Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Naugardùkas arba Naũgardas bltr Навагрудак rus Новогрудок miestas vakarų Baltarusijoje Gardino apskrityje 50 km į pietry
Naugardukas
Naugardùkas (arba Naũgardas; bltr. Навагрудак, rus. Новогрудок) – miestas vakarų Baltarusijoje, Gardino apskrityje, 50 km į pietryčius nuo Lydos. Naugarduko rajono centras. Nuo Lietuvos sostinės Vilniaus ir Baltarusijos sostinės Minsko Naugardukas nutolęs vienodu – 150 km atstumu. Mieste veikia lengvoji ir maisto pramonė, dujų aparatūros gamykla, kraštotyros muziejus, Adomo Mickevičiaus namas-muziejus.
| Naugardukas bltr. Навагрудак, rus. Новогрудок | |
|---|---|
| Naugarduko pilies griuvėsiai | |
| Laiko juosta: (UTC+3) | |
| Valstybė | Baltarusija |
| Sritis | Gardino sritis |
| Rajonas | Naugarduko rajonas |
| Įkūrimo data | 1044 m. |
| Vykdomojo komiteto pirmininkas | Anatolijus Markevičius |
| Gyventojų | 27 936 |
| Tinklalapis | [1] |
| Vikiteka | Naugardukas |
Naugardukas yra vienas seniausių ir reikšmingiausių LDK daugiau kaip 500 metų priklausęs miestas, kurio svarba XVIII amžiaus pabaigoje patekus į Rusijos imperijos sudėtį visiškai sumenko. Kai kurie baltarusių istorikai laikosi istoriniais faktais nepatvirtintos versijos, kad 1253 m. Naugarduke galėjo būti karūnuotas vienintelis Lietuvos karalius Mindaugas. Lietuvos istorikų nuomone (T.Baranausko ir kt.), žinių, kad LDK Mindaugas yra gyvenęs ar iš viso buvo lankęsis Naugarduke, nėra – tai Motiejaus Strijkovskio XVI a. užrašytas neargumentuotas spėjimas interpretuojant legendas. Bevaikis ir senstantis Vladislovas Jogaila 1422 m. Naugarduke susituokė su ketvirtąją žmona Sofija Alšėniške (1405–1461). Ši sąjunga davė pradžią ateinančius amžius Vidurio ir Centrinę Europą – Lietuvą, Lenkiją, Čekiją, Vengriją, Prūsiją valdžiusiai Jogailaičių dinastijai. Nuo XVI a. pradžios Naugardukas beveik tris amžius buvo vienas svarbiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinio ir administracinio gyvenimo centrų. Jis turėjo vaivadijos sostinės statusą, mieste iki XVIII a. II pusės rinkdavosi Vyriausiojo Lietuvos Tribunolo sesijos. Po galutinio Abiejų Tautų Respublikos padalijimo XVIII–XIX amž. sandūroje Naugarduko apylinkėse gimusių Mickevičių, Čečiotų, Domeikų ir kt. smulkių bajorų vaikai, išaugę tėvynės patriotais, studijuodami Vilniaus universitete būrėsi į slaptąsias draugijas, aktyviai dalyvavo 1831 m. sukilime.
Istorija
Ankstyviausi rašytiniai miesto paminėjimai siekia iš 1044, 1116 ir 1252 m. metraščių. Remiantis archeologinių kasinėjimų duomenimis Naugardukas buvo apgyvendintas jau X a. II pusėje. Miesto branduolį sudarė ant kalno stovinti įtvirtinta pilis ir ant gretimos kalvos išsidėstęs priešpilis, XII a. apjuostas gynybine siena. Miestiečių namai drėbti iš molio ir tik pačių turtingiausių gyventojų langai įstiklinti. Naugardukiečiai vertėsi medžiokle ir žemdirbyste. Vėliau vystėsi amatai ir prekyba. Žinoma, kad Naugarduko pirkliai intensyviai prekiavo su Baltijos šalimis, Kijevu, Bizantija, Sirija. Per šiuos pirmuosius kelis šimtmečius Naugardukas tapo regiono centru, tačiau kaip miestas didesnės politinės reikšmės neturėjo. Todėl rašytiniuose šaltiniuose dažniau pradedamas minėti tik nuo XIII a. pradžios, kaip Lietuvos valdovų ir Haličio Volynės kunigaikščių kovų arena.
Chano Batijaus kariuomenė 1241 m. nusiaubė Naugarduką ir jo apylinkes. Sumušti totorių rusų kunigaikščiai šiose žemėse prarado savo įtaką, o Naudarduką užvaldė lietuvių kunigaikštis Erdvilas, kuris čia atstatė sugriautą medinę pilį. Kai kurie baltarusių istorikai laikosi versijos, kad 1252 m. Naugarduko pilyje Mindaugas su žmona Morta gavęs krikštą, o metais vėliau – 1253 m. buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi. Todėl Naugarduko pilies kalnui suteiktas karaliaus Mindaugo vardas. Pasak vienos iš legendų, šiame kalne buvo palaidotas auksiniame valdovo krėsle sėdintis Mindaugas. XIII a. II pusėje Naugarduko pilies teritorijoje pastatyta koplyčia, įkurtos kapinaitės. Manoma, kad Mindaugo sūnus ir vietininkas Naugarduke kunigaikštis Vaišelga, 1245 m. pakrikštytas pagal stačiatikių tradiciją, galėjo būti pilies teritorijoje pastatytos cerkvės fundatoriumi. Vaišelga yra laikomas ir 1257 m. greta Naugarduko pradėjusio veikti stačiatikių vyrų vienuolyno – Laurušavo, kuriame buvo parašyta pirmoji Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje rankraštinė knyga – , įkūrėju. Iki 1822 m. evangelija saugota Laurušavo vienuolyne, vėliau – pas didikus Čartorskius, dabar – Krokuvoje.
1415 m. lapkričio 15 d. Vytauto Didžiojo iniciatyva Naugarduko pilyje buvo sušauktas LDK stačiatikių vyskupų sinodas, kuriame išrinktas Lietuvos stačiatikių metropolitu. Šis dvasinis susirinkimas de facto paskelbė Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje veikiančios stačiatikių bažnyčios – administracinį savarankiškumą ir vidines bažnyčios reformas.
1422 m. vasario 7 d. parapinėje Naugarduko bažnyčioje, kaip manoma Vytauto Didžiojo supiršti, susituokė Jogaila ir Sofija Alšėniškė. 1426 m. grįždamas iš sėkmingo karinio žygio Pskove ir Naugarde, Vytautas Didysis Naugarduke vietos bajorijai dosniai dalijo karo grobį. Ldk Kazimieras Jogailaitis 1444 m. miestui suteikė papildomų privilegijų. Naugardukas buvo 1448 m. rugsėjo 8 d. čia vykusio Lietuvos elekcinio seimo pasitarimų vieta.
Naugardukas iki 1795 m. priklausė LDK, 1795–1915 m. – Rusijai, 1921–1939 m. – Lenkijai. XIX a. buvo Minsko gubernijos Naugarduko apskrities centras.
Sovietmečiu buvo išvystyta lengvosios, maisto pramonė, veikė dujų aparatūros gamykla.
Kultūros paveldas
Miestas nuo seno garsėjo sakraliniais pastatais. XIV a. pradžioje čia buvo viena pirmųjų pranciškonų veiklos tuo metu oficialiai dar pagoniškoje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje vietų. Valdovai Vytenis ir Gediminas Naugarduke buvo pastatę bažnyčias Šv. Pranciškaus ordino vienuoliams.
Išlikę:
- Naugarduko pilies (su joje stovėjusia Pilies cerkve) griuvėsiai;
- parapinė Kristaus Atsimainymo bažnyčia, pastatyta ant neaukštos kalvos ir sujungta su gynybine pilies sistema. Bažnyčios statybas 1395 m. fundavo Vytautas Didysis. Bažnyčios, kuriai buvo suteiktas Visų Šventųjų titulas, darbai pabaigti 1415 m. Gotikinės bažnyčios fasadas turėjo du bokštus. 1719–1723 m. šventovė perstatyta baroko stiliumi ir 1740 m. konsekruota Viešpaties Atsimainymo titulu. Bažnyčia – vienanavis sakralinis pastatas su pusapvale apside ir dviem bokštais fasade. Prie pietinės sienos išliko dvi senosios bažnyčios gotikinės koplyčios – Švč. Mergelės Marijos ir Dievo kūno. Pirmojoje yra saugomas stebuklais garsėjantis XVIII a. Naugarduko Švč. Mergelės Marijos paveikslas su sidabriniais aptaisais. 1991 m. šioje koplyčioje buvo įrengtas sarkofagas, kuriame palaidoti 1943 m. nacių sušaudytų 11 vienuolių seserų palaikai. Prie Dievo Kūno koplyčios šiaurinės sienos 1643 m. Naugarduko kašteliono (1615–1651) lėšomis įrengtas antkapis iš juodo marmuro ir smiltainio brolio bei 8 jo bendražygių, žuvusių 1621 m. Chotine atminimui. Pietiniame bažnyčios fasade XX a. III dešimtmetyje įmūryta paminkline lenta, lenkų kalba liudijanti apie tai, kad šioje šventovėje 1422 m. vasario 7 d. Vladislovas Jogaila susituokė su ketvirtąja savo žmona Sofija Alšėniške, susilaukė su ja palikuonių ir taip buvo užtikrintas Jogailaičių dinastijos tęstinumas. Bažnyčioje 1799 m. vasario 12 d. pakrikštytas būsimas poetas Adomas Mickevičius, o XVIII a. šioje šventovėje buvo rengiamos Naugarduko pavieto bajorų seimelių sesijos. Carinės Rusijos valdžia 1857 m. bažnyčią uždarė, tačiau po Pirmojo Pasaulinio karo ji buvo atnaujinta, 1922 m. atšventinta ir grąžinta tikintiesiems;
- Šv. Boriso ir Glebo cerkvė bei buvęs bazilijonų vienuolynas. Pirmoji mūrinė stačiatikių šventovė šioje vietoje iškilo dar XII a. pirmoje pusėje. Nuo XIV a. prie cerkvės veikė vyrų stačiatikių vienuolynas. Naują vėlyvosios gotikos stiliaus cerkvę fundavo ir 1519 m. pastatė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didysis etmonas, Oršos mūšio didvyris Konstantinas Ostrogiškis. 1624–1632 m. cerkvę dar kartą perstatė – pastatytas naujas barokinis fasadas. Cerkvė – gotikinis trinavis sakralinis pastatas su penkiabriaune apside ir dvibokščiu fasadu. Gerai išsilaikęs gotikinis cerkvės tūris, žvaigždiniai skliautai, savitas šiaurinio, rytinio ir pietinio fasadų gotikinis dekoras. Cerkvė priskirtina unikaliam, tik Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei – lotyniškosios ir bizantiškosios kultūrų paribiui, būdingam reiškiniui – statybai. XVII a. pradžioje cerkvė atiduota unitams, kurie prie jos įsteigė bazilijonų vienuolyną. Carinė Rusija 1839 m. iš unitų cerkvę bei vienuolyną atėmė ir grąžino juos stačiatikiams. Šventovę 1961 m. uždarė sovietų valdžia, paversdama ją archyvu. 1996 m. cerkvė buvo sugrąžinta stačiatikių tikintiesiems;
- Domininkonų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia. Medinę Šv. Jackaus bažnyčią 1624 m. fundavo Vilniaus vaivada Kristupas Chodkevičius. XVII a. II pusėje šventovei sudegus 1724 m. dominikonai pastatė naują mūrinę bažnyčią. Šventovė remontuota po 1751 m. gaisro ir konsekruota Šv. Mykolo Arkangelo titulu, dar kartą atstatyta po 1831 m. gaisro. Tuomet fasadui suteiktas klasicistinis stilius. XIX a. pristatyta varpinė. 1858 m. dominikonų vienuolyną uždarius, bažnyčia tapo parapinė. 1948 m. sovietų valdžia bažnyčią uždarė ir pavertė ją grūdų, vėliau – baldų sandėliu. 1986–1987 m. atliktas bažnyčios remontas, o 1993 m. ji grąžinta tikintiesiems. Bažnyčia – trinavis bazilikinis sakralinis pastatas su pusapvale apside. Išliko vertingas vėlyvojo baroko bažnyčios pagrindinis altorius ir Šv. Mykolo Arkangelo paveikslas, šoniniai altoriai, fundatoriaus Kristupo Chodkevičiaus portretas. 1898 m. slapta nuo carinės valdžios bažnyčioje buvo įrengta memorialinė lenta Adomui Mickevičiui, minint šimtąsias jo gimimo metines;
- buvęs Pranciškonų vienuolynas ir Šv. Antano Paduviečio bažnyčia (dabar – Šv. Mikalojaus soboras). Vienuolyną ir bažnyčią 1714 m. fundavo Naugarduko pastalininkis . Bažnyčia pastatyta 1780 m. vėlyvojo baroko maniera. Po 1831 m. sukilimo carinės Rusijos valdžia uždarė vienuolyną, o po penkiolikos metų – 1846 m. bažnyčią perstatė rusišku bizantiniu stiliumi ir pavertė ją iki šiol veikiančiu Šv. Mikalojaus soboru. Buvę pranciškonų vienuolyno pastatai dabar naudojami kaip gyvenamasis namas;
- Didžioji sinagoga;
- karaimų mečetė;
- Adomo Mickevičiaus gimtasis namas–muziejus;
- Adomo Mickevičiaus kalva;
- Mindaugo kalnas.
Neišsaugota:
- Mažoji pilis – įtvirtinta papilio gyvenvietė;
- XVII a. miesto rotušė;
- XVIII a. Radvilų rūmai, stovėję rotušės aikštėje. Nugriauti 1941 m.;
- 1624 m. pastatytas Jėzuitų vienuolynas su bažnyčia ir kolegija;
- Bonifratrų 1649 m. vienuolynas ir bažnyčia;
- Dominikonų vienuolynas, 1624 m. funduotas Vilniaus vaivados Kristupo Chodkevičiaus. Prie vienuolyno 1794–1831 m. veikė mokykla, kurią 1807–1815 m. lankė Adomas Mickevičius ir Jonas Čečiotas. 1853 m. carinė Rusija vienuolyną uždarė;
Žymūs žmonės
- Teodoras Jevlašauskis (1546–1616). Naugarduko žemės teismo , vienas pirmųjų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystėje atsiminimų autorius – ;
- (~1550- po 1595). Renesanso poetas, vertėjas. Gimė greta Naugarduko – Penčine;
- Juozapas Baka (1707–1780). Poetas, jėzuitas ir . Gimė Naugarduke;
- (1718- po 1760). Pirmoji Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje moteris – profesionali gydytoja, , autobiografinio nuotykių romano „“ autorė. Gimė greta Naugarduko;
- Joachimas Liutauras Chreptavičius (1729–1812). Didikas. Vienas iš Apšvietos epochos lyderių, publicistas, poetas ir vertėjas. Gimė greta Naugarduko – Jasiencuose;
- (1777–1822). Aktorius, dramaturgas, vertėjas, poetas, dramaturgas. Gimė greta Naugarduko;
- Jonas Čečiotas (1796–1847). Poetas, tautosakos rinkėjas, filomatų draugijos sekretorius. Gimė greta Naugarduko – Malušicėse;
- Adomas Mickevičius (1798–1855). Poetas, publicistas, visuomenės veikėjas. Gimė greta Naugarduko – Zaosės dvarelyje;
- (1801–1871). Dėstytojas. A. Mickevičiaus brolis. Gimė greta Naugarduko – Zaosėje;
- Ignas Domeika (1802–1889). Geologas, , etnologas, 1831 m. sukilimo dalyvis, Čilės garbės pilietis. Gimė greta Naugarduko – Nedzviadkoje;
- Vladislovas Sirokomlė (1823–1862). Poetas. Mokėsi Naugarduke;
- Jonas Bulhakas (1876–1950). Fotografas. Gimė greta Naugarduko – ;
Miesto vardo įamžinimas
- Trijų Lietuvos miestų – Vilniaus, Alytaus ir Marijampolės gatvėms suteiktas Naugarduko miesto pavadinimas;
- Vilniuje veikia Naugarduko vardo vidurinė mokykla, IĮ „Naugarduko vaistinė“ ir UAB „Naugarduko 97“.
Grožinėje literatūroje
Adomo Mickevičiaus poema „Gražina“ (iš lenkų kalbos vertė Justinas Marcinkevičius ir Vincas Mykolaitis-Putinas):
Ant Naugarduko kalno seną pilį
Mėnulis maudo aukso spinduly.
Velėnų pylimu aukštyn pakilę,
Smėliu šešėliai šliaužia dideli.
Pavargę jie į griovį krinta seną,
Kur tarp žolių, girdėt, vanduo čiurlena.
Šaltiniai
- Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
- Naugardukas. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. II tomas (L–Ž). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. // psl. 405
- Jūratė Mičiulienė. Ne Mindaugas sukūrė Lietuvą // Lietuvos žinios, 2007–11–12 Archyvuota kopija 2018-05-04 iš Wayback Machine projekto.
- http://viduramziu.istorija.net/socium/karunacija.htm Archyvuota kopija 2017-03-03 iš Wayback Machine projekto.
- Dubonis, Artūras. „The Myth of Navahrudak | Orbis Lituaniae“. LDKistorija.lt. Vilniaus Universitetas. Nuoroda tikrinta 14 June 2021.[neveikianti nuoroda]
- Petrauskas, Rimvydas (2013-02-03). „LDK istorija: Vytauto Didžiojo Jogailai senatvėje pripiršta Sofija Alšėniškė – Vidurio ir Rytų Europos karalių motina ir pramotė“. 15min.lt. 15min. Nuoroda tikrinta 2024-06-11.
- Гуревич Ф. Д. Древний Новогрудок. Л., 1981
- Dubonis, Artūras (2013-12-05). „LDK istorija: Naugarduko mitas“. 15min.lt. 15min. Nuoroda tikrinta 2024-06-11.
- http://www4102.vu.lt/wp-content/upload/laurusavas.pdf
- Nowogródek. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VII (Netrebka — Perepiat). Warszawa, 1886, 255 psl. (lenk.)
- Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1986. // psl. 307
- Vadovas po Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Vilnius, 2012, p. 319–320.
- http://www4102.vu.lt/wp-content/upload/naugardukas_parapine.pdf
- http://www4102.vu.lt/wp-content/upload/naugardukas_cerkve.pdf
- http://www4102.vu.lt/wp-content/upload/naugardukas_domin.pdf
- http://www4102.vu.lt/wp-content/upload/naugardukas_soboras.pdf
- http://ebiblioteka.mkp.emokykla.lt/kuriniai/grazina_konradas_valenrodas/,format.pdf
| Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, sutvarkykite. |
Išorinės nuorodos
- Miesto administracija
- Photos on Radzima.org
- Jurkau kutoczak — Юркаў куточак — Yury's Corner. Наваградак Archyvuota kopija 2012-05-24 iš Wayback Machine projekto.
- History of Jewish shtetl in Novogrudok Archyvuota kopija 2018-09-18 iš Wayback Machine projekto.
- History
- Old Christian Cemetery Database
- The murder of the Jews of Novogrudok Antrasis pasaulinis karas metu Yad Vashem svetainėje
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Naugardukas, Kas yra Naugardukas? Ką reiškia Naugardukas?
Naugardukas arba Naũgardas bltr Navagrudak rus Novogrudok miestas vakaru Baltarusijoje Gardino apskrityje 50 km į pietrycius nuo Lydos Naugarduko rajono centras Nuo Lietuvos sostines Vilniaus ir Baltarusijos sostines Minsko Naugardukas nutoles vienodu 150 km atstumu Mieste veikia lengvoji ir maisto pramone duju aparaturos gamykla krastotyros muziejus Adomo Mickeviciaus namas muziejus Naugardukas bltr Navagrudak rus Novogrudok Naugarduko pilies griuvesiaiNaugardukas53 35 38 s pl 25 49 16 r ilg 53 594 s pl 25 821 r ilg 53 594 25 821 Naugardukas Laiko juosta UTC 3 Valstybe BaltarusijaSritis Gardino sritisRajonas Naugarduko rajonasĮkurimo data 1044 m Vykdomojo komiteto pirmininkas Anatolijus MarkeviciusGyventoju 2024 27 936Tinklalapis 1 Vikiteka Naugardukas Naugardukas yra vienas seniausiu ir reiksmingiausiu LDK daugiau kaip 500 metu priklauses miestas kurio svarba XVIII amziaus pabaigoje patekus į Rusijos imperijos sudetį visiskai sumenko Kai kurie baltarusiu istorikai laikosi istoriniais faktais nepatvirtintos versijos kad 1253 m Naugarduke galejo buti karunuotas vienintelis Lietuvos karalius Mindaugas Lietuvos istoriku nuomone T Baranausko ir kt ziniu kad LDK Mindaugas yra gyvenes ar is viso buvo lankesis Naugarduke nera tai Motiejaus Strijkovskio XVI a uzrasytas neargumentuotas spejimas interpretuojant legendas Bevaikis ir senstantis Vladislovas Jogaila 1422 m Naugarduke susituoke su ketvirtaja zmona Sofija Alseniske 1405 1461 Si sajunga dave pradzia ateinancius amzius Vidurio ir Centrine Europa Lietuva Lenkija Cekija Vengrija Prusija valdziusiai Jogailaiciu dinastijai Nuo XVI a pradzios Naugardukas beveik tris amzius buvo vienas svarbiausiu Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes politinio ir administracinio gyvenimo centru Jis turejo vaivadijos sostines statusa mieste iki XVIII a II puses rinkdavosi Vyriausiojo Lietuvos Tribunolo sesijos Po galutinio Abieju Tautu Respublikos padalijimo XVIII XIX amz sanduroje Naugarduko apylinkese gimusiu Mickeviciu Ceciotu Domeiku ir kt smulkiu bajoru vaikai isauge tevynes patriotais studijuodami Vilniaus universitete buresi į slaptasias draugijas aktyviai dalyvavo 1831 m sukilime Naugarduko domininkonu vienuolynasIstorijaNaugarduko pilies rekonstrukcija Ankstyviausi rasytiniai miesto paminejimai siekia is 1044 1116 ir 1252 m metrasciu Remiantis archeologiniu kasinejimu duomenimis Naugardukas buvo apgyvendintas jau X a II puseje Miesto branduolį sudare ant kalno stovinti įtvirtinta pilis ir ant gretimos kalvos issidestes priespilis XII a apjuostas gynybine siena Miestieciu namai drebti is molio ir tik paciu turtingiausiu gyventoju langai įstiklinti Naugardukieciai vertesi medziokle ir zemdirbyste Veliau vystesi amatai ir prekyba Zinoma kad Naugarduko pirkliai intensyviai prekiavo su Baltijos salimis Kijevu Bizantija Sirija Per siuos pirmuosius kelis simtmecius Naugardukas tapo regiono centru taciau kaip miestas didesnes politines reiksmes neturejo Todel rasytiniuose saltiniuose dazniau pradedamas mineti tik nuo XIII a pradzios kaip Lietuvos valdovu ir Halicio Volynes kunigaiksciu kovu arena Chano Batijaus kariuomene 1241 m nusiaube Naugarduka ir jo apylinkes Sumusti totoriu rusu kunigaiksciai siose zemese prarado savo įtaka o Naudarduka uzvalde lietuviu kunigaikstis Erdvilas kuris cia atstate sugriauta medine pilį Kai kurie baltarusiu istorikai laikosi versijos kad 1252 m Naugarduko pilyje Mindaugas su zmona Morta gaves kriksta o metais veliau 1253 m buvo karunuotas Lietuvos karaliumi Todel Naugarduko pilies kalnui suteiktas karaliaus Mindaugo vardas Pasak vienos is legendu siame kalne buvo palaidotas auksiniame valdovo kresle sedintis Mindaugas XIII a II puseje Naugarduko pilies teritorijoje pastatyta koplycia įkurtos kapinaites Manoma kad Mindaugo sunus ir vietininkas Naugarduke kunigaikstis Vaiselga 1245 m pakrikstytas pagal staciatikiu tradicija galejo buti pilies teritorijoje pastatytos cerkves fundatoriumi Vaiselga yra laikomas ir 1257 m greta Naugarduko pradejusio veikti staciatikiu vyru vienuolyno Laurusavo kuriame buvo parasyta pirmoji Lietuvos Didziojoje Kunigaikstysteje rankrastine knyga įkureju Iki 1822 m evangelija saugota Laurusavo vienuolyne veliau pas didikus Cartorskius dabar Krokuvoje 1415 m lapkricio 15 d Vytauto Didziojo iniciatyva Naugarduko pilyje buvo susauktas LDK staciatikiu vyskupu sinodas kuriame isrinktas Lietuvos staciatikiu metropolitu Sis dvasinis susirinkimas de facto paskelbe Lietuvos Didziojoje Kunigaikstysteje veikiancios staciatikiu baznycios administracinį savarankiskuma ir vidines baznycios reformas Trikampe turgaus aikste XX a pr 1422 m vasario 7 d parapineje Naugarduko baznycioje kaip manoma Vytauto Didziojo supirsti susituoke Jogaila ir Sofija Alseniske 1426 m grįzdamas is sekmingo karinio zygio Pskove ir Naugarde Vytautas Didysis Naugarduke vietos bajorijai dosniai dalijo karo grobį Ldk Kazimieras Jogailaitis 1444 m miestui suteike papildomu privilegiju Naugardukas buvo 1448 m rugsejo 8 d cia vykusio Lietuvos elekcinio seimo pasitarimu vieta Naugardukas iki 1795 m priklause LDK 1795 1915 m Rusijai 1921 1939 m Lenkijai XIX a buvo Minsko gubernijos Naugarduko apskrities centras Sovietmeciu buvo isvystyta lengvosios maisto pramone veike duju aparaturos gamykla Kulturos paveldasMiestas nuo seno garsejo sakraliniais pastatais XIV a pradzioje cia buvo viena pirmuju pranciskonu veiklos tuo metu oficialiai dar pagoniskoje Lietuvos Didziojoje Kunigaikstysteje vietu Valdovai Vytenis ir Gediminas Naugarduke buvo pastate baznycias Sv Pranciskaus ordino vienuoliams Islike Naugarduko pilies su joje stovejusia Pilies cerkve griuvesiai Viespaties Atsimainymo baznyciaparapine Kristaus Atsimainymo baznycia pastatyta ant neaukstos kalvos ir sujungta su gynybine pilies sistema Baznycios statybas 1395 m fundavo Vytautas Didysis Baznycios kuriai buvo suteiktas Visu Sventuju titulas darbai pabaigti 1415 m Gotikines baznycios fasadas turejo du bokstus 1719 1723 m sventove perstatyta baroko stiliumi ir 1740 m konsekruota Viespaties Atsimainymo titulu Baznycia vienanavis sakralinis pastatas su pusapvale apside ir dviem bokstais fasade Prie pietines sienos isliko dvi senosios baznycios gotikines koplycios Svc Mergeles Marijos ir Dievo kuno Pirmojoje yra saugomas stebuklais garsejantis XVIII a Naugarduko Svc Mergeles Marijos paveikslas su sidabriniais aptaisais 1991 m sioje koplycioje buvo įrengtas sarkofagas kuriame palaidoti 1943 m naciu susaudytu 11 vienuoliu seseru palaikai Prie Dievo Kuno koplycios siaurines sienos 1643 m Naugarduko kasteliono 1615 1651 lesomis įrengtas antkapis is juodo marmuro ir smiltainio brolio bei 8 jo bendrazygiu zuvusiu 1621 m Chotine atminimui Pietiniame baznycios fasade XX a III desimtmetyje įmuryta paminkline lenta lenku kalba liudijanti apie tai kad sioje sventoveje 1422 m vasario 7 d Vladislovas Jogaila susituoke su ketvirtaja savo zmona Sofija Alseniske susilauke su ja palikuoniu ir taip buvo uztikrintas Jogailaiciu dinastijos testinumas Baznycioje 1799 m vasario 12 d pakrikstytas busimas poetas Adomas Mickevicius o XVIII a sioje sventoveje buvo rengiamos Naugarduko pavieto bajoru seimeliu sesijos Carines Rusijos valdzia 1857 m baznycia uzdare taciau po Pirmojo Pasaulinio karo ji buvo atnaujinta 1922 m atsventinta ir grazinta tikintiesiems Sv Boriso ir Glebo cerkveSv Boriso ir Glebo cerkve bei buves bazilijonu vienuolynas Pirmoji murine staciatikiu sventove sioje vietoje iskilo dar XII a pirmoje puseje Nuo XIV a prie cerkves veike vyru staciatikiu vienuolynas Nauja velyvosios gotikos stiliaus cerkve fundavo ir 1519 m pastate Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes didysis etmonas Orsos musio didvyris Konstantinas Ostrogiskis 1624 1632 m cerkve dar karta perstate pastatytas naujas barokinis fasadas Cerkve gotikinis trinavis sakralinis pastatas su penkiabriaune apside ir dviboksciu fasadu Gerai issilaikes gotikinis cerkves turis zvaigzdiniai skliautai savitas siaurinio rytinio ir pietinio fasadu gotikinis dekoras Cerkve priskirtina unikaliam tik Lietuvos Didziajai Kunigaikstystei lotyniskosios ir bizantiskosios kulturu paribiui budingam reiskiniui statybai XVII a pradzioje cerkve atiduota unitams kurie prie jos įsteige bazilijonu vienuolyna Carine Rusija 1839 m is unitu cerkve bei vienuolyna ateme ir grazino juos staciatikiams Sventove 1961 m uzdare sovietu valdzia paversdama ja archyvu 1996 m cerkve buvo sugrazinta staciatikiu tikintiesiems Sv arkangelo Mykolo baznyciaDomininkonu Sv arkangelo Mykolo baznycia Medine Sv Jackaus baznycia 1624 m fundavo Vilniaus vaivada Kristupas Chodkevicius XVII a II puseje sventovei sudegus 1724 m dominikonai pastate nauja murine baznycia Sventove remontuota po 1751 m gaisro ir konsekruota Sv Mykolo Arkangelo titulu dar karta atstatyta po 1831 m gaisro Tuomet fasadui suteiktas klasicistinis stilius XIX a pristatyta varpine 1858 m dominikonu vienuolyna uzdarius baznycia tapo parapine 1948 m sovietu valdzia baznycia uzdare ir paverte ja grudu veliau baldu sandeliu 1986 1987 m atliktas baznycios remontas o 1993 m ji grazinta tikintiesiems Baznycia trinavis bazilikinis sakralinis pastatas su pusapvale apside Isliko vertingas velyvojo baroko baznycios pagrindinis altorius ir Sv Mykolo Arkangelo paveikslas soniniai altoriai fundatoriaus Kristupo Chodkeviciaus portretas 1898 m slapta nuo carines valdzios baznycioje buvo įrengta memorialine lenta Adomui Mickeviciui minint simtasias jo gimimo metines Sv Mikalojaus soborasbuves Pranciskonu vienuolynas ir Sv Antano Paduviecio baznycia dabar Sv Mikalojaus soboras Vienuolyna ir baznycia 1714 m fundavo Naugarduko pastalininkis Baznycia pastatyta 1780 m velyvojo baroko maniera Po 1831 m sukilimo carines Rusijos valdzia uzdare vienuolyna o po penkiolikos metu 1846 m baznycia perstate rusisku bizantiniu stiliumi ir paverte ja iki siol veikianciu Sv Mikalojaus soboru Buve pranciskonu vienuolyno pastatai dabar naudojami kaip gyvenamasis namas Didzioji sinagoga karaimu mecete Adomo Mickeviciaus gimtasis namas muziejus Adomo Mickeviciaus kalva Mindaugo kalnas Neissaugota Mazoji pilis įtvirtinta papilio gyvenviete XVII a miesto rotuse XVIII a Radvilu rumai stoveje rotuses aiksteje Nugriauti 1941 m 1624 m pastatytas Jezuitu vienuolynas su baznycia ir kolegija Bonifratru 1649 m vienuolynas ir baznycia Dominikonu vienuolynas 1624 m funduotas Vilniaus vaivados Kristupo Chodkeviciaus Prie vienuolyno 1794 1831 m veike mokykla kuria 1807 1815 m lanke Adomas Mickevicius ir Jonas Ceciotas 1853 m carine Rusija vienuolyna uzdare Panorama 2018Zymus zmonesTeodoras Jevlasauskis 1546 1616 Naugarduko zemes teismo vienas pirmuju Lietuvos Didziosios Kunigaikstysteje atsiminimu autorius 1550 po 1595 Renesanso poetas vertejas Gime greta Naugarduko Pencine Juozapas Baka 1707 1780 Poetas jezuitas ir Gime Naugarduke 1718 po 1760 Pirmoji Lietuvos Didziojoje Kunigaikstysteje moteris profesionali gydytoja autobiografinio nuotykiu romano autore Gime greta Naugarduko Joachimas Liutauras Chreptavicius 1729 1812 Didikas Vienas is Apsvietos epochos lyderiu publicistas poetas ir vertejas Gime greta Naugarduko Jasiencuose 1777 1822 Aktorius dramaturgas vertejas poetas dramaturgas Gime greta Naugarduko Jonas Ceciotas 1796 1847 Poetas tautosakos rinkejas filomatu draugijos sekretorius Gime greta Naugarduko Malusicese Adomas Mickevicius 1798 1855 Poetas publicistas visuomenes veikejas Gime greta Naugarduko Zaoses dvarelyje 1801 1871 Destytojas A Mickeviciaus brolis Gime greta Naugarduko Zaoseje Ignas Domeika 1802 1889 Geologas etnologas 1831 m sukilimo dalyvis Ciles garbes pilietis Gime greta Naugarduko Nedzviadkoje Vladislovas Sirokomle 1823 1862 Poetas Mokesi Naugarduke Jonas Bulhakas 1876 1950 Fotografas Gime greta Naugarduko Miesto vardo įamzinimasTriju Lietuvos miestu Vilniaus Alytaus ir Marijampoles gatvems suteiktas Naugarduko miesto pavadinimas Vilniuje veikia Naugarduko vardo vidurine mokykla IĮ Naugarduko vaistine ir UAB Naugarduko 97 Grozineje literaturojeAdomo Mickeviciaus poema Grazina is lenku kalbos verte Justinas Marcinkevicius ir Vincas Mykolaitis Putinas Ant Naugarduko kalno sena pilį Menulis maudo aukso spinduly Velenu pylimu aukstyn pakile Smeliu seseliai sliauzia dideli Pavarge jie į griovį krinta sena Kur tarp zoliu girdet vanduo ciurlena SaltiniaiPasaulio vietovardziu zodynas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2006 2014 VLKK versija Naugardukas Lietuvos istorija Enciklopedinis zinynas II tomas L Z Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2016 ISBN 978 5 420 01765 4 psl 405 Jurate Miciuliene Ne Mindaugas sukure Lietuva Lietuvos zinios 2007 11 12 Archyvuota kopija 2018 05 04 is Wayback Machine projekto http viduramziu istorija net socium karunacija htm Archyvuota kopija 2017 03 03 is Wayback Machine projekto Dubonis Arturas The Myth of Navahrudak Orbis Lituaniae LDKistorija lt Vilniaus Universitetas Nuoroda tikrinta 14 June 2021 neveikianti nuoroda Petrauskas Rimvydas 2013 02 03 LDK istorija Vytauto Didziojo Jogailai senatveje pripirsta Sofija Alseniske Vidurio ir Rytu Europos karaliu motina ir pramote 15min lt 15min Nuoroda tikrinta 2024 06 11 Gurevich F D Drevnij Novogrudok L 1981 Dubonis Arturas 2013 12 05 LDK istorija Naugarduko mitas 15min lt 15min Nuoroda tikrinta 2024 06 11 http www4102 vu lt wp content upload laurusavas pdf Nowogrodek Slownik geograficzny Krolestwa Polskiego i innych krajow slowianskich T VII Netrebka Perepiat Warszawa 1886 255 psl lenk Geograficheskij enciklopedicheskij slovar gl redaktor A F Tryoshnikov Moskva Sovetskaya enciklopediya 1986 psl 307 Vadovas po Lietuvos Didziaja Kunigaikstyste Vilnius 2012 p 319 320 http www4102 vu lt wp content upload naugardukas parapine pdf http www4102 vu lt wp content upload naugardukas cerkve pdf http www4102 vu lt wp content upload naugardukas domin pdf http www4102 vu lt wp content upload naugardukas soboras pdf http ebiblioteka mkp emokykla lt kuriniai grazina konradas valenrodas format pdf Sį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus Jei galite sutvarkykite Isorines nuorodosVikiteka Naugardukas vaizdine ir garsine medziagaMiesto administracija Photos on Radzima org Jurkau kutoczak Yurkay kutochak Yury s Corner Navagradak Archyvuota kopija 2012 05 24 is Wayback Machine projekto History of Jewish shtetl in Novogrudok Archyvuota kopija 2018 09 18 is Wayback Machine projekto History Old Christian Cemetery Database The murder of the Jews of Novogrudok Antrasis pasaulinis karas metu Yad Vashem svetaineje