Dachau koncentracijos stovykla koncentracijos stovykla Vokietijoje Bavarijoje į šiaurę nuo Miuncheno prie Dachau miesto
Dachau koncentracijos stovykla

Dachau koncentracijos stovykla – koncentracijos stovykla Vokietijoje, Bavarijoje, į šiaurę nuo Miuncheno, prie Dachau miesto, veikusi 1933–1945 m.
Istorija
1933 m. kovo 10 d. šalia Dachau buvo įkurta pirmoji nacių koncentracijos stovykla. Stovyklos įkūrimo iniciatorius - tuometinis Miuncheno policijos vadas Heinrichas Himleris.
Pietų Vokietijoje ir Austrijoje Dachau koncentracijos stovykla turėjo apie 150 šakinių stovyklų, bendrai vadintų t. p. Dachau. Pagrindinėje Dachau stovykloje iš viso kalėjo apie 160 000 žmonių, šakinėse – apie 90 000 žmonių. Apie 3200 kalinių mirė, didelė dalis buvo perkelta sunaikinti į stovyklas Lenkijoje. Dachau kalėjo 3250 Lietuvos gyventojų, iš jų 1000 žydų. 180 lietuvių stovykloje žuvo.
Dachau buvo pirmoji ir svarbiausia koncentracijos stovykla, kurioje vokiečių gydytojai ir mokslininkai atlikdavo medicinos eksperimentus su žmonėmis.
1945 m. balandžio 29 d. Dachau koncentracijos stovyklą užėmė JAV kariuomenė.
Kaliniai
Dachau kalėjo:
- Leonas Bliumas, Prancūzijos ministras pirmininkas.
- , klebonas.
- Dimitrijus Gelpernas, antinacinio pasipriešinimo Lietuvoje dalyvis, spaudos darbuotojas.
- Zalmanas Giršavičius, zootechnikas, Lietuvos veterinarijos akademijos prorektorius.
- , teisininkas, Klaipėdos krašto teismo teisėjas
- Michelis Hofmekleris, Lietuvos smuikininkas, XX a. pirmosios pusės lietuvių pramoginės muzikos populiarintojas.
- Abraomas Kisinas, geobotanikas, gamtos mokslų daktaras.
- Vladimiras Lazersonas, psichologas, psichiatras.
- Boguslavas Lesniodorskis, Lenkijos istorikas.
- Leiba Lipšicas, kraštotyrininkas, Šiaulių žydų bendruomenės veikėjas.
- Leonas Prapuolenis, Lietuvių aktyvistų fronto įgaliotinis.
- Erdmonas Simonaitis, Mažosios Lietuvos politinis ir visuomenės veikėjas.
- , teisininkas ir žurnalistas
- Žoržas Šarpakas, prancūzų fizikas, Nobelio fizikos premijos laureatas.
- Ona Šimaitė, Vilniaus universiteto bibliotekininkė, pasinaudojusi savo tarnyba, kad pagelbėtų žydams per Antrąjį pasaulinį karą.
Šaltiniai
- Dachau. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 383 psl.
48°16′13″ š. pl. 11°28′05″ r. ilg. / 48.27028°š. pl. 11.46806°r. ilg.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Dachau koncentracijos stovykla, Kas yra Dachau koncentracijos stovykla? Ką reiškia Dachau koncentracijos stovykla?
Dachau koncentracijos stovykla koncentracijos stovykla Vokietijoje Bavarijoje į siaure nuo Miuncheno prie Dachau miesto veikusi 1933 1945 m Dachau koncentracijos stovykla is oroDachau krematoriumasDuju kameraKonclageris 1945 m po islaisvinimoIstorija1933 m kovo 10 d salia Dachau buvo įkurta pirmoji naciu koncentracijos stovykla Stovyklos įkurimo iniciatorius tuometinis Miuncheno policijos vadas Heinrichas Himleris Pietu Vokietijoje ir Austrijoje Dachau koncentracijos stovykla turejo apie 150 sakiniu stovyklu bendrai vadintu t p Dachau Pagrindineje Dachau stovykloje is viso kalejo apie 160 000 zmoniu sakinese apie 90 000 zmoniu Apie 3200 kaliniu mire didele dalis buvo perkelta sunaikinti į stovyklas Lenkijoje Dachau kalejo 3250 Lietuvos gyventoju is ju 1000 zydu 180 lietuviu stovykloje zuvo Dachau buvo pirmoji ir svarbiausia koncentracijos stovykla kurioje vokieciu gydytojai ir mokslininkai atlikdavo medicinos eksperimentus su zmonemis 1945 m balandzio 29 d Dachau koncentracijos stovykla uzeme JAV kariuomene KaliniaiDachau kalejo Leonas Bliumas Prancuzijos ministras pirmininkas klebonas Dimitrijus Gelpernas antinacinio pasipriesinimo Lietuvoje dalyvis spaudos darbuotojas Zalmanas Girsavicius zootechnikas Lietuvos veterinarijos akademijos prorektorius teisininkas Klaipedos krasto teismo teisejas Michelis Hofmekleris Lietuvos smuikininkas XX a pirmosios puses lietuviu pramogines muzikos populiarintojas Abraomas Kisinas geobotanikas gamtos mokslu daktaras Vladimiras Lazersonas psichologas psichiatras Boguslavas Lesniodorskis Lenkijos istorikas Leiba Lipsicas krastotyrininkas Siauliu zydu bendruomenes veikejas Leonas Prapuolenis Lietuviu aktyvistu fronto įgaliotinis Erdmonas Simonaitis Mazosios Lietuvos politinis ir visuomenes veikejas teisininkas ir zurnalistasZorzas Sarpakas prancuzu fizikas Nobelio fizikos premijos laureatas Ona Simaite Vilniaus universiteto bibliotekininke pasinaudojusi savo tarnyba kad pagelbetu zydams per Antrajį pasaulinį kara SaltiniaiDachau Visuotine lietuviu enciklopedija T IV Chakasija Dirziu kapinynas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2003 383 psl 48 16 13 s pl 11 28 05 r ilg 48 27028 s pl 11 46806 r ilg 48 27028 11 46806