Brèstas arba Brasta Lietuvos Brasta bltr Брэст Берасце rus Брест miestas pietvakarių Baltarusijoje Muchaveco ir Vakarų B
Brestas (Baltarusija)

Brèstas (arba Brasta, Lietuvos Brasta; bltr. Брэст, Берасце, rus. Брест) – miestas pietvakarių Baltarusijoje, Muchaveco ir Vakarų Bugo santakoje, netoli sienos su Lenkija. Bresto srities ir Bresto rajono centras. Upių uostas, čia baigiasi Dniepro-Bugo kanalas. Oro uostas ir geležinkelio mazgas. Išvystyta mašinų, statybinių medžiagų gamyba, metalo apdirbimas, elektronikos, elektrotechnikos, siuvimo, trikotažo, avalynės, baldų, chemijos, maisto (mėsos, pieno, malimo, alaus) pramonė, suvenyrų gamyba.
Brestas bltr. Брэст, rus. Брест | |
---|---|
Laiko juosta: (UTC+3) | |
Valstybė | Baltarusija |
Sritis | Bresto sritis |
Rajonas | Bresto rajonas |
Gyventojų | 340 723 |
Plotas | 145 km² |
Tankumas | 2 350 žm./km² |
Vikiteka | Brestas |
Istorija
Žinomas nuo 1019 m. kaip senovės Rusios miestas Berestjė (Берестье), įkurtas Bugo ir Muchaveco santakos kyšulyje. XIX a. čia buvo pastatytas Bresto tvirtovės Voluinės bastionas.
1969–1981 m. baltarusių archeologas P. Lysenka ištyrė 1800 m² plotą. Atidengtas apie 7 m kultūrinis sluoksnis, kuriame rasta 224 gerai išlikusių (iki 11 vainikų) gyvenamųjų ir ūkinių rentininės konstrukcijos medinių pastatų liekanų, trijų gatvių mediniai grindiniai, įvairių dirbinių liekanų iš odos, audinio, medžio, kaulo, rago, metalo, akmens ir keramikos. Kai kurie XIII a. pastatai buvo konservuoti ir eksponuojami muziejuje.
Brestas XI a. pradžioje priklausė Turovo, nuo 1020 m. Lenkijos, nuo 1044 m. Kijevo, nuo XII a. vidurio Voluinės kunigaikščiams, apie 1319 m. prijungtas prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės. 1379 m. sudegintas kryžiuočių. 1390 m. suteiktos Magdeburgo teisės. Nuo XIV a. pabaigoje į Brestą kėlęsi žydai sudarė seniausią Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žydų bendruomenę, kuri iš Vytauto gavo privilegiją. Brestas tapo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žydų bendruomenių centru, 1514 m. Bresto privilegija padaryta bendra visoms jų bendruomenėms.
Nuo 1413 m. LDK seniūnijos, nuo 1520 m. apskrities, nuo 1566 m. Brastos vaivadijos centras. 1553–1567 m. Brastoje veikė Mikalojaus Radvilos Juodojo įkurta evangelikų reformatų spaustuvė. 1596 m. sudaryta . Mieste 1653 m. posėdžiavo Abiejų Tautų Respublikos Seimas, buvo šaukiami Lietuvos bajorų seimai, 1605 m., 1612 m. kūrėsi konfederacijos.
1795 m. per Antrąjį Abiejų Tautų Respublikos padalijimą miestą užėmė Rusijos imperija ir Lietuvos Brastos vardu (rus. Брест-Литовск, taip vadintas nuo XVII a. pabaigoje) tapo Gardino gubernijos Bresto apskrities centru.1842 m. baigta statyti Bresto tvirtovė. 1915 m. miestą užėmė vokiečiai.
1918 m. kovo 3 d. po Sovietų Rusijos ir Vokietijos derybų čia pasirašyta Brest-Litovsko taika. 1919–1939 m. valdė Lenkija (vadintas Brestu prie Bugo, lenk. Brześć nad Bugiem). 1929 m. birželio 21 d. ir 1933 m. lapkričio 29 d. prijungta dalis Žyrovičų Kamianicos valsčiaus ir Kosičų valsčiaus.SSRS ir Vokietijai okupavus Lenkiją 1939 m. rugsėjį mieste įvyko bendras SSRS ir Vokietijos kariuomenių paradas. Nuo 1939 m. priklauso Baltarusijai. 1941–1944 m. okupuotas vokiečių; tvirtovės apsiaustis 1941 m. truko beveik mėnesį.
Sovietmečiu buvo srities centras, elektrotechnikos, mašinų, lengvosios maisto pramonės centras.
Gyventojai
Demografinė raida tarp 1825 m. ir 2016 m. | ||||||
1825 m. | 1861 m. | 1897 m.sur. | 1939 m.sur. | 1959 m.sur. | ||
---|---|---|---|---|---|---|
11 000 | 20 900 | 46 600 | 55 000 | 73 600 | ||
1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2004 m. | 2009 m. | ||
121 000 | 171 000 | 230 000 | 298 300 | 315 000 | ||
2016 m. | - | - | - | - | ||
340 000 | - | - | - | - | ||
|
Žymūs žmonės
Breste gimė:
- Menachemas Beginas (1913–1992), Nobelio taikos premijos laureatas, Izraelio ministras pirmininkas
- Eduardas Chanokas, kompozitorius
Architektūra
X a. Muchaveco ir Bugo santakos kyšulyje įkurta Berestjės pilis. Vėliau gretimoje saloje susiformavo įtvirtintas miesto ansamblis su turgaus aikšte. XII a. pastatyta medinė pilis, XIII a. iš akmens sumūryta Šv. Petro cerkvė, XIV a. – Šv. Mikalojaus cerkvė. Ryškesni miesto plėtros etapai: XVI a. antra pusė – XVII a. pirmoji pusė, XVIII a. pabaiga – XIX a. pirmoji pusė. 1830–1842 m. senojo miesto vietoje pastatyta Bresto tvirtovė. Per Antrąjį pasaulinį karą miestas sugriautas, vėliau atstatytas, rekonstruotas, pastatyta naujų gyventojų rajonų. Bresto tvirtovės teritorijoje 1971 m. pastatytas Antrojo pasaulinio karo kovoms atminti memorialinis kompleksas „Bresto tvirtovė-didvyrė“ (skulptoriai A. Kibalnikovas, A. Bembelis, A. Babylis, architektai J. Kazakovas, V. Karolis, V. Zankovičius, A. Stachovičius ir kt.).
Kultūra, švietimas
Yra , . Dramos ir muzikos, lėlių teatrai, filharmonija. Bresto tvirtovės memorialinis kompleksas ir muziejus, kraštotyros muziejus.
Sportas
1937 m. mieste atidarytas daugiafunkcis kompleksas, jame savo namų rungtynes žaidžia FK Dynama-Brest.
- FK Dynama-Brest (futbolas)
- Rukh (futbolo klubas);
- „Jaunystės“ stadionas, kurio talpa 2310 žiūrovų.
Šaltiniai
- Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
- Brestas. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. I tomas (A–K). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. // psl. 235
- Aleksiejus Luchtanas. Brestas (Baltarusija). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 472 psl.
- Brześć Litewski. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. I (Aa — Dereneczna). Warszawa, 1880, 399 psl. (lenk.)
- Dz.U. 1929 nr 43 poz. 354
- Dz.U. 1933 nr 93 poz. 716
- Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1986. // psl. 73
- Eglė Navickienė. Brestas (Baltarusija). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 472 psl.
- Brestas (Baltarusija). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 471 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Brestas (Baltarusija), Kas yra Brestas (Baltarusija)? Ką reiškia Brestas (Baltarusija)?
Brestas arba Brasta Lietuvos Brasta bltr Brest Berasce rus Brest miestas pietvakariu Baltarusijoje Muchaveco ir Vakaru Bugo santakoje netoli sienos su Lenkija Bresto srities ir Bresto rajono centras Upiu uostas cia baigiasi Dniepro Bugo kanalas Oro uostas ir gelezinkelio mazgas Isvystyta masinu statybiniu medziagu gamyba metalo apdirbimas elektronikos elektrotechnikos siuvimo trikotazo avalynes baldu chemijos maisto mesos pieno malimo alaus pramone suvenyru gamyba Brestas bltr Brest rus Brest Brestas52 05 35 s pl 23 41 10 r ilg 52 093 s pl 23 686 r ilg 52 093 23 686 Brestas Baltarusija Laiko juosta UTC 3 Valstybe BaltarusijaSritis Bresto sritisRajonas Bresto rajonasGyventoju 2022 340 723Plotas 145 km Tankumas 2022 2 350 zm km Vikiteka BrestasBresto gelezinkelio stotisIstorijaBrestas 1657 m Zinomas nuo 1019 m kaip senoves Rusios miestas Berestje Bereste įkurtas Bugo ir Muchaveco santakos kysulyje XIX a cia buvo pastatytas Bresto tvirtoves Voluines bastionas 1969 1981 m baltarusiu archeologas P Lysenka istyre 1800 m plota Atidengtas apie 7 m kulturinis sluoksnis kuriame rasta 224 gerai islikusiu iki 11 vainiku gyvenamuju ir ukiniu rentinines konstrukcijos mediniu pastatu liekanu triju gatviu mediniai grindiniai įvairiu dirbiniu liekanu is odos audinio medzio kaulo rago metalo akmens ir keramikos Kai kurie XIII a pastatai buvo konservuoti ir eksponuojami muziejuje Brestas XI a pradzioje priklause Turovo nuo 1020 m Lenkijos nuo 1044 m Kijevo nuo XII a vidurio Voluines kunigaiksciams apie 1319 m prijungtas prie Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes 1379 m sudegintas kryziuociu 1390 m suteiktos Magdeburgo teises Nuo XIV a pabaigoje į Bresta kelesi zydai sudare seniausia Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes zydu bendruomene kuri is Vytauto gavo privilegija Brestas tapo Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes zydu bendruomeniu centru 1514 m Bresto privilegija padaryta bendra visoms ju bendruomenems Nuo 1413 m LDK seniunijos nuo 1520 m apskrities nuo 1566 m Brastos vaivadijos centras 1553 1567 m Brastoje veike Mikalojaus Radvilos Juodojo įkurta evangeliku reformatu spaustuve 1596 m sudaryta Mieste 1653 m posedziavo Abieju Tautu Respublikos Seimas buvo saukiami Lietuvos bajoru seimai 1605 m 1612 m kuresi konfederacijos 1795 m per Antrajį Abieju Tautu Respublikos padalijima miesta uzeme Rusijos imperija ir Lietuvos Brastos vardu rus Brest Litovsk taip vadintas nuo XVII a pabaigoje tapo Gardino gubernijos Bresto apskrities centru 1842 m baigta statyti Bresto tvirtove 1915 m miesta uzeme vokieciai 1918 m kovo 3 d po Sovietu Rusijos ir Vokietijos derybu cia pasirasyta Brest Litovsko taika 1919 1939 m valde Lenkija vadintas Brestu prie Bugo lenk Brzesc nad Bugiem 1929 m birzelio 21 d ir 1933 m lapkricio 29 d prijungta dalis Zyrovicu Kamianicos valsciaus ir Kosicu valsciaus SSRS ir Vokietijai okupavus Lenkija 1939 m rugsejį mieste įvyko bendras SSRS ir Vokietijos kariuomeniu paradas Nuo 1939 m priklauso Baltarusijai 1941 1944 m okupuotas vokieciu tvirtoves apsiaustis 1941 m truko beveik menesį Sovietmeciu buvo srities centras elektrotechnikos masinu lengvosios maisto pramones centras GyventojaiDemografine raida tarp 1825 m ir 2016 m 1825 m 1861 m 1897 m sur 1939 m sur 1959 m sur 11 000 20 900 46 600 55 000 73 6001970 m sur 1979 m sur 1989 m sur 2004 m 2009 m 121 000 171 000 230 000 298 300 315 0002016 m 340 000 Demografines raidos histogramaZymus zmones Breste gime Menachemas Beginas 1913 1992 Nobelio taikos premijos laureatas Izraelio ministras pirmininkas Eduardas Chanokas kompozitoriusArchitekturaX a Muchaveco ir Bugo santakos kysulyje įkurta Berestjes pilis Veliau gretimoje saloje susiformavo įtvirtintas miesto ansamblis su turgaus aikste XII a pastatyta medine pilis XIII a is akmens sumuryta Sv Petro cerkve XIV a Sv Mikalojaus cerkve Ryskesni miesto pletros etapai XVI a antra puse XVII a pirmoji puse XVIII a pabaiga XIX a pirmoji puse 1830 1842 m senojo miesto vietoje pastatyta Bresto tvirtove Per Antrajį pasaulinį kara miestas sugriautas veliau atstatytas rekonstruotas pastatyta nauju gyventoju rajonu Bresto tvirtoves teritorijoje 1971 m pastatytas Antrojo pasaulinio karo kovoms atminti memorialinis kompleksas Bresto tvirtove didvyre skulptoriai A Kibalnikovas A Bembelis A Babylis architektai J Kazakovas V Karolis V Zankovicius A Stachovicius ir kt Kultura svietimasYra Dramos ir muzikos leliu teatrai filharmonija Bresto tvirtoves memorialinis kompleksas ir muziejus krastotyros muziejus Sportas1937 m mieste atidarytas daugiafunkcis kompleksas jame savo namu rungtynes zaidzia FK Dynama Brest FK Dynama Brest futbolas Rukh futbolo klubas Jaunystes stadionas kurio talpa 2310 ziurovu SaltiniaiPasaulio vietovardziu zodynas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2006 2014 VLKK versija Brestas Lietuvos istorija Enciklopedinis zinynas I tomas A K Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2011 ISBN 978 5 420 01689 3 psl 235 Aleksiejus Luchtanas Brestas Baltarusija Visuotine lietuviu enciklopedija T III Beketeriai Chakasai Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2003 472 psl Brzesc Litewski Slownik geograficzny Krolestwa Polskiego i innych krajow slowianskich T I Aa Dereneczna Warszawa 1880 399 psl lenk Dz U 1929 nr 43 poz 354 Dz U 1933 nr 93 poz 716 Geograficheskij enciklopedicheskij slovar gl redaktor A F Tryoshnikov Moskva Sovetskaya enciklopediya 1986 psl 73 Egle Navickiene Brestas Baltarusija Visuotine lietuviu enciklopedija T III Beketeriai Chakasai Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2003 472 psl Brestas Baltarusija Visuotine lietuviu enciklopedija T III Beketeriai Chakasai Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2003 471 psl