Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Potvynis ir atoslūgis
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
- Kitos reikšmės – Potvynis (reikšmės).
Potvynis – periodinis vandens pakilimas gamtoje. Periodinis vandens lygio kritimas – atoslūgis.
Potvynio terminas neretai klaidingai taikomas poplūdžiui. Poplūdis – nereguliarus vandens pakilimas, pavyzdžiui, sugriuvus dirbtinei arba natūraliai užtvankai, sukeltas stipraus lietaus, žemės drebėjimo ar ugnikalnio išsiveržimo (cunamis), nuošliaužų, meteorito kritimo. Poplūdžiai būna netikėti, todėl gali sukelti itin dideles katastrofas.
Šis Vikipedijos straipsnis skirtas jūrų ir vandenynų potvyniams.
Potvynių ir atoslogių mechanizmas
Reguliarius jūrų potvynius ir atoslūgius sukelia Mėnulio ir Saulės gravitacijos jėgos. Mėnulio gravitacinė jėga (dvigubai stipresnė už Saulės jėgą) išgaubia vandenyną ties tuo dienovidiniu, ties kuriuo jis kybo. Tuo pačiu metu vandenynas išsigaubia ir priešingoje Žemės pusėje. Žemė apsisuka apie savo ašį per apie 24 valandas, tačiau dėl Mėnulio sukimosi orbitoje ta pačia kryptimi Mėnulio sukeltos potvynio bangos Žemės paviršiumi perbėga per 24 val. 50 min, per tą laiką Žemėje įvyksta du potvyniai ir du atoslūgiai.
Kai Žemė, Mėnulis ir Saulė yra vienoje linijoje, kyla siziginiai potvyniai, kurių metu dėl jungtinės gravitacinės traukos poveikio vanduo pakyla ypač aukštai, o per atoslūgį nuslūgsta ypač žemai, taigi ekstremalių lygių skirtumas tampa labai didelis.
Mažiausi yra kvadratūriniai potvyniai, kurie kyla tada, kai Saulės, Žemės ir Mėnulio padėtis sudaro statų kampą.
Potvynių galią lemia ne tik Saulės ir Mėnulio padėtis Žemės atžvilgiu, bet ir jų nuotolis nuo Žemės. Kai Mėnulis yra perigėjuje, potvynių ir atoslūgių diapazonas padidėja, o kai apogėjuje – sumažėja.
Mėnulio trauka įvairiose Žemės paviršiaus vietose yra nevienoda: juo atstumas iki Mėnulio didesnis, tuo trauka silpnesnė. Šis poveikio skirtumas perteiktas diagramoje: čia matome, kad didžiausia jėga veikiamas planetos paviršius ties pusiauju, sukeliant vanduo „gumbą“, o nuo abiem ašigaliams artimų sričių vanduo „atitraukiamas“. Analogiškas yra ir Saulės gravitacinis poveikis.
Vandenyno paviršius, esantis „po Mėnuliu“, yra arčiau Mėnulio negu kietas Žemės paviršius (pluta), todėl yra traukiamas stipriau ir pakyla. Kitoje Žemės rutulio pusėje esančiame taške veikia priešingas efektas: vanduo yra toliau nuo Mėnulio, negu kietas paviršius, taigi yra silpniau traukiamas, todėl atitolsta, irgi savo ruožtu iškildamas. Šios abi jėgos yra maždaug vienodo dydžio. Šoninėje padėtyje esantį vandenyno paviršių veikiančios gravitacinės jėgos vektorius yra lygiagretus Žemės paviršiui, o jo dydis yra apie viena milijoninė Žemės gravitacijos dalis.
Potvynių amplitudė
Jeigu visą Žemės paviršių dengtų vienodo gylio vandenynas ir nebūtų sausumos, šio vandenyno paviršiumi keliautų du išsipūtimai: vienas (didesnis), atkreiptas į Mėnulį bei jo „antipodas“ priešingoje planetos pusėje ir antras (mažesnis), atkreiptas į Saulę ir atitinkamai jo „antipodas“ kitoje Žemės pusėje. Mėnulio potvynio teorinis lygis būtų iki 54 cm, o Saulės potvynio – 25 cm. Tokiu atveju siziginis potvynis būtų 79 cm, o kvadratūrinis – 29 cm. Kadangi Žemė aplinkui Saulę ir Mėnulis aplinkui Žemę skrieja eliptinėmis orbitomis, teorinių potvynių amplitudė priklausomai nuo šių dangaus kūnų tarpusavio atstumų svyruotų apie ±18 % (Mėnulio poveikis) ir apie ±5 % (Saulės poveikis). Jeigu Saulė ir Mėnulis vienu metu būtų artimiausiuose įmanomuose taškuose prie Žemės, potvynio aukštis pakiltų iki 93 cm.
Faktiškai atviroje jūroje potvynis būna iki vieno metro, o uždarose jūrose – gerokai silpnesnis. Pavyzdžiui, Viduržemio jūroje potvynis siekia iki 30 cm, o Botnijos įlankoje tik keliolika centimetrų.
Potvynių intensyvumas priklauso ne tik nuo gravitacijos jėgos stiprumo, bet ir nuo vandenynų dubens ir sausumos formų. Sekliose jūrose potvyniai pakyla iki 6 m, o upių – iki 12-15 m. Didžiausi potvyniai registruojami Fandžio įlankoje Kanadoje (apie 16 m) ir Ungavos įlankoje (apie 17 m).
Tikrosios vandenyno povynių amplitudės skiriasi nuo teoriškai apskaičiuotųjų ne tik dėl nevienodo vandenynų gylio ir potvynio bangą trikdančių žemynų, bet ir dėl to, kad potvynio bangos sklidimo greitis yra artimas potvynių ciklui, t. y. ji per 30 valandų nueina atstumą, lygų pusei Žemės perimetro. Jeigu Mėnulis staiga išnyktų ir planetos paviršiuje nebūtų žemynų, okeanų lygis svyruotų 30 valandų periodu, palaipsniui slopdamas. Šis 30 valandų ciklas priklauso nuo Žemės gravitacijos ir perimetro bei vidutinio vandenynų gylio.
Aukščiausias potvynio taškas nebūtinai sutampa su Mėnuliu padėtimi, kadangi gravitacinis poveikis stipriausias yra ties pusiauju, ir jo sukelta potvynio banga netrikdoma keliauja išilgai pusiaujo. Tačiau pasiekti tolesnes pietines ir šiaurines platumas jai reikia laiko, pavyzdžiui, Šiaurės jūrą potvynio banga pasiekia tik per dvi paras nuo 1-osios ir 3-osios Mėnulio fazės.
Potvynių priežastis pirmasis moksliškai išaiškino Izaokas Niutonas (Philosophiae Naturalis Principia Mathematica, 1687).
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Potvynis ir atoslūgis, Kas yra Potvynis ir atoslūgis? Ką reiškia Potvynis ir atoslūgis?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Kitos reiksmes Potvynis reiksmes Potvynis periodinis vandens pakilimas gamtoje Periodinis vandens lygio kritimas atoslugis Fandzio įlanka potvynio metu Fandzio įlanka atoslugio metu Potvynio terminas neretai klaidingai taikomas popludziui Popludis nereguliarus vandens pakilimas pavyzdziui sugriuvus dirbtinei arba naturaliai uztvankai sukeltas stipraus lietaus zemes drebejimo ar ugnikalnio issiverzimo cunamis nuosliauzu meteorito kritimo Popludziai buna netiketi todel gali sukelti itin dideles katastrofas Sis Vikipedijos straipsnis skirtas juru ir vandenynu potvyniams Potvyniu ir atoslogiu mechanizmasReguliarius juru potvynius ir atoslugius sukelia Menulio ir Saules gravitacijos jegos Menulio gravitacine jega dvigubai stipresne uz Saules jega isgaubia vandenyna ties tuo dienovidiniu ties kuriuo jis kybo Tuo paciu metu vandenynas issigaubia ir priesingoje Zemes puseje Zeme apsisuka apie savo asį per apie 24 valandas taciau del Menulio sukimosi orbitoje ta pacia kryptimi Menulio sukeltos potvynio bangos Zemes pavirsiumi perbega per 24 val 50 min per ta laika Zemeje įvyksta du potvyniai ir du atoslugiai Kai Zeme Menulis ir Saule yra vienoje linijoje kyla siziginiai potvyniai kuriu metu del jungtines gravitacines traukos poveikio vanduo pakyla ypac aukstai o per atoslugį nuslugsta ypac zemai taigi ekstremaliu lygiu skirtumas tampa labai didelis Siziginis potvynisKvadraturinis potvynis Maziausi yra kvadraturiniai potvyniai kurie kyla tada kai Saules Zemes ir Menulio padetis sudaro statu kampa Potvyniu galia lemia ne tik Saules ir Menulio padetis Zemes atzvilgiu bet ir ju nuotolis nuo Zemes Kai Menulis yra perigejuje potvyniu ir atoslugiu diapazonas padideja o kai apogejuje sumazeja Potvynius sukelianti jega Menulio trauka įvairiose Zemes pavirsiaus vietose yra nevienoda juo atstumas iki Menulio didesnis tuo trauka silpnesne Sis poveikio skirtumas perteiktas diagramoje cia matome kad didziausia jega veikiamas planetos pavirsius ties pusiauju sukeliant vanduo gumba o nuo abiem asigaliams artimu sriciu vanduo atitraukiamas Analogiskas yra ir Saules gravitacinis poveikis Vandenyno pavirsius esantis po Menuliu yra arciau Menulio negu kietas Zemes pavirsius pluta todel yra traukiamas stipriau ir pakyla Kitoje Zemes rutulio puseje esanciame taske veikia priesingas efektas vanduo yra toliau nuo Menulio negu kietas pavirsius taigi yra silpniau traukiamas todel atitolsta irgi savo ruoztu iskildamas Sios abi jegos yra mazdaug vienodo dydzio Sonineje padetyje esantį vandenyno pavirsiu veikiancios gravitacines jegos vektorius yra lygiagretus Zemes pavirsiui o jo dydis yra apie viena milijonine Zemes gravitacijos dalis Potvyniu amplitude Jeigu visa Zemes pavirsiu dengtu vienodo gylio vandenynas ir nebutu sausumos sio vandenyno pavirsiumi keliautu du issiputimai vienas didesnis atkreiptas į Menulį bei jo antipodas priesingoje planetos puseje ir antras mazesnis atkreiptas į Saule ir atitinkamai jo antipodas kitoje Zemes puseje Menulio potvynio teorinis lygis butu iki 54 cm o Saules potvynio 25 cm Tokiu atveju siziginis potvynis butu 79 cm o kvadraturinis 29 cm Kadangi Zeme aplinkui Saule ir Menulis aplinkui Zeme skrieja eliptinemis orbitomis teoriniu potvyniu amplitude priklausomai nuo siu dangaus kunu tarpusavio atstumu svyruotu apie 18 Menulio poveikis ir apie 5 Saules poveikis Jeigu Saule ir Menulis vienu metu butu artimiausiuose įmanomuose taskuose prie Zemes potvynio aukstis pakiltu iki 93 cm Faktiskai atviroje juroje potvynis buna iki vieno metro o uzdarose jurose gerokai silpnesnis Pavyzdziui Vidurzemio juroje potvynis siekia iki 30 cm o Botnijos įlankoje tik keliolika centimetru Potvyniu intensyvumas priklauso ne tik nuo gravitacijos jegos stiprumo bet ir nuo vandenynu dubens ir sausumos formu Sekliose jurose potvyniai pakyla iki 6 m o upiu iki 12 15 m Didziausi potvyniai registruojami Fandzio įlankoje Kanadoje apie 16 m ir Ungavos įlankoje apie 17 m Tikrosios vandenyno povyniu amplitudes skiriasi nuo teoriskai apskaiciuotuju ne tik del nevienodo vandenynu gylio ir potvynio banga trikdanciu zemynu bet ir del to kad potvynio bangos sklidimo greitis yra artimas potvyniu ciklui t y ji per 30 valandu nueina atstuma lygu pusei Zemes perimetro Jeigu Menulis staiga isnyktu ir planetos pavirsiuje nebutu zemynu okeanu lygis svyruotu 30 valandu periodu palaipsniui slopdamas Sis 30 valandu ciklas priklauso nuo Zemes gravitacijos ir perimetro bei vidutinio vandenynu gylio Auksciausias potvynio taskas nebutinai sutampa su Menuliu padetimi kadangi gravitacinis poveikis stipriausias yra ties pusiauju ir jo sukelta potvynio banga netrikdoma keliauja isilgai pusiaujo Taciau pasiekti tolesnes pietines ir siaurines platumas jai reikia laiko pavyzdziui Siaures jura potvynio banga pasiekia tik per dvi paras nuo 1 osios ir 3 osios Menulio fazes Potvyniu priezastis pirmasis moksliskai isaiskino Izaokas Niutonas Philosophiae Naturalis Principia Mathematica 1687