Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Juozas Ambrazevičius Brazaitis1925 metaisGimė 1903 m gruodžio 9 d Trakiškiai Marijampolės valsčiusMirė 1974 m lapkričio
Juozas Ambrazevičius Brazaitis
| Juozas Ambrazevičius-Brazaitis | |
|---|---|
| 1925 metais | |
| Gimė | 1903 m. gruodžio 9 d. Trakiškiai, Marijampolės valsčius |
| Mirė | 1974 m. lapkričio 28 d. (70 metų) Saut Orendžas, Naujasis Džersis |
| Tėvas | Simonas Ambrazevičius |
| Motina | Jieva Maurukaitė |
| Sutuoktinis (-ė) | Vlada Proščiūnaitė-Brazaitienė |
| Vaikai | Marija Brazaitytė-Martel |
| Veikla | literatūrologas, pedagogas, rezistentas |
| Alma mater | 1927 m. Lietuvos universitetas |
Juozas Ambrazevičius-Brazaitis (1903 m. gruodžio 9 d. Trakiškiuose, Marijampolės valsčius – 1974 m. lapkričio 28 d. South Orange, Naujasis Džersis, JAV) – Lietuvos literatūrologas, pedagogas, antinacistinės ir antisovietinės rezistencijos dalyvis, visuomenės veikėjas. 1941 m. birželio sukilime ėjo Lietuvos laikinosios vyriausybės ministro pirmininko pareigas.
Mokslai
Gimė ūkininkų šeimoje. 1916 m. įstojo į Marijampolės gimnaziją. Gimnazijoje dalyvavo moksleivių ateitininkų veikloje. Baigęs gimnaziją 1922 m. įstojo į Lietuvos universiteto Teologijos-filosofijos fakultetą. Studijuodamas dirbo laikraščio „Lietuva“ redakcijoje, dalyvavo studentų ateitininkų veikloje. Diplominio darbo tema pasirinko Vaižganto kūrybą. 1927 m. gruodžio mėn. su pagyrimu baigė universitetą. 1927–1943 m. „Aušros“ mergaičių gimnazijos lietuvių kalbos mokytojas. 1934–1943 m. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Visuotinės literatūros istorijos katedros vyresnysis asistentas.
1931–1932 m. tobulino žinias Bonos universitete. Šiuo laikotarpiu paskelbė keletą savo studijų. Iš pradžių vienas, o vėliau drauge su kitais parengė literatūros teorijos, lietuvių literatūros ir pasaulio literatūros vadovėlius gimnazijoms. Drauge dalyvavo ateitininkų sendraugių veikloje rūpindamasis visuomenės ugdymo problemomis.
Priešinosi Lietuvos prezidento Antano Smetonos autoritariniam režimui. 1936 m. buvo vienas pagrindinių Naujojoje Romuvoje paskelbtos deklaracijos „Į organišką valstybę“ organizatorių. Deklaracija to meto spaudoje sukėlė aštrią diskusiją dėl valstybinės santvarkos ir valdymo principų. Jos teiginiai tapo svarbiu „jaunųjų katalikų“ grupės identifikaciniu požymiu. Dalyvavo steigiant ir redaguojant dienraštį „XX amžius“ 1936–1940 m. dirbo laikraščio redakcijoje. 1938–1940 m. Tautosakos komisijos prie LR Švietimo ministerijos narys.
Laikinosios vyriausybės vadovas
1940 m. prasidėjus sovietinei okupacijai įsitraukė į pasipriešinimo judėjimą kaip LAF patariamosios grupės narys, buvo numatytas švietimo ministru Laikinojoje vyriausybėje ir pradėjo rengti švietimo sistemos atkūrimo planus. Birželio sukilimo metu gavo Laikinosios vyriausybės Ministro pirmininko pareigas ir sėkmingai jas vykdė.
Pogrindžio veikla
Sustabdžius Laikinosios vyriausybės veiklą, 1941 m. spalio mėn. įkūrė pogrindinę antinacistinio pasipriešinimo organizaciją Lietuvių frontas (LF) su kariniu padaliniu „Kęstutis“ ir jai vadovaudamas vykdė gerai subalansuotą tautos išteklių išsaugojimo politiką, tobulesnės demokratijos koncepcijos kūrimą ateities Lietuvai ir koordinavo valstybės atkūrimo pastangas. Šiam tikslui J. Ambrazevičiaus iniciatyva buvo įsteigta Tautos Taryba. 1943 m. įsikūrus VLIK'ui, vadovavo politiniam VLIK’o komitetui.
1941–1943 m. VDU Filosofijos fakulteto ekstraordinarinis profesorius. 1942–1944 m. bendradarbiavo antinaciniame pogrindiniame laikraštyje „Į Laisvę“.
1944 m. gegužės-birželio mėnesiais Gestapas suėmė dalį VLIK-o žmonių. Vengdamas suėmimo, J. Ambrazevičius pakeitė dokumentus ir toliau jau gyveno ir veikė Juozo Brazaičio pavarde. Tais pačiais metais, gresiant antrajai sovietų okupacijai, pasitraukė į Vokietiją.
Išeivijoje
Vokietijoje toliau tęsė kovą už tautos teises. 1946–1951 m. dirbo VLIK-o Tarybų tarnyboje. Nesutarus dėl VLIK-o veiklos principų, 1952 m. persikėlė į JAV, 1952–1974 m. dirbo laikraščio „Darbininkas“ redakcijoje, 1953–1960 m. redagavo žurnalą „Į laisvę“. KGB jį persekiojo iki pat jo mirties. Palaidotas Putnamo vienuolyno kapinėse (Konektikuto valstija).2012 m. gegužės 20 d. palaikai perlaidoti Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčios šventoriuje.
Kūryba
1930 m. paskelbė pirmąją literatūros mokslo studiją, išleido vadovėlį „Literatūros teorija“.
1930–1940 m. išspausdino apie 35 studijinius straipsnius „Židinys“, „Naujoji Romuva“, „Tiesos kelias“, „Athenaeum“, po vieną straipsnį lenkų, latvių ir estų leidiniuose ir kt.
Išleido studiją „Vaižgantas“ (1936 m.), straipsnių rinkinį „Lietuvių rašytojai“ (1938 m.). Parengė monografiją apie Maironį, keletą lietuvių literatūros klasikų kūrinių leidimų: Vinco Pietario pasakų „Lapės gyvenimas ir mirtis“ (1930 m.), romano „Algimantas“ (1940 m.), Lazdynų Pelėdos apysakos „Klaida“ (1939 m.), Maironio „Pavasario balsų“ VII–IX leidimus (1940–1944 m.), Adomo Dambrausko-Jakšto laiškų Juozui Tumui-Vaižgantui rinkinį, naują Kristijono Donelaičio „Metų“ leidimą.
Gyvendamas JAV parašė knygą „Vienui vieni“, suredagavo ir papildė Juozo Lukšos-Daumanto knygos „Partizanai“ antrą leidimą (1960 m.), išleido kelias knygas vokiečių kalba.
Įvertinimas
- 2009 m. Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius (po mirties)
Atminimo įamžinimas
- 1994 m. gruodžio 9 d. Kauno Panemunės mikrorajono gatvė pavadinta J. Ambrazevičiaus-Brazaičio vardu.
- 2007 m. birželio 22 d. VDU Humanitarinių mokslų fakultete (K. Donelaičio g. 52) profesoriaus vardu pavadinta 608-oji auditorija.
- 2009 m. birželio 20 d. VDU (K. Donelaičio 52) II a. vestibiulyje atidengti bareljefai ir atminimo lenta (skulpt. Stasys Žirgulis).
Šaltiniai
- Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 71 psl.
- „Sigitas Jegelevičius. Parlamentarizmo idėja antinacinio pasipriešinimo kontekste“. Suarchyvuotas originalas 2014-04-26. Nuoroda tikrinta 2012 m. spalio 2 d..
- J. Ambrazevičius apie Birželio sukilimą, 2006-06-21[neveikianti nuoroda]
- Medžiojo iki mirties // Vidmantas Valiušaitis, Lietuvos žinios, 2011-06-23 Archyvuota kopija 2019-08-21 iš Wayback Machine projekto.
- Gyvenęs tik Lietuvai // XXI amžius, 2003-12-10, Nr. 94 (1198) Archyvuota kopija 2007-12-16 iš Wayback Machine projekto.
- „Kaune perlaidojami 1941-ųjų Laikinosios vyriausybės vadovo Juozo Brazaičio palaikai“. 15min.lt. Nuoroda tikrinta 20 May 2012.
- http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=15075
- http://www.lle.lt/FMPro?-db=lle2004.fp5&-format=detail.htm&-lay=straipsnis&-op=eq&ID=332&-find= Archyvuota kopija 2008-05-19 iš Wayback Machine projekto.
- http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=348038
- http://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php?asm=AMBRAZEVI%C8IUS-BRAZAITIS%20JUOZAS Archyvuota kopija 2016-03-06 iš Wayback Machine projekto.
Literatūra
- Juozas Brazaitis-Ambrazevičius – literatūrologas: mokslinės konferencijos, skirtos J. Brazaičio-Ambrazevičiaus 100-osioms gimimo metinėms, pranešimai (sud. Ramutis Karmalavičius). – Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2005. – 147 p. – ISBN 9955-475-99-4
- Rokas Subačius. Dramatiškos biografijos: kovotojai, kūrėjai, karjeristai, kolaborantai… – Vilnius: Mintis, 2019, 460 p. : iliustr. ISBN 978-5-417-01111-5
Nuorodos
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Juozas Ambrazevičius Brazaitis, Kas yra Juozas Ambrazevičius Brazaitis? Ką reiškia Juozas Ambrazevičius Brazaitis?
Juozas Ambrazevicius Brazaitis1925 metaisGime 1903 m gruodzio 9 d Trakiskiai Marijampoles valsciusMire 1974 m lapkricio 28 d 70 metu Saut Orendzas Naujasis DzersisTevas Simonas AmbrazeviciusMotina Jieva MaurukaiteSutuoktinis e Vlada Prosciunaite BrazaitieneVaikai Marija Brazaityte MartelVeikla literaturologas pedagogas rezistentasAlma mater 1927 m Lietuvos universitetas Juozas Ambrazevicius Brazaitis 1903 m gruodzio 9 d Trakiskiuose Marijampoles valscius 1974 m lapkricio 28 d South Orange Naujasis Dzersis JAV Lietuvos literaturologas pedagogas antinacistines ir antisovietines rezistencijos dalyvis visuomenes veikejas 1941 m birzelio sukilime ejo Lietuvos laikinosios vyriausybes ministro pirmininko pareigas Lietuvos laikinosios Vyriausybes posedis Kaune Pirmininkauja Juozas Ambrazevicius is kaires Jonas Matulionis Juozas Senkus Balys Vitkus Pranas Vainauskas Vytautas Landsbergis Zemkalnis Is desines Stasys Rastikis Adolfas Damusis Juozas Pajaujis Leonas Prapuolenis Mecislovas Mackevicius MokslaiGime ukininku seimoje 1916 m įstojo į Marijampoles gimnazija Gimnazijoje dalyvavo moksleiviu ateitininku veikloje Baiges gimnazija 1922 m įstojo į Lietuvos universiteto Teologijos filosofijos fakulteta Studijuodamas dirbo laikrascio Lietuva redakcijoje dalyvavo studentu ateitininku veikloje Diplominio darbo tema pasirinko Vaizganto kuryba 1927 m gruodzio men su pagyrimu baige universiteta 1927 1943 m Ausros mergaiciu gimnazijos lietuviu kalbos mokytojas 1934 1943 m Vytauto Didziojo universiteto VDU Visuotines literaturos istorijos katedros vyresnysis asistentas 1931 1932 m tobulino zinias Bonos universitete Siuo laikotarpiu paskelbe keleta savo studiju Is pradziu vienas o veliau drauge su kitais parenge literaturos teorijos lietuviu literaturos ir pasaulio literaturos vadovelius gimnazijoms Drauge dalyvavo ateitininku sendraugiu veikloje rupindamasis visuomenes ugdymo problemomis Priesinosi Lietuvos prezidento Antano Smetonos autoritariniam rezimui 1936 m buvo vienas pagrindiniu Naujojoje Romuvoje paskelbtos deklaracijos Į organiska valstybe organizatoriu Deklaracija to meto spaudoje sukele astria diskusija del valstybines santvarkos ir valdymo principu Jos teiginiai tapo svarbiu jaunuju kataliku grupes identifikaciniu pozymiu Dalyvavo steigiant ir redaguojant dienrastį XX amzius 1936 1940 m dirbo laikrascio redakcijoje 1938 1940 m Tautosakos komisijos prie LR Svietimo ministerijos narys Laikinosios vyriausybes vadovas1940 m prasidejus sovietinei okupacijai įsitrauke į pasipriesinimo judejima kaip LAF patariamosios grupes narys buvo numatytas svietimo ministru Laikinojoje vyriausybeje ir pradejo rengti svietimo sistemos atkurimo planus Birzelio sukilimo metu gavo Laikinosios vyriausybes Ministro pirmininko pareigas ir sekmingai jas vykde Pogrindzio veiklaSustabdzius Laikinosios vyriausybes veikla 1941 m spalio men įkure pogrindine antinacistinio pasipriesinimo organizacija Lietuviu frontas LF su kariniu padaliniu Kestutis ir jai vadovaudamas vykde gerai subalansuota tautos istekliu issaugojimo politika tobulesnes demokratijos koncepcijos kurima ateities Lietuvai ir koordinavo valstybes atkurimo pastangas Siam tikslui J Ambrazeviciaus iniciatyva buvo įsteigta Tautos Taryba 1943 m įsikurus VLIK ui vadovavo politiniam VLIK o komitetui 1941 1943 m VDU Filosofijos fakulteto ekstraordinarinis profesorius 1942 1944 m bendradarbiavo antinaciniame pogrindiniame laikrastyje Į Laisve 1944 m geguzes birzelio menesiais Gestapas sueme dalį VLIK o zmoniu Vengdamas suemimo J Ambrazevicius pakeite dokumentus ir toliau jau gyveno ir veike Juozo Brazaicio pavarde Tais paciais metais gresiant antrajai sovietu okupacijai pasitrauke į Vokietija IseivijojeVokietijoje toliau tese kova uz tautos teises 1946 1951 m dirbo VLIK o Tarybu tarnyboje Nesutarus del VLIK o veiklos principu 1952 m persikele į JAV 1952 1974 m dirbo laikrascio Darbininkas redakcijoje 1953 1960 m redagavo zurnala Į laisve KGB jį persekiojo iki pat jo mirties Palaidotas Putnamo vienuolyno kapinese Konektikuto valstija 2012 m geguzes 20 d palaikai perlaidoti Kauno Kristaus Prisikelimo baznycios sventoriuje Kuryba1930 m paskelbe pirmaja literaturos mokslo studija isleido vadovelį Literaturos teorija 1930 1940 m isspausdino apie 35 studijinius straipsnius Zidinys Naujoji Romuva Tiesos kelias Athenaeum po viena straipsnį lenku latviu ir estu leidiniuose ir kt Isleido studija Vaizgantas 1936 m straipsniu rinkinį Lietuviu rasytojai 1938 m Parenge monografija apie Maironį keleta lietuviu literaturos klasiku kuriniu leidimu Vinco Pietario pasaku Lapes gyvenimas ir mirtis 1930 m romano Algimantas 1940 m Lazdynu Peledos apysakos Klaida 1939 m Maironio Pavasario balsu VII IX leidimus 1940 1944 m Adomo Dambrausko Jaksto laisku Juozui Tumui Vaizgantui rinkinį nauja Kristijono Donelaicio Metu leidima Gyvendamas JAV parase knyga Vienui vieni suredagavo ir papilde Juozo Luksos Daumanto knygos Partizanai antra leidima 1960 m isleido kelias knygas vokieciu kalba Įvertinimas2009 m Vycio Kryziaus ordino Didysis kryzius po mirties Atminimo įamzinimas1994 m gruodzio 9 d Kauno Panemunes mikrorajono gatve pavadinta J Ambrazeviciaus Brazaicio vardu 2007 m birzelio 22 d VDU Humanitariniu mokslu fakultete K Donelaicio g 52 profesoriaus vardu pavadinta 608 oji auditorija 2009 m birzelio 20 d VDU K Donelaicio 52 II a vestibiulyje atidengti bareljefai ir atminimo lenta skulpt Stasys Zirgulis SaltiniaiZurnalistikos enciklopedija Vilnius Pradai 1997 71 psl Sigitas Jegelevicius Parlamentarizmo ideja antinacinio pasipriesinimo kontekste Suarchyvuotas originalas 2014 04 26 Nuoroda tikrinta 2012 m spalio 2 d J Ambrazevicius apie Birzelio sukilima 2006 06 21 neveikianti nuoroda Medziojo iki mirties Vidmantas Valiusaitis Lietuvos zinios 2011 06 23 Archyvuota kopija 2019 08 21 is Wayback Machine projekto Gyvenes tik Lietuvai XXI amzius 2003 12 10 Nr 94 1198 Archyvuota kopija 2007 12 16 is Wayback Machine projekto Kaune perlaidojami 1941 uju Laikinosios vyriausybes vadovo Juozo Brazaicio palaikai 15min lt Nuoroda tikrinta 20 May 2012 http www culture lt lmenas st id 15075 http www lle lt FMPro db lle2004 fp5 amp format detail htm amp lay straipsnis amp op eq amp ID 332 amp find Archyvuota kopija 2008 05 19 is Wayback Machine projekto http www3 lrs lt pls inter3 dokpaieska showdoc l p id 348038 http atminimas kvb lt asmenvardis php asm AMBRAZEVI C8IUS BRAZAITIS 20JUOZAS Archyvuota kopija 2016 03 06 is Wayback Machine projekto LiteraturaJuozas Brazaitis Ambrazevicius literaturologas mokslines konferencijos skirtos J Brazaicio Ambrazeviciaus 100 osioms gimimo metinems pranesimai sud Ramutis Karmalavicius Vilnius Lietuviu literaturos ir tautosakos institutas 2005 147 p ISBN 9955 475 99 4 Rokas Subacius Dramatiskos biografijos kovotojai kurejai karjeristai kolaborantai Vilnius Mintis 2019 460 p iliustr ISBN 978 5 417 01111 5Nuorodoshttp brazaitis litua com wiki Juozas Ambrazevicius Brazaitis