Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Adolfas Hitleris vok Adolf Hitler tariama ˈadoːlf ˈhɪt lɐ plačiau slapyvardis Vilkas 1889 m balandžio 20 d 1945 m baland
Adolfas Hitleris
Adolfas Hitleris (vok. Adolf Hitler, tariama [ˈadoːlf ˈhɪt.lɐ] (plačiau), slapyvardis Vilkas, 1889 m. balandžio 20 d. – 1945 m. balandžio 30 d.) – austrų kilmės vokiečių politikas, valstybės veikėjas. Nacionalsocialistų partijos lyderis (1921–1945) ir Vokietijos diktatorius (1933–1945). 1933 m. tapo reichskancleriu, o 1934 m., mirus prezidentui Pauliui fon Hindenburgui, – vokiečių tautos fiureriu.
| Adolfas Hitleris vok. Adolf Hitler | |
|---|---|
| Vokietijos kancleris | |
| A. Hitleris 1938 m. | |
| Gimė | 1889 m. balandžio 20 d. Braunau prie Ino, Austrija-Vengrija |
| Mirė | 1945 m. balandžio 30 d. (56 metai) Berlynas, Vokietija |
| Tautybė | austras |
| Tėvai | Aloyzas Hitleris ir |
| Sutuoktinis (-ė) | Eva Braun |
| Vokiečių tautos fiureris | |
| Vadovavo | 1934 m. rugpjūčio 2 d. – 1945 m. balandžio 30 d. (11 metų) |
| Ankstesnis | Paul von Hindenburg (prezidentas) |
| Vėlesnis | Karl Dönitz (prezidentas) |
| Vokietijos kancleris | |
| Vadovavo | 1933 m. sausio 30 d. - 1945 m. balandžio 30 d. (12 metų) |
| Ankstesnis | Kurt von Schleicher |
| Vėlesnis | Joseph Goebbels |
| Vikiteka | Adolf Hitler |
| Parašas | |
Kariniais ordinais pasižymėjęs Pirmojo pasaulinio karo veteranas Adolfas Hitleris įstojo į NSDAP 1919 metais, o 1921 metais tapo tos partijos lyderiu. Po nepavykusio pučo Bavarijoje 1923 metais ir po jo ėjusio A. Hitlerio įkalinimo, politikas savo charizmatiškų oratorinių sugebėjimų ir propagandos bei skleidžiamų vokiečių nacionalizmo, antisemitizmo, antikapitalizmo ir antikomunizmo idėjų dėka pelnė didžiulę vokiečių paramą. Po to, kai Hitleris 1933 metais buvo paskirtas Vokietijos kancleriu, šalis iš Veimaro Respublikos greitai tapo Trečiuoju Reichu – šalimi, kurioje įsivyravo vienos partijos diktatūra, paremta totalitariniais ir autokratiniais nacionalsocializmo idealais.
Hitleris laikėsi užsienio politikos, kurios tikslas buvo užimti arijams būtiną gyvybinę erdvę (vok. Lebensraum). Tam tikslui pasiekti buvo mesti valstybės resursai. Į priemonių planą įėjo ir Vokietijos perginklavimas, pasiekęs kulminaciją 1939 metais, kai Vermachtas įsiveržė į Lenkiją. Atsakydamos į tai, Jungtinė Karalystė ir Prancūzija paskelbė Vokietijai karą. Taip Europoje prasidėjo Antrasis pasaulinis karas.
Per trejus metus Vokietija ir Ašies valstybės užėmė didžiąją dalį Europos, Šiaurės Afrikos, rytų ir pietryčių Azijos ir Ramiojo vandenyno teritorijų. Tačiau dėl nacių Vokietijos patirtų nesėkmių invazijos į Sovietų Sąjungą metu visiškai pasikeitė karo eiga, o Sąjungininkai nuo 1942 metų perėmė iniciatyvą į savo rankas. Iki 1945 metų sąjungininkų pajėgos užėmė visas Vokietijos okupuotas teritorijas ir apsupo Vokietiją iš visų pusių.
Nacių Vokietijos pajėgos karo metu vykdė daugybę žiaurių veiksmų, įskaitant sistemingą daugiau kaip 17 milijonų civilių gyventojų žudymą. 6 milijonai iš jų buvo žydų tautybės asmenys, karo metu patyrę genocidą, dar geriau žinomą Holokausto pavadinimu. Maždaug nuo 500 000 iki 1 500 000 nužudytųjų buvo romų tautybės žmonės. Kitos masinių žudynių aukos buvo etniniai lenkai, Sovietų Sąjungos civiliai bei karo belaisviai, , homoseksualai, Jehovos liudytojai ir kiti politiniai ar religiniai priešininkai.
Paskutinėmis karo dienomis, 1945 metais beprarandant Berlyną, Hitleris vedė savo ilgalaikę meilužę Evą Braun. Po mažiau nei dviejų dienų, norėdama išvengti patekimo į Sovietų pajėgų nelaisvę, pora nusižudė.
Ankstyvieji gyvenimo metai
Vaikystė
Gimė 1889 m. balandžio 20 d. nedideliame Braunau miestelyje, ant Ino kranto, dabartinės Austrijos teritorijoje, netoli Vokietijos sienos. Jo tėvas Aloyzas Hitleris buvo muitinės tarnautojas. Hitleris buvo ketvirtas iš šešių vaikų šeimoje.
Būdamas 16 metų, Hitleris metė realinę mokyklą ir, neturėdamas mokyklos baigimo pažymėjimo, išvyko į Vieną. Jis norėjo studijuoti dailę ir architektūrą. Mokytis jo nepriėmė. Hitleris liko gyventi Vienoje, kur vertėsi pardavinėdamas paveikslus, reklamas, atsitiktiniu uždarbiu.
Studijuojančio Lince A. Hitlerio pasaulėžiūrą smarkiai paveikė antisemitinės profesoriaus Leopoldo Piočo (Leopold Poetsch) paskaitos.
Jaunystėje A. Hitleris svajojo tapti menininku, bet tėvui prieštaraujant pasirinko tarnautojo profesiją.
Politinė veikla
Po Pirmojo pasaulinio karo Hitleris dėl savo oratoriaus sugebėjimų paskirtas paveikti kitus kareivius, o vėliau jam skirta užduotis infiltruotis į nedidelę nacionalistinę „Vokietijos Darbo Partiją“, į kurią jis įstojo 1919 metais. Kitais metais Hitleris buvo atleistas iš armijos ir pradėjo aktyviai dalyvauti partijos veikloje. Greitai jis tapo partijos vadovu, o pačią partiją pervadino į Nacionalsocialistinę vokiečių darbininkų partiją (Nationalsozialistische Deutsche Arbeiterpartei, NSDAP).
1924 m. balandžio mėnesį A. Hitleris buvo vienas iš perversmo iniciatorių ir už tai buvo nuteistas penkerius metus kalėti Landsbergo kalėjime. Čia jis parašė knygą Mein Kampf (Mano kova). Tų pačių metų gruodį iš kalėjimo jis buvo paleistas.
Po trečiojo dešimtmečio ekonominio nuosmukio, 1930 metų rinkimuose Hitlerio partija gavo 18 % balsų ir tapo antra pagal dydį partija Reichstage. Po dvejų metų prezidento rinkimuose Hitleris buvo antras, o išrinktajam prezidentui paleidus Reichstagą išankstiniuose rinkimuose NSDAP surinko 230 balsų ir tapo svarbiausia politine galia. Tačiau nacių partijai su komunistais, taip pat sudarančiais daugumą, nepavyko sudaryti stabiliai veikiančios vyriausybės ir, vėl paleidus Reichstagą, naciai prarado nemažai balsų, nors ir liko viena svarbiausių jėgų.
1932 m. vasario 25 d. į Vokietijos vadovus kandidatuojančiam Hitleriui buvo suteikta Vokietijos pilietybė (iki tol jis buvo Austrijos pilietis). Dar kartą perrinkus Reichstagą 1933 metų sausį, Nacių partija surinko 44 % balsų, o Hitleris paskirtas kancleriu. Mirus prezidentui von Hindenburgui, A. Hitleris sujungė savo ir prezidento pareigas.
Adolfo Hitlerio valdymo metais Vokietija atsisakė mokėti reparacijas, įžengė į Antantės šalių įsakymu po pasaulinio karo demilitarizuotą Reino zoną, pradėjo didinti kariuomenę, nepaisydama užsienio šalių nustatytų apribojimų Vokietijos armijai. Buvo išrinktas JAV žurnalo Times metų žmogumi.
Vėliau pradėjo vykdyti planus atgauti po Pirmojo pasaulinio karo iš Vokietijos atimtas žemes, taip pat prisijungti vokiškai kalbančią Austriją. Austrija buvo prisijungta per „Anšliusą“, taip referendumu neva nusprendus patiems austrams. Taip pat ultimatumais buvo atgauti Sudetų kraštas ir Klaipėdos kraštas (Mėmelandas). Hitleris vis dėlto norėjo Vokietiją išplėsti dar labiau, kad jo tauta valdytų dar daugiau žemių. Panašių minčių turėjo ir Josifas Stalinas, tad jie, o tiksliau jų pasiuntiniai, pasirašė paktą (Ribentropo-Molotovo paktas), kuriuo pasidalijo Europą. Tačiau taika truko trumpai, nes po metų Vokietija užpuolė Tarybų Sąjungą.
1932-1944 m. į Adolfą Hitlerį bandyta pasikėsinti bent 42 kartus, tačiau tik vieno, paskutinio pasikėsinimo metu jis buvo nors nesunkiai, bet sužeistas.
Po karų Vokietija buvo nugalėta, 1945 metų balandžio 30 dieną Hitleris su Eva Braun, su kuria išvakarėse susituokė, nusižudė bunkeryje, kad nebūtų suimtas, o lavonas buvo sudegintas, kad sąjungininkai iš jo nesityčiotų.
Hitlerio nusikaltimai
Hitleris yra kaltinamas žydų, čigonų ir kitų tautų genocidu. Valdymo metais Hitleris naikino tam tikras grupes žmonių. Pavyzdžiui, jo valdymo metais nacių Vokietijoje ir nacių Vokietijos okupuotose šalyse buvo sistemiškai žudomi politiniai priešai, psichinę negalią turintys žmonės, taip pat homoseksualai. Už represijas buvo atsakingi SS ir Gestapas. Dėl įvykdytų karinių nusikaltimų, Holokausto, Hitleris įprastai vertinamas griežtai neigiamai. Tačiau griežto autoritarizmo šalininkai (tokie kaip Baltarusijos prezidentas A.Lukašenka) apie jo šalies valdymo stilių kartais pasisako ir teigiamai.
Hitlerio asmeninis gyvenimas
Šeima
Hitleris prieš mirtį savo bunkeryje vedė (1945 m. balandžio 28-29 d.).
Paula Hitler buvo jo sesuo ir buvo paskutinė gyva Adolfo Hitlerio šeimos narė. Ji mirė 1960 metais.
Pomėgiai
Yra liudijimų, kad II pasaulinio karo metais Hitleris buvo prieš įvairias psichotropines medžiagas (alkoholis, tabakas, kofeinas ir kiti įvairūs narkotikai), taip pat labai išrankus maistui, vegetaras.
Šaltiniai
- Adolfas Hitleris. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-04-23.
- Niewyk, Donald L. (2000), The Columbia Guide to the Holocaust, Columbia University Press, p. 45, ISBN 0231112009
- Hanock, Ian „Romanies and the Holocaust: A Reevaluation and an Overview“ published in Stone, D. (ed.) (2004) The Historiography of the Holocaust. Palgrave, Basingstoke and New York.
- Wistrich, Robert S. (1995), Who's Who In Nazi Germany?, London: Routledge, ISBN 978-0415118880. Nuoroda tikrinta 7 rugsėjo 2008
- Killing Hitler: The Plots, the Assassins, and the Dictator Who Cheated Death, p. 3
- „Bigotry in Belarus“. . 20 October 2007. Nuoroda tikrinta 12 August 2020. Cituojama: „Vokietijos istorija yra Baltarusijos istorijos kopija. Vokietija pakilo iš griuvėsių vien tvirto autoritarizmo dėka, ir ne viskas susiję su gerai žinoma Hitlerio figūra buvo blogai.“
- NIKKHAH, Roya. The Telegraph. Hitler’s food taster speaks of Führer’s vegetarian diet. 9 Februrary 2013 Archyvuota kopija 2013-08-20 iš Wayback Machine projekto..
Nuorodos
Vikicitatos
- Adolfo Hitlerio piešiniai Archyvuota kopija 2007-07-04 iš Wayback Machine projekto.
| Politinis postas | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: | Vokietijos kancleris 1933–1945 | Po to: Joseph Goebbels |
| Prieš tai: Paul von Hindenburg Prezidentas | 1934–1945 | Po to: Karl Dönitz Prezidentas |
| Partijos politinės pareigos | ||
| Prieš tai: | NSDAP lyderis 1921–1945 | |
| Karinis postas | ||
| Prieš tai: | SA Lyderis 1930–1945 | |
| Prieš tai: Walther von Brauchitsch | Vyriausias armijos vadas 1941–1945 | Po to: |
| Garbės titulas | ||
| Prieš tai: Čiang Kai-ši ir | Metų žmogus 1938 | Po to: Josifas Stalinas |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Adolfas Hitleris, Kas yra Adolfas Hitleris? Ką reiškia Adolfas Hitleris?
Adolfas Hitleris vok Adolf Hitler tariama ˈadoːlf ˈhɪt lɐ placiau slapyvardis Vilkas 1889 m balandzio 20 d 1945 m balandzio 30 d austru kilmes vokieciu politikas valstybes veikejas Nacionalsocialistu partijos lyderis 1921 1945 ir Vokietijos diktatorius 1933 1945 1933 m tapo reichskancleriu o 1934 m mirus prezidentui Pauliui fon Hindenburgui vokieciu tautos fiureriu Adolfas Hitleris vok Adolf HitlerVokietijos kanclerisA Hitleris 1938 m Gime 1889 m balandzio 20 d Braunau prie Ino Austrija VengrijaMire 1945 m balandzio 30 d 56 metai Berlynas VokietijaTautybe austrasTevai Aloyzas Hitleris irSutuoktinis e Eva BraunVokieciu tautos fiurerisVadovavo 1934 m rugpjucio 2 d 1945 m balandzio 30 d 11 metu Ankstesnis Paul von Hindenburg prezidentas Velesnis Karl Donitz prezidentas Vokietijos kanclerisVadovavo 1933 m sausio 30 d 1945 m balandzio 30 d 12 metu Ankstesnis Kurt von SchleicherVelesnis Joseph GoebbelsVikiteka Adolf HitlerParasas Kariniais ordinais pasizymejes Pirmojo pasaulinio karo veteranas Adolfas Hitleris įstojo į NSDAP 1919 metais o 1921 metais tapo tos partijos lyderiu Po nepavykusio puco Bavarijoje 1923 metais ir po jo ejusio A Hitlerio įkalinimo politikas savo charizmatisku oratoriniu sugebejimu ir propagandos bei skleidziamu vokieciu nacionalizmo antisemitizmo antikapitalizmo ir antikomunizmo ideju deka pelne didziule vokieciu parama Po to kai Hitleris 1933 metais buvo paskirtas Vokietijos kancleriu salis is Veimaro Respublikos greitai tapo Treciuoju Reichu salimi kurioje įsivyravo vienos partijos diktatura paremta totalitariniais ir autokratiniais nacionalsocializmo idealais Hitleris laikesi uzsienio politikos kurios tikslas buvo uzimti arijams butina gyvybine erdve vok Lebensraum Tam tikslui pasiekti buvo mesti valstybes resursai Į priemoniu plana įejo ir Vokietijos perginklavimas pasiekes kulminacija 1939 metais kai Vermachtas įsiverze į Lenkija Atsakydamos į tai Jungtine Karalyste ir Prancuzija paskelbe Vokietijai kara Taip Europoje prasidejo Antrasis pasaulinis karas Per trejus metus Vokietija ir Asies valstybes uzeme didziaja dalį Europos Siaures Afrikos rytu ir pietryciu Azijos ir Ramiojo vandenyno teritoriju Taciau del naciu Vokietijos patirtu nesekmiu invazijos į Sovietu Sajunga metu visiskai pasikeite karo eiga o Sajungininkai nuo 1942 metu pereme iniciatyva į savo rankas Iki 1945 metu sajungininku pajegos uzeme visas Vokietijos okupuotas teritorijas ir apsupo Vokietija is visu pusiu Naciu Vokietijos pajegos karo metu vykde daugybe ziauriu veiksmu įskaitant sisteminga daugiau kaip 17 milijonu civiliu gyventoju zudyma 6 milijonai is ju buvo zydu tautybes asmenys karo metu patyre genocida dar geriau zinoma Holokausto pavadinimu Mazdaug nuo 500 000 iki 1 500 000 nuzudytuju buvo romu tautybes zmones Kitos masiniu zudyniu aukos buvo etniniai lenkai Sovietu Sajungos civiliai bei karo belaisviai homoseksualai Jehovos liudytojai ir kiti politiniai ar religiniai priesininkai Paskutinemis karo dienomis 1945 metais beprarandant Berlyna Hitleris vede savo ilgalaike meiluze Eva Braun Po maziau nei dvieju dienu noredama isvengti patekimo į Sovietu pajegu nelaisve pora nusizude Ankstyvieji gyvenimo metaiVaikyste Adolfas Hitleris kudikysteje Gime 1889 m balandzio 20 d nedideliame Braunau miestelyje ant Ino kranto dabartines Austrijos teritorijoje netoli Vokietijos sienos Jo tevas Aloyzas Hitleris buvo muitines tarnautojas Hitleris buvo ketvirtas is sesiu vaiku seimoje Budamas 16 metu Hitleris mete realine mokykla ir neturedamas mokyklos baigimo pazymejimo isvyko į Viena Jis norejo studijuoti daile ir architektura Mokytis jo neprieme Hitleris liko gyventi Vienoje kur vertesi pardavinedamas paveikslus reklamas atsitiktiniu uzdarbiu Studijuojancio Lince A Hitlerio pasauleziura smarkiai paveike antisemitines profesoriaus Leopoldo Pioco Leopold Poetsch paskaitos Jaunysteje A Hitleris svajojo tapti menininku bet tevui priestaraujant pasirinko tarnautojo profesija Politine veiklaAdolfas Hitleris desineje stovi kartu su Benitu Musoliniu kaireje per oficialu vizita okupavus Jugoslavija Po Pirmojo pasaulinio karo Hitleris del savo oratoriaus sugebejimu paskirtas paveikti kitus kareivius o veliau jam skirta uzduotis infiltruotis į nedidele nacionalistine Vokietijos Darbo Partija į kuria jis įstojo 1919 metais Kitais metais Hitleris buvo atleistas is armijos ir pradejo aktyviai dalyvauti partijos veikloje Greitai jis tapo partijos vadovu o pacia partija pervadino į Nacionalsocialistine vokieciu darbininku partija Nationalsozialistische Deutsche Arbeiterpartei NSDAP 1924 m balandzio menesį A Hitleris buvo vienas is perversmo iniciatoriu ir uz tai buvo nuteistas penkerius metus kaleti Landsbergo kalejime Cia jis parase knyga Mein Kampf Mano kova Tu paciu metu gruodį is kalejimo jis buvo paleistas Po treciojo desimtmecio ekonominio nuosmukio 1930 metu rinkimuose Hitlerio partija gavo 18 balsu ir tapo antra pagal dydį partija Reichstage Po dveju metu prezidento rinkimuose Hitleris buvo antras o isrinktajam prezidentui paleidus Reichstaga isankstiniuose rinkimuose NSDAP surinko 230 balsu ir tapo svarbiausia politine galia Taciau naciu partijai su komunistais taip pat sudaranciais dauguma nepavyko sudaryti stabiliai veikiancios vyriausybes ir vel paleidus Reichstaga naciai prarado nemazai balsu nors ir liko viena svarbiausiu jegu 1932 m vasario 25 d į Vokietijos vadovus kandidatuojanciam Hitleriui buvo suteikta Vokietijos pilietybe iki tol jis buvo Austrijos pilietis Dar karta perrinkus Reichstaga 1933 metu sausį Naciu partija surinko 44 balsu o Hitleris paskirtas kancleriu Mirus prezidentui von Hindenburgui A Hitleris sujunge savo ir prezidento pareigas Adolfo Hitlerio valdymo metais Vokietija atsisake moketi reparacijas įzenge į Antantes saliu įsakymu po pasaulinio karo demilitarizuota Reino zona pradejo didinti kariuomene nepaisydama uzsienio saliu nustatytu apribojimu Vokietijos armijai Buvo isrinktas JAV zurnalo Times metu zmogumi Veliau pradejo vykdyti planus atgauti po Pirmojo pasaulinio karo is Vokietijos atimtas zemes taip pat prisijungti vokiskai kalbancia Austrija Austrija buvo prisijungta per Ansliusa taip referendumu neva nusprendus patiems austrams Taip pat ultimatumais buvo atgauti Sudetu krastas ir Klaipedos krastas Memelandas Hitleris vis delto norejo Vokietija isplesti dar labiau kad jo tauta valdytu dar daugiau zemiu Panasiu minciu turejo ir Josifas Stalinas tad jie o tiksliau ju pasiuntiniai pasirase pakta Ribentropo Molotovo paktas kuriuo pasidalijo Europa Taciau taika truko trumpai nes po metu Vokietija uzpuole Tarybu Sajunga 1932 1944 m į Adolfa Hitlerį bandyta pasikesinti bent 42 kartus taciau tik vieno paskutinio pasikesinimo metu jis buvo nors nesunkiai bet suzeistas Po karu Vokietija buvo nugaleta 1945 metu balandzio 30 diena Hitleris su Eva Braun su kuria isvakarese susituoke nusizude bunkeryje kad nebutu suimtas o lavonas buvo sudegintas kad sajungininkai is jo nesityciotu Hitlerio nusikaltimaiPagrindinis straipsnis Holokaustas JAV kariuomenes laikrastyje Stars amp Stripes skelbiama A Hitlerio zutis Hitleris yra kaltinamas zydu cigonu ir kitu tautu genocidu Valdymo metais Hitleris naikino tam tikras grupes zmoniu Pavyzdziui jo valdymo metais naciu Vokietijoje ir naciu Vokietijos okupuotose salyse buvo sistemiskai zudomi politiniai priesai psichine negalia turintys zmones taip pat homoseksualai Uz represijas buvo atsakingi SS ir Gestapas Del įvykdytu kariniu nusikaltimu Holokausto Hitleris įprastai vertinamas grieztai neigiamai Taciau griezto autoritarizmo salininkai tokie kaip Baltarusijos prezidentas A Lukasenka apie jo salies valdymo stiliu kartais pasisako ir teigiamai Hitlerio asmeninis gyvenimasSeima Hitleris pries mirtį savo bunkeryje vede 1945 m balandzio 28 29 d Paula Hitler buvo jo sesuo ir buvo paskutine gyva Adolfo Hitlerio seimos nare Ji mire 1960 metais Pomegiai Yra liudijimu kad II pasaulinio karo metais Hitleris buvo pries įvairias psichotropines medziagas alkoholis tabakas kofeinas ir kiti įvairus narkotikai taip pat labai isrankus maistui vegetaras SaltiniaiAdolfas Hitleris Visuotine lietuviu enciklopedija Nuoroda tikrinta 2022 04 23 Niewyk Donald L 2000 The Columbia Guide to the Holocaust Columbia University Press p 45 ISBN 0231112009 Hanock Ian Romanies and the Holocaust A Reevaluation and an Overview published in Stone D ed 2004 The Historiography of the Holocaust Palgrave Basingstoke and New York Wistrich Robert S 1995 Who s Who In Nazi Germany London Routledge ISBN 978 0415118880 Nuoroda tikrinta 7 rugsejo 2008 Killing Hitler The Plots the Assassins and the Dictator Who Cheated Death p 3 Bigotry in Belarus 20 October 2007 Nuoroda tikrinta 12 August 2020 Cituojama Vokietijos istorija yra Baltarusijos istorijos kopija Vokietija pakilo is griuvesiu vien tvirto autoritarizmo deka ir ne viskas susije su gerai zinoma Hitlerio figura buvo blogai NIKKHAH Roya The Telegraph Hitler s food taster speaks of Fuhrer s vegetarian diet 9 Februrary 2013 Archyvuota kopija 2013 08 20 is Wayback Machine projekto NuorodosVikicitatosWikiquote logo Puslapis Vikicitatose Adolf Hitler Adolfo Hitlerio piesiniai Archyvuota kopija 2007 07 04 is Wayback Machine projekto Politinis postasPries tai Vokietijos kancleris 1933 1945 Po to Joseph GoebbelsPries tai Paul von Hindenburg Prezidentas 1934 1945 Po to Karl Donitz PrezidentasPartijos politines pareigosPries tai NSDAP lyderis 1921 1945Karinis postasPries tai SA Lyderis 1930 1945Pries tai Walther von Brauchitsch Vyriausias armijos vadas 1941 1945 Po to Garbes titulasPries tai Ciang Kai si ir Metu zmogus 1938 Po to Josifas Stalinas