Šiaurės Atlantas

Šiaurės Atlantas – šiaurinės Atlanto vandenyno dalies pavadinimas.

Geografija

Šiaurės Atlantas yra tarp Šiaurės Amerikos ir Europos iki maždaug 20 laipsnių šiaurės platumos arba ekvatoriaus. Nėra aiškaus sutarimo, kur yra šiaurinė Atlanto riba, tuo labiau, kad kartais Arkties vandenynas laikomas Atlanto dalimi. Šiaurės Atlanto plotis yra nuo 3500 iki 6400 km. Šiaurėje ribojasi su Norvegijos jūra, pietuose su Centriniu Atlantu, kuris skiria Vakarų Afriką nuo šiaurinės Pietų Amerikos dalies. Palei Šiaurės Atlanto krantus yra 16 Europos ir dvi Šiaurės Amerikos valstybės.

Skirtingai nuo Pietų Atlanto Šiaurės Atlante yra keletas didelių pakraščio jūrų: Lamanšo sąsiauris, Airijos jūra, Viduržemio jūra, Šiaurės jūra ir Šv. Lauryno įlanka. Sąlyginai Šiaurės Atlanto baseinui priskiriamos ir Juodoji bei Azovo jūros.

Taip pat skirtingai nuo Pietų Atlanto šioje vandenyno dalyje ir pakraščio bei vidinėse jūrose yra daug salų, tarp jų Azorai, Bermuda, Britų salos, Farerai, Grenlandija, Airija, Islandija, Kanarai, Žaliojo Kyšulio salos, Madeira ir Niufaundlendas.

Klimatas

Šiaurės Atlante sąveikaujant žemo slėgio zonai netoli Islandijos ir aukšto slėgio sričiai aplink Azorus susidaro vyraujantys vakarų vėjai, lemiantys orus pačiame Šiaurės Atlante ir Vakarų Europoje. Tačiau tai būdinga ne visiems metams. Tomis žiemomis, kai aplink Islandiją susidaro aukšto slėgio sritis, ji blokuoja šiltų ir drėgnų oro masių judėjimą iš šiaurės Amerikos ir į Vakarų Europą patenka šaltos oro masės iš Europos arktinės dalies arba Sibiro.

Druskingumas

Šiaurės Atlanto paviršiaus vanduo yra druskingiausias tarp visų vandenynų, pasiekdamas 37 promiles tarp 20 ir 30 laipsnių platumos. Tai gali būti paaiškinama intensyviu garavimu Viduržemio jūros baseine ir vandens iš jo patekimu į Šiaurės Atlantą.

Reikšmė

Naujųjų laikų istorijoje Šiaurės Atlantas turėjo išskirtinį vaidmenį. Per jį vikingai ir Kristupas Kolumbas atrado Naująjį pasaulį. 1866 m. rugpjūčio 27 d. pavyko pakloti pirmąjį telegrafo kabelį jūra tarp Airijos ir Niufaundlendo. XIX–XX a. emigracijos metu milijonai europiečių persikėlė laivais į Šiaurės Ameriką. Po Antrojo pasaulinio karo susikūrusi Vakarų Europos ir Šiaurės Amerikos valstybes vienijanti sąjunga pavadinta Šiaurės Atlanto sutarties organizacija (NATO).

Iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos Šiaurės Atlantu vyko intensyviausia laivyba pasaulyje. Vėliau, didelė dalis laivybos persikėlė į Ramiojo vandenyno baseiną bei nafta turtingų Artimųjų Rytų valstybių pakrantes, tačiau dėl to, kad Šiaurės Atlantas „jungia“ Europą ir JAV bei Kanadą, laivyba juo išlieka labai intensyvi. Didelę dalį prekių judėjimo užima konteinerių pervežimas tarp JAV (Niujorkas) ir Europos uostų (Roterdamas, Hamburgas).

Šiaurės Atlante taip pat vykdoma intensyvi žvejyba – svarbią reikšmę turi silkių, menkių žvejyba. Pakraščio jūrose išgaunama nafta ir dujos, Šiaurės jūros dugne taip pat yra didelės akmens anglies atsargos.

Nuorodos

1. Atlantic Ocean. (2012). Encyclopædia Britannica. Encyclopædia Britannica Ultimate Reference Suite. Chicago: Encyclopædia Britannica.
2. Atlantic Ocean. (2012). Encyclopædia Britannica. Encyclopædia Britannica Ultimate Reference Suite. Chicago: Encyclopædia Britannica.
3. Atlantic Ocean. (2012). Encyclopædia Britannica. Encyclopædia Britannica Ultimate Reference Suite. Chicago: Encyclopædia Britannica.
4. Atlantic Ocean. (2012). Encyclopædia Britannica. Encyclopædia Britannica Ultimate Reference Suite. Chicago: Encyclopædia Britannica.