Jakovas (Jokūbas) Gensas (1903 m. balandžio 3 d. Ilgviečiuose, Rusijos imperija – 1943 m. rugsėjo 14 d. Vilniuje, Lietuvos generalinė sritis, Ostlandas) – žydų kilmės Lietuvos kariuomenės kapitonas, Lietuvos nepriklausomybės kovų savanoris, Vilniaus geto bendruomenės vadovas (1942–1943 m.) ir geto žydų policijos viršininkas.
| Jakovas (Jokūbas) Gensas | |
|---|---|
| Jokūbas Gensas apie 1935 m. | |
| Gimė | 1903 m. balandžio 3 d. Ilgviečiai, Šiaulių valsčius ir apsk., Rusijos imperija |
| Mirė | 1943 m. rugsėjo 14 d. (40 metų) Vilnius, Lietuvos generalinė sritis, Ostlandas |
| Tėvas | Vulfas Gensas |
| Motina | Chaja Gensienė |
| Sutuoktinis (-ė) | Elvyra Budreikaitė |
| Vaikai | Ada Gens–Ustjanauskas (duktė) |
| Šeima |
|
| Organizacijos | Lietuvos kariuomenė |
| Pareigos |
|
| Išsilavinimas | Karininkas |
| Alma mater | Kauno karo mokykla (IV laida, 1921 m.) |
Biografija
Gimė 1903 m. balandžio 3 d. Ilgviečių kaime Šiaulių apskrityje. Mokėsi ir baigė Marijampolės Rygiškių Jono gimnaziją.
1919 m. priimtas į Lietuvos kariuomenę. Kovojo Lenkijos–Lietuvos kare. 1920 m. lapkričio 15 d. savanoriu įstojo į Kauno karo mokyklą. 1921 m. gruodžio 18 d. su ketvirta laida baigė karo mokyklą. J. Gensui suteiktas leitenanto laipsnis. Jis buvo paskirtas į 1-ąjį pėstininkų pulką jaunuoju karininku. 1925 m. sausio 8 d. jam suteiktas vyriausiojo leitenanto laipsnis. 1925 m. kovo 30 d. J. Gensas savo paties prašymu paleistas į kariuomenės atsargą.
1924–1935 m. studijavo teisę ir ekonomiką Vytauto Didžiojo universitete. 1935 m. baigė Teisių fakulteto Ekonomijos skyrių. Studijuodamas dirbo Jurbarko gimnazijoje lietuvių kalbos mokytoju (1925–1927 m.). Nuo 1927 iki 1935 m. dirbo valdininku Teisingumo ministerijoje.
Užėmė Kauno sunkiųjų darbų kalėjimo buhalterio pareigas, vėliau įsidarbino dirbo buhalteriu „Lietūkyje“. Nuo 1938 spalio 20 d. buvo Lietuvos Šaulių sąjungos Savanorių kūrėjų šaulių būrio narys.
1938 m. lapkričio 23 d. J. Gensui suteiktas atsargos kapitono laipsnis.
1939 m. rudenį persikėlė į Vilnių, kur įsitraukė į sionistinę veiklą. Prasidėjus sovietų trėmimams slapstėsi kaimuose aplink Vilnių. Prieš pat Vokietijos ir TSRS karą grįžo į Vilnių, o vokiečiams užėmus Vilnių ir įkūrus getą paskirtas geto ligoninės direktoriumi. Glaudžiai bendradarbiavo su Judenratu, 1942 m. liepos 15 d. vokiečiai jį paskyrė žydų policijos viršininku, Judenrato ir geto vadu bei oficialiu jo atstovu. Vėliau Judenratas buvo perorganizuotas ir J. Gensas tapo vienvaldžiu geto vadovu. J. Genso pavaduotoju paskirtas Salekas (Feliksas) Desleris.
Daugelis geto žydų gerbė J. Gensą, nes jis buvo vedęs lietuvę, kuri su jų dukra gyveno ne geto teritorijoje ir turėjo galimybę išsigelbėti, tačiau nusprendė likti gete su savo tautiečiais. Daugelis apeliavo į J. Genso autoritetą įgytą nacių pareigūnų akyse ir į tai, kad jo gyvybė buvo geto gyvavimo užstatas. Buvo nemažai žmonių, ypač inteligentų tarpe, kurie J. Gensą laikė išdaviku ir apgaviku, nes jis sutiko, kad žydų policija dalyvautų akcijose. Buvo ir tokių, kurie manė, kad jis klysta taip veikdamas, tačiau jis nuoširdžiai siekė išgelbėti žydus iš geto. 1943 m. rugsėjo 14 d. nužudytas.
Šeima
J. Gensas užaugo šeimoje su keturiais broliais. Vienas iš brolių mirė kūdikystėje. J. Gensas buvo vyriausias iš visų brolių. Tėvas sunkiai sirgo astma. Nors Gensų šeima buvo žydų tautybės, visi broliai mokėsi lietuviškose mokyklose ir universitetuose.
1924 m. vedė lietuvių tautybės Elvyrą Budreikaitę su kuria 1926 m. susilaukė dukters Ados. Po karo Elvyra ir Ada pasitraukė į Vakarų Vokietiją ir iš pradžių emigravo į Australiją, o vėliau – į JAV.
Nacistinės Vokietijos pajėgoms okupavus Šiaulius, J. Genso brolis Efraimas buvo įkalintas Šiaulių gete. Vėliau Efraimas Gensas buvo paskirtas Šiaulių geto žydų policijos viršininku.
J. Genso žmonos Elvyros sesuo Bronė Budreikaitė padėjo gelbėti žydus Kaune. Už žydų mergaitės Rosian Bagrianskytė–Zerner išgelbėjimą B. Budreikaitė apdovanota Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi (2009 m.) ir pripažinta Pasaulio tautų teisuole (2011 m.).
Atminimo įamžinimas
2006 m. sukurtas filmas „Vilniaus getas“, kuriame Jakovo Genso vaidmenį atliko vokiečių aktorius Heinas Ferchas (Heino Ferch).
Literatūra
- Mieczysław Jackiewicz, Wileńska encyklopedia: 1939–2005, Warszawa 2007, s. 179
- Israel Gutman: Enzyklopädie des Holocaust. Band 1, Piper-Verlag: München und Zürich 1995 ISBN 3-492-12120-9 (deutsche Ausgabe herausgegeben und bearbeitet von Eberhard Jäckel und Peter Longerich)
- Mascha Rolnikaitė: Ich muss erzählen. Mein Tagebuch 1941–1945. Aus dem Jidd. von Dorothea Greve. Mit einem Vorw. von Marianna Butenschön. Berlin: Kindler Verlag, 2002 ISBN 3-499-23555-2. (Erste, gekürzte dt. Ausgabe: Berlin : Union-Verl. VOB , 1967)
Bibliografija
- Bubnys, Arūnas (2020). Arūnas Bubnys (red.). The Massacres of Vilnius Jews and the Vilnius Ghetto (1941–1944) (PDF) (The Holocaust in Lithuania:1941-1944 (translated from Lithuanian edition of Holokaustas Lietuvoje, 1941-1944 m. (2011) leid.). Vilnius: Genocide and Resistance Research Centre of Lithuania. ISBN 9786098298031.
- Bubnys, Arūnas (2014). The Šiauliai Ghetto (PDF). Vilnius: Genocide and Resistance Research Centre of Lithuania. ISBN 9786098037432.
- Navazelskis, Ina (2008-11-17). „Oral history interview with Ada Ustjanauskas (vaizdo įrašas)“. lrt.lt. Vilnius: Jungtinių Valstijų Holokausto memorialinis muziejus. Nuoroda tikrinta 2025-12-21.
- Dalia Žalienė, red. (2003). Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918–1953 (Tomas III leid.). Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus. ISBN 9955415304.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Jakovas Gensas, Kas yra Jakovas Gensas? Ką reiškia Jakovas Gensas?