Vytautas Landsbergis-Žemkalnis (1893 m. kovo 10 d. Linkavičiai, Pakruojo valsčius – 1993 m. gegužės 21 d. Vilnius, palaidotas Petrašiūnų kapinėse.[1]) – inžinierius architektas.
Linkavičiai, Pakruojo valsčius
Vilniuje
Elena Kurklietienė
Gabrielius Žemkalnis-Landsbergis
Vytautas Landsbergis
Biografija
redaguoti- 1893 m. kovo 10 d. gimė Gabrieliaus Landsbergio-Žemkalnio ir Česlavos Lukaševičiūtės (1860–1907) šeimoje.
- 1904 m. grįžo iš Rusijos į Lietuvą,
- 1941 m. Lietuvos laikinosios vyriausybės komunalinio ūkio ministras,
- 1944 m. pasitraukė į Vokietiją,
- 1949 m. persikėlė į Australiją,
- 1959 m. grįžo į Lietuvą.
- pirmoji žmona Ona Jablonskytė-Landsbergienė, kalbininko J. Jablonskio dukra.
- sūnūs Vytautas Landsbergis, muzikologas ir politikas bei Gabrielius Žemkalnis-Landsbergis, Australijos lietuvių spaudos ir radijo darbuotojas.
- antroji žmona – Elena Kurklietienė, rašytojos Elenos Kurklietytės motina.
Mokslas ir studijos
redaguoti- 1899 m. – Ugonicevos pradinė mokykla,
- 1900–1904 m. – N. ir A. Medvednikovų gimnazija (Maskva),
- Realinė mokykla Vilniuje,
- 1913–1918 m. – Rygos gimnazija, Rygos politechnikos institutas, Architektūros fakultetas (Ryga),
- 1922 m. – Lietuvos universitetas, Technikos fakultetas (Kaunas),
- 1926 m. baigė Romos universitetą (Italija) (Regia Scuola Superiore di Architettura), Architektūros fakultetas.
Darbas ir užimamos pareigos
redaguoti- 1919–1922 m. – Nepriklausomybės kovų savanoris (artilerijos kapitonas),
- 1926 m. – Susisiekimo ministerija, jaunesnysis inžinierius,
- 1927–1929 m. – Lietuvos universitetas, Architektūros katedra, jaunesnysis asistentas,
- 1929–1939 m. – privatūs projektai,
- 1939–1943 m. – Vilniaus miesto vyr. inžinierius ir architektas,
- 1941 birželio 24 d. – 1941 rugpjūčio 5 d. – Laikinosios vyriausybės narys, Komunalinio ūkio ministras,
- 1942–1944 m. – Vilniaus universitetas, dėstytojas,
- 1944 m. – lietuvių gimnazijos piešimo ir architektūros perspektyvos mokytojas (Eichštatas, Vokietija),
- 1946–1949 m. – UNRRA (United Nations Relief and Rehabilitation Administration, Jungtinė tautų pagalbos ir atstatymo administracija) universitetas (Miunchenas, Vokietija), dėstytojas (docentas),
- 1949–1958 m. – Darbų ir statybos departamentas (Melburnas, Australija), architektas projektuotojas,
- 1952–1953 m. – Melburno lietuvių kultūros fondo pirmininkas (Melburnas, Australija),
- 1961–1966 m. – Paminklų konservavimo institutas, Kauno skyrius, architektas,
- 1961 m. – Miestų statybos projektavimo institutas, vyr. architektas,
- 1966–1968 m. – Techninis skyrius, vyr. specialistas,
- 1970–1984 m. – Paminklų konservavimo institutas (Vilnius), vyr. specialistas, architektas konsultantas.
Architektūriniai projektai ir sprendimai
redaguoti- 1926 m. Juozo Landsbergio gyvenamasis namas; nuo 1929 m. Prancūzijos Respublikos pasiuntinybė Kaune (V. Putvinskio g. 14, Kaunas),
- 1927 m. – Kyburių Švč. Mergelės Marijos Angeliškosios bažnyčia (Pasvalio raj.),
- 1928 m. – Kybartų Eucharistinio Išganytojo bažnyčia (Kybartai),
- 1928 m. – Antano Žmuidzinavičiaus namas (V. Putvinskio g. 64, Kaunas);
- 1928 m. - Karmelitų parapijos namai (Gedimino g. 5, Kaunas);
- 1928 m. - „Varpo“ bendrovės spaustuvė (Gedimino g. 46, Kaunas) - rekonstrukcija;
- 1929 m. - Valstybinė spaustuvė, Vytauto Didžiojo universiteto centriniai rūmai (K.Donelaičio g. 20 / Gedimino g. 50, Kaunas) - rekonstrukcija, spaustuvės vidaus patalpų pritaikymo universitetui projektas;
- 1930 m. – Kauno karo ligoninės Akių ir ausų klinika (Vytauto pr. 49, Kaunas, dab. Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba
- 1930–1931 m. – Valstybės teatras (Laisvės al. 91, Kaunas, dab. Kauno muzikinis teatras), – rekonstrukcija,
- 1930 m. – Marijampolės apskrities kalėjimas,
- 1930–1936 m. – Biržų gimnazija,
- 1930–1936 m. – Panevėžio mergaičių gimnazija,
- 1930-1931 m. – Vatikano nunciatūros pastatas (V. Putvinskio g. 56, Kaunas),
- 1930 m. - Vokiečių realinės gimnazija (Vytauto pr. 50, Kaunas) - rekonstrukcija;
- 1932–1938 m. – Ginklavimo valdybos Tyrimų laboratorija (Radvilėnų pl. 19, Kaunas, dab. KTU Cheminės technologijos fakultetas),
- 1932 m. – Fiziško auklėjimo rūmai (Sporto g. 6, Kaunas, dab. LSU centriniai rūmai),
- 1933 m. – Kauno apskrities savivaldybės pastatas (Laisvės al. 14 / Vytauto pr. 91, dab. Kauno apskrities VPK),
- 1933 m. – Verslininkų Mozės ir Malkos Chaimsonų daugiabutis namas (Maironio g. 13, Kaunas),
- 1933 m. – Chirurgo Aleksandro Dumbrio namas (Vytauto g. 22, Ukmergė);
- 1933-1935 m. - Ligonių kasos (A.Mickevičiaus g. 4 / Miško g. 29, Kaunas, dab. Kauno centro poliklinika);
- 1934 m. – Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia (Mažeikiai),
- 1934 m. – „Pienocentro“ rūmai (Laisvės al. 55 / S.Daukanto g. 18, Kaunas),
- 1935–1940 m. – ligoninė (Panevėžys),
- 1935–1940 m. – ligoninė (Šiauliai),
- 1935–1940 m. – ligoninė (Švėkšna),
- 1935-1936 m. - „Pienocentro“ centrinė pieninė (Karaliaus Mindaugo pr. 68, Kaunas);
- 1936 m. – Šakių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (Šakiai),
- 1936 m. – Sporto ir gimnastikos rūmai (Dariaus ir Girėno g. 10, Klaipėda),
- 1936 m. – paminklas Steponui Dariui ir Stasiui Girėnui (Soldino miškas, Lenkija);
- 1936 m. – Stepono Dariaus ir Stasio Girėno mauzoliejus (Kauno senosios kapinės);
- 1937 m. - Kaišiadorių vyskupijos kunigų sanatorija „Tulpė“ (Birutės g. 21, Birštonas);
- 1938 m. – Prekybos, pramonės ir amatų rūmai (Donelaičio g. 8, Kaunas);
- 1938 m. - Ligonių kasų rūmai, dab. Ukmergės viešoji biblioteka (Vytauto g. 30, Ukmergė)
- 1938 m. - Vaisių sulčių fabrikas „Sodyba“ (Kaunakiemio g. 3, Kaunas);
- 1939 m. - AMLIT akcinės bendrovės garažas (Maironio g. 7, Kaunas) - 2 a. projektas, rekonstrukcija;
- 1955 m. – Australijos ambasados kompleksas (Niū Delis, Indija, su kitais),
- 1956 m. – Australijos sandraugos biuras (Melburnas, Australija) (su kitais),
- 1956 m. – ligoninės kompleksas (Port Morsbis, Naujoji Gvinėja) (su kitais),
- 1956 m. – Mokesčių rūmai (Brisbenas, Australija, su kitais),
- 1957 m. – miesto centro kinų kvartalas (Melburnas, Australija), – užstatymas (su kitais),
- 1958 m. – Nacionalinis parkas (Hobartas, Tasmanija),
- 1959 m. – „Burhart Hurle“ bendrovės guolių įmonė (Melburnas, Australija),
- 1961 m. – senamiesčio kvartalas (Nr. 61, Vilnius), – regeneracijos projektas (su Vytautu Dvariškiu, Vytautu Parčiausku),
- 1973 m. – Taujėnų architektūros ansamblis, – rūmų ir parko rekonstrukcija (neįgyvendinta),
- 1975 m. – Vilniaus Žemutinės pilies senasis arsenalas (dab. Taikomosios dailės muziejus), – rekonstrukcija (su kitais),
- Prieglaudos namai (Marijampolė, dab. muzikos mokykla).
Moksliniai laipsniai ir apdovanojimai
redaguoti- 1937 m. – Garbės diplomas tarptautinėje parodoje (Paryžius) už Pienocentro“ rūmų architektūrą,
- 1947 m. – UNRRA universitetas (Miunchenas, Vokietija), docentas,
- 1973 m. – nusipelnęs LTSR architektas.
Literatūra
redaguoti- Architektas Vytautas Landsbergis – Žemkalnis / Jolita Kančienė, Jonas Minkevičius. – Vilnius, 1997.
- http://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php?asm=Landsbergis-Žemkalnis 2016-03-06 iš Wayback Machine projekto. Vytautas
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, Kas yra Vytautas Landsbergis-Žemkalnis? Ką reiškia Vytautas Landsbergis-Žemkalnis?