Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kitos reikšmės Bajorai reikšmės Šlėktos arba bajorai bajorija teisiškai privilegijuotas kilmingųjų luomas Lenkijos karal
Bajorai (luomas)
- Kitos reikšmės – Bajorai (reikšmės).
Šlėktos, arba bajorai (bajorija) – teisiškai privilegijuotas kilmingųjų luomas Lenkijos karalystėje, vėliau Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Abiejų Tautų Respublikoje. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, vėliau ir Respublikoje šis luomas vienintelis turėjo pilietines ir politines teises. Kaip atskiras luomas egzistavo ir prijungus Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybę prie Rusijos imperijos. Čia šlėktos luomas buvo sulygintas teisėmis su rusų bajorija, rusiškai Dvorianstvo. Luomo privilegijos buvo panaikintos 1863 m. caro įsaku. Nuo to laiko jokių privilegijų nebeturėjo, tačiau kasdieninėje vartosenoje terminai išliko ir žymi asmenis, turinčius kilmingus protėvius. Nors šiandieninėje lietuvių kalboje Lietuvos kilmingieji dažniausiai yra įvardijami terminu bajorai, siekiant istorinės tiesos lietuvių kalboje turėtų būti vartojamas terminas šlėkta, tačiau šis terminas kartais nevartojamas, siekiant atsisakyti iš lenkų kalbos atėjusio termino. Atsisakymas naudoti terminą šlėkta sukomplikuoja įvardijimą.
Terminų kilmė
Lietuviškas terminas bajorai buvo manoma yra skolinys iš senrusių (rusėnų, gudų) kalbos бояре bojarinai (stambūs senosios Rusijos žemvaldžiai). Šis žodis (vienaskaita rus. боярин) ir jo variantai paplitę slavų kalbose (bulgarų, serbų, chorvatų, slovėnų, čekų ir kt.). Žodis, pagal vieną iš versijų, atėjęs į senrusių kalbą iš Dunojaus bulgarų tiurkų *boĭ är 'turtingas, žymus vyras' (jam giminingas žinomas tiurkiškas žodis bajus – 'turtuolis'). Terminas bajus iki šiol vartojamas Vidurinėje Azijoje, Kazachijoje, Kaukaze. Šia versija abejoja daugelis tyrinėtojų, nes jis nesutinkamas nei viename turkų šaltinyje, nei gausybėje turkiškų tarmių . Pagal kitą versiją kilęs iš žodžių „бой“ ir „ярый“ (aršus mūšis). Rusų žemėse „bojarino“ terminas rašytiniuose šaltiniuose aptinkamas nuo XI a.
Laikui bėgant termino bajoras reikšmė kito. XVI amžiaus pabaigoje sąvoka bajoras galutinai atsiskyrė nuo sąvokos šlėkta. Nuo tada bajoru buvo įvardijamas nekilmingasis dirbantis dvare.[reikalingas šaltinis] Pavadinti kilmingąjį bajoru buvo didelis įžeidimas. Terminas bajoras buvo vartojamas apibrėžti nekilmingo luomo žmogų dirbantį dvare, pavyzdžiui, tijūnu, ekonomu. Jais dirbdavo ir laisvieji valstiečiai. Tai liudija tokios lietuvių valstiečių pavardės kurios formavosi 17-18 amžiuose kaip: Bajoras, Bajorūnas, Bajoraitis. Patys save kilmingieji vyraujant lenkų kalbai įvardindavo terminu szlachta, lietuvių kalboje – šlėkta.
Persikeliant lenkų šlėktai į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos Palenkę ir Bresto vaivadiją XVI amžiuje atsirado dar vienas terminas – zemiane. Terminas kilęs iš lenkų kalbos žodžio žemė. Iš pradžių jis žymėjo tam tikrą gyventojų sluoksnį. Nuo šlėktos skyrėsi tuo, kad neturėjo teisės dalyvauti seimeliuose, mokėdavo činšą ir , karo atveju vietoj mokesčių privalėdavo atvykti su žirgu ir ginkluote . Vėliau ši žmonių kategorija susiliejo su bajorais, tačiau įvardijimas žiemionys kaip luomo sinonimas išliko.
Lietuvių kalboje taip pat vartojamas skolinys iš lenkų kalbos – šlėkta. Į lenkų kalbą jis atėjo iš Čekijos šlechta kartu su kitais administraciniais terminais, čekai jį perėmė iš senosios vokiečių žemaičių kalbos geschlecht, tai yra – turintis giminę, o žodis slahta šia kalba reiškė dirbti. Lenkų kalboje iš pradžių prigijo terminas szlachetnie urodzony – kilmingai gimęs, tačiau vėliau, susiformavus aristokratijos sluoksniui, jis imtas taikyti vidutiniam bajorų sluoksniui. Neturtingi ir ne tokie kilmingi bajorai buvo vadinami szlachta zaściankowa, szlachta zagrodowa, szlachta szaraczkowa – užsieniniai, užtvoriniai, tačiau tuo jie skyrėsi nuo cholopų, neturinčių jokių kilmės tradicijų.
Bajorų luomo susiformavimas
Jau vokiečių kalba parašytose kronikose kalbant apie Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę yra minimi de beste leuten išvertus reiškia gerieji žmonės. Tyrinėtojų nuomone tai ir yra kilmingieji, kartu tai reiškia, kad terminas bajoras dar nebuvo vartojamas. Vėlesniuose vokiečių kalba rašytose šaltiniuose atsiranda terminas boyaren t. y. neabejotinai bajorai. Kalbininkų teigimu terminas bajorai lietuvių kalboje įsitvirtino apie XIV amžiaus vidurį. Tuo pačiu metu nunyko ir terminas gerieji žmonės, galutinai išnyko XVI a. pabaigoje.
Jogaila savo laiškuose vartojo abu terminus: bajorai ir gerieji žmonės, tačiau tai nebuvo sinonimai; iš laiškų formuluotės matyti, kad gerieji žmonės yra žemesnio rango asmenys. Taip pat Vytautas mini ir bajorus, ir geruosius žmones.
Skirtingai nuo Vakarų Europos šalių į bajorų luomą Lenkijoje ir Lietuvoje pateko santykinai didelė gyventojų dalis (Lenkijoje net virš 10 proc. gyventojų). Kilmingųjų dalis atsirado dėl karo tarnybos. Iš pradžių kariauna tarnavo genties vadui, o vėliau iš jo kilusiam kunigaikščiui. Iki XIV a. pabaigos į karą dar buvo šaukiami visi vyrai. Vytautas pertvarkė kariuomenę ir padarė ją profesionalia, vien bajorų kariuomene. Todėl jis padidino bajorų karių skaičių – net iš prastųjų žmonių rinko karui tinkamus vyrus ir darė juos bajorais kariais, atleisdamas nuo ūkinių darbų ir prievolių. Kario žemę dirbo samdyti žmonės, vadinami .
Lenkijoje bajorai kaip luomas susiformavo XIV a. Pagal 1374 m. Košicės privilegiją Lenkijos bajorai atleisti nuo prievolių valstybei, išskyrus nedidelę duoklę nuo žemės, gavo išimtines teises užimti vaivadų, kaštelionų, teisėjų, pakamorių ir kitus postus.
Karo vadams ir valstybės pareigūnams buvo dalijami ištisi valstybės dvarai. Atsirado dvarų kompleksai arba latifundijos. Žinomi ir pirmųjų latifundijų savininkų vardai – , , Mingaila, Goštautas, Kęsgaila, Astikas ir Radvila. Tačiau pasibaigus vyriškajai giminei latifundijos iš pradžių atitekdavo kitoms šeimoms.
Luomo įvardijimas
| Laikotarpis | Įvardijimas šaltiniuose | Vertimas, adaptuota forma |
|---|---|---|
| XII–XV a. | besten leuten | gerieji žmonės |
| XIV–XVI a. | бояре | bajorai |
| XVI–XVII a. | земяне, ziemiane | žiemionys |
| XVI–XX a. | szlachta, шляхта | šlėkta |
Luomo evoliucija
Lietuvoje kilmingųjų luomas galutinai susiformavo XV a. Ilgą laiką bajorų luomas išliko atviras, t. y. į jį buvo galima patekti ne tik pagal kilmę, bet ir už nuopelnus didžiajam kunigaikščiui. Tarnybinių bajorų vaidmuo didėjo mažėjant eilinių kunigaikščių, valdžiusių vieną – dvi pilis, skaičiui, ypač Švitrigailos-Žygimanto karo metu.
XV a. labai išplito stambioji žemėvalda. Bajorų viršūnė pradėjo save vadinti ponais. Jie ėmė dalyvauti valstybės gyvenime. XV a. atsirado Ponų taryba, patarinėjusi karaliui. Bet kai XVI a. pabaigoje visi bajorai ėmė dalyvauti valstybės valdyme ir vadintis ponais, tai buvę ponai tapo didikais. Bajorų luomas susiskaidė – jį sudarė didikai (kunigaikščiai), tarnybiniai bajorai, stambūs bajorai, priklausomų žmonių neturintys bajorai, plikbajoriai, kurie labai priklausė nuo didikų. Bajorija susiformavusios Lietuvos valstybės pagrindu tapo Viduramžiais: bajorų žmonės mokėjo mokesčius, statė ir taisė pilis, vykdė pasėdžio prievolę.
Iš pradžių vyravo žemės valdymas iki gyvos galvos, vėliau formuojasi tėvoninė žemėvalda. Norėdami didinti kariuomenės skaičių Didieji kunigaikščiai dalindavo beneficijas, nes nuo žemės priklausė ir tarnyba. Lietuvos valstybė iki XIV a. pabaigos valdė apie 2/3 visų žemių, o 1569 m. jai liko tik 1/3, nes daug žemių buvo išdalyta bajorams. Pagal 1528 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės surašymą etninė Lietuva turėjo 5730 raitelių, o rusų žemės – 5372 raitelius. Vienas raitelis buvo siunčiamas nuo 8 valstiečių tarnybų. Tarnyboje buvo 3-4 valstiečių kiemai.
Didikai iš kitų bajorų (šlėktos) išsiskyrė pagal tris požymius:
- valdė stambias latifundijas keliuose pavietuose, lietuvių ir baltarusių žemėse ir net Lenkijoje,
- turėjo gavę iš Šventosios Romos imperijos kunigaikščio ir kt. titulus,
- užėmė ministrų, dignitorių ir vyskupų pareigas, kartu įgydami senatoriaus postą.
Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, vėliau ir Respublikoje šis luomas vienintelis turėjo pilietines ir politines teises. Visi šlėktos atstovai teoriškai teisiškai buvo lygūs. Seimų nutarimai draudė save tituluoti grafais, kunigaikščiais, baronais ir t. t., taip pat buvo draudžiama naudotis kitose valstybėse gautu titulu. Išimtis turėti kunigaikščio titulą buvo palikta tik Lietuvos Didžiosios Kunigaikšystės kunigaikščiams: Giedroycams, Sluckiams ir k.t., nes Liublino unijos sudarymo metu jie šį titulą turėjo. Taip pat išimtis buvo palikta Lenkijos Karalystės šlėktai kuri unijos sudarymo metu prie savo vardo prirašė titulą. Draudimas naudotis titulais buvo pakartotas 1638, 1641, 1673, 1678 metų seimuose .
Šlėktų giminės
1567 m. kariuomenės surašymo metu Lietuvoje jau buvo 3,5 mln. gyventojų. Stambūs žemvaldžiai apėmė apie 40 % visos bajorų turimos žemės. Vien 41 ponų šeima turėjo 36,8 % visų bajorams priklausomų valstiečių. Smulkūs žemvaldžiai sudarė apie 80 % visų bajorų ir turėjo tik 53 % visų bajorų valstiečių. Iš pačių stambiausių žemvaldžių minėtini Kęsgailos, kurie 1528 m. karo atveju telkė 768 raitelius, Radvilos – 621, Goštautai – 422, Astikai – 337 ir kt.
Lietuvių ar surusėjusių Gediminaičių kilmės ponų šeimų buvo: Kęsgailos, Radvilos, Goštautai, Astikai, , Pacai, , Kločkos, , Jundilai, , Zavišos, Narbutai, Siručiai, , , tarp jų Gediminaičiai – Alšėniškiai, , Olelkaičiai, , Višnioveckiai, Mstislavskiai, tarp jų ir Vilniaus vyskupas Jonas.
21 šeima buvo gudų (rusėnų) kilmės: Hlebavičiai, Korsakai, , , , , , , , , , , , Chreptavičiai, Sapiegos ir Iljiničiai, Chodkevičiai, , Čartoriskiai, ir Ostrogiškiai.
Viena Lietuvos didikų šeima buvo lenkų kilmės – Kiškos.
Per 1568 m. surašymą vaizdas mažai pakito. Iš lietuvių didikų atsirado Naruševičiai ir , iš gudų (senrusių) – Valavičiai, Masalskiai, Tiškevičiai ir iš Chodkevičių kilę Pociejai, iš lenkų – . Lietuvių kilmės ponų latifundijos koncentravosi toje dabartinės Baltarusijos dalyje, kur tuo metu gyveno lietuvių etnosas – Rodūnios, Lydos, Ašmenos, Gardino, Naugarduko, Volkovysko ir Bresto srityse.
Lietuvos bajorų privilegijos
Išdalinęs valstybės žemes, didysis kunigaikštis ir pats tapo priklausomas nuo vis daugiau teisių ir privilegijų reikalavusių stambiųjų bajorų. Jiems suteikiama administracinė ir teismo valdžia jų valdose gyvenantiems žmonėms, vis daugiau teisių suteikiama valstybės valdyme. Bajorų teisinį statusą Lietuvoje nustatė keletas didžiųjų kunigaikščių privilegijų:
- 1374 m. Lenkijos karalius Liudvikas Anžu Košicės statutu atleido Lenkijos bajorus nuo mokesčio už žemę.
- 1387 m. privilegija išleista kariams ir bajorams; suteikė teisę paveldėti savo žemes, taip pat numatoma skirti teisėjus į pilis, sureguliuotas našlių klausimas. Patvirtinta bajorų asmens laisvė. Kilmingieji įgijo teisę valdyti už tarnybą suteiktas žemes ir galbūt dalį kunigaikščio žemių. Nuo kitų prievolių bajorai neatleidžiami – jie turėjo atlikti karinę tarnybą su žirgu, budėti pilyse, prisidėti prie pilių, tiltų ir kelių statybos, taip pat atlikti pastovio prievolę.
- 1413 m. Horodlės unija atnaujinta Lietuvos ir Lenkijos sąjunga tarp Jogailos ir Vytauto, o kartu sukuriamas bendras bajorų Seimas, patvirtina galimybė paveldėti skirtas žemes. Šalia tėvonijų įteisinamos beneficijos (donationes), tačiau teisę į tėvoniją reikia įrodyti raštu. Bajorams suteikiami herbai. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos bajorai gavo tokias pat teises kokias turėjo ir Lenkijos karalystės šlėkta.
- 1432 m. Jogailos privilegija praktiškai pakartoja ankstesniąsias. Karo tarnyba išlieka pagrindinis elementas kaip ir su tuo susijęs žemės perleidimo ribojimas.
- 1434 m. gegužės 6 d. Žygimanto privilegija katalikų ir stačiatikių bajorams garantavo, kad bajorai nebus persekiojami be teismo, įgyja teisę su nedideliais apribojimais disponuoti savo žeme.
- 1447 m. Kazimiero privilegija numatė bažnytinių vietų skyrimą tik lietuviams. Patvirtinama disponavimo turtu teisė, ją galėjo paveldėti vaikai, o vaikų nesant – žmona, kol ištekės už kito vyro. Bajorų veldamai atleidžiami nuo prievolių didžiajam kunigaikščiui, išskyrus tuos, kuriems žemė suteikta paties Kazimiero. Prievolės valstybei išliko, pasižadama svetimšalių neskirti Lietuvos pareigūnais. Teismo teisė, valstiečių atleidimas nuo prievolių kunigaikščiui ir garantija dėl pabėgusių valstiečių grąžinimo sudarė juridines sąlygas baudžiavai. Šia privilegija galutinai nutrauktas ryšys tarp didžiojo kunigaikščio ir valstiečių.
- 1492 m. Aleksandro privilegija atnaujina 1447 m. privilegiją bei prideda papildomų nuostatų. Svarbiausia iš jų – apribojama didžiojo kunigaikščio valdžia užsienio politikos srityje, didysis kunigaikštis tampa priklausomu nuo Ponų tarybos. Be Tarybos pritarimo niekas negalėjo būti pašalintas iš užimamo posto ar kitaip persekiojamas kaltinant nelojalumu. Nustatyta, kad aukšti valstybės ir bažnyčios postai negali būti parduodami. Žemesnieji valstybiniai postai skirstomi dalyvaujant Vilniaus, Trakų ir kitiems vaivadoms. Tuo būdu didysis kunigaikštis prarado galimybę žaisti žemesniaisiais bajorijos sluoksniais prieš didikus, savo nuožiūra skirstyti valstybinius postus ir gauti pajamas iš tarnybų pardavinėjimo. Tuo pačiu užtikrinta, kad postų negalės gauti miestiečiai. Ši privilegija faktiškai skiriama didikams, joje neminimas karinę tarnybą atliekantis, dažnai valstietiškai gyvenantis žemesnysis bajorų sluoksnis. Dvarus gali pirkti tik artimi giminaičiai.
- 1505 m. Radomo seime šlėkta patvirtino aktą, kurio buvo uždrausta reguliuoti šlėktos padėtį, be pačios šlėktos pritarimo.
- 1506 m. Žygimanto I privilegijos papildomai įtvirtino Ponų Tarybos vaidmenį valstybės valdyme. Apribojama priėmimo į bajorus teisė.
- 1545 m. seimelyje Žygimanto I pasižadėjo netelkti armijos ir nedidinti mokesčių nepasitaręs su Lenkijos bajorija.
- 1557 m. balandžio 1 d. Žygimantui Augustui paskelbus Valakų reformą įvyko lemiamas posūkis, įtvirtinant bajorų žemėvaldą – valstiečiai prarado žemės nuosavybę ir asmens teises. Bajoras savo valdoje dominijoje tapo viešpats. Be jo žinios niekas (taip pat ir valstybė) negalėjo rinkti mokesčių, administruoti ir teisti jo valstiečių.
- 1566 m. antrame Lietuvos statute įteisintas kunigaikščių luomo panaikinimas. Visi kilmingieji tampa lygūs.
- 1569 m. liepos 1 d. Liublino Seime pasirašytas galutinis susitarimas, atnaujinantis Lietuvos ir Lenkijos uniją (Liublino unija), tačiau Lenkijos Karalius atsisakė Lietuvos sosto paveldėjimo teisės, bajorams sudaryta galimybė rinkti bendrą abiejų valstybių valdovą.
- 1588 m. priimtas III Lietuvos Statutas dar labiau išplėtė bajorų teises – įstatymus leisti galėjo tik Abiejų Tautų Respublikos Seimas. Įstatymai turėjo būti priimami sutarus visiems trims „luomams“, kuriais buvo laikomi Karalius, Senatas ir pavietų seimelių atstovai Seime. Statutas galutinai padalijo visuomenę į šlėktos ir prastųjų žmonių – miestiečių ir valstiečių luomus. Jis garantavo kilmingiesiems trigubą imunitetą – mokestinį, teisinį ir administracinį. Šito nebuvo nė viename Europos teisyne ir kas galiausiai lėmė [reikalingas šaltinis] LDK kaip Valstybės žlugimą. Bajoro tėvonija tapo jo dominija.
Daugelį teisių bajorai išlaikė ir po Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo, kai Lietuvos Didžioji kunigaikštystė atiteko Rusijos imperijai.
Luomo naikinimas
Šlėktos luomas buvo pradėtas persekioti Rusijos imperijos laikais. XIX amžiaus pradžioje buvo planuota smulkiąją šlėktą iškeldinti į neseniai Rusijos imperijos nukariautas Juodosios ir Azovo jūrų pakrančių žemes, nes Rusijos carai žiūrėjo į bežemę ir smulkiąją šlėktą kaip į pačią pavojingiausią visuomenės grupę. Šiuos planus sutrukdė prasidėję karai su Napoleono Prancūzija. 1918 m. susikūrusi nepriklausoma Lietuvos Respublika ekonomiškai sužlugdė šlėktų luomą . Įvykdyta žemės reforma atėmė iš bajorų palikdama tik 80 ha žemės, nors tą žemę buvo gavę dar iš Lietuvos Didžiųjų kunigaikščių. Toks plotas buvo nebepakankamas išlaikyti didelius dvarus. Po 1940 m. sovietinės okupacijos šlėkta, kaip klasinis priešas buvo pradėti naikinti fiziškai.
Taip pat skaitykite
- Bajoro herbas
Pastabos
Šaltiniai
- Keinys, Stasys, red. (2021). „bajoras“. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (8 leid.). Lietuvių kalbos institutas. doi:10.35321/dlkz. ISBN 978-609-411-281-2.
- Keinys, Stasys, red. (2021). „šlėkta“. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (8 leid.). Lietuvių kalbos institutas. doi:10.35321/dlkz. ISBN 978-609-411-281-2.
- Edvardas Gudavičius, Vytautas Spečiūnas. Bajorai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 457-459 psl.
- Mečislovas Jučas. (2000) Lietuvos bajorai // Lietuvos bajorų palikuoniai. ISBN 9986-442-78-8. P. 16
- Jūratė Kiaupienė. (2003) „Mes, Lietuva“: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorija XVI a. ISBN 9955-595-08-6. p. 69
- Jūratė Kiaupienė. (2003) „Mes, Lietuva“: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorija XVI a. ISBN 9955-595-08-6. p. 64
- Черных П.Я. (1999) Историко-этимологический словарь современного русского языка. т.1. p.106
- <a href="http://feb-web.ru/feb/slovenc/es/es1/es1-1541.htm"./a>
- <a href="http://www.slovopedia.com/25/193/1648843.html">БОЯРИН</a>
- Валеры Мянжынскi. (2007) Шляхта, баяры, дваране, зямяне, мяшчане i iншыя асобы кнiгi метрыкi ВКЛ № 30.// Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės istorijos šaltiniai. Faktas. Kontekstas. Interpretacija. ISBN 978-9986-780-91-5. p.121
- Norman Davies. (2008) Dievo žaislas: Lenkijos istorija. T.1. p. 273
- Mečislovas Jučas. (2000) Lietuvos bajorai // Lietuvos bajorų palikuoniai. ISBN 9986-442-78-8. P. 34
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Bajorai (luomas), Kas yra Bajorai (luomas)? Ką reiškia Bajorai (luomas)?
Kitos reiksmes Bajorai reiksmes Slektos arba bajorai bajorija teisiskai privilegijuotas kilminguju luomas Lenkijos karalysteje veliau Lietuvos Didziojoje Kunigaikstysteje ir Abieju Tautu Respublikoje Lietuvos Didziojoje Kunigaikstysteje veliau ir Respublikoje sis luomas vienintelis turejo pilietines ir politines teises Kaip atskiras luomas egzistavo ir prijungus Lenkijos karalystes ir Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes valstybe prie Rusijos imperijos Cia slektos luomas buvo sulygintas teisemis su rusu bajorija rusiskai Dvorianstvo Luomo privilegijos buvo panaikintos 1863 m caro įsaku Nuo to laiko jokiu privilegiju nebeturejo taciau kasdienineje vartosenoje terminai isliko ir zymi asmenis turincius kilmingus protevius Nors siandienineje lietuviu kalboje Lietuvos kilmingieji dazniausiai yra įvardijami terminu bajorai siekiant istorines tiesos lietuviu kalboje turetu buti vartojamas terminas slekta taciau sis terminas kartais nevartojamas siekiant atsisakyti is lenku kalbos atejusio termino Atsisakymas naudoti termina slekta sukomplikuoja įvardijima Terminu kilmeLenkijos karalystes bajorai atstovai Senate su zemiu herbais 1506 m Lietuviskas terminas bajorai buvo manoma yra skolinys is senrusiu rusenu gudu kalbos boyare bojarinai stambus senosios Rusijos zemvaldziai Sis zodis vienaskaita rus boyarin ir jo variantai paplite slavu kalbose bulgaru serbu chorvatu slovenu ceku ir kt Zodis pagal viena is versiju atejes į senrusiu kalba is Dunojaus bulgaru tiurku boĭ ar turtingas zymus vyras jam giminingas zinomas tiurkiskas zodis bajus turtuolis Terminas bajus iki siol vartojamas Vidurineje Azijoje Kazachijoje Kaukaze Sia versija abejoja daugelis tyrinetoju nes jis nesutinkamas nei viename turku saltinyje nei gausybeje turkisku tarmiu Pagal kita versija kiles is zodziu boj ir yaryj arsus musis Rusu zemese bojarino terminas rasytiniuose saltiniuose aptinkamas nuo XI a Laikui begant termino bajoras reiksme kito XVI amziaus pabaigoje savoka bajoras galutinai atsiskyre nuo savokos slekta Nuo tada bajoru buvo įvardijamas nekilmingasis dirbantis dvare reikalingas saltinis Pavadinti kilmingajį bajoru buvo didelis įzeidimas Terminas bajoras buvo vartojamas apibrezti nekilmingo luomo zmogu dirbantį dvare pavyzdziui tijunu ekonomu Jais dirbdavo ir laisvieji valstieciai Tai liudija tokios lietuviu valstieciu pavardes kurios formavosi 17 18 amziuose kaip Bajoras Bajorunas Bajoraitis Patys save kilmingieji vyraujant lenku kalbai įvardindavo terminu szlachta lietuviu kalboje slekta Persikeliant lenku slektai į Lietuvos Didziosios Kunigaikstijos Palenke ir Bresto vaivadija XVI amziuje atsirado dar vienas terminas zemiane Terminas kiles is lenku kalbos zodzio zeme Is pradziu jis zymejo tam tikra gyventoju sluoksnį Nuo slektos skyresi tuo kad neturejo teises dalyvauti seimeliuose mokedavo cinsa ir karo atveju vietoj mokesciu privaledavo atvykti su zirgu ir ginkluote Veliau si zmoniu kategorija susiliejo su bajorais taciau įvardijimas ziemionys kaip luomo sinonimas isliko Lietuviu kalboje taip pat vartojamas skolinys is lenku kalbos slekta Į lenku kalba jis atejo is Cekijos slechta kartu su kitais administraciniais terminais cekai jį pereme is senosios vokieciu zemaiciu kalbos geschlecht tai yra turintis gimine o zodis slahta sia kalba reiske dirbti Lenku kalboje is pradziu prigijo terminas szlachetnie urodzony kilmingai gimes taciau veliau susiformavus aristokratijos sluoksniui jis imtas taikyti vidutiniam bajoru sluoksniui Neturtingi ir ne tokie kilmingi bajorai buvo vadinami szlachta zasciankowa szlachta zagrodowa szlachta szaraczkowa uzsieniniai uztvoriniai taciau tuo jie skyresi nuo cholopu neturinciu jokiu kilmes tradiciju Bajoru luomo susiformavimasJau vokieciu kalba parasytose kronikose kalbant apie Lietuvos Didziaja Kunigaikstyste yra minimi de beste leuten isvertus reiskia gerieji zmones Tyrinetoju nuomone tai ir yra kilmingieji kartu tai reiskia kad terminas bajoras dar nebuvo vartojamas Velesniuose vokieciu kalba rasytose saltiniuose atsiranda terminas boyaren t y neabejotinai bajorai Kalbininku teigimu terminas bajorai lietuviu kalboje įsitvirtino apie XIV amziaus vidurį Tuo paciu metu nunyko ir terminas gerieji zmones galutinai isnyko XVI a pabaigoje Jogaila savo laiskuose vartojo abu terminus bajorai ir gerieji zmones taciau tai nebuvo sinonimai is laisku formuluotes matyti kad gerieji zmones yra zemesnio rango asmenys Taip pat Vytautas mini ir bajorus ir geruosius zmones Skirtingai nuo Vakaru Europos saliu į bajoru luoma Lenkijoje ir Lietuvoje pateko santykinai didele gyventoju dalis Lenkijoje net virs 10 proc gyventoju Kilminguju dalis atsirado del karo tarnybos Is pradziu kariauna tarnavo genties vadui o veliau is jo kilusiam kunigaiksciui Iki XIV a pabaigos į kara dar buvo saukiami visi vyrai Vytautas pertvarke kariuomene ir padare ja profesionalia vien bajoru kariuomene Todel jis padidino bajoru kariu skaiciu net is prastuju zmoniu rinko karui tinkamus vyrus ir dare juos bajorais kariais atleisdamas nuo ukiniu darbu ir prievoliu Kario zeme dirbo samdyti zmones vadinami Lenkijoje bajorai kaip luomas susiformavo XIV a Pagal 1374 m Kosices privilegija Lenkijos bajorai atleisti nuo prievoliu valstybei isskyrus nedidele duokle nuo zemes gavo isimtines teises uzimti vaivadu kastelionu teiseju pakamoriu ir kitus postus Karo vadams ir valstybes pareigunams buvo dalijami istisi valstybes dvarai Atsirado dvaru kompleksai arba latifundijos Zinomi ir pirmuju latifundiju savininku vardai Mingaila Gostautas Kesgaila Astikas ir Radvila Taciau pasibaigus vyriskajai giminei latifundijos is pradziu atitekdavo kitoms seimoms Luomo įvardijimas Laikotarpis Įvardijimas saltiniuose Vertimas adaptuota formaXII XV a besten leuten gerieji zmonesXIV XVI a boyare bajoraiXVI XVII a zemyane ziemiane ziemionysXVI XX a szlachta shlyahta slektaLuomo evoliucijaXVII a Lenkijos bajorai Lietuvoje kilminguju luomas galutinai susiformavo XV a Ilga laika bajoru luomas isliko atviras t y į jį buvo galima patekti ne tik pagal kilme bet ir uz nuopelnus didziajam kunigaiksciui Tarnybiniu bajoru vaidmuo didejo mazejant eiliniu kunigaiksciu valdziusiu viena dvi pilis skaiciui ypac Svitrigailos Zygimanto karo metu XV a labai isplito stambioji zemevalda Bajoru virsune pradejo save vadinti ponais Jie eme dalyvauti valstybes gyvenime XV a atsirado Ponu taryba patarinejusi karaliui Bet kai XVI a pabaigoje visi bajorai eme dalyvauti valstybes valdyme ir vadintis ponais tai buve ponai tapo didikais Bajoru luomas susiskaide jį sudare didikai kunigaiksciai tarnybiniai bajorai stambus bajorai priklausomu zmoniu neturintys bajorai plikbajoriai kurie labai priklause nuo didiku Bajorija susiformavusios Lietuvos valstybes pagrindu tapo Viduramziais bajoru zmones mokejo mokescius state ir taise pilis vykde pasedzio prievole Is pradziu vyravo zemes valdymas iki gyvos galvos veliau formuojasi tevonine zemevalda Noredami didinti kariuomenes skaiciu Didieji kunigaiksciai dalindavo beneficijas nes nuo zemes priklause ir tarnyba Lietuvos valstybe iki XIV a pabaigos valde apie 2 3 visu zemiu o 1569 m jai liko tik 1 3 nes daug zemiu buvo isdalyta bajorams Pagal 1528 m Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes kariuomenes surasyma etnine Lietuva turejo 5730 raiteliu o rusu zemes 5372 raitelius Vienas raitelis buvo siunciamas nuo 8 valstieciu tarnybu Tarnyboje buvo 3 4 valstieciu kiemai Didikai is kitu bajoru slektos issiskyre pagal tris pozymius valde stambias latifundijas keliuose pavietuose lietuviu ir baltarusiu zemese ir net Lenkijoje turejo gave is Sventosios Romos imperijos kunigaikscio ir kt titulus uzeme ministru dignitoriu ir vyskupu pareigas kartu įgydami senatoriaus posta Lietuvos Didziojoje Kunigaikstysteje veliau ir Respublikoje sis luomas vienintelis turejo pilietines ir politines teises Visi slektos atstovai teoriskai teisiskai buvo lygus Seimu nutarimai draude save tituluoti grafais kunigaiksciais baronais ir t t taip pat buvo draudziama naudotis kitose valstybese gautu titulu Isimtis tureti kunigaikscio titula buvo palikta tik Lietuvos Didziosios Kunigaiksystes kunigaiksciams Giedroycams Sluckiams ir k t nes Liublino unijos sudarymo metu jie sį titula turejo Taip pat isimtis buvo palikta Lenkijos Karalystes slektai kuri unijos sudarymo metu prie savo vardo prirase titula Draudimas naudotis titulais buvo pakartotas 1638 1641 1673 1678 metu seimuose Slektu giminesLenku slektos portretas sarmatiska apranga LDK pakancleris Stanislaw Antoni Szczuka 1567 m kariuomenes surasymo metu Lietuvoje jau buvo 3 5 mln gyventoju Stambus zemvaldziai apeme apie 40 visos bajoru turimos zemes Vien 41 ponu seima turejo 36 8 visu bajorams priklausomu valstieciu Smulkus zemvaldziai sudare apie 80 visu bajoru ir turejo tik 53 visu bajoru valstieciu Is paciu stambiausiu zemvaldziu minetini Kesgailos kurie 1528 m karo atveju telke 768 raitelius Radvilos 621 Gostautai 422 Astikai 337 ir kt Lietuviu ar surusejusiu Gediminaiciu kilmes ponu seimu buvo Kesgailos Radvilos Gostautai Astikai Pacai Klockos Jundilai Zavisos Narbutai Siruciai tarp ju Gediminaiciai Alseniskiai Olelkaiciai Visnioveckiai Mstislavskiai tarp ju ir Vilniaus vyskupas Jonas 21 seima buvo gudu rusenu kilmes Hlebaviciai Korsakai Chreptaviciai Sapiegos ir Iljiniciai Chodkeviciai Cartoriskiai ir Ostrogiskiai Viena Lietuvos didiku seima buvo lenku kilmes Kiskos Per 1568 m surasyma vaizdas mazai pakito Is lietuviu didiku atsirado Naruseviciai ir is gudu senrusiu Valaviciai Masalskiai Tiskeviciai ir is Chodkeviciu kile Pociejai is lenku Lietuviu kilmes ponu latifundijos koncentravosi toje dabartines Baltarusijos dalyje kur tuo metu gyveno lietuviu etnosas Rodunios Lydos Asmenos Gardino Naugarduko Volkovysko ir Bresto srityse Lietuvos bajoru privilegijos18 amziaus bajoras Jean Pierre Norblin paveikslas Isdalines valstybes zemes didysis kunigaikstis ir pats tapo priklausomas nuo vis daugiau teisiu ir privilegiju reikalavusiu stambiuju bajoru Jiems suteikiama administracine ir teismo valdzia ju valdose gyvenantiems zmonems vis daugiau teisiu suteikiama valstybes valdyme Bajoru teisinį statusa Lietuvoje nustate keletas didziuju kunigaiksciu privilegiju 1374 m Lenkijos karalius Liudvikas Anzu Kosices statutu atleido Lenkijos bajorus nuo mokescio uz zeme 1387 m privilegija isleista kariams ir bajorams suteike teise paveldeti savo zemes taip pat numatoma skirti teisejus į pilis sureguliuotas nasliu klausimas Patvirtinta bajoru asmens laisve Kilmingieji įgijo teise valdyti uz tarnyba suteiktas zemes ir galbut dalį kunigaikscio zemiu Nuo kitu prievoliu bajorai neatleidziami jie turejo atlikti karine tarnyba su zirgu budeti pilyse prisideti prie piliu tiltu ir keliu statybos taip pat atlikti pastovio prievole 1413 m Horodles unija atnaujinta Lietuvos ir Lenkijos sajunga tarp Jogailos ir Vytauto o kartu sukuriamas bendras bajoru Seimas patvirtina galimybe paveldeti skirtas zemes Salia tevoniju įteisinamos beneficijos donationes taciau teise į tevonija reikia įrodyti rastu Bajorams suteikiami herbai Lietuvos Didziosios Kunigaikstijos bajorai gavo tokias pat teises kokias turejo ir Lenkijos karalystes slekta 1432 m Jogailos privilegija praktiskai pakartoja ankstesniasias Karo tarnyba islieka pagrindinis elementas kaip ir su tuo susijes zemes perleidimo ribojimas 1434 m geguzes 6 d Zygimanto privilegija kataliku ir staciatikiu bajorams garantavo kad bajorai nebus persekiojami be teismo įgyja teise su nedideliais apribojimais disponuoti savo zeme 1447 m Kazimiero privilegija numate baznytiniu vietu skyrima tik lietuviams Patvirtinama disponavimo turtu teise ja galejo paveldeti vaikai o vaiku nesant zmona kol istekes uz kito vyro Bajoru veldamai atleidziami nuo prievoliu didziajam kunigaiksciui isskyrus tuos kuriems zeme suteikta paties Kazimiero Prievoles valstybei isliko pasizadama svetimsaliu neskirti Lietuvos pareigunais Teismo teise valstieciu atleidimas nuo prievoliu kunigaiksciui ir garantija del pabegusiu valstieciu grazinimo sudare juridines salygas baudziavai Sia privilegija galutinai nutrauktas rysys tarp didziojo kunigaikscio ir valstieciu 1492 m Aleksandro privilegija atnaujina 1447 m privilegija bei prideda papildomu nuostatu Svarbiausia is ju apribojama didziojo kunigaikscio valdzia uzsienio politikos srityje didysis kunigaikstis tampa priklausomu nuo Ponu tarybos Be Tarybos pritarimo niekas negalejo buti pasalintas is uzimamo posto ar kitaip persekiojamas kaltinant nelojalumu Nustatyta kad auksti valstybes ir baznycios postai negali buti parduodami Zemesnieji valstybiniai postai skirstomi dalyvaujant Vilniaus Traku ir kitiems vaivadoms Tuo budu didysis kunigaikstis prarado galimybe zaisti zemesniaisiais bajorijos sluoksniais pries didikus savo nuoziura skirstyti valstybinius postus ir gauti pajamas is tarnybu pardavinejimo Tuo paciu uztikrinta kad postu negales gauti miestieciai Si privilegija faktiskai skiriama didikams joje neminimas karine tarnyba atliekantis daznai valstietiskai gyvenantis zemesnysis bajoru sluoksnis Dvarus gali pirkti tik artimi giminaiciai 1505 m Radomo seime slekta patvirtino akta kurio buvo uzdrausta reguliuoti slektos padetį be pacios slektos pritarimo 1506 m Zygimanto I privilegijos papildomai įtvirtino Ponu Tarybos vaidmenį valstybes valdyme Apribojama priemimo į bajorus teise 1545 m seimelyje Zygimanto I pasizadejo netelkti armijos ir nedidinti mokesciu nepasitares su Lenkijos bajorija 1557 m balandzio 1 d Zygimantui Augustui paskelbus Valaku reforma įvyko lemiamas posukis įtvirtinant bajoru zemevalda valstieciai prarado zemes nuosavybe ir asmens teises Bajoras savo valdoje dominijoje tapo viespats Be jo zinios niekas taip pat ir valstybe negalejo rinkti mokesciu administruoti ir teisti jo valstieciu 1566 m antrame Lietuvos statute įteisintas kunigaiksciu luomo panaikinimas Visi kilmingieji tampa lygus 1569 m liepos 1 d Liublino Seime pasirasytas galutinis susitarimas atnaujinantis Lietuvos ir Lenkijos unija Liublino unija taciau Lenkijos Karalius atsisake Lietuvos sosto paveldejimo teises bajorams sudaryta galimybe rinkti bendra abieju valstybiu valdova 1588 m priimtas III Lietuvos Statutas dar labiau isplete bajoru teises įstatymus leisti galejo tik Abieju Tautu Respublikos Seimas Įstatymai turejo buti priimami sutarus visiems trims luomams kuriais buvo laikomi Karalius Senatas ir pavietu seimeliu atstovai Seime Statutas galutinai padalijo visuomene į slektos ir prastuju zmoniu miestieciu ir valstieciu luomus Jis garantavo kilmingiesiems triguba imuniteta mokestinį teisinį ir administracinį Sito nebuvo ne viename Europos teisyne ir kas galiausiai leme reikalingas saltinis LDK kaip Valstybes zlugima Bajoro tevonija tapo jo dominija Daugelį teisiu bajorai islaike ir po Treciojo Abieju Tautu Respublikos padalijimo kai Lietuvos Didzioji kunigaikstyste atiteko Rusijos imperijai Luomo naikinimasSlektos luomas buvo pradetas persekioti Rusijos imperijos laikais XIX amziaus pradzioje buvo planuota smulkiaja slekta iskeldinti į neseniai Rusijos imperijos nukariautas Juodosios ir Azovo juru pakranciu zemes nes Rusijos carai ziurejo į bezeme ir smulkiaja slekta kaip į pacia pavojingiausia visuomenes grupe Siuos planus sutrukde prasideje karai su Napoleono Prancuzija 1918 m susikurusi nepriklausoma Lietuvos Respublika ekonomiskai suzlugde slektu luoma Įvykdyta zemes reforma ateme is bajoru palikdama tik 80 ha zemes nors ta zeme buvo gave dar is Lietuvos Didziuju kunigaiksciu Toks plotas buvo nebepakankamas islaikyti didelius dvarus Po 1940 m sovietines okupacijos slekta kaip klasinis priesas buvo pradeti naikinti fiziskai Taip pat skaitykiteBajoro herbasPastabos Slektos lenk Szlachta apibudina Lietuvos ir Lenkijos didiku luoma Bajorai bajorija lenk bojar nurodo kilminguosius platesne prasme SaltiniaiKeinys Stasys red 2021 bajoras Dabartines lietuviu kalbos zodynas 8 leid Lietuviu kalbos institutas doi 10 35321 dlkz ISBN 978 609 411 281 2 Keinys Stasys red 2021 slekta Dabartines lietuviu kalbos zodynas 8 leid Lietuviu kalbos institutas doi 10 35321 dlkz ISBN 978 609 411 281 2 Edvardas Gudavicius Vytautas Speciunas Bajorai Visuotine lietuviu enciklopedija T II Arktis Beketas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2002 457 459 psl Mecislovas Jucas 2000 Lietuvos bajorai Lietuvos bajoru palikuoniai ISBN 9986 442 78 8 P 16 Jurate Kiaupiene 2003 Mes Lietuva Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes bajorija XVI a ISBN 9955 595 08 6 p 69 Jurate Kiaupiene 2003 Mes Lietuva Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes bajorija XVI a ISBN 9955 595 08 6 p 64 Chernyh P Ya 1999 Istoriko etimologicheskij slovar sovremennogo russkogo yazyka t 1 p 106 lt a href http feb web ru feb slovenc es es1 es1 1541 htm a gt lt a href http www slovopedia com 25 193 1648843 html gt BOYaRIN lt a gt Valery Myanzhynski 2007 Shlyahta bayary dvarane zyamyane myashchane i inshyya asoby knigi metryki VKL 30 Lietuvos Didziosios kunigaikstystes istorijos saltiniai Faktas Kontekstas Interpretacija ISBN 978 9986 780 91 5 p 121 Norman Davies 2008 Dievo zaislas Lenkijos istorija T 1 p 273 Mecislovas Jucas 2000 Lietuvos bajorai Lietuvos bajoru palikuoniai ISBN 9986 442 78 8 P 34