros Radvilaitės g. 1) atidengta memorialinė lenta.
  • 2011 m. liepos 2 d. Kaišiadoryse atidaryti Brazauskų namai-muziejus.
  • 2011 m. birželio 26 d. Vilniaus Antakalnio kapinėse ant A. Brazausko kapo atidengtas LRV Kultūros ministerijos užsakytas paminklas.
  • 2014 m. Kauno hidroelektrinei suteiktas Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinės vardas.
  • 2015 m. suteiktas Vilniaus miesto garbės piliečio vardas.

Knygos

  • 1988: Стратегия развития строительного комплекса на примере Литовской ССР (bendaautorius: V. Matulaitis). Leidykla: „Стройиздат“. ISBN 5-274-00636-1 (rusiškai).
  • 1990: Interviu Lietuvos radijui: 1989.01.14-1989.11.24 (bendaautoriai: Benediktas Rupeika, , Algimantas Budrys), leidykla: . ISBN 5-89942-034-0;
  • 1992: Lietuviškos skyrybos. OCLC 28928713 (lietuviškai), OCLC 31985579 (rusiškai, 1993 m., „Развод по-литовски“), OCLC 37347470 (vokiškai, 1993 m., „Scheidung vom Kreml“)
  • 1998 m. „Baltųjų lankų“ leidykla išleido G. Ilgūno parengtą knygą-albumą „Algirdas Brazauskas – Lietuvos Respublikos Prezidentas“ (ISBN 9986-861-32-2).
  • 2000: Penkeri Prezidento metai. „Pradai“; ISBN 9986-943-65-5 (lietuviškai); ISBN 5-88834-036-0 (rusiškai, 2003 m., „Пять лет президента“).
  • 2004: Apsisprendimas: 1988–1991. „Vaga“. ISBN 5-415-01725-9; ISBN 5-415-01756-9 (angliškai, „Self-determination: 1988–1991“);
  • 2004: Lietuvos galia: atlikti darbai ir mintys apie ateitį. „Šviesa“. ISBN 5-430-03996-9;
  • 2007: Ir tuomet dirbome Lietuvai. „Knygiai“. ISBN 978-9955-443-35-3
  • 2009: Algirdas Brazauskas. "Versus Aureus". ISBN: 9789955342106. (aut. Gediminas Ilgūnas)
  • 2013: Žmogus laiko taikinyje. Algirdas Brazauskas draugų ir oponentų akimis (sud. Vilius Kavaliauskas)

Šaltiniai

  1. „Lietuva neteko prezidento A.Brazausko“. delfi.lt. Delfi. 2010-06-26. Nuoroda tikrinta 2024-03-12.
  2. Jackevičius, Mindaugas (2010-07-01). „Prezidentas A.M.Brazauskas atgulė amžinojo poilsio“. delfi.lt. Delfi. Nuoroda tikrinta 2024-03-12.
  3. „Lietuviškos skyrybos“. Algirdas Brazauskas, Vilnius: Politika, 1992, p. 6
  4. Per Neries upę – A. M. Brazausko tiltu?. Lrt.lt, 2012-09-05. Nuoroda tikrinta 2024-05-29.
  5. Netekome A. M. Brazausko Archyvuota kopija 2024-05-29 iš Wayback Machine projekto.. XXI amžius. Nuoroda tikrinta 2024-05-29.
  6. G.Kirkilas - Socialdemokratų partijos pirmininkas (papildyta, video). Lrytas.lt, 2007-05-19. Nuoroda tikrinta 2024-05-29.
  7. Pirmajam Lietuvos prezidentui Algirdui Brazauskui šeštadienį būtų sukakę 80 metų. 15min.lt, 2012-09-22. Nuoroda tikrinta 2024-05-29.
  8. http://www.sekunde.lt/content.php?p=read&tid=22432[neveikianti nuoroda]
  9. Pakalkaitė, Vija (2005-10-20). „VTEK: nėra teisinio pagrindo A.Brazauskui nusišalinti nuo "Mažeikių naftos" akcijų pardavimo“. delfi.lt. Delfi. Nuoroda tikrinta 2024-03-12.
  10. Digrytė, Eglė (2005-11-22). „A.Brazauskas nepamena, ar siūlė skirti būsimą žmoną „Draugystės“ vadove“. delfi.lt. Delfi. Nuoroda tikrinta 2024-03-12.
  11. „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos AB "Alita" privatizavimo aplinkybėms ištirti išvadų“. 2006 m. lapkričio 23 d. nutarimas Nr. X-922. Lietuvos Respublikos Seimas. Nuoroda tikrinta 2024-03-12.
  12. „Įsižeidęs premjeras pradėjo karą“. Vakarų ekspresas. 2004-09-03. Nuoroda tikrinta 2007-10-17.
  13. Algirdas Brazauskas: negaliu viso gyvenimo atiduoti kitiems!. 15min.lt. Nuoroda tikrinta 2023-12-18.
  14. http://www.lrytas.lt/-12853386911283968765-roki%C5%A1kyje-atidengta-prezidentui-a-brazauskui-skirta-memorialin%C4%97-lenta.htm[neveikianti nuoroda]
  15. http://www.lrytas.lt/-13095919101309127461-kai%C5%A1iadoryse-atidaryti-brazausk%C5%B3-namai-muziejus-nuotraukos.htm Archyvuota kopija 2011-07-11 iš Wayback Machine projekto.
  16. „A.M.Brazausko paminklą Vyriausybė planuoja perduoti Vilniaus savivaldybei“. delfi.lt. Delfi. BNS. 2012-07-02. Nuoroda tikrinta 2024-03-12.
  17. A.M. Brazauskui – garbės vilniečio vardas po mirties Archyvuota kopija 2015-04-22 iš Wayback Machine projekto.

Nuorodos

Vikicitatos

Puslapis Vikicitatose –
Algirdas Brazauskas
  • Lietuvos vadovų sąrašas.

Algirdo Brazausko gyvenimas


Politinis postas
Prieš tai:
Ringaudas Bronislovas Songaila 		LKP CK pirmasis sekretorius

1988–1990 m. 		Po to:
Mykolas Burokevičius
Prieš tai:
Vytautas Astrauskas 		Lietuvos SSR Aukščiausiosios tarybos prezidiumo pirmininkas

1990 m. 		Po to:
Vytautas Landsbergis
kaip Lietuvos AT pirmininkas
Prieš tai:
Vytautas Landsbergis
kaip Lietuvos AT pirmininkas 		Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas

1992–1993 m. 		Po to:
Česlovas Juršėnas
Prieš tai:
postas atkurtas 		Lietuvos Respublikos Prezidentas

1993–1998 m. 		Po to:
Valdas Adamkus
Prieš tai:
Rolandas Paksas 		Lietuvos ministras pirmininkas

2001–2006 m. 		Po to:
Gediminas Kirkilas
Partijos politinės pareigos
Prieš tai:
Ringaudas Bronislovas Songaila 		LKP CK pirmasis sekretorius

1988–1990 m. 		Po to:
Mykolas Burokevičius
Prieš tai:
- 		LDDP pirmininkas

1990–1993 m. 		Po to:
Česlovas Juršėnas
Prieš tai:
Vytenis Povilas Andriukaitis 		LSDP pirmininkas

2001–2007 m. 		Po to:
Gediminas Kirkilas

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 25 Bir, 2025 / 23:20

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Algirdas Brazauskas, Kas yra Algirdas Brazauskas? Ką reiškia Algirdas Brazauskas?

Algirdas Mykolas Brazauskas4 asis Lietuvos prezidentas 1 asis Lietuvos prezidentas po nepriklausomybes atkurimoGime 1932 m rugsejo 22 d RokiskisMire 2010 m birzelio 26 d 77 metai VilniusPalaidotas a 2010 m liepos 1 d Antakalnio kapinesePilietybe Lietuvos RespublikosSutuoktinis e 1 Julija Brazauskiene 2 Kristina Brazauskiene4 asis Lietuvos prezidentas 1 asis Lietuvos prezidentas po nepriklausomybes atkurimoĖjo pareigas 1993 m vasario 25 d 1998 m vasario 25 d Ankstesnis Vytautas LandsbergisVelesnis Valdas AdamkusPartija Lietuvos komunistu partija 1957 1990 Lietuvos demokratine darbo partija 1990 2001 Lietuvos socialdemokratu partija 2001 2010 Zymus apdovanojimai2003 m Vytauto Didziojo ordinas su aukso grandine 1998 m Vytauto Didziojo ordino Didysis kryziusParasas Algirdas Mykolas Brazauskas 1932 m rugsejo 22 d Rokiskyje 2010 m birzelio 26 d Vilniuje pirmasis nepriklausomybe atkurusios Lietuvos prezidentas LKP CK pirmasis sekretorius Pradejes karjera kaip jaunas specialistas A Brazauskas komunistu partijoje sparciai kope hierarchijos laiptais reikalingas saltinis ir 1988 aisiais budamas 56 eriu tapo auksciausiu sovietu valdzios okupuotoje Lietuvoje vykdytoju LKP CK I sekretoriumi Sį posta jis uzeme iki nepriklausomybes paskelbimo 1990 uju kovo 11 d Veliau jis vadovavo nepriklausomai Lietuvai kaip prezidentas sias pareigas laikinai ejo 1992 1993 isrinktas kadencijai 1993 1998 veliau vadovavo salies vykdomajai valdziai kaip ministras pirmininkas 2001 2006 Nepaisant jo komunistines praeities A Brazauskas nepriklausomybes metais nuolat buvo vienas populiariausiu politiku Jo salininkai akcentavo kad valdant A Brazauskui salies ukis bei politine padetis buvo stabilios reikalingas saltinis Butent A Brazauskas parase ir issiunte prasymus kad Lietuva butu priimta į NATO ir ES Savo politine karjera A Brazauskas susiejo su Lietuvos komunistu partija bei jos įpedine reikalingas saltinis Lietuvos demokratine darbo partija veliau Lietuvos socialdemokratu partija Nors ir pasitrauke is partijos vadovybes organu taciau savo įtaka islaike Is aktyvios politikos A Brazauskas buvo pasitraukes 1998 2001 metais joje taip pat nebedalyvavo nuo 2007 uju Po sunkios kovos su limfos veziu mire 2010 m birzelio 26 d Liepos 1 diena valstybiniu laidotuviu metu palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinese 2011 m birzelio 26 d iskilmingai atidengtas paminklinis BiografijaA Brazauskas savo gimines pedsakus atseka XVIII a Mikailiskiu kaime dab Radviliskio raj Tevas Kazimieras Brazauskas 1906 1997 motina Sofija Perezileviciute Brazauskiene 1904 1979 Issilavinimas 1951 m baige Kaisiadoriu vidurine mokykla ir tais paciais metais įstojo į Kauno politechnikos instituta 1956 m baige instituta ir įgijo inzinieriaus hidrotechniko specialybe Veliau tapo ekonomikos mokslu daktaru 1974 m Vilniaus Gedimino technikos Kijevo Ukrainos Minsko humanitariniame universitetuose 2001 m suteiktas Kauno technologijos universiteto Garbes daktaro laipsnis Karjera Sovietu Sajungos laikais 1958 1962 m dalyvavo Kauno hidroelektrines statyboje 1965 m buvo paskirtas Statybiniu medziagu pramones ministru 1967 m pradejo dirbti pirmininko pavaduotoju 1977 m tapo LKP CK sekretoriumi 9 ame desimtmetyje buvo Lietuvos komunistu partijos CK sekretorius pramones klausimais ir atsakingas uz energetikos klausimus 1988 m spalio 21 d buvo isrinktas LKP CK pirmuoju sekretoriumi Jo kandidatura į sį posta palaike Lietuvos nacionalinio issivadavimo judejimas Sajudis Jam vadovaujant 1989 m Lietuvos komunistu partija atsiskyre nuo Sovietu Sajungos komunistu partijos Veikla nepriklausomoje Lietuvoje Vytautas Landsbergis ir Algirdas Brazauskas 1990 m kovo men 1990 m gruodzio menesį įvykusiame Lietuvos demokratines darbo partijos LDDP steigiamajame suvaziavime buvo isrinktas jos pirmininku ir tapo didziausios Lietuvos politines partijos vadovu 1992 m spalio menesį LDDP laimejus rinkimus į Seima buvo isrinktas Seimo pirmininku Įsigaliojus naujai Konstitucijai jis kaip Seimo pirmininkas lapkricio 25 d eme laikinai eiti prezidento pareigas 1993 m vasario 14 d laimejo Prezidento rinkimus 5 metu kadencijai uz jį balsavo 60 rinkeju Kaip reikalauja Konstitucija tapes prezidentu A Brazauskas nutrauke savo naryste LDDP 1993 m vasario 25 d įvyko prezidento inauguracija 1998 m vasario 26 d diena kadencija baigusį A Brazauska pakeite Prezidento rinkimus laimejes Valdas Adamkus Rinkimuose nedalyvavo tai aiskino butinybe Lietuvai atsinaujinti bei siule rinkejams balsuoti uz Artura Paulauska 2001 metais grįzo į politika Sausio menesį jis isrinktas Lietuvos socialdemokratu partijos pirmininku Liepos 3 diena Seimas kuriame susibure nauja socialdemokratu dominuojama koalicija jį patvirtino Lietuvos Respublikos Vyriausybes vadovu Posta politikas islaike ir po 2004 m parlamento rinkimu kai į koalicija atejo Darbo partija Jis pasitrauke 2006 m birzelio 1 d po to kai vyriausybe bei ja remusia koalicija netiketai paliko Darbo partijos ministrai taip ja suzlugdydami 2007 metais A Brazauskas socdemu partijos suvaziavime atsisake kelti savo kandidatura kitai pirmininko kadencijai Suvaziavimas isrinko jo rekomenduota palaikyti kandidata tuometinį premjera Gedimina Kirkila Inicijavo bei globojo Valdovu rumu projekta Asmeninis gyvenimas Gime tarnautoju seimoje A Brazauskas su zmona gydytoja Julija Brazauskiene 1933 2011 isaugino dvi dukras dvynes g 1959 m gydytoja ir Laima Mertiniene menotyrininke Su J Brazauskiene issiskyre 2002 m vede Kristina Butrimiene Brolis g 1935 m Svedijos koncerno Euroc AB statybines medziagos atstovybes Lietuvoje vadovas Tevai lig pat mirties gyveno Kaisiadoryse J Biliuno g 26 Abu palaidoti Kaisiadoriu kapinese Jose palaidota ir A Brazausko sesuo Regina Jurkoniene 1924 1995 KontroversijosKonservatoriu partija buvo apskundusi A Brazauska Vyriausiajai tarnybines etikos komisijai del įtarimu kad Lukoil Baltija vadovas kartu su A Brazausko seima buves Draugystes viesbucio bendrasavininkiu neteisetai suteike naudos premjerui Komisijos prasyta isnagrineti keturis klausimus ar partneryste su I Paleiciku bei su juo susijusiomis įmonemis buvo K Brazauskienei naudinga pletojant Draugystes versla ar I Paleicikas bei su juo susijusios bendroves prisidejo gaunant viesbucio rekonstrukcijoms bei pletrai ar siu paskolu ar ju dalies nera grazine sie subjektai taip pat ar I Paleicikas ar su juo susijusios bendroves padejo K Brazauskienei ar jos buvusiems seimos nariams įsigyti Draugystes akcijas Komisija įtarimu nepatvirtino pareiskusi jog visi I Paleiciko rysiai rysiai buve su A Brazausko zmona o ne su paciu premjeru Buves ukio ministras Julius Veselka viesai liudijo kad budamas prezidentu A Brazauskas panaudojo savo įtaka kad Draugystes viesbutį valstybe parduotu tuometinei jo meiluzei bei busimai zmonai Kristinai Butrimienei A Brazauskas sake nieko tokio neatsimenantis Seimo laikinoji tyrimo komisija nustate kad A Brazausko vyriausybe 2003 m gruodzio 24 d leidusi parduoti Alita verslininku konsorciumui nutartį pasirase A Brazauskas ir ukio ministras Petras Cesna padare valstybei 34 4 mln litu zalos Tarp kaltuju del sios zalos komisija įrase Vyriausybe Nurodoma kad Seimo Antikorupcijos komisija buvo is anksto įspejusi A Brazauska kad verslininku konsorciumo laimejimas konkurse yra neteisetas 2004 aisiais rudenį TV3 laidoje Nesutinku parodyta kad Rubicon group juodojoje buhalterijoje yra minima kad zmogui įvardintam kaip AMB buvo ismoketos sumos pinigu Be to laidoje paskelbti įmones vadovu pokalbiai kuriuose jie aptarineja AMB perduodamus pinigus Kaip sake laidoje dalyvaves parlamentaras Algimantas Salamakinas nesusijes su laidos rengejais AMB tai placiai zinoma Algirdo Mykolo Brazausko pravarde jo inicialai Teikiant juodaja buhalterija Seimui nagrineti sios eilutes buvo kupiuruotos A M Brazauskas kreipesi į Generaline prokuratura del Laidos įrasas nebuvo pakartotas numatytu laiku o jos vedejos pazadas kitose laidose testi sia tema neįgyvendintas PomegiaiJaunysteje A Brazauskas sportavo stume rutulį veliau buriavo buvo Lietuvos buriuotoju sajungos garbes narys Aistringas medziotojas turejo didziule medziokliniu peiliu kolekcija Lietuvos medziotoju ir zveju draugijos garbes pirmininkas Sportavo lengvaja atletika Disko ir kujo metikas 1956 m Lietuvos lengvosios atletikos rinktines narys 1957 m ir 1958 m kartu su Jurgiu Vilemu tapo zvaigzdes klases Lietuvos buriavimo cempionu Atminimas2000 m Kaisiadoriu 1 oji vidurine mokykla gavo Algirdo Brazausko varda 2001 m suteiktas Kauno technologijos universiteto garbes daktaro vardas 2010 m rugsejo 24 d Rokiskyje ant namo Laisves g 7 kuriame gime Algirdas Mykolas Brazauskas buvo atidengta memorialine lenta 2011 m vasario 14 d Vilniuje ant LSDP centrines bustines Barboros Radvilaites g 1 atidengta memorialine lenta 2011 m liepos 2 d Kaisiadoryse atidaryti Brazausku namai muziejus 2011 m birzelio 26 d Vilniaus Antakalnio kapinese ant A Brazausko kapo atidengtas LRV Kulturos ministerijos uzsakytas paminklas 2014 m Kauno hidroelektrinei suteiktas Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrines vardas 2015 m suteiktas Vilniaus miesto garbes piliecio vardas Knygos1988 Strategiya razvitiya stroitelnogo kompleksa na primere Litovskoj SSR bendaautorius V Matulaitis Leidykla Strojizdat ISBN 5 274 00636 1 rusiskai 1990 Interviu Lietuvos radijui 1989 01 14 1989 11 24 bendaautoriai Benediktas Rupeika Algimantas Budrys leidykla ISBN 5 89942 034 0 1992 Lietuviskos skyrybos OCLC 28928713 lietuviskai OCLC 31985579 rusiskai 1993 m Razvod po litovski OCLC 37347470 vokiskai 1993 m Scheidung vom Kreml 1998 m Baltuju lanku leidykla isleido G Ilguno parengta knyga albuma Algirdas Brazauskas Lietuvos Respublikos Prezidentas ISBN 9986 861 32 2 2000 Penkeri Prezidento metai Pradai ISBN 9986 943 65 5 lietuviskai ISBN 5 88834 036 0 rusiskai 2003 m Pyat let prezidenta 2004 Apsisprendimas 1988 1991 Vaga ISBN 5 415 01725 9 ISBN 5 415 01756 9 angliskai Self determination 1988 1991 2004 Lietuvos galia atlikti darbai ir mintys apie ateitį Sviesa ISBN 5 430 03996 9 2007 Ir tuomet dirbome Lietuvai Knygiai ISBN 978 9955 443 35 3 2009 Algirdas Brazauskas Versus Aureus ISBN 9789955342106 aut Gediminas Ilgunas 2013 Zmogus laiko taikinyje Algirdas Brazauskas draugu ir oponentu akimis sud Vilius Kavaliauskas Saltiniai Lietuva neteko prezidento A Brazausko delfi lt Delfi 2010 06 26 Nuoroda tikrinta 2024 03 12 Jackevicius Mindaugas 2010 07 01 Prezidentas A M Brazauskas atgule amzinojo poilsio delfi lt Delfi Nuoroda tikrinta 2024 03 12 Lietuviskos skyrybos Algirdas Brazauskas Vilnius Politika 1992 p 6 Per Neries upe A M Brazausko tiltu Lrt lt 2012 09 05 Nuoroda tikrinta 2024 05 29 Netekome A M Brazausko Archyvuota kopija 2024 05 29 is Wayback Machine projekto XXI amzius Nuoroda tikrinta 2024 05 29 G Kirkilas Socialdemokratu partijos pirmininkas papildyta video Lrytas lt 2007 05 19 Nuoroda tikrinta 2024 05 29 Pirmajam Lietuvos prezidentui Algirdui Brazauskui sestadienį butu sukake 80 metu 15min lt 2012 09 22 Nuoroda tikrinta 2024 05 29 http www sekunde lt content php p read amp tid 22432 neveikianti nuoroda Pakalkaite Vija 2005 10 20 VTEK nera teisinio pagrindo A Brazauskui nusisalinti nuo Mazeikiu naftos akciju pardavimo delfi lt Delfi Nuoroda tikrinta 2024 03 12 Digryte Egle 2005 11 22 A Brazauskas nepamena ar siule skirti busima zmona Draugystes vadove delfi lt Delfi Nuoroda tikrinta 2024 03 12 Del Seimo laikinosios tyrimo komisijos AB Alita privatizavimo aplinkybems istirti isvadu 2006 m lapkricio 23 d nutarimas Nr X 922 Lietuvos Respublikos Seimas Nuoroda tikrinta 2024 03 12 Įsizeides premjeras pradejo kara Vakaru ekspresas 2004 09 03 Nuoroda tikrinta 2007 10 17 Algirdas Brazauskas negaliu viso gyvenimo atiduoti kitiems 15min lt Nuoroda tikrinta 2023 12 18 http www lrytas lt 12853386911283968765 roki C5 A1kyje atidengta prezidentui a brazauskui skirta memorialin C4 97 lenta htm neveikianti nuoroda http www lrytas lt 13095919101309127461 kai C5 A1iadoryse atidaryti brazausk C5 B3 namai muziejus nuotraukos htm Archyvuota kopija 2011 07 11 is Wayback Machine projekto A M Brazausko paminkla Vyriausybe planuoja perduoti Vilniaus savivaldybei delfi lt Delfi BNS 2012 07 02 Nuoroda tikrinta 2024 03 12 A M Brazauskui garbes vilniecio vardas po mirties Archyvuota kopija 2015 04 22 is Wayback Machine projekto NuorodosVikicitatosWikiquote logo Puslapis Vikicitatose Algirdas Brazauskas Lietuvos vadovu sarasas Algirdo Brazausko gyvenimas Politinis postasPries tai Ringaudas Bronislovas Songaila LKP CK pirmasis sekretorius 1988 1990 m Po to Mykolas BurokeviciusPries tai Vytautas Astrauskas Lietuvos SSR Auksciausiosios tarybos prezidiumo pirmininkas 1990 m Po to Vytautas Landsbergis kaip Lietuvos AT pirmininkasPries tai Vytautas Landsbergis kaip Lietuvos AT pirmininkas Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas 1992 1993 m Po to Ceslovas JursenasPries tai postas atkurtas Lietuvos Respublikos Prezidentas 1993 1998 m Po to Valdas AdamkusPries tai Rolandas Paksas Lietuvos ministras pirmininkas 2001 2006 m Po to Gediminas KirkilasPartijos politines pareigosPries tai Ringaudas Bronislovas Songaila LKP CK pirmasis sekretorius 1988 1990 m Po to Mykolas BurokeviciusPries tai LDDP pirmininkas 1990 1993 m Po to Ceslovas JursenasPries tai Vytenis Povilas Andriukaitis LSDP pirmininkas 2001 2007 m Po to Gediminas Kirkilas

Naujausi straipsniai
  • Birželis 17, 2025

    Asketizmas

  • Birželis 20, 2025

    Asimiliacija (kalbotyra)

  • Birželis 26, 2025

    Asuano užtvanka

  • Birželis 12, 2025

    Astriečiai

  • Birželis 12, 2025

    Astražiedžiai

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje