Labradoro srovė

Labradoro srovė – šaltoji paviršinė srovė Atlanto vandenyno šiaurės vakaruose, prie Kanados krantų, vakarinėje Labradoro jūros dalyje. Prasideda nuo Deiviso sąsiaurio, susijungus palyginti šiltai Vakarų Grenlandijos srovės vakarinei atšakai su . Teka per Labradoro jūrą palei Labradoro pusiasalio ir Niufaundlando krantus (Dėl žemyninio šelfo Labradoro srovė šelfo pasiekia tik 600 m gylį) iki Didžiosios Niufaundlando bankos, kur susiduria su šiltąja Golfo srove ir neria po ja gilyn (šioje vietoje būna dideli rūkai).

Srovės greitis 25–50 cm/s, debitas nuo 3,4 mln. iki 5,4 m³/s. Vandens temperatūra žiemą -1 °C, vasarą nuo 2 °C šiaurėje iki 10 °C pietuose. Druskingumas 31–34 ‰.

Labradoro srovė atplukdo ledų ir ledkalnių maždaug iki 40° šiaurės platumos ir taip kelia pavojų laivybai. Daro įtaką Šiaurės Amerikos rytinių pakrančių orams iki pat Keip Kodo kyšulio.

Šaltiniai

1. Labrador Current. Encyclopædia Britannica Online. – www.britannica.com.
2. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 244
3. Labradoro srovė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007