Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Gvinėjinė alyvpalmėGvinėjinė alyvpalmė Elaeis guineensis Mokslinė klasifikacijaKaralystė Augalai Plantae Skyrius Magnoli
Aliejinė palmė
| Gvinėjinė alyvpalmė | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Gvinėjinė alyvpalmė (Elaeis guineensis) | ||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||
|
Gvinėjinė alyvpalmė (Elaeis guineensis) – palmių rūšis, kilusi iš Vakarų Afrikos, tačiau šiuo metu komerciniais tiksliais (ypač dėl aliejaus) auginama daugelyje tropinio klimato valstybių.
Morfologija
Suaugę augalai yra vienastiebiai, iki 20 m aukščio. Lapai iki 3-5 metrų ilgio. Žiedai maži. Vaisiai – raudoni kaulavaisiai, 3-6 cm ilgio ir 2-4 cm pločio, sveriantys apie 20 g, augantys kekėmis. Tiek minkštimas, tiek sėkla (kauliuko branduolys) turi daug aliejaus. Vaisiai sunoksta per 5-6 mėnesius, jų kekė paprastai sveria nuo 10 iki 40-50 kg.
Pagal vaisių sandarą yra keturi alyvpalmių variantai:
- macrocaria: Tai kraštutinis dura formos atvejis. storis 6-8 mm. Šios formos alyvpalmės komercinės vertės neturi. Plačiai paplitusios Siera Leonėje ir vakarų Nigerijoje.
- dura: Endokarpo storis 2-8 mm. Endokarpas sudaro 25-55% vaisiaus masės, o mezokarpas (minkštimas) – 35-55%, sėkla – 10-15%. Ši forma mažiau produktyvi, bet atspari, tinkama auginti kaimų soduose.
- pisifera: Vaisiai neturi endokarpo, sėklos (jei jos yra) mažos, žirnio dydžio. Komercinė vertė maža, kadangi daug vaisių besėkliai. Svarbi kryžminimams.
- tenera: Endokarpo storis 0,5-3 mm. Endokarpo masė – 1-32% vaisiaus masės, mezokarpo masė – nuo 55 iki 95%. Ši forma gaunama kaip dura ir pisifera hibridas.
Kilmė ir paplitimas
Alyvpalmės kilusios iš Vakarų Afrikos tropinių miškų, esančių Kamerūno, Dramblio Kaulo Kranto, Ganos, Liberijos, Nigerijos, Siera Leonės, Togo, Angolos ir Kongo valstybėse. Šiame regione alyvpalmės vaisiai nuo seno naudojami kaip maistinio aliejaus šaltinis.
XIV–XVII a. alyvpalmės buvo nugabentos į Amerikos žemyną bei Pietryčių Aziją, kur sėkmingai pritapo drėgno (augalams reikalingas bent 1600 mm metinis kritulių kiekis) tropinio klimato šalyse.
Naudojimas
Alyvpalmės daugiausiai auginama dėl aliejaus, kuris spaudžiamas tiek iš vaisių minkštimo (alyvpalmių aliejus), tiek ir iš sėklų (kauliukų branduolių) (alyvpalmių sėklų aliejus). Idealiomis sąlygomis iš hektaro per metus gaunama apie 20 tonų vaisių kekių, kuriose aliejus sudaro 21-23%, t. y., apie 4-5 tonas. Gera aliejaus išeiga (didžiausia tarp visų kultūrinių augalų) lėmė aliejaus naudojimą tradicinėse Vakarų Afrikos virtuvėse, o pastaruoju metu ir visame pasaulyje.
Tarptautinė prekyba palmių aliejumi prasidėjo XIX a., kada jis buvo gabenamas iš Vakarų Afrikos į Europą muilo gamybai ir pramoniniam naudojimui. XX a. septintajame dešimtmetyje pagrindinėmis alyvpalmių augintojomis ir aliejaus eksportuotojomis tapo Malaizija bei Indonezija. 2008 m. šių valstybių alyvpalmių aliejaus produkcija sudarė 38 mln. tonų arba 80 % viso pasaulyje pagaminamo kiekio. 2018 m. pasaulinė alyvpalmių aliejaus gamyba išaugo iki beveik 70 mln. tonų, o Indonezijos ir Malaizijos užimama rinkos dalis pakilo iki 85 %.
Alyvpalmių aliejus naudojamas maistui, biokuro gamybai, pramoniniais tikslais. Vaisių išspaudos ir jų rupiniai naudojamos pašarui.
Poveikis žmonėms ir aplinkai
Populiarėjantis alyvpalmių auginimas yra vertinamos nevienareikšmiškai. Iš vienos pusės, tai ekonomiškai vertingas augalas, suteikiantis darbą ir pajamas daugiau nei milijonui žmonių, o aliejaus eksportas užima svarbią vietą Pietryčių Azijos, Centrinės Amerikos ir Afrikos šalių ekonomikose. Iš kitos pusės, alyvpalmių plantacijų plitimas kritikuojamas, nes jos dažnai sodinamos iškirtus tropinius miškus, sunaikinant didžiąją dalį biologinės įvairovės. Per pastaruosius 50 metų bendras šių palmių plotas pasaulyje išaugo keturis kartus ir sudaro virš 132 000 km². Indonezijoje ir Malaizijoje 1990–2005 m. laikotarpiu daugiau nei pusė visų naujų plantacijų atsirado buvusių miškų vietoje. Iš socialinės pusės neigiamai vertinama tai, kad miškus paverčiant dirbama žeme neatsižvelgiama į vietinių gyventojų poreikius, o sodinant plantacijas dažnai pažeidžiamos žemės nuosavybės teisės.
Galerija
- Suaugęs medis
- Vaisiai
- Plantacija Indonezijoje
Šaltiniai
- W. Verheye. „Growth and production of oil palms.“ In: Encyclopedia of Life Support Systems.
- Small-Scale Palm Oil Processing in Africa[neveikianti nuoroda], FAO, 2002, p. 3
- Small-Scale Palm Oil Processing in Africa[neveikianti nuoroda], FAO, 2002, p. 5
- Oil World 2008, Oil World Annual 2008, Hamburg.
- Hillary Rosner. Aliejaus krizė. National Geographic Lietuva, 2018 m. gruodis
- Lian Pin Koh & David S. Wilcove. Is oil palm agriculture really destroying tropical biodiversity? Archyvuota kopija 2013-10-05 iš Wayback Machine projekto., Conservation Letters, Volume 1, Issue 2, June 2008, p. 60–64
- Lucy Rist, Laurène Feintrenie and Patrice Levang. The livelihood impacts of oil palm: smallholders in Indonesia. Biodiversity and Conservation Volume 19, Number 4 (2010), 1009–1024
- E. Wakker, S. Watch, J. de Rozario. Greasy palms: the social and ecological impacts of large-scale oil palm plantation development in Southeast Asia. Archyvuota kopija 2012-06-09 iš Wayback Machine projekto., FOE, 2005
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Aliejinė palmė, Kas yra Aliejinė palmė? Ką reiškia Aliejinė palmė?
Gvinejine alyvpalmeGvinejine alyvpalme Elaeis guineensis Moksline klasifikacijaKaralyste Augalai Plantae Skyrius Magnolijunai Magnoliophyta Klase Lelijainiai Liliopsida Eile Arekieciai Arecales Seima Arekiniai Arecaceae Triba Cocoeae Gentis Alyvpalmes Elaeis Rusis Gvinejine alyvpalme Elaeis guineensis Gvinejine alyvpalme Elaeis guineensis palmiu rusis kilusi is Vakaru Afrikos taciau siuo metu komerciniais tiksliais ypac del aliejaus auginama daugelyje tropinio klimato valstybiu MorfologijaSuauge augalai yra vienastiebiai iki 20 m aukscio Lapai iki 3 5 metru ilgio Ziedai mazi Vaisiai raudoni kaulavaisiai 3 6 cm ilgio ir 2 4 cm plocio sveriantys apie 20 g augantys kekemis Tiek minkstimas tiek sekla kauliuko branduolys turi daug aliejaus Vaisiai sunoksta per 5 6 menesius ju keke paprastai sveria nuo 10 iki 40 50 kg Pagal vaisiu sandara yra keturi alyvpalmiu variantai macrocaria Tai krastutinis dura formos atvejis storis 6 8 mm Sios formos alyvpalmes komercines vertes neturi Placiai paplitusios Siera Leoneje ir vakaru Nigerijoje dura Endokarpo storis 2 8 mm Endokarpas sudaro 25 55 vaisiaus mases o mezokarpas minkstimas 35 55 sekla 10 15 Si forma maziau produktyvi bet atspari tinkama auginti kaimu soduose pisifera Vaisiai neturi endokarpo seklos jei jos yra mazos zirnio dydzio Komercine verte maza kadangi daug vaisiu besekliai Svarbi kryzminimams tenera Endokarpo storis 0 5 3 mm Endokarpo mase 1 32 vaisiaus mases mezokarpo mase nuo 55 iki 95 Si forma gaunama kaip dura ir pisifera hibridas Kilme ir paplitimasAlyvpalmes kilusios is Vakaru Afrikos tropiniu misku esanciu Kameruno Dramblio Kaulo Kranto Ganos Liberijos Nigerijos Siera Leones Togo Angolos ir Kongo valstybese Siame regione alyvpalmes vaisiai nuo seno naudojami kaip maistinio aliejaus saltinis XIV XVII a alyvpalmes buvo nugabentos į Amerikos zemyna bei Pietryciu Azija kur sekmingai pritapo dregno augalams reikalingas bent 1600 mm metinis krituliu kiekis tropinio klimato salyse NaudojimasPagrindiniai straipsniai Alyvpalmiu aliejus ir Alyvpalmiu seklu aliejus Alyvpalmes daugiausiai auginama del aliejaus kuris spaudziamas tiek is vaisiu minkstimo alyvpalmiu aliejus tiek ir is seklu kauliuku branduoliu alyvpalmiu seklu aliejus Idealiomis salygomis is hektaro per metus gaunama apie 20 tonu vaisiu kekiu kuriose aliejus sudaro 21 23 t y apie 4 5 tonas Gera aliejaus iseiga didziausia tarp visu kulturiniu augalu leme aliejaus naudojima tradicinese Vakaru Afrikos virtuvese o pastaruoju metu ir visame pasaulyje Tarptautine prekyba palmiu aliejumi prasidejo XIX a kada jis buvo gabenamas is Vakaru Afrikos į Europa muilo gamybai ir pramoniniam naudojimui XX a septintajame desimtmetyje pagrindinemis alyvpalmiu augintojomis ir aliejaus eksportuotojomis tapo Malaizija bei Indonezija 2008 m siu valstybiu alyvpalmiu aliejaus produkcija sudare 38 mln tonu arba 80 viso pasaulyje pagaminamo kiekio 2018 m pasauline alyvpalmiu aliejaus gamyba isaugo iki beveik 70 mln tonu o Indonezijos ir Malaizijos uzimama rinkos dalis pakilo iki 85 Alyvpalmiu aliejus naudojamas maistui biokuro gamybai pramoniniais tikslais Vaisiu isspaudos ir ju rupiniai naudojamos pasarui Poveikis zmonems ir aplinkaiPopuliarejantis alyvpalmiu auginimas yra vertinamos nevienareiksmiskai Is vienos puses tai ekonomiskai vertingas augalas suteikiantis darba ir pajamas daugiau nei milijonui zmoniu o aliejaus eksportas uzima svarbia vieta Pietryciu Azijos Centrines Amerikos ir Afrikos saliu ekonomikose Is kitos puses alyvpalmiu plantaciju plitimas kritikuojamas nes jos daznai sodinamos iskirtus tropinius miskus sunaikinant didziaja dalį biologines įvairoves Per pastaruosius 50 metu bendras siu palmiu plotas pasaulyje isaugo keturis kartus ir sudaro virs 132 000 km Indonezijoje ir Malaizijoje 1990 2005 m laikotarpiu daugiau nei puse visu nauju plantaciju atsirado buvusiu misku vietoje Is socialines puses neigiamai vertinama tai kad miskus paverciant dirbama zeme neatsizvelgiama į vietiniu gyventoju poreikius o sodinant plantacijas daznai pazeidziamos zemes nuosavybes teises GalerijaSuauges medis Vaisiai Plantacija IndonezijojeSaltiniaiW Verheye Growth and production of oil palms In Encyclopedia of Life Support Systems Small Scale Palm Oil Processing in Africa neveikianti nuoroda FAO 2002 p 3 Small Scale Palm Oil Processing in Africa neveikianti nuoroda FAO 2002 p 5 Oil World 2008 Oil World Annual 2008 Hamburg Hillary Rosner Aliejaus krize National Geographic Lietuva 2018 m gruodis Lian Pin Koh amp David S Wilcove Is oil palm agriculture really destroying tropical biodiversity Archyvuota kopija 2013 10 05 is Wayback Machine projekto Conservation Letters Volume 1 Issue 2 June 2008 p 60 64 Lucy Rist Laurene Feintrenie and Patrice Levang The livelihood impacts of oil palm smallholders in Indonesia Biodiversity and Conservation Volume 19 Number 4 2010 1009 1024 E Wakker S Watch J de Rozario Greasy palms the social and ecological impacts of large scale oil palm plantation development in Southeast Asia Archyvuota kopija 2012 06 09 is Wayback Machine projekto FOE 2005