Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Pietų vandenynas kartais vadinamas Pietų poliarinis vandenynas arba Antarktidos vandenynas ketvirtas pagal dydį vandenyn
Pietų vandenynas
Pietų vandenynas (kartais vadinamas: Pietų poliarinis vandenynas arba Antarktidos vandenynas) – ketvirtas pagal dydį vandenynas pasaulyje. Tai aplink Antarktidos žemyną esantys vandenys, neoficialiai įvardijami kaip penktasis vandenynas.
Ši teritorija, kaip atskira ekosistema, labai svarbi mokslinių tyrinėjimų atžvilgiu: vandenynų vandens judėjimas, visuotinio atšilimo tyrinėjimai bei kitais atžvilgiais.
Geografija
Atlanto, Ramusis ir Indijos vandenynai supa Antarktidą į pietus nuo 60-ojo pietų platumos laipsnio.
Plotas – 21 960 000 km². Beveik visame vandenyno plote vidutinis gylis – 4000–5000 m, giliausia vieta prie Pietų Sandvičo salų – 7434 metrai.
Dugno reljefas
Dugną sudaro kelios dubumos, atskirtos povandeniniais kalnagūbriais. Antarktidos šelfas neįprastai gilus, nes visą Antarktidą slegia ledo masė, stumianti ją žemyn.
Vandenyno srovės
Srovių tekėjimas Pietų vandenyne yra sudėtingas. Ties Antarktida susidaro labai druskingas šaltas vanduo, kai po šelfiniais ledynais užšalus jūros vandeniui, iš jo išstumiamos druskos. Šis šaltas druskingas vanduo nugrimzta ir gelmėse teka į šiaurę.
Toliau nuo Antarktidos šaltas bet mažiau druskingas paviršinis vanduo teka šiaurės link. Šis galiausiai nusileidžia iki 2000-3000 m. gylio ir teka aplink visą Antarktidą tarp 50º p. platumos ir 60º p. platumos. Šalto vandens masės grimztančios ir tekančios šiaurės kryptimi, susilieja su antarktiniais vandenimis.
Didžiausią pasaulyje vandenynų srovių sistemą – Vakarų Vėjų srovę – sukelia vakarų vėjai, kurie nuolat stumia vandenį į rytus. Žiemą didžioji Pietų vandenyno dalis užšąla ir bendras jūrinio ledo plotas aplink Antarktidą padidėja 7-8 kartus.
Klimatas
Pietų vandenyne pučia stipriausi vidutiniai vėjai nei kitur Žemėje. Dėl smarkių vėjų, didelių bangų ir ledo čia pavojinga plaukioti laivams. Vandens temperatūra nuo -2 iki +10 °C.
Gyvūnija ir augalija
Apvelingo zonoje gausu planktono, kuris yra sudėtingos mitybos grandinės pagrindinė dalis. Svarbiausi planktoniniai organizmai yra krilis – vėžiagyviai, kurie minta fitoplanktonu bei jūrinio ledo dumbliais ir savo ruožtu teikia maistą žuvims, banginiams, ruoniams ir paukščiams.
Daugiausia yra gaudomi krilis ir dugne gyvenančios žuvys .
Vandenynui priklausančios jūros
- Amundseno jūra
- Belingshauzeno jūra
- Deiviso jūra
- Diurvilio jūra
- Kosmonautų jūra
- Lazarevo jūra
- Mausono jūra
- Riserio-Larseno jūra
- Roso jūra
- Sandraugos jūra
- Skotijos jūra
- Vedelio jūra
Šaltiniai
- Pietų vandenynas, Antarkties vandenynas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVIII (Perk-Pra). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010. 211 psl.
- Southern Ocean. The World Factbook. Nuoroda tikrinta 2022-02-10.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Pietų vandenynas, Kas yra Pietų vandenynas? Ką reiškia Pietų vandenynas?
Pietu vandenynas kartais vadinamas Pietu poliarinis vandenynas arba Antarktidos vandenynas ketvirtas pagal dydį vandenynas pasaulyje Tai aplink Antarktidos zemyna esantys vandenys neoficialiai įvardijami kaip penktasis vandenynas Pietu vandenynas Si teritorija kaip atskira ekosistema labai svarbi moksliniu tyrinejimu atzvilgiu vandenynu vandens judejimas visuotinio atsilimo tyrinejimai bei kitais atzvilgiais GeografijaAtlanto Ramusis ir Indijos vandenynai supa Antarktida į pietus nuo 60 ojo pietu platumos laipsnio Plotas 21 960 000 km Beveik visame vandenyno plote vidutinis gylis 4000 5000 m giliausia vieta prie Pietu Sandvico salu 7434 metrai Dugno reljefasDugna sudaro kelios dubumos atskirtos povandeniniais kalnagubriais Antarktidos selfas neįprastai gilus nes visa Antarktida slegia ledo mase stumianti ja zemyn Vandenyno srovesSroviu tekejimas Pietu vandenyne yra sudetingas Ties Antarktida susidaro labai druskingas saltas vanduo kai po selfiniais ledynais uzsalus juros vandeniui is jo isstumiamos druskos Sis saltas druskingas vanduo nugrimzta ir gelmese teka į siaure Toliau nuo Antarktidos saltas bet maziau druskingas pavirsinis vanduo teka siaures link Sis galiausiai nusileidzia iki 2000 3000 m gylio ir teka aplink visa Antarktida tarp 50º p platumos ir 60º p platumos Salto vandens mases grimztancios ir tekancios siaures kryptimi susilieja su antarktiniais vandenimis Didziausia pasaulyje vandenynu sroviu sistema Vakaru Veju srove sukelia vakaru vejai kurie nuolat stumia vandenį į rytus Ziema didzioji Pietu vandenyno dalis uzsala ir bendras jurinio ledo plotas aplink Antarktida padideja 7 8 kartus KlimatasPietu vandenyne pucia stipriausi vidutiniai vejai nei kitur Zemeje Del smarkiu veju dideliu bangu ir ledo cia pavojinga plaukioti laivams Vandens temperatura nuo 2 iki 10 C Gyvunija ir augalijaApvelingo zonoje gausu planktono kuris yra sudetingos mitybos grandines pagrindine dalis Svarbiausi planktoniniai organizmai yra krilis veziagyviai kurie minta fitoplanktonu bei jurinio ledo dumbliais ir savo ruoztu teikia maista zuvims banginiams ruoniams ir pauksciams Daugiausia yra gaudomi krilis ir dugne gyvenancios zuvys Vandenynui priklausancios jurosAmundseno jura Belingshauzeno jura Deiviso jura Diurvilio jura Kosmonautu jura Lazarevo jura Mausono jura Riserio Larseno jura Roso jura Sandraugos jura Skotijos jura Vedelio juraSaltiniaiVikiteka Pietu vandenynas vaizdine ir garsine medziagaVikizodynas Laisvajame zodyne yra terminas Pietu vandenynas Pietu vandenynas Antarkties vandenynas Visuotine lietuviu enciklopedija T XVIII Perk Pra Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2010 211 psl Southern Ocean The World Factbook Nuoroda tikrinta 2022 02 10