Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Subpoliarinis klimatas klimatas būdingas Šiaurės ir Pietų pusrutulių subpoliarinėms juostoms Šiaurės pusrutulio subpolia
Subarktinis klimatas
Subpoliarinis klimatas – klimatas, būdingas Šiaurės ir Pietų pusrutulių subpoliarinėms juostoms. Šiaurės pusrutulio subpoliarinis klimatas vadinamas subarktiniu, Pietų pusrutulio – subantarktiniu. Kadangi subpoliarinėse platumose Pietų pusrutulyje sausumos nedaug, klimatas ten tik jūrinis, o Šiaurės pusrutulyje, kur gausu sausumos – tiek jūrinis, tiek žemyninis.
Supoliarinio klimato juostoje daugiausia būdinga tundros ir miškatundrės augalija, giliau sausumoje – taiga, subantarktiniai (magelaniniai) miškai.
Subarktinis klimatas
Subarktinio klimato juosta driekiasi per Skandinavijos, Rusijos šiaurę (išskyrus Taimyro pusiasalį ir šiaurines salas), šiaurės Kanadą (išskyrus Arktinį salyną) ir Aliaską. Saulės spinduliuotės balansas teigiamas balandžio–rugsėjo mėnesiais (žemyninėse srityse birželį–liepą prilygsta subtropikų platumoms – 150–250 W/m²). Žiemomis 1–2 mėnesius trunka poliarinė naktis, vasaromis – poliarinė diena.
Žemyniniam subarktiniam klimatui būdingos šaltos ir ilgos žiemos, trumpos vasaros su šalnomis. Būdinga labai didelė metinė temperatūrų amplitudė (60–65 °C). Vasaromis oras įšyla iki +10–16 °C, o žiemomis atšąla iki -40 – -46 °C (vietomis žemiau -60 °C). Kritulių iškrinta nedaug (100–200 mm per metus), sniego danga laikosi 8–10 mėnesių. Vasarą Šiaurės Amerikoje ir Šiaurės Azijoje vyrauja šiaurės vėjai, todėl atslinkusios arktinės oro masės dėl intensyvios Saulės spinduliuotės virš žemynų transformuojasi (įšyla) ir įgauna vidutinių platumų oro masių savybių. Žiemą vyraujanti pietų pernaša atneša žemynines vidutinių platumų oro mases, kurios atvėsusios įgauna arktinių oro masių savybių. Žiemą vyrauja anticiklonai, oras sausas ir giedras, todėl susidaro palankios sąlygos intensyviam spinduliniam žemės paviršiaus atvėsimui ir giliam pašalui (iki 100 m ir giliau).
Jūriniam subarktiniam klimatui būdingi vėsūs, vėjuoti orai, didelis debesuotumas, rūkas. Vasarą vidutinė oro temperatūra +1–8 °C, žiemą nuo -1 iki -20 °C. Vidutinė metinė oro temperatūros amplitudė iki 20–25 °C. Per metus iškrinta 250–500 mm kritulių, daugiausia sniegas. Subarktinį klimatą smarkiai veikia ciklonai – daugiausia susidaro Islandijos ir Aleutų žemo slėgio srityse.
| Klimato diagrama Ankoridžas, JAV | |||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| S | V | K | B | G | B | L | R | R | S | L | G |
19 -5 -12 | 19 -3 -10 | 15 1 -7 | 12 7 -2 | 19 14 4 | 24 18 9 | 46 19 11 | 82 18 10 | 76 13 5 | 52 5 -2 | 30 -2 -9 | 28 -4 -10 |
| temperatūra °C skalėje kritulių kiekis mm šaltinis: NOAA | |||||||||||
| Farenheito skalėje | |||||||||||
| Klimato diagrama Verchojanskas, Rusija | |||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| S | V | K | B | G | B | L | R | R | S | L | G |
6 -43 -49 | 6 -37 -46 | 5 -20 -39 | 6 -3 -22 | 12 10 -3 | 23 20 6 | 33 23 9 | 32 18 4 | 14 9 -3 | 13 -9 -19 | 10 -32 -40 | 8 -40 -47 |
| temperatūra °C skalėje kritulių kiekis mm šaltinis: Pogoda.ru.net | |||||||||||
| Farenheito skalėje | |||||||||||
| Klimato diagrama Kiruna, Švedija | |||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| S | V | K | B | G | B | L | R | R | S | L | G |
30 -11 -22 | 25 -9 -20 | 26 -5 -18 | 27 -1 -9 | 34 8 -2 | 49 15 5 | 86 18 7 | 74 15 5 | 49 10 1 | 47 -2 -11 | 42 -7 -13 | 34 -9 -20 |
| temperatūra °C skalėje kritulių kiekis mm šaltinis: SMHI | |||||||||||
| Farenheito skalėje | |||||||||||
Subantarktinis klimatas
Subantarktinio klimato juosta driekiasi Pietų vandenyne ir jo salose aplink Antarktidą, siekia Ugnies Žemės salyną, Patagonijos Andų pietinį pakraštį, dalį Naujosios Zelandijos Pietų salos. Orai labai vėjuoti, veikiami aplink Antarktidą vyraujančios subarktinės depresijos.
| Klimato diagrama Griutvikenas, Pietų Džordžija | |||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| S | V | K | B | G | B | L | R | R | S | L | G |
92 8 1 | 114 9 2 | 136 8 1 | 139 6 -1 | 137 3 -3 | 135 1 -5 | 149 1 -5 | 149 2 -5 | 92 4 -3 | 80 5 -2 | 93 7 -1 | 88 8 0 |
| temperatūra °C skalėje kritulių kiekis mm šaltinis: Globalbioclimatics | |||||||||||
| Farenheito skalėje | |||||||||||
Šaltiniai
- Arūnas Bukantis. subpoliarinis klimatas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXII (Sko–Šala). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012
- „Nederbörd, normalvärden 1961–90“. SMHI. Suarchyvuotas originalas 2007-10-20. Nuoroda tikrinta 2009-10-17.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Subarktinis klimatas, Kas yra Subarktinis klimatas? Ką reiškia Subarktinis klimatas?
Subpoliarinis klimatas klimatas budingas Siaures ir Pietu pusrutuliu subpoliarinems juostoms Siaures pusrutulio subpoliarinis klimatas vadinamas subarktiniu Pietu pusrutulio subantarktiniu Kadangi subpoliarinese platumose Pietu pusrutulyje sausumos nedaug klimatas ten tik jurinis o Siaures pusrutulyje kur gausu sausumos tiek jurinis tiek zemyninis Subarktine siaureje ir subantarktine pietuose klimato juostos ir ju augalijos tipas tundra miskatunde borealiniai miskai taiga Supoliarinio klimato juostoje daugiausia budinga tundros ir miskatundres augalija giliau sausumoje taiga subantarktiniai magelaniniai miskai Subarktinis klimatasSubarktinio klimato juosta driekiasi per Skandinavijos Rusijos siaure isskyrus Taimyro pusiasalį ir siaurines salas siaures Kanada isskyrus Arktinį salyna ir Aliaska Saules spinduliuotes balansas teigiamas balandzio rugsejo menesiais zemyninese srityse birzelį liepa prilygsta subtropiku platumoms 150 250 W m Ziemomis 1 2 menesius trunka poliarine naktis vasaromis poliarine diena Zemyniniam subarktiniam klimatui budingos saltos ir ilgos ziemos trumpos vasaros su salnomis Budinga labai didele metine temperaturu amplitude 60 65 C Vasaromis oras įsyla iki 10 16 C o ziemomis atsala iki 40 46 C vietomis zemiau 60 C Krituliu iskrinta nedaug 100 200 mm per metus sniego danga laikosi 8 10 menesiu Vasara Siaures Amerikoje ir Siaures Azijoje vyrauja siaures vejai todel atslinkusios arktines oro mases del intensyvios Saules spinduliuotes virs zemynu transformuojasi įsyla ir įgauna vidutiniu platumu oro masiu savybiu Ziema vyraujanti pietu pernasa atnesa zemynines vidutiniu platumu oro mases kurios atvesusios įgauna arktiniu oro masiu savybiu Ziema vyrauja anticiklonai oras sausas ir giedras todel susidaro palankios salygos intensyviam spinduliniam zemes pavirsiaus atvesimui ir giliam pasalui iki 100 m ir giliau Juriniam subarktiniam klimatui budingi vesus vejuoti orai didelis debesuotumas rukas Vasara vidutine oro temperatura 1 8 C ziema nuo 1 iki 20 C Vidutine metine oro temperaturos amplitude iki 20 25 C Per metus iskrinta 250 500 mm krituliu daugiausia sniegas Subarktinį klimata smarkiai veikia ciklonai daugiausia susidaro Islandijos ir Aleutu zemo slegio srityse Klimato diagrama Ankoridzas JAVSVKBGBLRRSLG 19 5 12 19 3 10 15 1 7 12 7 2 19 14 4 24 18 9 46 19 11 82 18 10 76 13 5 52 5 2 30 2 9 28 4 10temperatura C skaleje krituliu kiekis mm saltinis NOAAFarenheito skaleje SVKBGBLRRSLG 0 7 23 11 0 7 27 14 0 6 35 19 0 5 45 29 0 7 57 39 0 9 64 47 1 8 66 52 3 2 64 50 3 55 42 2 41 29 1 2 28 17 1 1 24 13temperatura F krituliu kiekis coliaisKlimato diagrama Verchojanskas RusijaSVKBGBLRRSLG 6 43 49 6 37 46 5 20 39 6 3 22 12 10 3 23 20 6 33 23 9 32 18 4 14 9 3 13 9 19 10 32 40 8 40 47temperatura C skaleje krituliu kiekis mm saltinis Pogoda ru netFarenheito skaleje SVKBGBLRRSLG 0 2 45 56 0 2 34 51 0 2 4 37 0 2 26 8 0 5 50 27 0 9 68 43 1 3 74 48 1 3 65 40 0 6 47 27 0 5 16 3 0 4 26 40 0 3 40 52temperatura F krituliu kiekis coliaisKlimato diagrama Kiruna SvedijaSVKBGBLRRSLG 30 11 22 25 9 20 26 5 18 27 1 9 34 8 2 49 15 5 86 18 7 74 15 5 49 10 1 47 2 11 42 7 13 34 9 20temperatura C skaleje krituliu kiekis mm saltinis SMHIFarenheito skaleje SVKBGBLRRSLG 1 2 12 7 1 16 4 1 23 1 1 1 30 15 1 3 47 29 1 9 59 41 3 4 64 45 2 9 59 42 1 9 49 33 1 9 28 13 1 7 20 8 1 3 16 4temperatura F krituliu kiekis coliaisSubantarktinis klimatasSubantarktinio klimato juosta driekiasi Pietu vandenyne ir jo salose aplink Antarktida siekia Ugnies Zemes salyna Patagonijos Andu pietinį pakrastį dalį Naujosios Zelandijos Pietu salos Orai labai vejuoti veikiami aplink Antarktida vyraujancios subarktines depresijos Klimato diagrama Griutvikenas Pietu DzordzijaSVKBGBLRRSLG 92 8 1 114 9 2 136 8 1 139 6 1 137 3 3 135 1 5 149 1 5 149 2 5 92 4 3 80 5 2 93 7 1 88 8 0temperatura C skaleje krituliu kiekis mm saltinis GlobalbioclimaticsFarenheito skaleje SVKBGBLRRSLG 3 6 47 35 4 5 48 35 5 4 47 34 5 5 42 31 5 4 37 26 5 3 34 24 5 9 34 24 5 9 35 23 3 6 38 26 3 1 42 29 3 7 44 31 3 5 46 33temperatura F krituliu kiekis coliaisSaltiniaiArunas Bukantis subpoliarinis klimatas Visuotine lietuviu enciklopedija T XXII Sko Sala Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2012 Nederbord normalvarden 1961 90 SMHI Suarchyvuotas originalas 2007 10 20 Nuoroda tikrinta 2009 10 17